Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.5

2022 m. balandžio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 17.20 val., viešojoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su R. F. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia su peiliu dūrė ne mažiau kaip keturis kartus R. F. į kairįjį dilbį ir į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje, pjautinę žaizdą kairio dilbio išoriniame paviršiuje, pilvo epigastriumo ir bambos sričių durtines - pjautines žaizdas, atsiveriančias į pilvaplėvės ertmę, kurių kanalų eigoje pažeistos kepenys ir dvylikapirštė žarna, dėl ko nuo durtinių - pjautinių pilvo srities sužalojimų su vidaus organų pažeidimais, komplikavusis ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmine pohemoragine mažakraujyste, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, R. F. įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai nepamena įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo, bet jam nebuvo reikalo nužudyti R. F., nes jokių konfliktų su juo neturėjo. Pažinojo jį apie 20 metų. Ta diena prasidėjo kaip visada. Jis 7 val. važiavo į darbą ir pakeliui sutiko pažįstamą J., kuris pasiūlė išgerti, nes turėjo 1 l degtinės. Jie sėdėjo dviese Jurijaus automobilyje ir išgėrinėjo. Išgėrus, jis užmigo ir pamena, kad kažkaip atsidūrė pas A. F. namuose, bet kaip ten atsidūrė, nepamena. A. pasiūlė nueiti pas V. Z. dar išgerti, nes turėjo grįžti jo tėvas iš darbo, o jis nenorėjo, kad tėvas pamatytų juos geriančius. Jie nuėjo pas V. Z.. Ar pakeliui pirko degtinę, nepamena. Pas V. Z. gėrė alkoholį ir paskui jis vėl atsijungė, nes nieko nepamena. Kaip atėjo R. F. visai nepamena. Pamena, kad pas Z. sėdėjo lyg ant sofos, lyg ant fotelio. Ten buvo A. ir Z. ir su jais jokių konfliktų nebuvo. Tikriausiai gėrė degtinę, bet kokį kiekį išgėrė, neatsimena. Kaip išsiskirstė taip pat nepamena. Su R. visuomet bendravo draugiškai, niekada nesipyko. Ne kartą kartu su R. išgėrinėjo. R. išgėręs nebuvo konfliktiškas. Turėjo sulankstomą peilį pietums supjaustyti darbo rankinėje. Tą dieną peilis buvo rankinėje, bet jis tuo peiliu nesinaudojo, nes maisto nepjaustė. Kai policija sulaikė, tas peilis buvo rankinėje. Su specialisto išvadomis yra susipažinęs ir supranta, kad būtent tuo peiliu buvo nužudytas R., nes tiek peilis kraujuotas, tiek jo rankos buvo kraujuotos. Pripažįsta įvykdęs R. nužudymą, bet tarp jų nebuvo jokio konflikto. Pagal bylos medžiagą aišku, kad niekas daugiau to padaryti negalėjo. Neatsimena ir kaip į Vilniaus stotį nuvažiavo maršrutiniu autobusu, kur jį sulaikė policija. Dažnai vartoja alkoholį, o išgėrus būna mieguistas, bet nekonfliktiškas. Jeigu daug išgeria, ryte nieko neatsimena. Yra susipažinęs su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bet jis tikrai nėra kažko smaugęs ar mušęs, būdamas girtas. Jei buvo už kaklo paėmęs, tai čia tik girto žmogaus juokeliai, tikrai nieko rimta. Jeigu girtas jis būtų agresyvus, tai kiekvieną dieną būtų policijoje. Tarnavo Sirijoje, bet tarnybos metu galvos traumų neturėjo, tik po tarnybos, apie 1986 metus turėjo galvos traumą. Psichiatrinėje ligoninėje buvo gydytas. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Savo poelgį vertina siaubingai. Su nukentėjusiaisiais tyrimo metu nebendravo ir atleidimo neprašė, nes jam buvo pasakyta neskambinti ir nebendrauti. Teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs R. F. nužudymą.

Nukentėjusysis A. F. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs kaimynas, su kuriuo bendravo ir dirbo kartu. Tą dieną kaltinamasis užėjo pas jį apie 12 val. ir paprašė leisti jam pasėdėti bei sulaukti traukinio. Jis leido ir belaukiant kartu išgėrė apie pusę butelio 0,5 l degtinės. Po to kaltinamasis užmigo. Pas jį S. K. atėjo gerokai girtas, bet jeigu dar norėjo išgerti, tai dar galėjo gerti. Apie 15.30 val. jis jį pažadino, nes tėvas turėjo grįžti iš darbo. Jie nuėjo pas Z. apie 15.50 val., nes dar norėjo išgerti. Kai ėjo pas Z., kaltinamasis jau buvo pamiegojęs, todėl ėjo normaliai. Eidami nupirko 0,5 l degtinės ir nuėję pas Z. ją gėrė. Ten būnant paskambino jo tėvas ir paklausė, ar turi 50 g. išgerti. Jis pakvietė tėvą užeiti pas Z.. Kai tėvas atėjo pas Z., tėvas jau buvo šiek tiek išgėręs. Toliau visi kartu gėrė ir bendravo draugiškai. Pas Z. kaltinamasis buvo linksmas, elgėsi adekvačiai, su tėvu juokavo bei kalbėjo kaip draugai ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Kiek tėvas pas Z. išgėrė, nepamena. Tėvas išgėręs būdavo linksmas, nekonfliktiškas, kartais kažkiek įkyrus. Tėvas pas Z. atėjo gal 16 valandą, nes apie 16 val. jis įprastai grįždavo iš darbo. Galėjo būti taip, kad visi kartu pas Z. išbuvo apie valandą. Gėrė tik tą butelį, kurį buvo nusipirkę pakeliui pas Z.. Vėliau jam paskambino draugė ir jis apie 17 val. išėjo. Kai juos paliko pas Z., viskas ten buvo gerai. Su drauge nuvažiavo į kolonėlę, nes reikėjo pripūsti ratus. Paskui jam paskambino mama ir pasakė, kad kažkas su tėvu atsitiko, kad stovi policija ir greitoji bei paprašė nuvažiuoti pažiūrėti. Jis su drauge nuvažiavo ir rado jau negyvą tėvą. Kiek laiko nuo jo išėjimo iki mamos skambučio praėjo nepamena, gal apie 25-30 minučių. Kiek pamena, būnant pas Z., tėvas su S. K. norėjo dar paimti butelį ir grįžti dviese pas juos į namus išgerti. Išgėręs S. K. būdavo linksmas ir dažnai užmigdavo. Buvo atvejis, kai girtas S. K. smaugė jį ir jo mamą. Dėl girtumo atsijungęs kaltinamasis nesuprasdavo ką daro. Blaivus taip niekada nesielgdavo. Žinojo, kad kaltinamasis Sirijoje tarnavo. Jam kaltinamasis būdamas girtas yra pasakojęs, kad jam kartais būna, jog vaidenasi priešai. Jo nuomone, taip galėjo būti, kai kaltinamasis jį ir jo mamą smaugė. Palaiko savo civilinį ieškinį, bet nežino, kaip galima įvertinti žmogaus gyvybę. Su tėvu jie normaliai bendravo ir draugiškai gyveno. Kartu gyveno apie 30 metų. Buvo išėjęs, kai su žmona gyveno, bet paskui išsituokė ir jis grįžo pas tėvus. Didelių konfliktų jų šeimoje nebuvo. Po nelaimės į gydytojus ar psichologus nesikreipė.

