Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Transekma Transport“, atstovo bankroto administratoriaus MB „Bankroto paslaugos“ atstovui advokatui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Transekma Transport“ ieškinį atsakovui N. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-1502-657/2017 iškėlė ieškovei UAB „Transekma Transport“ bankroto bylą (b. l. 8-14) ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Bankroto paslaugos“. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (b. l. 15-17) nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius. Bankroto byloje nustatyta (b. l. 8-14), jog ieškovės vardu viešuose registruose buvo registruotos 7 transporto priemonės Hendricks, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos 5500 Eur vertės; Renault Magnum 480.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, 4450 Eur vertės, Renault Magnum E-Tech 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 4450 Eur vertės, IVECO AS440S43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 2900 Eur vertės, Renault Premium, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, 3800 Eur vertės, Renault Magnum 400.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 3700 Eur vertės, ir IVECO AT440S43, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2003 m, gamybos, 4900 Eur vertės. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog transporto priemonių rinkos vertė nustatyta, pagal viešoje erdvėje esančius panašių transporto priemonių skelbimus (b. l. 24, 25, 26, 28, 29, 30, 43), nes ekspertizės skyrimas transporto priemonių vertei nustatyti reikalautų didelių išlaidų ir taip pablogintų bankrutuojančios įmonės kreditorių padėtį.

Šioje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už bankroto administratoriui perduotą turtą.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iškėlus bankroto bylą, atsakovas neperdavė ieškovės turto – transporto priemonių ir dokumentų bankroto administratoriui. Taigi, faktiniu ieškinio pagrindu buvo nurodytas imperatyvios pareigos pažeidimai, dėl kurio bankrutuojančios įmonės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą (b. l. 8-13). Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši nuostata galiojo ir tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovės turtą ir dokumentus. Atsakovas nurodo, kad transporto priemonių, bankroto bylos iškėlimo momentu jau nebuvo, jos buvo išardytos ir likviduotos, atsakovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nors tai jo pareiga įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovė nurodė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei ne tik ieškovės turto, bet ir dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ieškovei priklausantį turtą. Neturėdama tokių dokumentų, ieškovė pagrįstai vadovavosi viešųjų registrų duomenimis, pagal, kuriuos ieškovė VĮ „Regitra“ duomenų bazėje buvo registravusi iš viso 7 transporto priemones, dvi iš jų - Renault Magnum 400.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 3700 Eur vertės, ir IVECO AT440S43, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2003 m, gamybos, 4900 Eur vertės, buvo registruotos tik valdymo teise, o kitos – nuosavybės ir valdymo teise. VĮ „Regitra” duomenų bazėje esantys įrašai suponuoja išvadą, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovė turėjo šį materialųjį turtą: Hendricks, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos 5500 Eur vertės; Renault Magnum E-Tech 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 4450 Eur vertės, Renault Magnum 480.19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, 4450 Eur vertės, IVECO AS440S43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 2900 Eur vertės, Renault Premium, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, 3800 Eur vertės, kurio bendra vertė 21 100 Eur (5500+4450+4450+2900+3800), šiuos duomenis patvirtina Liteko sistemos duomenys: Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-641-657/2018 medžiaga, todėl įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo šis turtas turėjo būti perduotas administratorei. Kadangi bankroto administratoriui buvo perduotas tik vienas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 4450 Eur, neperduoto bankroto administratorei turto vertė – 16 650 Eur (21 100 Eur- 4450 Eur).

Įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės buvo išardytos, likviduotos ir nurašytos, į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis. Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonės buvo išardytos ir likviduotos, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes būtent jis, kaip vadovas buvo atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą ir privalėjo pateikti juos bankroto administratorei. Byloje pateiktų įrodymų visuma tikėtinai pagrindžia išvadą dėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos fakto, t. y. kad dėl atsakovo neįvykdytos pareigos perduoti bankroto administratorei ieškovės dokumentus ir turtą, ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovas neperdavė bankroto administratorei buhalterinių dokumentų, neperduotų bankroto administratorei transporto priemonių vertė negali būti tiksliai nustatyta dėl atsakovo neperduotų administratorei dokumentų trūkumo. Atlikti neperduoto turto vertės ekspertizę, šiuo atveju ne tik ekonomiškai netikslinga, bet ir neprotinga, nes tai padidintų bylinėjimosi išlaidas ir kenktų ieškovės kreditorių interesams. Be to, labiau tikėtina, kad ekspertui taip pat rinkos vertę tektų nustatinėti, pagal panašių transporto priemonių skelbimuose nurodytas rinkos kainas. Byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, jog ieškovės pateiktų panašių transporto priemonių vertės, viršija ieškovės turėtų transporto priemonių rinkos vertė, t. y. ieškovės nurodytu būdu apskaičiuotą žalos dydį. Taigi, toks žalos dydžio nustatymas šiuo atveju atitinka ir paties atsakovo interesus. Esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir iš atsakovo ieškovei priteisti 16650 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį turi būti mokamas 758 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl proporcingai tenkintai ieškinio daliai priteistinos iš atsakovo valstybei 500 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. BUAB „Transekma transport“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 17-12/01, 1 300,00 Eur sąskaitą už atstovavimo išlaidais, kurios buvo sumokėtos advokatui J. V. 2017 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pavedimu. Prašomos suteikti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos leistinais įrodymais, neviršija maksimalių patvirtintų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei proporcingai tenkintai ieškinio daliai 857,22 Eur (1300x0,6594) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 19,52 Eur, dauguma jų susidarė, nes atsakovas nevykdė savo procesinių pareigų – nesidomėjo bylos eiga, nepriiminėjo ja siunčiamų procesinių dokumentų, todėl visa išlaidų suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Transekma Transport“, įmonės kodas 303443445, 16 650 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 650 Eur sumos nuo 2018 m. kovo 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 857,22 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 22 ct) dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) dydžio žyminį mokestį ir 19,52 Eur (devyniolikos eurų 52 ct) dydžio, išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 519,52 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 52 ct). Ši suma turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.