Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje N. T. kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2016 m. gruodžio 15 d. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: 2016 m. gruodžio 15 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė 2016 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB ,,T. T.“ pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų) už 542 081,02 eurus, nors prekių ir paslaugų nepardavė, bei minėtą PVM sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „T. T.“ vyr. buhalterei V. J., taip N. T. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą D. B. turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 2 d. su D. B., atstovaujama R. G., sudaręs preliminarią sutartį dėl D. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būsimos pirkimo pardavimo sutarties, kuria šį žemės sklypą įsipareigojo pirkti kaip fizinis asmuo, 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), D. B. atstovaujančiai R. G. sudarius šio žemės sklypo pardavimo sutartį, kuria D. B. priklausantį minėtą žemės sklypą apgaule nupirko ne kaip fizinis asmuo, o savo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei D. B. už nupirktą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 eurų nesumokėjo, tuo D. B. padarė 9000 eurų turtinę žalą.

1.3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, – UAB ,,T. T.“ vadybininkę E. V., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent: 2016 m. liepos 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB ,,T. T.“ vadybininkei E. V. nurodė surašyti 2016 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB ,,T. T.“ parduoda pirkėjui ūkininkui A. L. paslaugų už 3 900 eurų ,,pagal pretenziją“, nors jokių paslaugų, prekių nepardavė, pretenzijų A. L. neteikė, bei minėtą PVM sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „T. T.“ vyr. buhalterei V. J.,

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 11 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB ,,T. T.“ vadybininkei E. V. nurodė surašyti 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB ,,T. T.“ parduoda pirkėjui ūkininkui A. L. paslaugų už 5200 eurų ,,pagal pretenziją“, nors jokių paslaugų, prekių nepardavė, pretenzijų A. L. neteikė, bei minėtą PVM sąskaitą faktūrą perdavė apskaityti UAB „T. T.“ vyr. buhalterei V. J., taip N. T. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas kartu su UAB ,,T. T.“ vyr. buhaltere V. J., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal to pačio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. nurodė UAB „T. T.“ vyr. buhalterei V. J. apskaitos registro „Atsiskaitymų žiniaraštis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2411 „Pirkėjų įsiskolinimas“ be pagrindo sumažinti pirkėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „T. T.“ 25296,96 eurais, tuo pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka,“

1.6. Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 20 d. turėdamas tikslą išvengti bankroto bei suklaidinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismą nagrinėjantį bankroto bylą, sudarė ir atspausdino UAB ,,T. T.“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą 2016 m. gruodžio 31 d. bei į balansą įrašė UAB ,,T. T.“ apskaitos registrų neatitinkančius žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,T. T.“ turtą, jį padidindamas 691 348 eurais iki 875 812 eurų, nors pagal 2017 m. balandžio 30 d. sudarytą UAB ,,T. T.“ balansą 2016 m. gruodžio 31 d., bendrovėje turto buvo už 184 464 eurus, iš kurio žemės vertė buvo padidinta 122 662 eurais, pastatų ir statinių vertė padidinta 16 710 eurais, pirkėjų skola padidinta 552 080 eurais, į pelno nuostolių ataskaitą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,T. T.“ pelną jį padidindamas 453 854 eurų suma iki 269 571 eurų, nors pagal 2017 m. balandžio 30 d. sudarytą UAB ,,T. T.“ Pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė patyrė 184 283 eurų nuostolį, tuo pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad “apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.7. Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „T. T.“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims UAB „T. T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) turtą – 2015 m. rugpjūčio 8 d. UAB „T. T.“ įsigytą puspriekabę ,,Henricks“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 483,40 eurų likutinės vertės, 2015 m. spalio 27 d. UAB ,,T. T.“ įsigytą vilkiką ,,Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 841,61 eurų likutinės vertės, 2015 m. birželio 11 d. UAB ,,T. T.“ įsigytą vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 580,49 eurų likutinės vertės, 2015 m. rugpjūčio 11 d. UAB „T. T.“ įsigytą vilkiką ,,Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 569,33 eurų likutinės vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „T. T.“ turtą, tuo UAB „T. T.“ padarė 9474,83 eurų žalą.

1.8. Be to, jis kaltinamas tuo, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto, kuris nustato, kad „Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“ reikalavimus bei neišsaugojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 metų apskaitos registrų, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

1.9. Be to, jis kaltinamas tuo, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d. nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-6623), bei kitų 2016 ir 2017 metų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d., tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

1.10. Be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 12 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 12 d. nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017, 2018, 2019 metų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 18 d., tai yra N. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina.

6. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t. y. iš jo turi būti aišku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama. Kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1, 2, 6, 7, 8 punktuose), kuriuos, be jokių abejonių, taip pat reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra: 1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas; 2) išvardyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo; 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytą veiką numato baudžiamąją atsakomybę.