Nukentėjusioji L. F. parodė, kad su kaltinamuoju buvo kaimyniški santykiai, bet daugiau su juo vyras bendravo. Tą dieną ji dirbo iki 17.30 val. Grįžusi namo paskambino vyrui, bet jis neatsiliepė. Tada paskambino sūnui, kuris pasakė, kad yra su N. ir kad jiems reikėjo kažkur nuvažiuoti, o kad tėvas kažkur su S. geria. Paskui jai paskambino bendradarbė ir pasakė, kad kažkas su R. atsitiko, nes policija ir greitoji stovi. Tuomet ji dar kartą paskambino sūnui ir pasakė, kad kažkas atsitiko tėvui. Sūnus pasakė, kad su drauge nuvažiuos pažiūrėti. Paskui sūnus jai paskambino ir pasakė, kad tėvas nužudytas. Paskui policininkas paskambino ir paprašė ateiti. Atėjus į vietą, jos prie vyro neprileido. Su vienu iš policininkų grįžo pas juos į namus, kur policininkas visus peilius patikrino. Vėliau paskambino ir pasakė, kad labai užjaučia, bet greitoji nieko negalėjo padaryti, nes vyras mirė. Ji skambino B. T. kitą dieną ir jis jai pasakė, kad R. mirties dieną jam skambino po 17.09 val. ir prašė jo, kad nuvežtų S. K. į Keną. R. pasakė, kad dar perskambins, bet taip ir neperskambino. B. paskui pats vyrui skambino, bet vyras jau neatsiliepė. Tiek jos vyras, tiek kaltinamasis labai daug gerdavo. Vyras išgėręs niekada nebūdavo agresyvus, o labiau paslaugus. S. K. išgėręs būdavo ramus, nesimušdavo. Vieną kartą ji su pažįstama laiptinėje stovėjo, kai atėjo S. K. labai girtas ir jo akys buvo kaip stiklinės. Jis rankomis tą jos pažįstamą už kaklo suėmė ir ji išsigandusi pabėgo. Tada jis jai už kaklo paėmė ir ji taip pat išbėgo iš laiptinės. Po kokių 5 minučių ji su ta pažįstama už namo kampo stovėjo, rūkė, kai išėjo kaltinamasis ir pasakė, kad tik pajuokavo. S. K. žmona yra sakiusi, kad jis tarnavęs Sirijoje, kad jam kažkas ten atsitiko, o dabar jam kartais vaidenasi, kad muša „dušmanus“. Bet jo žmona nebijojo kartu su juo gyventi. Civilinį ieškinį palaiko. Ieškinyje nurodytas sumas prašo priteisti iš kaltinamojo. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos, o neturtinę žalą išgyvenimai dėl vyro nužudymo. Ji nežino, kiek verta žmogaus gyvybė. Su vyru santykiai buvo normalūs, šeimyniški, nes kai jis negerdavo, gražiai gyvendavo. Ji dirba nuo 2020 metų, atlyginimas minimalus, o vyras irgi dirbo, jo atlyginimas buvo 500-600 eurų. Jie vedė bendrą ūkį. Vyras išlaikė ją, kai ji buvo bedarbė. Sūnaus santykiai su tėvu buvo vyriški. Kartais jie konfliktuodavo, bet dažniausiai tai būdavo dėl girtumo.

Liudytojas B. T. parodė, kad S. K. pažįsta seniai, bet jie daugiau bendravo prieš 10 metų. Kaltinamasis buvo normalus žmogus. Kartais su kaltinamuoju susitikdavo svečiuose, pažinojo jo žmoną, vaikai kartu bendraudavo. Kaip kaltinamasis paskutiniu metu elgdavosi, būdamas išgėręs, nežino. Pats nėra matęs, kad jis girtas būtų agresyvus. Kad S. K. smaugė L. ir A., jam R. yra pasakojęs, bet tai buvo prieš daug metų. Tą dieną apie 17.09 val. jam paskambino R. bei pasakė, kad jie su S. eina į stotelę ir paprašė jo juos pavežti iki Šumsko bei nurodė, kad lauks stotelėje. Kalbėjo neilgai, apie 3 minutes. Jis norėjo su žmona pasitarti ir pasakė, kad R. perskambintų jam, bet taip ir neperskambino. Paskui bandė pats R. skambinti už 10-15 minučių, bet nepavyko. Kai kalbėjo su R., gal jis ir buvo šiek tiek išgėręs, bet nebuvo taip, kad liežuvis pintųsi. Kalbėdamas telefonu girdėjo kitą balsą, bet ir pats R. sakė, kad yra su S.. Negirdėjo, kad jie būtų konfliktavę. R. F. išgėręs būdavo neagresyvus, bet jis visada visiems padėdavo. Gal jis S. palydėti norėjo, todėl jo ir paprašė, kad pavežtų, nes laikas jau buvo vėlyvas. Kodėl R. reikėjo važiuoti į Šumską, nežino. R. jo dažnai paprašydavo pavežti, bet jis buvo vienas iš draugų.

Liudytoja V. E. parodė, kad 2021-08-02 apie 17-18 val. ji važiavo pas savo močiutę, kuri gyvena Kalviškių kaime. Įsukinėjant į Kalviškių kaimo pagrindinį kelią, pamatė priešais einantį juodai apsirengusį vyrą, kuris ėjo link stotelės. Jis eidamas svirduliavo ir matėsi, kad buvo neblaivus. Įsukus į Kalviškių kaimo pagrindinę gatvę, toliau važiuojant po dešine puse ji pamatė gulintį žmogų. Kadangi buvo šviesu, pagalvojo, kad tiesiog guli išgėręs žmogus. Kai nuvažiavo pas savo močiutę, valandos bėgyje išgirdo policijos sirenas ir Facebook socialinėje grupėje pamatė Kalviškių kaimo nuotrauką, kad įvyko kažkokia nelaimė. Komentaruose perskaitė, kad rastas negyvas žmogus, ir ji suprato, kad būtent toje vietoje, kur matė gulintį žmogų. Ji pagalvojo, kad gal tas einantis vyras gali būti susijęs, kadangi ėjo neblaivus ir buvo mažas atstumas tarp jų. Jos nuomone, atstumas nuo praeinančio vyro iki gulinčio vyro buvo apie 500 m. ir tarp jų kitų žmonių nematė. Paskambino policijai ir pranešė, ką matė. Nepamena, ar vyras, einantis link stotelės, nešėsi su savimi kokį krepšį ar rankinę. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė ir prašo jos parodymais remtis.

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2021-08-02 apie 17 val. išėjo iš buto išnešti šiukšles. Ji gyvena tame pačiame name, kur vyko išgertuvės. Einant laiptais aukštyn ji sutiko išeinančius du vyrus. Vienas jų buvo šviesiai apsirengęs, o kitas aukštesnis buvo tamsiai apsirengęs. Jie buvo girti, bet tarp jų jokių konfliktų nebuvo, jie abudu maloniai kalbėjo. Dar jiems pasakė: „vyrai, praleiskit moterį su šiukšlėmis“, o jie pasitraukė ir pasakė: „prašom, prašom“. Grįžtant atgal, ji jau matė juos apačioje stovinčius. Po kažkiek laiko, gal po pusvalandžio, namuose pro langą ji pamatė kitoje gatvės pusėje gulintį vyrą, kuris buvo šviesiai apsirengęs. Ten jau stovėjo policijos mašinos, žmonės.

