Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienė ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas dėl A. L.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. T. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

N. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ir tęsiamą teismo nutartimis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. už tai, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, 2016 m. gruodžio 15 d. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent, jis, 2016 m. gruodžio 15 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, surašė 2016 m. gruodžio 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija TRT Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų) už 542 081,02 Eur, nors prekių ir paslaugų nepardavė, bei minėtą PVM Sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. J., taip pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą;

1.2. už tai, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkę E. V., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent, jis, 2016 m. liepos 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei E. V. nurodė surašyti 2016 m. liepos 4 d. PVM Sąskaitą-faktūrą serija TRT Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduoda pirkėjui ūkininkui A. L. paslaugų už 3 900,00 eurų ,,pagal pretenziją“, nors jokių paslaugų, prekių nepardavė, pretenzijų A. L. neteikė, bei minėtą PVM Sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2016 m. liepos 11 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei E. V. nurodė surašyti 2016 m. liepos 11 d. PVM Sąskaitą-faktūrą serija TRT Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduoda pirkėjui ūkininkui A. L. paslaugų už 5200 eurų ,,pagal pretenziją“, nors jokių paslaugų, prekių nepardavė, pretenzijų A. L. neteikė, bei minėtą PVM Sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. J., taip jis pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus;

1.3. už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Kaunas, direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere V. J., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent jis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. J. apskaitos registro „Atsiskaitymų žiniaraštis nuo 2017-01-01 iki 2017-05-30“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirkėjų įsiskolinimas“ be pagrindo sumažinti pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 296,96 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, bei 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“; taip pat, jis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 20 d., turėdamas tikslą išvengti bankroto, bei suklaidinti Kauno apygardos teismą, nagrinėjantį bankroto bylą, sudarė ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą 2016 m. gruodžio 31 dienai, bei į balansą įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų neatitinkančius žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jį padidindamas 691 348 eurais iki 875 812 eurų, nors pagal 2017 m. balandžio 30 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą 2016 m. gruodžio 31 dienai, bendrovėje turto buvo už 184 464 eurus, iš kurio žemės vertė buvo padidinta 122 662 eurais, pastatų ir statinių vertė padidinta 16 710 eurais, pirkėjų skola padidinta 552 080 eurais, į pelno nuostolių ataskaitą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną jį padidindamas 453 854 eurų suma iki 269 571 eurų, nors pagal 2017 m. balandžio 30 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė patyrė 184 283,00 eurų nuostolį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, bei 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, dėl išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.;

1.4. už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent jis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, turtą – 2015 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą puspriekabę „Henricks“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 483,40 Eur likutinės vertės, 2015 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą vilkiką „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 841,61 Eur likutinės vertės, 2015 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą vilkiką „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 580,49 Eur likutinės vertės, 2015 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą vilkiką „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 569,33 Eur likutinės vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 9 474,83 Eur žalą;

1.5. už tai, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, jis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto, kuris nustato, kad „Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų apskaitos registrų, dėl išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.;

1.6. už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent jis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktus, kurie nustato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1‑6623, bei kitų 2016 ir 2017 metų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d.;

1.7. už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 12 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, jis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 12 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktus, kurie nustato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017, 2018 ir 2019 metų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 18 d.

2. Kauno apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį N. T. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad nors pats kaltinamasis tvirtina, kad jis neiššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo žinioje buvusį turtą, tačiau pats parodė, kad jis liepė išardyti transporto priemones, kai kurias dalis panaudojo, kai ką nuvežė į metalo laužą, tinkamai neapskaitė, VĮ „Regitra“ šių transporto priemonių neišregistravo. 2018 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7602-1052/2018 iš atsakovo N. T. ieškovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 16 650,00 eurų žalos atlyginimo už neperduotą BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui turtą, taip pat ir puspriekabę ,,Henricks“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką ,,Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką ,,Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką ,,Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10 - 13). Liudytojas N. M., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius patvirtino, kad šios keturios transporto priemonės jam perduotos nebuvo, mano, kad N. T. jas pasisavino, teismas priteisė 16 650,00 eurų šių transporto priemonių vertę iš N. T.. Liudytojas T. L. patvirtino, kad transporto priemonės su jo vadovaujama bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai ir puspriekabės nebuvo gražintos bendrovei, kol nebuvo visiškai atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį N. T. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad kaltinamasis N. T. savo kaltę padaręs šias nusikalstamas veikas pripažino visiškai, nurodė, kad jis norėjo nubausti ūkininką A. L. už tai, kad jis neįvykdė įsipareigojimo pervežti birius krovinius, dėl ko jo vadovaujama bendrovė patyrė žalą, nors jokios pretenzijos jam nepateikė ir jokių paslaugų nei prekių ūkininkui A. L. neperdavė. N. T. kaltės pripažinimu, liudytojų A. L. ir V. J. parodymais, specialisto išvadomis, darytina išvada, kad N. T. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo N. T. gynėjas advokatas D. Karabinas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. T. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl sąskaitų faktūrų surašymo ūkininkui A. L.) ir BK 184 straipsnio 1 dalyje. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su paskirtu bausmės dydžiu. Dėl to, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl sąskaitų faktūrų surašymo ūkininkui A. L.)

6. Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos, nes teismas neįvertino visų jo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu bei klaidingai nurodė, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus pripažįsta, kad nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis N. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstos ir teisingos.

7. 2020 m. lapkričio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis N. T. neigė tyčia suklastojęs 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitas-faktūras TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir TRT Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 9100 eurų sumai, kurios buvo išrašytos ūkininkui A. L., faktą, jog tokios sąskaitos faktūros buvo surašytos ir įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą pripažino. Nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. 2016 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta „Tarnsporto paslaugų sutartis“, pagal kurią A. L. įsipareigojo pervežti skaldą. Kadangi A. L. paslaugas teikė tik 8 dienas ir vienašališkai nusprendė sutarties nevykdyti, todėl jam kaip baudą surašė sąskaitas faktūras. N. T. duodamas parodymus pripažino, kad jo vadovaujama įmonė prekių A. L. nebuvo pardavusi, patvirtino, kad tokios sąskaitos faktūros buvo išrašytos, tačiau jo teigimu gal jis suklydo parašydamas, jog sąskaitos faktūros yra išrašytos už paslaugas (9 t. , b. l. 158-163). Iš minėto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad vadovaujantis BPK 276 straipsniu, posėdžio metu buvo perskaityti visi N. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį įtariamuoju, kuriuos jis patvirtino.

7.1. 2019 m. lapkričio 11 d. įtariamojo apklausos metu N. T. nurodė, kad vykdant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą turėdamas tikslą išvengti bankroto nurodė buhalterei V. J. sudaryti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą 2016 m. gruodžio 31 d. Kad jis neteisingas ji nežinojo, nes prieš tai jis jai apskaityti buvo pateikęs dokumentus su realiai neįvykusiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis, tarp kurių buvo ir jam inkriminuotos PVM sąskaitos-faktūros – 2016 m. liepos 4 d. PVM sąskaita-faktūra TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūra TRT Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Pelno nuostolių ataskaitoj ir balanse buvo padidintas bendrovės turtas ir pelnas. PVM sąskaitas-faktūras, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą jis suklastojo siekdamas pagerinti bendrovės rodiklius (8 t., b. l. 65–66). Iš pastarųjų N. T. parodymų matyti, kad jo pozicija dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokia nei pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors N. T. neigia tyčia suklastojęs 2016 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą TRT Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaltė nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir pagal nustatytus objektyviuosius požymius.

7.2. 2020 m. liepos 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. L. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio turimo metu (7 t., b. l. 184–185), kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų ir prekių nepirko ir minėtai įmonei nėra skolingas. Priešingai, minėta įmonė jam liko skolinga už atliktas pervežimo paslaugas. Su N. T. ar kitu asmeniu yra kalbėjęs tik telefonu. Jis nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, nes sužinojo, kad ši bendrovė užsiima nešvariais darbais, gavo informacijos, kad niekam nesumoka už paslaugas (9 t., b. l. 99). Taip pat teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja E. S., kuri patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 3–6) nurodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, vėliau transporto vadybininke, įmonės vadovas buvo N. T.. Apie sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes nieko nežino.

