- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- 1-163-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18247-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2021 m. birželio 6 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Aibė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. Š. į veidą, šiam nukritus ant žemės, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, spyrė kojomis, tyčia kumščiais bei delnais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, taip padarydamas A. Š. žaizdas apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio 12-21 dantų alveolinių ataugų srityje; poodines kraujosruvas rankose, nugaroje; odos nubrozdinimus nugaroje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu M. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai (b. l. 88, 99), tačiau duodamas parodymus teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Teisme nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad viskas parašyta jo apklausoje. Įvykio metu kažkiek buvo išgėręs, bet nedaug, nes dar nespėjo. Kai padarė nusikaltimą, nuvažiavo namo ir laukė policijos, tada išgėrė porą skardinių alaus. Jis nemušė 10 kartų, o ranka sudavė porą smūgių. Jis važiavo į parduotuvę, sutiko jį (teismo pastaba – A. Š.), kuris buvo su draugu. Iki įvykio pažinojo jį, nes anksčiau bendravo, dirbo viename darbe. Jis (teismo pastaba – A. Š.) dirbo parduotuvėje, o jis - apsaugoje. Jie pradėjo bendrauti, išgerdavo kartu, o paskui „ant karštųjų“ susitiko ir pradėjo. Jis sudavė jam porą smūgių į nugarą, o paskui iš kojos sudavė į dantis. Jis (teismo pastaba – A. Š.) tuo metu stovėjo, o kai jis sudavė jam į nugarą, tada atsiklaupė ant kelių, paskui jis spyrė su koja ir viskas. Jis sumušė nukentėjusįjį dėl asmeninių priežasčių. Tada jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo namo pas mamą, į (duomenys neskelbtini), laukti policijos. Vėliau atvažiavo policija ir jį sulaikė. Jis mano, kad gal eksperto išvadoje išvardytus sužalojimus padarė kažkas kitas. Jis sutinka su civiliniu ieškiniu. Jam sunku pasakyti ar pasielgtų kitaip, jei būtų blaivas. Jis sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (b. l. 181-184).
Motyvuojamoji dalis
Nors M. L. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7, 23, 33-34, 38) ir teisme, kad sėdėjo ant kelmo prie parduotuvės ir laukė kito draugo. Jis (teismo pastaba – M. L.) važiavo į parduotuvę, ten sutiko draugą ir paklausė: „Kur A.?“. Draugas nepagalvojęs atsakė: „Ten“. Jis sėdėjo ant kelmo, kai prie jo priėjo jis (teismo pastaba – M. L.), metė dviratį ir pradėjo smūgiuoti. Pirmiausia su kumščiu trenkė į dantis, po ko jis suklupo, nusisuko ir pradėjo spjaudyti dantis, o lūpa pradėjo kraujuoti. Kai suklupo, tada jis iš galo darė ką norėjo, tai yra mušė jį, bet negali tiksliai nurodyti kur, nes jam jau ne iki to buvo. Jis jautė daugiau nei du smūgius, nors smūgių neskaičiavo, negali pasakyti kiek, bet jų buvo tikrai daugiau negu du. Jis smūgio su koja neprisimena. Jis (teismo pastaba – A. Š.) įvykio metu buvo neblaivus, išgėręs alaus. Žino, kad buvo stiprus smūgis į veido sritį, bet neatsimena ar buvo spyris jam į veidą. Jis jautė smūgius, jam buvo šokas. Ko gero kaltinamasis spardė jį, nes taip rankomis žemai nepasiektų. Paskui jis atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Atėjo jo draugas ir pasakė: „Tu nejuokauk“. Jis