Liudytoja K. Š. parodė, kad tą dieną ėjo su šunimi (duomenys neskelbtini) ir prie buvusių girininkijos namų pamatė ant žolės gulintį žmogų. Ji šiek tiek neprigirdi, bet girdėjo, kad jis kažką vapa. Pagalvojo, kad tiesiog girtas žmogus. Jis gulėjo kniūbsčias, kaip persisukęs. Ji pamatė ties jo pilvo šonu šiek tiek kraujo ir tuomet paskambino 112. Ji nebuvo priėjusi prie to vyriškio arčiau. Ji viena stovėjo, bet kaip tik tuo metu važiavo maršrutinis autobusas, kuris važiuoja per Kalviškės, ir vairuotojas sustojo bei paklausė, kas čia įvyko. Dar tas vairuotojas pasignalizavo bei pasakė gulinčiam „kelkis“. Gal jis pažinojo tą žmogų. Paskui jis nuvažiavo. Nueinančių žmonių nuo tos vietos nepastebėjo. Buvo 17.19 val., kai skambino pagalbai.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra maršrutinio autobuso vairuotojas bei važinėja maršrutu Vilnius-Vaičiūnai per Kalviškes. Tiek R., tiek S. buvo jo keleiviai. Tą dieną išvažiavo iš Vilniaus stoties 17.00 val. Važiuojant iš stoties, link posūkio į Kalviškes, kur yra įvažiavimas į pagrindinį kelią, apie 17.19 val. pamatė einantį kaltinamąjį. Jis ėjo šalia kelio į stotelę, iš kurios važiuojama į Vilnių. Jis apsuka savo maršrute ratą ir važiuoja atgal į Vilnių. Kai matė kaltinamąjį, dar važiavo į Vaičiūnų pusę. Nuo tos vietos, jis dar važiuoja į Kalviškes, kur išleidžia žmones stotelėje, apsisuka, išvažiuoja atgal į pagrindinį kelią ir važiuoja link Vaičiūnų. Išvažiuojant ten gulėjo žmogus prie tvoros. Iš rudos striukės suprato, kad ten R.. Jis dar sustojo ir, atidaręs langą, pasakė „R. kelkis, kad policija nepaimtų“, nes pagalvojo, kad jis girtas. Ten dar stovėjo moteris, kuri vaikščiojo su šuniu. Ji priėjusi pasakė, kad pas jį visa krūtinė kruvina. Jis liepė iškviesti greitąją ir policiją. Pats išlipęs nebuvo. Nuo tos vietos, kur gulėjo žmogus, kaltinamasis buvo nuėjęs gal 300 metrų. Kažkokių kitų žmonių tame tarpe nematė arba neatkreipė dėmesio. Nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, bet turėjo kažkokią rankinę. Kaltinamasis kiekvieną rytą su juo važiuoja į darbą ir iš darbo. Tą rytą kaltinamasis važiavo taip pat. Kai matė kaltinamąjį einantį, negali pasakyti, ar jis buvo girtas, bet kai jau važiavo į Vilnių ir kai kaltinamasis įlipo į autobusą, tada jau matėsi, kad jis buvo stipriai išgėręs, nes sėdėjo ir svyravo. Kai kaltinamasis įlipo į autobusą apie 18.12 val., jokių kraujo dėmių ant jo nematė ir jis ramiai prasėdėjo visą kelionę. Kaltinamasis maždaug apie 50 min. laukė jo autobuso stotelėje.

Liudytoja R. S. parodė, kad tą dieną apie 16.50 val. - 17 val., po darbo grįždama namo laiptinėje sutiko žuvusįjį ir kaltinamąjį. Jie stovėjo laiptinėje ir jai buvo sunku praeiti. Tada nužudytasis prispaudė kaltinamąjį prie sienos, nes šis buvo neblaivus, vos ant kojų pastovėjo bei leido jai praeiti ir dar atsiprašė už nepatogumus. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Ji girdėjo, kaip mirusysis žadėjo kaltinamąjį palydėti iki sustojimo. Išgertuvės buvo Z. bute. Kai ji grįžo namo, Z. tuo metu buvo savo bute, nes praeidama matė atidarytas buto duris ir jį kambaryje gulintį ant sofos. Po to, gal po pusvalandžio ji išėjo su šuniuku pas tėvus, kurie šalia gyvena, o pabuvusi pas juos, ėjo namo. Tuomet išgirdo, kad žmonės susirinko, todėl ir ji nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Tada atvažiavo greitoji ir pradėjo mirusįjį reanimuoti. Kiek pamena, kaltinamasis turėjo rankinę ant peties, buvo juodai apsirengęs.

Liudytoja R. N.-Ažukienė parodė, kad tą dieną grįžo su vaikais namo prieš 17 val. Įvažiuojant į kiemą nužudymo vieta matosi, bet ten dar nieko nebuvo. Persirengusi ji išėjo į daržą. Paskui išgirdo autobuso signalą, bet pagalvojo, kad tai dėl berniuko, kuris bėgiojo. Darže užtruko apie 50 minučių. Grįžusi į namus pro langą pamatė policijos švyturėlius. Ji pagalvojo, kad partrenkė tą berniuką. Ji išbėgo į lauką ir pamatė gulintį vyrą, kurio ji nepažinojo. Būdama darže nieko nematė, nes ten yra aukšta gyvatvorė ir tvora.

Liudytoja N. M. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 2 d. apie 16.45-17 val. iš darbo nuvažiavo susitikti su A. F.. Paprašė jo pagalbos, nes jos automobiliui buvo nuleista padanga. Su A. susitiko apie 17.05 val. ir nuvažiavo į degalinę, kur jis pripūtė padangą. Paskui jie nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko degtinės, ir sėdėjo automobilyje. Tada paskambino A. mama ir pasakė, kad negali prisiskambinti jo tėvui bei paprašė A. jam paskambinti, bet jis taip pat negalėjo tėvui prisiskambinti. Maždaug už 15 min. vėl paskambino jo mama ir pasakė, kad kažkas jų kaime atsitiko ir paprašė nuvažiuoti pažiūrėti. Jie nuvažiavo ir pamatė gulintį mirusį A. tėvą. Kai nuvažiavo paimti A., jis buvo šiek tiek išgėręs. Tą dieną apie pietus jie buvo susiskambinę ir A. jai sakė, kad S. atėjo ir šiek tiek išgėrė su juo. Vėliau dar kartą susiskambino, tuomet jis su tėvu kartu buvo, nes tėvą telefonu minėjo. Gali būti, kad ir V. Z. minėjo.

Teismo ekspertas Mantas Juodakys parodė, kad yra pateikęs specialisto išvadą šioje byloje. Specialisto išvadoje buvo įvertinta visa pateikta dokumentacija, tiek medicininiai dokumentai, tiek kita bylos medžiaga. Visi požymiai to įvykio aplinkybių buvo įvertinti, bet pats aplinkybių neatsiminimas, kaip amnezija, gali būti būdinga ir paprasto girtumo sunkiai būklei, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo abejoti asmens pakaltinamumo kriterijais. Neadekvatus elgesys lygiai taip pat būdingas paprastam girtumui, bet turi būti ieškoma ar nėra psichozinio elgesio požymių, ar nėra suvokimo sutrikimo požymių. Šiuo atveju tokios simptomatikos pasireiškimo, jokių požymių nebuvo, bet buvo neadekvatus elgesys, kuris galėjo būti vertinamas kaip paprasto girtumo išraiška. Tiek atminties sutrikimas, tiek agresyvus elgesys būdinga paprastam girtumui. Alkoholio poveikis, netgi ir silpnas apsvaigimas, taip pat ir stiprus apsvaigimas, mažina žmogaus provokacinį slenkstį, jo emocinis suvokimas gali sustiprėti, gali susilpnėti impulsų kontrolė ir tai sąlygoti neadekvatų, agresyvų elgesį. Haliucinacijos būtų psichozės požymis, bet tai nėra stiprus požymis. Atsijungimai nuo realybės, nesąlygoja tokių psichinių sutrikimų, dėl ko asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų. Jokių objektyvių duomenų, medicininių dokumentų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti psichozę, tikrai nepakanka, o prielaidomis išvados nevertinamos. Stacionarinė ekspertizė yra atliekama, kai reikia stebėti asmens būklę šiuo metu, bet jos metu negalima vertinti psichikos sutrikimų pasireiškimo įvykio metu. Pažymėjo, kad medicininėje dokumentacijoje nėra fiksuota, kad S. K. būtų pasireiškę haliucinacijos, kliedesiai. Pagal šiuo metu pateiktus duomenis nėra požymių apie tai, kad yra išreikštas psichikos sutrikimas, kuris galėtų kelti abejonių apie kaltinamojo nepakaltinamumą įvykio metu. Daugiausiai yra pažymių apie sunkų girtumą, kas galėjo sąlygoti neadekvatų ir pavojingą elgesį.