7.3. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. 2016 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta „Tarnsporto paslaugų sutartis“ (7 t., b. l. 191–192), pagal kurią ūkininkas A. L. kaip vežėjas įsipareigojo vykdyti krovinių pervežimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo sumokėti už transporto paslaugas po 1,40 Eur + PVM už vienos tonos krovinių pervežimą ir įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Šios sutarties 3.2.1. punkte yra numatyta, kad jeigu viena sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievoles, kita šalis raštu gali reikalauti padengti, dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei dėl terminų prievolės įvykdyti praleidimo atsiradusius nuostolius, nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti ar tinkamai įvykdyti, taip pat terminas visoms pagal šią sutartį prievolėms įvykdyti yra pasibaigęs arba nėra pasibaigęs, tačiau neprašoma prievolės vykdyti natūra, gali reikalauti sumokėti jei priklausančias netesybas.

7.4. 2018 m. spalio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, be kita ko nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. įregistruota pirkėjo ūkininko A. L. ((duomenys neskelbtini), Ginkūnai, Šiaulių r.) 9 100 Eur skola, kuri įregistruota ne už ūkininkui A. L. parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, bet bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytose 2016 m. liepos 4 d. sąskaitoje-faktūroje TRT (duomenys neskelbtini), kuria įforminta pardavimas už 3 900 Eur (3 223,14 Eur + 676,86 Eur PVM), ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitoje-faktūroje TRT (duomenys neskelbtini), kuria įforminta pardavimas už 5 200 Eur (4 297,52 Eur + 902,48 Eur PVM) įrašytas prekės pavadinimas „Pagal pretenziją“ (3 900 Eur + 5 200 Eur = 9 100 Eur) (11 priedas, 11.6-11.7 lapai). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra sutarčių dėl prekių ar paslaugų pardavimo pirkėjui ūkininkui A. L., bet yra 2016 m. birželio 20 d. „Transporto paslaugų sutartis“, kurioje ūkininkas A. L. kaip vežėjas įsipareigojo vykdyti krovinių pervežimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo sumokėti už transporto paslaugas po 1,40 Eur + PVM už vienos tonos krovinių pervežimą ir įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (11 priedas, 11.8‑11.9 lapai). Tarp tyrimui pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra pretenzijų, kurių pagrindu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ surašytomis 2016 m. liepos 4 d. PVM sąskaita-faktūra TRT (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūra TRT (duomenys neskelbtini) įforminta 9 100 Eur pretenzija ūkininkui A. L., ir dėl to negalima nustatyti ar pretenzija 9 100 Eur sumai surašyta pagal 2016 m. birželio 20 d. „Transporto paslaugų sutartį“, ar kokiu kitu pagrindu ir negalima nustatyti, ar bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. įregistruota pirkėjo ūkininko A. L. 9 100 Eur skola yra reali (5 t., b. l. 27–56).

7.5. BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K‑355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).

7.6. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018).

7.7. Nors nuteistasis N. T. neigia tyčia pagaminęs dvi PVM sąskaitas faktūras – 2016 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą TRT (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą TRT (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija įvertinusi N. T. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. L. parodymus, specialisto išvada nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir vertintini tik jo gynybine versija. Tiek aukščiau aptarti duomenys, tiek ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 11 d. surašytose sąskaitose faktūrose N. T. nurodė melagingus duomenis, kad A. L. buvo parduota paslaugų bendrai 9 100 Eur sumai, kurias perdavė apskaityti „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteriai, taip jas paleisdamas teisinėn apyvarton. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, N. T. nurodė, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. 2016 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta „Transporto paslaugų sutartis“, pagal kurią A. L. įsipareigojo pervežti skaldą. Nors sutartis buvo neterminuota, darbo apimtys buvo aptartos. A. L. paslaugas teikė tik 8 dienas ir vienašališkai nusprendė sutarties nevykdyti. 2016 m. liepos 13 d. A. L. surašė pranešimą dėl sutarties nutraukimo remdamasis negatyvia informacija internete. Kadangi A. L. sutarties sąlygų neįvykdė, o sutarties 3.2.1 punkte buvo numatyta galimybė vienai iš sutarties šalių, reikalauti raštu padengti dėl prievolės nevykdymo atsiradusius nuostolius, todėl šiuo sutarties punktu buvo surašytos 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos-faktūros TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendra 9 100 eurų skola įtraukta į balansą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių, N. T. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nes byloje nėra, jų nepateikta ir prie apeliacinio skundo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ūkininkui A. L. už jo neatliktus darbus ar netinkamai atliktus darbus pagal 2016 m. birželio 20 d. sudarytą transporto paslaugų sutartį. Be to, kaip jau buvo minėta N. T. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog jis vyr. buhalterei apskaityti buvo pateikęs dokumentus su realiai neįvykusiomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis, tarp kurių buvo ir 2016 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra TRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra TRT Nr. (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitas faktūras, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą jis suklastojo siekdamas pagerinti bendrovės rodiklius.