8. Šiuo atveju 2019 m. gruodžio 16 d. kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 19 d. Kaip pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, N. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos, nurodant jų galimo įvykdymo aplinkybes – laiką, būdą, padarinius ir kt. Nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kita ko, N. T. kaltinant ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu. Tačiau teisiamojo posėdžio metu prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, paaiškėjo, kad prie dviejų iš šių veikų ikiteisminį tyrimą užbaigusiame prokuroro procesiniame dokumente nenurodytas jas kvalifikuojantis baudžiamasis įstatymas (konkretus BK straipsnis, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už N. T. inkriminuotas nusikalstamas veikas). Prokuroras, nepažeisdamas BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, prašė pakeisti kaltinimą, jame įrašant minėtų dviejų veikų (D. B. turto įgijimo apgaule ir UAB „T. T.“ kaltinamojo žinioje buvusio turto iššvaistymo) kvalifikaciją, atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį jo prašymą atmetė ir nutarė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus: 1) kaltinamajame akte N. T. nebuvo kaltinamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu; 2) prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą nėra tik kaltinimo teksto koregavimas pakeičiant veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą teisme. Taigi apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai sieti su BPK 219 straipsnio 5 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimą. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai BPK 254 straipsnio 3 dalies kontekste vertinami kaip nepagrįsti.

9. Nors neabejotina, kad nusikalstamas veikas kvalifikuojančių straipsnių nenurodymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 5 punkte numatyto reikalavimo ir tai suponuoja pagrindą spręsti, jog šis prokuroro procesinis dokumentas turi akivaizdžių trūkumų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, prokuroras dėl to pateikęs prašymą pakeisti kaltinimą šiuo atveju nesiekė kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įtariamas ir dėl kurių baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota teismui. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, jog tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir 2020 m. sausio 16 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas nurodė visus N. T. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotus BK straipsnius, be kita ko, ir BK 182 straipsnio 1 dalį bei 184 straipsnio 1 dalį, iš ko galima spręsti, jog teismui rengiantis baudžiamosios bylos nagrinėjimui abejonių, kad N. T. kaltinamas ir turto iššvaistymu bei sukčiavimu, nekilo.

10. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamajam galutinis pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 22 d. Jame išdėstytos ir nusikalstamų veikų – sukčiavimo bei turto iššvaistymo aplinkybės. Apklausiamas pagal šį jam įteiktą įtarimą, N. T. liko prie savo ankstesnių parodymų, kadangi įtarimo esmė nepasikeitė. 2019 m. lapkričio 11 d. apklausos metu jis išdėstė savo versiją, be kita ko, ir dėl D. B. turto įgijimo apgaule bei UAB „T. T.“ turto (vilkikų) iššvaistymo. Duomenų, kad kaltinamajam po 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie įtarimą įteikimo ir iki kaltinamojo akto surašymo būtų teikiamas naujas pakoreguotas įtarimas, kuris būtų panaikinęs ankstesnįjį ar dalis baudžiamosios bylos prokuroro nutarimu nutraukta, nėra. Įtarime nurodytos veikų aplinkybės kaltinamajame akte atspindėtos analogiškai, todėl prokuroro skundo argumentas, kad neįrašant veikas kvalifikuojančių baudžiamojo įstatymo atitinkamų straipsnių buvo padaryta techninė klaida yra visiškai pagrįstas. Skundžiamos nutarties motyvai nepatvirtina, kad kaltinamajame akte nurodomų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių išdėstymą lemiančių BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytų veikos požymių prokuroras neatskleidė arba jas atskleidė nepakankamai ir dėl to prašyme pakeisti kaltinimą prie dalies iš šių veikų nurodant juos kvalifikuojančius BK straipsnius, tokia situacija turi būti traktuojama kaip naujų veikų inkriminavimas kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties motyvas, jog vadovaujantis BPK 256 straipsniu, prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą šiuo atveju savaime negali būti sprendžiamas, nepagrįsta. Juolab kad ir BPK 256 straipsnio nuostatos neįpareigoja baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo išnagrinėjus baudžiamąją bylą imperatyviai remtis būtent prokuroro pateiktame prašyme nurodytu veikų kvalifikavimu. Darytina išvada, kad nauji kaltinimai N. T. prokuroro pateiktame prašyme nebuvo pareikšti ir nėra pagrindo tvirtinti, jog vien dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytas dviejų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tokiu būvu buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą ir toks pažeidimas negali būti ištaisomas teisme.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad ne bet kokie nustatyti kaltinamojo akto pažeidimai laikomi esminiais. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. Šiuo atveju, prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, jame nurodant konkrečius baudžiamojo įstatymo straipsnius, kuriais kaltinamas N. T., akivaizdu, kad tokiu būdu galimybė ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus teisme, baudžiamosios bylos negrąžinant ikiteisminiam tyrimui papildyti, efektyviai nebuvo išnaudota, o formalūs kaltinamojo akto trūkumai nepagrįstai įvertinti kaip esminiai.

12. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimo. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis – N. T. įteiktu 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu apie įtarimą, kaltinamuoju aktu bei skundžiama nutartimi, matyti, kad prokuroras, perduodamas bylą teismui, nurodė tiek apgaulingą apskaitos tvarkymą apibūdinančias aplinkybes, tiek ir baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už šios nusikalstamos veikos padarymą, todėl, pritariant prokuroro skundo argumentams, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutarties motyvai šiuo atveju neatitinka objektyvių baudžiamosios bylos duomenų ir yra nepagrįsti.

13. Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 254 straipsnyje įsakmiai nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.