Liudytojas J. K. parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirbo, o R. F. taip pat pažinojo. Tą dieną važiavo su automobiliu per miškelį ir prie garažų apie 8 val. susitiko su kaltinamuoju, kuris ėjo į darbą, bei pasiūlė jam išgerti. S. K. įsėdo į jo automobilį ir jie nuvažiavo pas jį į kiemą ir gėrė automobilyje. Išgėrė apie litrą degtinės per 2 val. S. K. automobilyje užmigo, o jis nuėjo namo. Paskui S. K. pabudo ir išėjo, nes kai atėjo apie 10 val. jau nerado jo automobilyje. Kai jie susitiko S. K. buvo blaivus. S. K. yra ramus, normalus žmogus. R. F. taip pat buvo normalus žmogus. Tarp S. K. ir R. F. niekada nebuvo jokių konfliktų.

Liudytojas V. Z., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino, jog šios apklausos metu duos parodymus apie aplinkybes, kuriose dalyvavo, tačiau dėl tų aplinkybių tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Jis davė išsamius parodymus įtariamojo apklausos metu ir jų prisilaiko. Jis pažįsta S. K. nuo maždaug 1995-1996 metų. Jie buvo tiesiog pažįstami. R. F. buvo jo draugas. Jie su A. F. ir R. F. pažįstami nuo mokyklos laikų. Jis gyvena vienas, adresu (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra vienas namas ir vienas butas, kadangi namas yra sankryžoje, tai iš vienos pusės namo vienas adresas, iš kitos - kitas. 2021-08-02 po pietų jam paskambino A. F. ir paklausė, ar gali užeiti pas jį namo. Šis pasakė, kad ne vienas, kad su S.. Jis pasakė, kad gali. Šie abu pas jį užėjo. Jie atnešė degtinės butelį. Pagal išvaizdą matėsi, kad A. ir S. buvo išgėrę. Pas jį jie atėjo, nes po darbo turėjo grįžti A. motina. Jie atėjo gal apie 15 val., tikslai neprisimena. Jie visi, t. y. jis, A. ir S. pradėjo vartoti alkoholį. Jis iš ryto jau buvo išgėręs, tačiau pamiegojęs jautėsi gerai. Po kažkiek laiko A. paskambino jo tėvas R. ir paklausė, kur jis ir ar gali ateiti. Kiek jam žinoma, R. dirbo paukštyne, kelintą valandą baigė darbą, nežino, o pas jį atėjo apie 17 val. Po to A. kažkas paskambino ar SMS parašė ir šis išbėgo. Po ko, po taurelę išgėrė jis, R. ir S. ir jau kaip ir norėjo skirstytis, tačiau R. pasakė S.: „Kam tu važiuosi namo, pernakvosi pas mane, paimsim dar buteliuką, o ryt važiuosi į darbą“. Tik jis nesuprato, ar S. sutiko pernakvoti pas R., ar ne. Šie abu išėjo, o jis buvo toks girtas, kad net negalėjo atsistoti ir uždaryti buto durų. Jis visą laiką gulėjo lovoje ir vyrams išėjus užmigo. Nežino, kiek praėjo laiko, bet prabudo nuo to, kad jį žadino du policijos pareigūnai. Jis neprisimena, ar S. su savimi turėjo rankinę, ar ne. Įprastai šis vaikščiojo su juoda rankine. Kiek žino, šis rankinėje nešiojosi į darbą pietus. Pas S. jis niekada nematė sulankstomo peilio, todėl negali pasakyti, kaip jis atrodė. Bet kiek jo bendradarbiai sakė, kad S. turėjo peilį, juo pjaustėsi maistą darbe. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, sėdėjo draugiškai. R. buvo labai ramus žmogus. Apie R. F. nužudymo aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nieko nežino (t. 2, b. l. 45-46).

Be kaltinamojo paaiškinimo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš 2021-09-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gauti Centro informacinėje sistemoje 2021-08-02 užregistruotų dviejų pranešimų apie įvykį garso įrašai.

Iš pirmojo įrašo, pavadinimu „2021_08_02_17-19-45_37067116780“, 0.47 min. trukmės, stenogramos matyti, kad skambina moteris, kuri kalba su bendrojo pagalbos centro operatoriumi. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prie gatvės guli žmogus, matosi, kad šis kruvinas. BPC operatoriui tikslinantis, kas šiam nutiko, pranešėja nurodo nežinanti, ėjo pro šalį su šuniu. Nurodo, kad vyriškio lygtai pilvas kruvinas, kniūbsčias guli, bet lygtai gyvas.

Iš antrojo įrašo, pavadinimu „2021_08_02_19-47-58_37067157819“, 1.48 min. trukmės, stenogramos matyti, kad skambina moteris, kuri kalba su bendrojo pagalbos centro operatore. Moteris nurodo norinti pranešti galimai tyrimo eigai reikšmingą informaciją dėl nutikimo Kalviškėse, kuomet buvo užpultas žmogus, t. y. mačiusi įtartiną asmenį būtent tuo ar panašiu metu. Pranešėja nurodo, kad prieš valandą ar pusantros įvažinėjo į Kalviškių įvažiavimą ir matė juodai apsirengusį vyriškį, trumpai kirptą, jis buvo išgėręs, nes svyravo, jis ėjo į stotelę. BPC operatorei tikslinantis, pranešėja nurodo, kad vyriškis nepažįstamas. Taip pat nurodo, kad pravažiuojant matė ant pilvo gulintį vyriškį, bet tiesiog pagalvojo, kad šis neblaivus. Pranešėja prisistato V. M. (t. 1, b. l. 34-38).