7.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaita faktūra – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM apmokestinamasis asmuo PVM sąskaita faktūra privalo įforminti įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą arba šis asmuo privalo užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo PVM mokėtojas įformina savo ūkines operacijas – įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ar sutarčių dėl prekių ar paslaugų pardavimo pirkėjui ūkininkui A. L.. Tiek paties nuteistojo, tiek ir liudytojo A. L. parodymais nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ir paslaugų ūkininkui A. L. nepardavė ir nesuteikė. N. T. sąskaitose faktūrose galėjo nurodyti tik įmonės parduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas sutarčių pagrindu, įformintus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad N. T. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad į sąskaitas faktūras įrašo melagingus duomenis apie neįvykusias operacijas, sąmoningai šiuo dokumentus pateikė buhalterei, jog ji įtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą, ir norėjo taip veikti.

7.9. Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad jo surašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros neigiamu pasekmių nesukėlė. Pažymima, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2012). Suklastodamas šias dvi PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas jose tikrovės neatitinkančius teisinę reikšmę turinčius faktus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė paslaugų ūkininkui A. L. ,,pagal pretenziją“ bendrai 9 100 Eur sumai, kurių realiai neatliko, ir šiuos dokumentus perduodamas, kad jie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, tokiais veiksmais sudarė prielaidas PVM mokėtojai įgyti teisę į PVM permokos ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo įskaitymą (grąžinimą). Taigi tokia N. T. veika padarė įtaką Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reguliuojamiems mokesčių santykiams, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi, formalūs, nesukėlę teisinių pasekmių.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad N. T. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Esant šioms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos

9. Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Jo nuomone, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neišvaistė nei tyčia, nei dėl neatsargumo, jis tik neišsaugojo finansinių dokumentų, pagrindžiančių bendrovės turto nurašymą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo N. T. padarytų veiksmų ir juos teisiškai įvertino. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad N. T. padarė BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

9.1. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu dėl šios nusikalstamos veikos N. T. nurodė, kad nepripažįsta, jog įmonei padarė 9 474,83 Eur žalą. Transporto priemonės buvo senos, todėl dalis jų buvo išardytos ir panaudotos kituose automobiliuose, dalis parduota į metalo laužą, o kitą dalį pavogė įmonės darbuotojai. Bankroto administratoriui parodė aikštelę, kur buvo metalo laužo krūvos, tačiau jis tik paėmė važiuojančias transporto priemones ir pardavę varžytinėse. Galėjo būti, kad netinkamai apskaitė dokumentuose kaltinime minimų transporto priemonių išardymą. Apie tai VĮ „Regitra“ neinformavo. Niekam neperleido jokių transporto priemonių. Likusias išardytų automobilių dalis paliko aikštelėje, nes buvo skolingas už aikštelę (9 t., b. l. 159). Iš N. T. parodymų duotų viso proceso metu, matyti, kad jo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuoseklūs. 2019 m. birželio 12 d. papildomai apklaustas įtariamuoju N. T. nurodė, kad transporto priemonės – puspriekabė ,,Henricks“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas ,,Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas ,,Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas ,,Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nevažiuojančios ir jos buvo laikomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prospekto gale. Jie nesutiko grąžinti transporto priemonių, kol jis neatiduos skolų. Tuomet jis rado transporto priemonių pirkėjus, kurių duomenų nežino, ir pardavė visas transporto priemones už grynus pinigus. Gavo iki 10 000,00 eurų, ne daugiau. Visus pinigus sumokėjo grynais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui vardu T. Jis neatsimena ar jis jam išrašė apskaitos dokumentus dėl pinigų gavimo. Jis transporto priemones pardavė tik surašydamas pirkimo pardavimo sutartis, jokių kitų dokumentų dėl pinigų priėmimo nerašė. Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ant bankroto slenksčio, jis galėjo minėtų dokumentų nepateikti buhalterei, todėl šios operacijos buvo neapskaitytos (8 t., b. l. 53–56). 2019 m. lapkričio 11 d. papildomos apklausos įtariamuoju metu N. T. patikslino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad vilkikas IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išardytas ir panaudotas kitų transporto priemonių remontui, nes šis vilkikas buvo parduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą TRT Nr. (duomenys neskelbtini), Taip pat šios apklausos metu nurodė, kad dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto – vilkikų iššvaistymo jis prisipažįsta ir lieka prie savo ankščiau duotų parodymų (8 t., b. l. 65–68). Šie ir kiti N. T. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu ir juos N. T. patvirtino.

