- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-626-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01558-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui I. Č. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 500,00 Eur negrąžinto kredito, 126,84 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 499,14 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur negrąžinto kredito, 126,84 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 142,91 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties nutraukimo (iš viso 769,75 Eur), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas netinkami vykdė vartojimo kredito sutartį, todėl atsižvelgus į tai ir vadovaujantis civilinio kodekso (toliau CK) 6.886 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 500,00 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 126,84 Eur bendra vartojimo kredito kaina.
4. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 499,14 Eur dydžio sutartines palūkanas, susidariusias už po kredito grąžinimo termino praleistą 465 dienų laikotarpį ir paskaičiuotas taikius sutartyje numatytą 78,36 dydžio metinę palūkanų normą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės paskaičiuotas atlyginimas, kurį skolininkas moka sutartinių palūkanų forma po kredito grąžinimo termino, yra nepagrįstai didelis, todėl negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl palūkanų, kurias skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, priteisimo, lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis, nes nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis turi teisę savo iniciatyva vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis), nes susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, o nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarautų viešajai tvarkai. Atsižvelgus į tai, kad pagal CK 6.881 straipsnio 2 dalį kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms, teismas taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), reglamentuojantį vartojimo kredito teisinius santykius, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos civilinės atsakomybės ribos (netesybos) negali būti didesnės kaip 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
5. Atsižvelgus į VKĮ nustatytą palūkanų normą už pradelstą piniginės prievolės vykdymą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atsakomybė ribojama įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji patyrė didesnius nuostolius, teismas ieškovei priteisė 142,91 Eur dydžio palūkanų ((500 Eur + 126,84 Eur) x 0,05 proc. x 456 d.), likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui priteisė ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, sumažinimo bei proporcingai sumažintų bylinėjimosi išlaidų, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir prašo:
7.1. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo bei priteisti ieškovei 499,14 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo;
7.2. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
2. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
8.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties, nes ieškovė prašė priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą;
8.2. skundžiamu sprendimu už akių teismas, pažeisdamas teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas savo iniciatyva kvalifikavo kaip netesybas ir jas sumažino;
8.3. teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, nevertino, kad sutarties sudarymo metu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir metinių palūkanų norma neviršijo VKĮ įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, todėl negalėjo būti mažinama;
8.4. mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos tik taikant sutarčių teisės normas, esant šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimui, atsakovui tokio reikalavimo nepateikus, neginčijus sutarties sąlygų, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutartinių šalių santykių ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas;
8.5. ta aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas, nėra pagrindas sudaryti prielaidas atsakovui išvengti sutartinių prievolių vykdymo ir spręsti, jog vartojimo sutarimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios protingumo ir sąžiningumo principams.
9. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2015-08-02 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.9756418001 (toliau – sutartis), pagal kurią kreditorius UAB „4finance“ suteikė atsakovui 500 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, vartojimo kredito metinė palūkanų norma nustatyta 78,36 procentų, bendra kredito kainos metinė norma 113,60 procentų, galutinė vartojimo kredito grąžinimo data 2017-10-02 (e. b. l. 28-36). Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2017-06-29 su ieškove sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu (e b. l. 9, 10-26). 2017-07-03 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu (e b. l. 39). Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, kredito ir palūkanų nemokėjo, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl vartojimo kredito sutarties pagrindu po galutinio mokėjimo termino skaičiuojamų palūkanų kvalifikavimo kaip kompensuojamųjų, o ne mokėjimo funkciją atliekančių bei palūkanų mažinimo.
14. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1. punktą už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikta sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.4. punkte nustatyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžintas kredito davėjui. Pagal 2015-08-02 vartojimo kredito sutarties sąlygas vartojimo kredito metinė palūkanų norma buvo 78,36 procentų, o bendra kredito kainos metinė norma sudarė 113,60 procentų. Vadovaujantis sutarties 6.5. punktu iki kol bus sugrąžintas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas, kurios yra apskaičiuojamos sutarties 4, 5 ir 7 skyriuose nustatyta tvarka. Kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles (7.1. punktas).
15. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 78,36 procentus iki 0,05 procentų už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną dydžio (18,25 procento metinių palūkanų, gaunamų 365 dienas x 0,05 procento). Teismas skaičiavo priteistinas palūkanas nuo negrąžinto vartojimo kredito (500 Eur) ir bendros vartojimo kredito kainos (126,84 Eur) sumos, t. y. nuo 626,84 Eur ir sumažino prašomas priteisti palūkanas nuo 499,14 Eur iki 142,91 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties nutraukimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261straipsnis), suma (2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Žemesnės instancijos teismas
18. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (pelno palūkanos) laikomos atlyginimu kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą. Kredito davėjui ir kredito gavėjui susitarus dėl sutarties 4.1. punkte nurodytos palūkanų normos taikymo kredito gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą (sutarties 7.1. punktas), atsižvelgus į tai, kad pagal sutarties 4.4. punktą palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kai kredito davėjui yra faktiškai sugrąžinamas visas kreditas, taigi ir už laikotarpį po galutinio kredito grąžinimo termino (2017-10-02), darytina pagrįsta išvada, jog sutartyje nurodytos fiksuotos palūkanos atlieka savo, kaip atlyginimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teismas normas ir nepagrįstai sprendė dėl sutartimi nustatytų palūkanų atliekamos patirtus nuostolius atlyginančios (kompensacinės) funkcijos.
19. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo už suteiktą paskolą, spręstinas klausimas dėl teismo teisės savo nuožiūra mažinti sutartimi nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
20. Šalys nagrinėjamu atveju susitarė, kad paskola gražinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo teigti, kad po Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo datos, mokėjimo palūkanos negali būti skaičiuojamos. Kadangi atsakovas suteikto kredito negrąžino, vadinasi, atsakovas gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas.
21. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis, kaip jau minėta, nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo (kaip neteisingai palūkanas sumažino pirmosios instancijos teismas), tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.
22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo mažinti palūkanas teisme nereiškė, neginčijo Vartojimo kredito sutarties sąlygų, nereikalavo Vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas, pasirašydamas Vartojimo kredito sutartį suprato, kad pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį palūkanas privalės mokėti iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, su palūkanomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
23. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas palūkanas įvertino ir tai, kad atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, tačiau ir ši aplinkybė nelaikytina pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių ir nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
24. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 straipsnio reikalavimų. Remiantis į bylą pateikta Vartojimo kredito sutartimi, matyti, jog Sutartyje įtvirtinta 78,36 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 straipsnio nustatytų reikalavimų.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas apskaičiavo, taikydama 78,36 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,60 proc. Taigi, ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas apskaičiavo už 465 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus.
27. Aptartas teisinis reglamentavimas dėl VKĮ 21 straipsnio taikymo nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendra kredito kaina, nors ir nežymiai viršija bendrą vartojimo kredito sumą (vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau yra protinga, be to, atsakovas jos neginčijo, todėl nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio nustatymo.
28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą bei nepagrįstai sumažino prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Patenkinus pagrindinį ieškovės materialųjį reikalavimą, keistina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 1125,98 EUR (500 EUR negrąžinta kredito dalis + 126,84 EUR bendra vartojimo kredito kaina + 499,14 EUR mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 146 EUR bylinėjimosi išlaidų: 25 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 146 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 d.).
31. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui I. Č. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo I. Č. 500 EUR (penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito sumą, 126,84 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 84 ct) bendrą vartojimo kredito kainą, 499,14 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 14 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1125,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 146 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo I. Č. 15 EUR (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.