Iš 2021-08-02 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra šalia kelio šaligatvio esanti žole apsėta kelkraščio dalis bei šioje dalyje gulintis lavonas. Apžiūrima vietovė yra greta gyvenamojo dviejų aukštų, baltos spalvos plytų namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra apjuostas rudos spalvos medine tvora, kuri horizontaliai sudėta iš medinių lentelių. Už iš medinių lentelių sudėtos tvoros, žiūrint į anksčiau minėtą pastatą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kairėje pusėje matomas lapuotis medis, prie kurio kamieno yra pririšta „STOP“ juosta. Nuo medinės tvoros link kelio važiuojamosios dalies yra žole apsėta kelkraščio juosta bei už jos einantis, su kelio važiuojamąja dalimi besiribojantis šaligatvis, sudėtas iš tamsios spalvos, keturkampių plokščių. Ant žolės ploto, kuris yra tarp šaligatvio bei namą juosiančios tvoros, matomas vyriškos lyties lavonas. Pasitelkus „Stabila“ ruletę, išmatuota, kad nuo anksčiau minėto medžio kamieno dalies, kuri yra atsukta į gatvės pusę, iki lavono galvos yra 176 cm. Nuo lavono galvos statmenu spinduliu iki šaligatvio borto yra 258 cm. Nuo šaligatvio borto iki lavono dešinės kojos kulno yra 142 cm. Nuo anksčiau minėto medžio iki lavono dešinės kojos kulno yra 344 cm. Vyriškos lyties lavonas guli ant žemės aukštielninkas (ant nugaros). Lavono rankos per alkūnės sąnarius sulenktos 45 laipsnių kampu, priglaustos prie liemens taip, kad kairė plaštaka dalinai sugniaužta, padėta gaktos srityje, o dešinė plaštaka dalinai sulenkta, padėta klubakaulio dyglių projekcijoje. Kojos praskėstos apie 10 laipsnių kampu, ištiestos. Lavonas aprengtas baltais, juodai raštuotais marškiniais, kurie prasegti laikosi ant žastų vidurinio trečdalio. Lavonas yra su juodos spalvos, džinsinėmis kelnėmis, kurios sujuostos juodu, balto metalo sagtimi diržu. Lavonas dėvi pilkos spalvos trumpikes. Kūno pėdos apautos pilkšvomis puskojinėmis, ant kurių apauti juodi batai. Batų paduose sutepimo rudos spalvos dėmėmis nėra. Kelnių ir trumpikių priekiniame dešiniame paviršiuje yra sutepimas rusvos spalvos skysčiu, nusitęsiantis į nugarinį paviršių. Kituose kelnių priekiniuose paviršiuose sutepimų rusvos spalvos skysčiu nėra. Marškiniai nugariniuose paviršiuose ir kairiuose paviršiuose stipriai sutepti rusvos spalvos skysčiu. Matuojant aplinkos temperatūrą 19:50 val., ji yra 17 laipsnių C, lavono temperatūra pažasties srityje yra 28,3 laipsnių C, lavono temperatūra tiesiosios žarnos srityje yra 34,5 laipsnių C. Lavono akys yra pramerktos, burna pražiota. Lavoninių sustingimų sprando ir kaklo raumenyse, rankose ir kojose nėra. Epigastrio srityje yra pjautinė – durtinė žaizda. Ties bambos sritimi matoma analogiška, tik „V“ pavidalo žaizda. Žaizdos yra apie 2,2 cm skersmens (nuo 2,0 cm iki 2,5 cm). Dešinės alkūnės linkyje, venų projekcijose matomos dvitaškinės žaizdelės, aplink kurias melsvai violetinės poodinės kraujosruvos. Analogiškos 5 žaizdelės yra kairės alkūnės linkyje. Kairio dilbio viršutinio ir vidurinio trečdalio riboje yra paviršinė pjautinė žaizdelė. Taip pat kairiame alkūnės linkyje 2 paviršiniai įbrėžimai. Lavono plaštakose sužalojimų nenustatyta. Lavono kelnėse, dešinės girnelės projekcijoje yra sutepimas žemėmis. Kelnių kairės girnelės projekcijoje sutepimo žemėmis nėra. Pavertus lavoną, iš pilve aprašytų žaizdų teka rusvos spalvos skystis. Lavono lavondėmės yra pirmos stadijos. Paspaudus pirštu atsiranda ir išnyksta per 5 sek. Apžiūrint lavono drabužius, kelnių dešinėje priekinėje kišenėje rastas žibintuvėlis, kuris susegtas su kortele, ant kurios matomas užrašas „ROMA“ bei žiebtuvėlis, gelsvos spalvos. Priekinės dešinės kelnių kišenės turinys, tai yra žibintuvėlis, kuris susegtas su kortele, ant kurios matomas užrašas „ROMA“ bei žiebtuvėlis, gelsvos spalvos, paimtas iš įvykio vietos bei supakuotas į pakuotę Nr. 1. Kairėje priekinėje kelnių kišenėje rastas balto metalo raktas su arklio pakabuku, 10 euro centų moneta bei mobilaus ryšio telefonas su juodos spalvos atverčiamu dėklu. Telefonas paimtas iš įvykio vietos bei supakuotas į pakuotę Nr. 2. Priekinės kairės kelnių kišenės turinys, tai yra balto metalo raktas su arklio pakabuku ir 10 euro centų moneta, paimtas iš įvykio vietos bei supakuotas į pakuotę Nr. 3. Užpakalinėse kelnių kišenėse daiktų rasta nebuvo. Lavonas paimtas iš įvykio vietos bei užantspauduotas policijos plomba 012174. Iš įvykio vietos paimtos dvi greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, kurios susideda iš 4 lapų. Ant šalia įvykio vietos esančių pastatų ir kitų objektų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 44-64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 998/2021 (01), matyti, kad remiantis R. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, nustatyta, kad:

1. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-08-03, 09:10 val., rodo, kad nuo R. F. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12 - 24 valandos laiko.

2. R. F. mirė nuo durtinių-pjautinių pilvo srities sužalojimų su vidaus organų pažeidimais. Į tai nurodo pilvo epigastriumo ir bambos srityse esančios dvi durtinės-pjautinės žaizdos, atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę, kurių kanalų eigoje pažeistos kepenys ir dvylikapirštė žarna. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmine pohemoragine mažakraujyste, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu.

3.1. Pilvo epigastriumo ir bambos sričių dvi durtinės-pjautinės žaizdos, atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę, kurių kanalų eigoje pažeistos kepenys ir dvylikapirštė žarna, padarytos plokščiu, duriančių pjaunančių, vienašmenių savybių įrankiu, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3.2. Odos nubrozdinimai kairio dilbio priekiniame paviršiuje, padaryti minėta sritį paveikus kietu buku daiktu, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.3. Pjautinė žaizda kairio dilbio išoriniame paviršiuje, padaryta aštrių, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.4. Taškinės durtinės žaizdelės kairės alkūnės linkio ir abipus dilbių srityse, padarytos aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu (pvz., injekcine adata), krūtinkaulio ir kairės pusės šonkaulių lūžiai, padaryti krūtinės ląstą spaudžiant iš priekio kietu buku daiktu (daiktais) (pvz., rankomis), neužilgo iki mirties, mirimo ar artimuoju pomirtiniu laikotarpiu, atliekant gaivinimo veiksmus, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami.

4. Visi nustatyti ir išvados 3.1. 3.3. punktuose išvardinti sužalojimai yra mirusiojo ranka pasiekiamose vietose. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti mirusiajam griūvant, krintant, atsitrenkiant ir panašiai, nenustatyta.

5. Kairio dilbio srityje esantys odos nubrozdinimai bei pjautinė žaizda, galėjo būti padaryti mirusiajam dengiantis nuo smūgių rankomis.

6. Nustatyti ir išvados 3.1. punktuose išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, paveikus plokščiu, duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių įrankiu; išvados 3.2. punkte išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu; išvados 3.3. punkte nurodytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti mirusiajam griūvant, krintant, nugriuvus, nukritus ir panašiai, nekonstatuota.

7. Nustatyti ir išvados 3.1. - 3.3. punktuose išvardinti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

8. R. F. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Tiriamasis objektas (kraujas) bus saugomas VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino - 2022-08-09. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

9. R. F. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Tiriamasis objektas (kraujas) bus saugomas VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino - 2022-09-11. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. R. F. galvos plaukai iš 5 galvos vietų ir plaštakų pirštų nagai su panagių turiniu paimti ir perduoti į Serologijos ir DNR laboratoriją (t. 1, b. l. 69-77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 523/2021 (01) matyti, kad:

1. Ant lenktinio peilio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. F. DNR profilis su 99,99999999999999999999486% tikimybe.

2. Nuoplovose nuo S. K. rankų plaštakų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad jį sudaro R. F. ir S. K. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė kad jį sudaro S. K. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai.

3. Nuoplovose nuo S. K. rankų panagių rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas S. K. DNR profilis su 99,99999999999999999999576% tikimybe (t. 1, b. l. 95-104).