9.2. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 138), ir nurodė, kad jis administravo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bet įvykiai buvo seniai, todėl neatsimena visų aplinkybių. BUAB ,,(duomenys neskelbtini) ” 2019 m. likviduota, bankroto metu vieną transporto priemonę – automobilį Renault Magnum E-(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, jie pardavė, kitos transporto priemonės buvo išardytos, todėl jų nepardavė, jiems parodė kažkokias metalo laužo krūvas, jie nesigilino ar tos mašinos išardytos, už transporto priemones buvo priteista apie 16 000,00 eurų pagal rinkos vertę, pats N. T. į teismą neatvyko. Parodė, kad bendravimas su buvusiu bendrovės direktoriumi N. T. nebuvo sklandus, nes jis pats neatvežė bendrovės dokumentų, juos gavo per policiją, automobiliai neatsirado. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. iškėlė bankroto bylą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, bankrutuojančios įmonės vadovas N. T. buvo įpareigotas perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei visą turtą, tačiau šių veiksmų neatliko. N. T. buvo siunčiami laiškai su raginimu perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą. Su N. T. 3-4 kartus kalbėjo telefonu, ir jam nurodė, kad jis privalo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, bet jis šių nurodymų nevykdė, dokumentus ir turtą neperdavė. Kartą jis su N. T. buvo susitikęs asmeniškai, klausė, kodėl neperduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, bet jis aiškaus atsakymo nedavė. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)” nuosavybės teise priklauso šis turtas (kuris bankroto administratoriui neperduotas), transporto priemonės: 1) Hendricks, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos; 2) Renault Magnum 480.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos; 3) Renault Magnum E-(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos; 4) Iveco AS440S43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos; 5) Renault Magnum, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos. 6) Renault Magnum 400. 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 7) Iveco AT440S43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos. Šių transporto priemonių vertė 49 000,00 eurų. Nurodytos transporto priemonės yra neteisėtai pasisavintos buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. T. ir jis piktybiškai vengia ši turtą gražinti bei nevykdo įstatyminių pareigų ir teismo nutarčių (7 t., b. l. 167–169).

9.3. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas T. L., kuris nurodė, jog įvykis buvo seniai, todėl jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau buvo davęs parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. L. parodymais nustatyta, kad jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su N. T. jį supažindino jo buvęs darbuotojas S. S.. Jis jį pristatė, kaip potencialų klientą. Su N. T. buvo susitikęs gal porą kartų, galimai paskutinį kartą su juo susitiko, kai jis atsiiminėjo jų teritorijoje esančius vilkikus ir puspriekabes. Daugiausia su juo bendravimas vyko telefonu. Paprastai bendravimas vyko dėl neatsiskaitymų už suteiktas paslaugas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė visus dokumentus pagrindžiančius jos bendradarbiavimą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vilkikai ir puspriekabės nebuvo iki kol nebuvo pilnai atsiskaityta su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Kiek jų teritorijoje buvo laikoma vilkikų ir puspriekabių neatsimena, tačiau tai būtų galima patikrinti, pagal sąskaitas išrašytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už atliktus remontus. Visas transportas stovėjęs aikštelėje pas juos buvo pilnai važiuojantis. Aplinkybių, kaip buvo paimtas iš jų aikštelės transportas, jis neatsimena, kas per kiek laiko jas išvežė iš aikštelės nežino. Jam grynų pinigų N. T. į rankas nėra davęs. Pagal paskutinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 7 d. sumokėjo jiems 4 219,00 eurus ir taip padengė visą įsiskolinimą (8 t., b. l. 8 - 11).