Iš 2021-08-02 – 2021-09-03 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų daugiabutis. Daugiabutis yra priešingoje (duomenys neskelbtini) pusėje ir yra 40 m atstumu nuo rasto lavono (matuota nuo artimiausio daugiabučio kampo iki lavono kojų). Daugiabučio kairėje ((duomenys neskelbtini) atžvilgiu) yra miškas, tarp jo ir daugiabučio yra žolės dangos plotas, jame išminti takeliai. Ant takelio, 19 m atstumu iki namo Nr. 3 artimiausio kampo ir 15 m atstumu iki namo Nr. 1 artimiausio kampo rasta cigarečių pakuotė „LD“ su raudonos spalvos užrašais ir cigaretėmis viduje. Pakuotė paimta ir supakuota į dėžę Nr. 1. Įėjus į laiptinę ir pakilus laiptais į pirmą aukštą, prie laiptų, dešinėje pusėje yra rudos spalvos medinės durys, pažymėtos Nr. 4. Už šių durų yra dar vienos buto durys, kurios yra baltos spalvos, pilnai atidarytos į buto pusę. Įėjus pro minėtas duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje yra trejos durys. Pirmos durys yra tualeto patalpos, patalpoje yra sulaužytas ir išteptas tualetas, išteptos patalpos sienos ir grindys. Per vidurį yra vonios patalpa, joje yra tualetas, skalbimo mašina, vonia, vonioje ir ant tualeto yra plastikinės talpos, ant skalbimo mašinos sudėti indai. Sekančioje patalpoje (toliausiai nuo buto durų) yra sudėti drabužiai, kilimai, maišai, įvairūs buitinės paskirties daiktai. Dešinėje koridoriaus pusėje yra šaldytuvas, šalia jo komoda su veidrodžiais. Ant komodos sudėtos parfumerijos priemonės, maisto produktai. Prie komodos, ant grindų, yra sudėti tušti alaus buteliai, plastikinis maišas su tuščiais alaus buteliais, popierinis maišas su indais. Koridoriaus gale, kairėje pusėje, yra virtuvė. Kairėje virtuvės pusėje yra virtuvinės spintelės, kriauklė, dujinė viryklė, komoda su stalčiais, šaldytuvas. Virš kriauklės esančioje spintelėje, antroje lentynoje, rastas pilko metalo peilis, kurio kotas iš vienos pusės dengtas medine rankena ir per abi pusės atvyniotas raudona lipnia juosta. Ant peilio geležtės yra užrašas „STAINLESS STEEL“. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 2. Ant dujinės viryklės ir šalia jos esančios komodos su stalčiais yra uždėta medinė lenta, ant kurios rastas pilko metalo peilis su medine rankena, kuri iš vienos pusės prie geležtės yra nuskilusi. Ant geležtės yra užrašas „TRAMONTINA INOX STAINLESS BRAZIL“. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 3. Viduryje virtuvės yra sudėti tušti mediniai baldai – spintelės, komodos. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje, yra kambarys Nr. 1. Prie kairiosios sienos yra sofa, ant jos yra juodos spalvos kuprinė, drabužiai, kepurė. Taip pat ant šios sofos yra plastinis 1 l talpos tuščias, užsuktas alaus butelis su užrašu „Leader“, tuščia alaus skardinė su užrašu „Tauras“ ir tuščia skardinė su užrašu „Wochenende“. Nuo butelio kamštelio ir skardinių viršutinės dalies paimtos galimų biologinių pėdsakų nuoplovos, supakuotos į vokus Nr. 4, 5 ir 6. Kambaryje ant grindų rastos 5 nuorūkos (žiūrėti foto), supakuotos į vokus Nr. 7, 8, 9, 10 ir 11. Prie priešakinės sienos yra lova, ant jos sudėta rožinė patalynė, margas pledas, pilkas džemperis. Dešinėje kambario pusėje yra spinta, joje sudėti indai, kiti daiktai. Spintos kairėje yra televizorius, prieš spintą yra du foteliai. Ant fotelio yra televizorius, laidai, kiti daiktai. Dešiniau nuo fotelių, prie sienos, yra spintelė, ant kurios yra televizorius. Prieš fotelį, ant grindų, yra plastikinis maišas, jame tušti alaus buteliai. Prie sienos, esančios dešiniau nuo įėjimo į kambarį, yra oranžinė sofa. Ant jos yra mėlyna pagalvė ir mėlynas užklotas, plastikinis tuščias maišas, plastikinis 1 l talpos tuščias užsuktas alaus butelis su užrašu „Apynio“. Nuo butelio kamštelio paimta galimų biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota į voką Nr. 12. Kambario viduryje yra rudos spalvos medinis stalas. Ant stalo yra trys skaidrūs stikliniai puodeliai, skaidraus stiklo stikliukas, indas su nuorūkomis, žiebtuvėlis, atsukta sulčių „Cido“ pakuotė, dvi cigarečių pakuotės, kamšteliai, maisto produktai, žiebtuvėlis, nuorūka, televizoriaus pultas. Nuo minėtų puodelių ir stikliuko viršutinių kraštų bei sulčių pakuotės kaklelio paimtos galimų biologinių pėdsakų nuoplovos, supakuotos į vokus Nr. 13, 14, 15, 16 ir 17. Iš minėto indo su nuorūkomis paimtos 6 nuorūkos su oranžinės spalvos filtrais, supakuotos į voką Nr. 18, taip pat 3 nuorūkos su dryžuotais filtrais ir 2 dryžuoti filtrai, supakuoti į voką Nr. 19, 2 nuorūkos su tamsiai rudos spalvos filtrais, supakuotos į voką Nr. 20, 1 nuorūka su baltu pilkai dryžuotu filtru, supakuota į voką Nr. 21, 1 degtukas, supakuotas į voką Nr. 22. Taip pat paimtas ant stalo rastas minėtas žiebtuvėlis, supakuotas į voką Nr. 23, ir ant stalo rasta nuorūka oranžiniu filtru, supakuota į voką Nr. 24. Ant puodelio, esančio ant stalo kairėje pusėje išryškinti ir ant dviejų daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai, ant puodelio, esančio ant stalo per vidurį, išryškinti ir ant vienos daktiloskopinės plokštelės nukopijuoti rankos pėdsakai, ant puodelio, esančio ant stalo dešinėje, išryškinti ir ant penkių daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai. Visos daktiloskopinės plokštelės (8 vnt.) supakuotos į voką Nr. 25. Dešinėje stalo pusėje, prie pat stalo, ant grindų yra trys tušti stikliniai degtinės buteliai, tuščias plastikinis alaus butelis su užrašu „Apynio“, sulčių pakuotė. Ant stiklinio butelio su užrašu „HLIBNY DAR“ išryškinti ir ant dviejų daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai, supakuoti į voką Nr. 26. Nuo minėto alaus butelio kaklelio paimta galimų biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota į voką Nr. 27. Grįžus į buto koridorių, jo dešinėje yra kambarys Nr. 2. Kambario viduryje yra sudėti mediniai tušti baldai, kėdės, dešinėje pusėje yra sofa, ant jos sudėtos pagalvės. Kambario gale, prie lango, yra viengulė lova, ant jos dryžuotas čiužinys, ant lovos krašto sudėti drabužiai. Kambario gale yra balkonas, jame sudėti batai, įvairūs buitinės paskirties daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Butas užrakintas, raktas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 28. Butas užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 105-131).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 530/2021(01) matyti, kad:

1. V. Z. nuoplovoje nuo rankų ir nuoplovoje nuo abiejų rankų pirštų panagių žmogaus kraujo nerasta, nustatytas V. Z. DNR profilis su 999999999999999999999836% tikimybe.

2. A. F. nuoplovose nuo rankų ir nuoplovose nuo abiejų rankų pirštų panagių žmogaus kraujo nerasta, nustatytas A. F. DNR profilis su 99,99999999999999999999457% tikimybe.

3. Ant A. F. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. F. DNR profilis su 99,99999999999999999999457% tikimybe.

4. Ant dviejų peilių, V. Z. marškinių žmogaus kraujo nerasta.

5. Ant A. F. marškinių, V. Z. džinsinių kelnių, S. K. juodų džinsinių kelnių, marškinėlių, striukės, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 136-142).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 63/2021(01) matyti, kad:

1.-2. Tyrimui pateikta R. F. epigastriumo srities odos žaizda Nr. l yra 18,5 mm ilgio, jos kanalo gylis mažiausiai 9,5 cm. Ši žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptiems dešinėn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, su nežymiu polinkiu į geležtės dešinį šoninį paviršių bei įrankio bukąjį kraštą. Tyrimui pateikta R. F. bambos srities odos žaizda Nr. 2 yra 18 mm ilgio, jos kanalo gylis mažiausiai 10 cm. Ši žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptiems dešinėn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, su nežymiu polinkiu į geležtės dešinį šoninį paviršių bei galimai su nežymiu polinkiu į įrankio bukąjį kraštą.

3. Tikėtina, kad R. F. pilvo odos žaizdos Nr. l ir Nr. 2 padarytos tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek odos žaizdose, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 151-155).

Iš 2021-08-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų fotonuotraukų, liudytojas M. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (R. F.), kaip vyrą vardu R., apie kurį davė parodymus ir kuris 2021-08-02 gulėjo prie tvoros (duomenys neskelbtini). Vyrą atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 2, b. l. 21-23).

Iš 2021-08-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų fotonuotraukų, liudytojas M. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (S. K.). Tai yra vyras, kuris 2021-08-02 ėjo keliu į stotelės pusę, kurį apklausos metu apibūdino kaip apie 55-60 metų amžiaus, trumpai kirptais, žilstelėjusiais plaukais, apie 170 cm ūgio. Vyrą atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 2, b. l. 24-26).

Iš 2021-08-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš jai parodytų atpažinti keturių asmenų fotonuotraukų, liudytoja R. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (S. K.). Tai yra vyras vardu S., apie kurį davė parodymus, apibūdino kaip neaukštą, stambesnio kūno sudėjimo, apie 60 metų, pliktelėjęs. Šis su R. išėjo iš buto. Vyrą atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 2, b. l. 38-40).

Iš 2021-08-03 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūra. Asmens apžiūra atlikta siekiant nustatyti, ar ant asmens kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų, ar kitų tyrimui reikšmingų žymių. Apžiūros metu nustatyta, kad ant dešinės rankos dilbio, vidinėje pusėje matoma tatuiruotė. Ant kairiosios šlaunies matomas užgijęs nubrozdinimas. Ant S. K. dešinės rankos delno bei ant dešinės rankos rodomojo piršto matomos rusvos spalvos dėmės. Ant vatos tampono užlašinus 0,9% natrio chlorido tirpalo vieną lašą, tamponą laikant statmenai, juo buvo braukiama per S. K., gim. (duomenys neskelbtini), abiejų rankų paviršių viena kitai statmenomis kryptimis. Nuoplova supakuota į pakuotę Nr. 1. Ant vatos tampono užlašinus 0,9 % natrio chlorido tirpalo vieną lašą, tamponą laikant statmenai, juo buvo braukiama per S. K., gim. (duomenys neskelbtini), abiejų rankų pirštų panages. Nuoplova nuo panagių supakuota į pakuotę Nr. 2. Kitų tyrimui reikšmingų žymių ant S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kūno rasta ir paimta nebuvo (t. 2, b. l. 98-101).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad S. K. 2021-08-02 21 val. 17 min. nustatytas 2,33% girtumas (t. 3, b. l. 70-71).

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad S. K. tyčia nužudė R. F.. Šioje byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris būtų tiesiogiai matęs R. F. nužudymą, tačiau iš kaltinamojo paaiškinimo, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų bei specialistų išvadų akivaizdu, kad tik S. K. galėjo nužudyti R. F..

Nukentėjusysis A. F. parodė, kad jis su S. K. gėrė pas save, o vėliau pas V. Z. iki maždaug 17 val., kuomet išvyko ir paliko S. K., V. Z. ir savo tėvą R. F. toliau gerti degtinę. Liudytoja J. Š. parodė, kad apie 17 val. ji sutiko galimai S. K. bei R. F. išeinančius iš namo, kuriame jie gėrė, laiptinės. Tą patvirtino ir liudytoja R. S.. Liudytojas B. T. parodė, kad apie 17.09 val. jam paskambino R. F. ir paprašė jį su S. K. pavežti iki Šumsko. Praėjus 10-15 minučių po to skambučio, kai jis skambino atgal R. F., šis jau nekėlė telefono. Liudytoja K. Š. parodė, kad kai ji pamatė gulintį kruviną R. F., ji paskambino greitajai pagalbai 17.19 val. Liudytojas M. S. parodė, kad apie 17.19 val. matė einantį kaltinamąjį ir jis buvo nuėjęs apie 300 m. nuo gulinčio R. F.. Liudytoja V. E. taip pat parodė, kad matė einantį juodai apsirengusį galimai kaltinamajį link autobusų stotelės bei už kokių 500 m. gulintį galimai R. F.. Tame tarpe jokių kitų žmonių ji nematė. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas tarp R. F. bei S. K. galėjo kilti tarp 17.09 val. ir 17.19 val., kurio metu, dėl byloje nenustatyto motyvo, S. K. panaudojo savo turėtą sulankstomą peilį ir juo ne mažiau kaip keturis kartus dūrė R. F. į kairįjį dilbį ir į pilvą. Kad tik kaltinamasis galėjo nužudyti R. F. patvirtina specialistų išvados iš kurių matyti, kad ant S. K. peilio bei jo rankų buvo R. F. kraujo, o sužalojimai R. F. dėl kurių jis mirė padaryti su S. K. peiliu. Pažymėtina, kad visi liudytojai patvirtino, kad iki 17.09 val. S. K. su R. F. bendravo draugiškai, jokio konflikto ar muštynių tarp jų, dėl ko būtų galėję atsirasti R. F. kraujo pėdsakų, nebuvo. S. K. taip pat nurodė, kad savo peilio tą dieną daugiau niekur nenaudojo ir niekam nebuvo davęs. Be to, sulaikius jį, peilis buvo įdėtas į jo rankinę. Tikėta, kad konfliktas tarp S. K. ir R. F. kilo staiga ir truko labai trumpai, tačiau dėl išgerto alkoholio kiekio bei neadekvačios S. K. reakcijos, jis savo momentinį pyktį išliejo durdamas peiliu savo draugui R. F. bei padarydamas sužalojimus, dėl kurių šis ir mirė, ką patvirtina specialistų pateiktos išvados. Kad tas pyktis buvo momentinis patvirtina ir tai, kad S. K. po R. F. įsidėjo peilį į savo rankinę bei nuėjo link autobusų stotelės, kur laukė autobuso apie 50 minučių. Tuomet įsėdo į atvykusį autobusą ir nuvažiavo į Vilniaus stotį, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nors S. K. ir nurodė, kad jis nenorėjo nužudyti R. F. ir negali įsivaizduoti dėl ko taip pasielgė, tačiau akivaizdu, kad durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią pilvo sritį, jis turėjo suvokti, kad tokie smūgiai gali turėti ir pačias sunkiausias pasekmes.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019). Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt.

Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad S. K. nužudė R. F. veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, S. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nors gynėjas teisiamojo posėdžio metu bandė kelti versiją, kad S. K. nužudė R. F. būdamas patologinio nepakaltinamumo būsenoje, tačiau teismas tokią versiją atmeta, kaip nepagrįstą. Gynėjas taip pat prašė skirti teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, kad įvertinti S. K. psichinę būseną, tačiau pažymėtina, kad tai buvo vertinta ikiteisminio tyrimo metu pateikus specialistams bylos medžiagą ir turimus S. K. medicininius dokumentus, kuriuos įvertinus, buvo pateikta išvada, kad jam nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės. Teismo posėdžio metu buvo iškviestas ekspertas M. Juodakys, kuris dar kartą patvirtino savo pateiktą išvadą, jog įvertinus tiek medicininius dokumentus, tiek bylos medžiagą, jokių duomenų apie S. K. psichikos sutrikimus nėra, o neadekvatus S. K. elgesys buvo nulemtas paprasto girtumo sunkios būklės, o ne psichikos ligos. Pažymėtina, kad ir dėl liudytojų nurodytų aplinkybių, kad praeityje S. K. smaugė A. ir L. F., pats S. K. nurodė, kad tai buvo girto žmogaus juokai. Tai tik patvirtina, kad jis suvokia, ką padarė tuomet A. ir L. F. bei įvertino savo elgesį ne kaip nulemtą psichikos ligos, bet alkoholio. Teismas, įvertinęs tiek specialisto išvadą, tiek eksperto parodymus, tiek byloje apklaustų asmenų parodymus bei bylos medžiagą, nemato pagrindo skirti S. K. stacionarią psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, kadangi kaltinamasis nei veikos padarymo metu, nei po jos padarymo nesirgo ir neserga jokiais psichikos sutrikimais, dėl kurių negalėtų stoti prieš teismą ir būti traukiamas baudžiamojont atsakomybėn. S. K. atminties sutrikimas bei jo neadekvatus elgesys yra susijęs su dideliu išgerto alkoholio kiekiu, kurį kaltinamasis tą dieną pradėjo vartoti nuo pat ryto.