9.4. Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑123‑895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

9.5. Teisėjų kolegija, įvertinus tiek paties N. T., liudytojų T. L., N. M. parodymus, pirmosios instancijos patikrintus ir ištirtus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog N. T. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai perleido nenustatytiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą – puspriekabę „Henricks“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 483,40 Eur likutinės vertės, vilkiką „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 841,61 Eur likutinės vertės vilkiką „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 580,49 Eur likutinės vertės, vilkiką „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 569,33 Eur likutinės vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė 9 474,83 Eur žalą. Kaip jau buvo minėta nors nuteistasis N. T. tiek pirmosios teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis AB UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto (transporto priemonių) neiššvaistė, nes transporto priemonės buvo išardytos ir panaudotos kitose transporto priemonėse, dalį pavogė įmonės darbuotojai, o dalis liko aikštelėje. Tačiau pažymima, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, bet ir tai, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir pan. Nuteistojo N. T. nurodytas aplinkybes, jog transporto priemonės buvo nevažiuojančios paneigia liudytojo T. L. parodymai, kad pas juos buvusios transporto priemonės buvo eksploatuojamos, nors dalis jų galėjo būti negrąžintos N. T., nes nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, tačiau vėliau jos buvo išvarytos iš aikštelės. N. T. su įmone atsiskaitė 2017 m. balandžio 7 d. N. T. skundo argumentai prieštarauja jo paties parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuris jis kaltę dėl įmonės turto išvaistymo pripažino.

9.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio išvados dėl N. T. kaltės išvaisčius įmonės turtą nepaneigia ir ta aplinkybė, kad 2018 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7602-1052/2018 iš atsakovo N. T. ieškovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista 16 650,00 eurų žalos atlyginimo už neperduotą BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui turtą, taip pat ir puspriekabę ,,Henricks“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką ,,Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką ,,Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką ,,Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑285/2013, 2K-93/2013). Be to, baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz.: sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014).

9.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju N. T. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Bylos duomenys patvirtina, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nenustatytiems asmenims neteisėtai perleido įmonei priklausantį turtą – puspriekabę ir tris vilkikus, dėl to tapo neįmanomas šio turto grąžinimas natūrine ar pinigine išraiška, taip pat minėtas turtas nebuvo perduotas įmonės bankroto administratoriui. Visi anksčiau išdėstyti bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl N. T. konkrečių veiksmų ir jų teisinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad N. T. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nenustatytiems asmenims neteisėtai perleido įmonei priklausantį turtą – puspriekabę ir tris vilkikus, taip išvaistė jo žinioje buvusį įmonės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 9 474,83 Eur žalą. Tokie nuteistojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors N. T. neigia savo kaltę dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau iš anksčiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo N. T. kaltė dėl šios veikos buvo išspręsta netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje. Teismo išvados dėl nuteistojo N. T. padarytos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje pagrįstos įrodymų visuma, todėl netenkinama ir ši apeliacinio skundo dalis.

Dėl bausmės

11. Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutine bausme, teigdamas, kad jam paskirta per griežta galutinės subendrinta bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. T. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir paskirdamas galutinę trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę teisės taikymo klaidų nepadarė, proporcingumo principo nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę.

11.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-447/2011).

11.2. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam N. T. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantei parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jos asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes.

11.3. Pirmosios instancijos teismas skirdamas N. T. bausmes atsižvelgė, jog jis įvykdė septynias nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje priskiriama apysunkių nusikaltimų, kitos nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, konkrečiai nuteistosios atliktus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog N. T. teisiamas jau šeštą kartą, anksčiau taip pat buvo teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas N. T. bausmes įvertino ir tai, kad jis dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus ir pagrįstai sprendė, kad jai tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydžius už įstatymo sankcijoje numatytų bausmės vidurkių.

11.4. Apeliaciniame skunde prašant sušvelninti paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis N. T. nurodo, jog buvo nepagrįstai neatsižvelgta, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, dėl dokumento suklastojimo dėl PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos tam, jog leistų daryti išvadą, kad nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarymo atveju N. T. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi skundžiamas nuosprendis yra keistinas, nustatant N. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu net ir pripažinus vieną N. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visų aukščiau išdėstytų N. T. charakterizuojančių duomenų visumoje, švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmė, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą - šias bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4 dalis), t. y. prie griežčiausios dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalis – po tris mėnesius laisvės atėmimo už kitas šešias nusikalstamas veikas ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – trijų metų šešių mėnesius laisvės atėmimo.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, N. T. paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, N. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir švelninti nėra jokio pagrindo, nes tik taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo N. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti N. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamas veikas), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.