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino įvykdęs šį nusikaltimą, bet teisme jis nurodė, kad tokia jo pozicija buvo tik dėl to, kad jis dėl girtumo neprisimena, kaip jis nužudė R. F., tačiau susipažinęs su bylos medžiaga ir esančiais įrodymais supranta, kad tik jis galėjo įvykdyti nužudymą. Be to, paskutinio žodžio metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų L. F. ir A. F., nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų matyti, kad jis nuoširdžiai bandė prisiminti tos dienos įvykius, juos papasakoti, tačiau išgerto alkoholio kiekis lėmė dideles atminties spragas, tačiau tai nelaikytina jo siekiu išvengti atsakomybės. S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog S. K. yra anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 77-79), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 74-75), padarė labai sunkų nusikaltimą. S. K. yra vedęs, dirbantis, iš liudytojų parodymų matyti, kad turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfliktas, kurio metu kaltinamasis nužudė R. F. buvo spontaniškas, tiek kaltinamasis, tiek žuvusysis buvo neblaivūs, prieš nužudymą kaltinamasis su R. F. draugiškai bendravo, jokių konfliktų tarp jų liudytojai nematė. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 7 metų iki 15 metų. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų bausmės, truputį didesnės už sankcijoje numatytą minimalią bausmę, skyrimas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-08-02 iki 2021-11-16. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1880,00 Eur dydžio patirtos turtinės žalos ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 168-171). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl vyro laidojimo, o neturtinę – išgyvenimai, patirti dėl vyro netekties.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 179-180). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis teigė, kad neturtinę žalą sudaro išgyvenimai patirti dėl tėvo netekties.

Nukentėjusiosios L. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Prašomą priteisti sumą sudaro jos patirtos išlaidos dėl savo vyro R. F. laidotuvių ir šias išlaidas pagrindžia rašytiniai dokumentai (1 t., b. l. 171).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta iš ties itin didelė neturtinė žala, kurios net ir bet koks įmanomai didžiausias piniginis dydis nepadės kompensuoti. Tačiau, priteistinos neturtinės žalos dydžiai tokio pobūdžio bylose nustatomi, remiantis tam tikrais kriterijais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).

Nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai dėl 20 000 Eur neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose.

Kaltinamasis S. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems pripažino visiškai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina, kad R. F. buvo L. F. vyras bei A. F. tėvas. Kaip nurodė A. F., jis po skyrybų grįžo gyventi pas savo tėvus, su savo tėvu sutarė gerai. L. F. nurodė, kad su vyru sutarė gerai, jis ja rūpinosi ir išlaikė, kol ji nedirbo. Kaip ji nurodė, vienintelė bėda buvo R. F. vartojamas alkoholio kiekis, dėl ko jie pykdavosi. Jokių duomenų, kad jų santykiai šeimoje būtų buvę konfliktiški byloje nėra. Iš liudytojų parodymų matyti, jog R. F. buvo labai draugiškas ir visiems padėdavo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji ir R. F. gyveno kartu, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų ryšys su mirusiuoju R. F. buvo pakankamai stiprus ir artimas, todėl teismas tenkina nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo pilna apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas, kuriame 2021-08-03 įtariamojo S. K. asmens kratos metu rastas ir paimtas sulankstomas peilis, 2021-11-17 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 160-162), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2. Pakuotės, kuriose ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti objektai: įtariamojo S. K., A. F., V. Z. seilių lyginamieji pavyzdžiai, įtariamojo S. K. nuoplovos nuo abiejų rankų paviršių ir nuoplovos nuo abiejų rankų pirštų panagių; A. F. ir V. Z. nuoplovos nuo abiejų rankų pirštų panagių ir nuo abiejų rankų paviršių; buto, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti objektai (18 nuorūkų, 10 nuoplovų, cigarečių „LD“ pakuotė, degtukas, žiebtuvėlis, 9 vnt. daktiloskopinių plokštelių), 2021-09-10 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 156-159), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3. Pakuotės, kuriose ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti objektai: 2021-08-03 įvykio vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti du peiliai, įtariamojo S. K. drabužiai (juodos džinsinės kelnės su juodu diržu, pilkos spalvos marškinėliai be rankovių, juoda striukė su pilkos spalvos rankovėmis), įtariamojo S. K. juoda vyriška rankinė su daiktais, R. F. rūbai (marškiniai, džinsinės kelnės su diržu, kojinės, batai, žibintuvėlis, kuris susegtas su kortele, žiebtuvėlis), 2021-09-10 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 156-159), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtiems jų savininkams, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4. Vokas su skaitmeninėmis laikmenomis (2 vnt.), kuriose tyrimui reikšmingi įrašai prie 2021-09-19 kitų objektų apžiūros protokolo ir 2021-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat vokas su R. F. daktiloskopine kortele, prisegti prie 1 bylos tomo galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 367,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Gynėjas S. K. buvo paskirtas teismo iniciatyva, atsižvelgiant į tai, kad jis nemoka lietuvių kalbos. S. K., nors ir dirba, tačiau jam šiuo nuosprendžiu yra skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, be to, iš jo priteisiami didelės vertės ieškiniai nukentėjusiesiems. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad S. K. turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už S. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje numatytomis sąlygomis bei įpareigojimais.

Tenkinti nukentėjusiosios L. F. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajai L. F. 1 880,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo A. F. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajam A. F. 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

1. Voką, kuriame 2021-08-03 įtariamojo S. K. asmens kratos metu rastas ir paimtas sulankstomas peilis, 2021-11-17 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 160-162), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. Pakuotes, kuriose ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti objektai: įtariamojo S. K., A. F., V. Z. seilių lyginamieji pavyzdžiai, įtariamojo S. K. nuoplovos nuo abiejų rankų paviršių ir nuoplovos nuo abiejų rankų pirštų panagių; A. F. ir V. Z. nuoplovos nuo abiejų rankų pirštų panagių ir nuo abiejų rankų paviršių; buto, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti objektai (18 nuorūkų, 10 nuoplovų, cigarečių „LD“ pakuotė, degtukas, žiebtuvėlis, 9 vnt. daktiloskopinių plokštelių), 2021-09-10 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 156-159), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. Pakuotes, kuriose ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti objektai: 2021-08-03 įvykio vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti du peiliai; įtariamojo S. K. drabužiai (juodos džinsinės kelnės su juodu diržu, pilkos spalvos marškinėliai be rankovių, juoda striukė su pilkos spalvos rankovėmis), įtariamojo S. K. juoda vyriška rankinė su daiktais; R. F. rūbai (marškiniai, džinsinės kelnės su diržu, kojinės, batai, žibintuvėlis, kuris susegtas su kortele, žiebtuvėlis), 2021-09-10 pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 156-159), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtiems jų savininkams, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

4. Voką su skaitmeninėmis laikmenomis (2 vnt.), kuriose tyrimui reikšmingi įrašai prie 2021-09-19 kitų objektų apžiūros protokolo ir 2021-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat voką su R. F. daktiloskopine kortele, laikomus prie tyrimo medžiagos (prisegtus prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš S. K. 367,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.