nematė, kad lūpa kaba, kad visas kraujuose buvo. Draugas iškvietė greitąją ir paskambino jo sūnui. Atvažiavo greitoji, jis net pareiškimo negalėjo parašyti. Pareiškimą surašė jo sūnus, o jis tik pasirašė. Sūnus paskambino jam (teismo pastaba – M. L.), paklausė kur jis yra. Jis pasakė, kad yra namuose ir tada jo sūnus nuvažiavo su policija pas jį. Jis tvirtina savo parodymus duotus antros apklausos metu. Pagal ekspertizę suprato, kiek buvo smūgių, nurodo, kad jų buvo gal 9, o gal 11. Jam viską skaudėjo. Įvykio metu jautė siaubingą fizinį skausmą. Jį greitoji išvežė į Žalgirio ligoninę. Ten niekaip lūpos sukabinti negalėjo, ji iki šiol yra nenormali. Jam 19 siūlų uždėjo bei susiuvo viršutines dantenas, uždėjo 3 siūlus, pažiūrėjo, kad per mažai, uždėjo 4 siūles. Jis ir dabar negali normaliai valgyti, tik šonu. Švepluoja, spjaudosi seilėmis. Jis palaiko savo civilinį ieškinį. Daktarė sėdėjo prie kompiuterio, skaičiavo, jis net nežiūrėjo, kad pažymoje pataisytas skaičius. Jis gali nuvažiuoti pakartotinai ir paprašyti, kad išrašytų naują pažymą. Jis tos pažymos tikrai netaisė. Gali pateikti patikslinantį dokumentą. Ką galėjo, tą surašė civiliniame ieškinyje, nieko papildyti nenori. Jis neturtinę žalą įvertino 4000,00 eurų, nes mano, kad lūpa niekada nebus normali ir tiek visko praėjo psichologiškai. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena, negali išeiti, nes žmonės šaiposi, tyčiojasi. Lūpa sugijo gumbuota, jos niekaip negalėjo sukabinti, gijo siaubingai. Kaltinamasis nesakė, kodėl jį muša. Jis (teismo pastaba – M. L.), kai blaivas yra auksinis žmogus, bet kai išgeria, jam „rauna stogą“. Jis viską kaupia savyje, o kai išgeria, atsiranda agresija (b. l. 181-184);
- liudytojos J. Z. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49) ir teisme, kad žino kas yra kaltinamasis ir dėl kokio straipsnio vyksta teismo posėdis. Atsimena, kad vyrui buvo sužalotas veidas, veido sritis. Įtariamas asmuo smurtavęs prieš pranešėją buvo sulaikytas. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai. Pranešėjas, nurodė kas jį sumušė, žinojo kur gyvena tas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu įtariamasis buvo namuose. Sužalojimai matėsi veido srityje, išmuštas dantis, kruvina nosis ir burna, matėsi kraujas. Kokiu būdu sužalotas asmuo tiksliai neatsimena, lyg trenkė. Kadangi apklausa vykdyta ikiteisminio tyrimo metu žymiai anksčiau, nei teismo posėdis, galima tikėti anksčiau duotais parodymais (b. l. 189- 193);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Š. kūne nustatytos: žaizdos apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio 12-21 dantų alveolinių ataugų srityje; poodinės kraujosruvos rankose, nugaroje; odos nubrozdinimai nugaroje. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Žaizdos apatinėje lūpoje ir viršutinio žandikaulio dantų alveolinių ataugų srityje padarytos iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021 m. birželio 6 d. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. Nustatyti sužalojimai kartu ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastai nustatytų sužalojimų padarymo metu ir po jų, yra jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimt trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Remiantis sužalojimų makroformologiniu vaizdu, juose nėra užfiksavę požymių, kurie leistų pasakyti apie žalojančio įrankio ar įrankių skaičių, jų dydį ar formą. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Nesant pateiktų konkrečių aplinkybių, situacijų, atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, nes sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (b. l. 44-46);
- bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gauto garso įrašo 2021_06_06_14-54-51_37060039231 duomenimis, kuriuose nustatyta, kad atsiliepus operatorei, vyras (A. Š.) prašo, kad atvažiuotų fiksuoti fakto dėl sumušimo. Operatorei vyras nurodo adresą – (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad tai (duomenys neskelbtini). Operatorei patikslina – (duomenys neskelbtini). Vyras nurodo, kad "išmušė". Vyras operatorei pakartoja, kad gatvė (duomenys neskelbtini). BPC operatorė pasiteirauja ar tai nuosavas namas, ar butas. Vyras atsako "čia yra prie parduotuvės". Operatorė nurodo, kad nemato 9 namo yra tik 8 ir 10 namas. Vyras pasiteirauja "(duomenys neskelbtini) yra ar nėra". Operatorė paprašo pasižiūrėti vyro, kur jis laukia, vyras atsako, kad jis negali, nes jis visas kraujuose. Vyras operatorei nurodo, kad ši pažiūrėtų "Aibę" parduotuvę. Vyras operatorei nurodo, kad buvo sumuštas prieš minutę ir nurodo, kad jį sumušė jam pažįstamas asmuo. Jis buvo vienas. Operatorei pasiteiravus ar šis gali nurodyti vardą ir pavardę, vyras nurodo – M. L. (M. L.) kiek jis žino, bet nurodo, kad nežino tiksliai. Vyras nurodo, kad asmuo nepasišalino ir yra vietoje. Operatorė pasiteirauja ar jis gatvėje buvo sumuštas, vyras atsako "taip". Vyras nurodo, kad lauks prie "Aibės" parduotuvės. Vyras nurodo, kad nežino ar jam reiks greitosios, bet jam bėga kraujai, jis kraujuoja iš burnos, nes jam išmuštas dantis. Operatorei pasiteiravus kiek vyrui metų, šis nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Operatorė nurodo, kad informuoja greitąją, pasiteirauja vyro vardo ir pavardės. Šis nurodo, kad jis yra A. Š. (b. l. 63);
- 2021 m. birželio 6 d. 16.05 val. „Alkotest 6810“ prietaiso duomenimis, kuriuose M. L. nustatytas 1,80 promilės girtumas (b. l. 78).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad M. L. 2021 m. birželio 6 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Aibė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. Š. į veidą, šiam nugriuvus ant žemės, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, spyrė kojomis. Tačiau ginčas kilo dėl to, kad kaltinamasis nesutinka, jog sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam. Kaltinamasis nurodo, kad jis nemušė 10 kartų, o ranka sudavė porą smūgių ir paskui iš kojos - į dantis. Duodant parodymus teisme kaltinamasis paaiškino, kad gal specialisto išvadoje išvardintus sužalojimus padarė kažkas kitas. Tačiau pripažįsta, kad dėl jo atliktų veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti fizinį skausmą. Kaltinamasis parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu dirbo, todėl pradėjo bendrauti, kartais kartu išgerdavo ir fizinį smurtą panaudojo dėl asmeninių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis pirmą duodamas parodymus nurodo, kad įvykio metu buvo blaivas ir išgėrė tik, kai grįžo namo pas mamą, tačiau vėliau patikslina, kad vis dėlto įvykio metu buvo kažkiek išgėręs. Tai, kad M. L. buvo neblaivus patvirtina „Alkotest 6810“ prietaiso duomenys, kuriuose nustatytas 1,80 promilės girtumas.
Nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus buvo nuoseklus. Nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis pirmiausia su kumščiu trenkė į dantis, tada jis suklupo, nusisuko ir pradėjo spjaudyti dantis, o lūpa pradėjo kraujuoti. Kai nukentėjusysis suklupo, tada kaltinamasis iš galo darė ką norėjo, tai yra mušė jį, bet negali tiksliai nurodyti kur, nes jam jau ne iki to buvo, tačiau nukentėjusysis jautė daugiau nei du smūgius. Nors nukentėjusysis smūgių neskaičiavo ir negali pasakyti tiksliai kiek kartų buvo suduota, bet patvirtina, kad jų buvo tikrai daugiau negu du. Tai parodo ir nukentėjusiojo skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, kuriame užfiksuota, kad jis praneša apie tai, jog jį sumušė jam pažįstamas asmuo. Nukentėjusysis pasako kaltinamojo vardą ir pavardę, tačiau netiksliai, nes neprisiminė teisingai bei paaiškina, kad jam reikia greitosios, nes bėga kraujas iš burnos ir jam „išmušė“. Dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą, jam bėgo kraujas iš burnos ir buvo išmušti dantys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimt trauminių poveikių. Taip pat neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Taigi, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai kartu ir atskirai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to duodama parodymus liudytoja patvirtino, kad nors įvykio nematė, tačiau matė nukentėjusį iškarto po įvykio ir vyrui buvo sužalotas veidas, veido sritis. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai. Sužalojimai matėsi veido srityje, išmuštas dantis, kruvina nosis ir burna, matėsi kraujas. Kokiu būdu sužalotas asmuo - tiksliai neatsimena, lyg jam trenkė. Kas netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo parodymus tiek dėl prieš jį vartoto fizinio smurto, tiek dėl sukeltų pasekmių – t. y. fizinio skausmo, nes veiksmai, paliekantys tokio pobūdžio pėdsakus, laikytini neabejotinai sukeliančiais fizinį skausmą. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu.
Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusį ir suprato, kad gali sukelti jam sveikatos sutrikimą ar sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis duodamas parodymus iš dalies pripažino savo kaltę, tik nesutinka, jog sudavė 10 smūgių. Vertinant įvykio faktines aplinkybes ir objektyvius įrodymus (specialisto išvadą), pažymima, kad tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant sušvelninti atsakomybę, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Todėl teismas daro išvadą, kad jo veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu dėl 2021 m. birželio 6 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis kaltę buvo pripažinęs, tačiau poziciją teisminio nagrinėjimo metu pakeitė, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinti atsakomybę lengvinančia. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į M. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vieną kartą teistas (b. l. 117-118), baustas administracine tvarka (b. l. 109-113), gydytas VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (b. l. 120), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichiniu sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 126), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Taigi šiuo atveju bendrinant bausmes galėtų būti taikomos BK 64 straipsnio taisyklės, tačiau pagal BK 64 straipsnį naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (ar visa neatlikta bausme). Šiuo gi atveju, nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su šiame nuosprendyje kaltinamajam skiriama bausme, tačiau iš „Liteko“ sistemos duomenų matoma, kad gautas pranešimas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, kuriame nurodyta, kad M. L. 2021 m. kovo 4 d. (dar iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo) išregistruotas iš duomenų registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo bendrinti bausmes.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 6 d. 15.35 val. iki 2021 m. birželio 7 d. 16.04 val. (b. l. 91), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 40,22 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 68-71). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas A. Š. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 40,22 eurų.
Nukentėjusysis A. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 4000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, 3103,00 eurus turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis buvo užpultas ir žiauriai sumuštas dėl nežinomų priežasčių. Jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, galvą, nugarą ir kitas kūno vietas. Taip pat išmušti 3 dantys kartu su dantenomis, suplėšyta apatinė lūpa, padarytos daugybinės kraujosruvos nugaroje, rankose, kojose ir kitose kūno vietose. Kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, jis patyrė didelį fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimais, pradėjo švepluoti, o lūpa, kurią nors ir susiuvo, yra subjaurota ir niekada nebebus tokia, kokia buvo (b. l. 173-179).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. Š. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, tačiau jo pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 3103,00 eurus turtinės žalos, tai yra mušant buvo suplėšyti marškiniai ir krauju sutepti šortai, kurių kaina bendrai sudėjus – 20,00 eurų. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad nenorėdamas šokiruoti aplinkinių iš namų į polikliniką ir atgal vykdavo su taksi, todėl už keturias keliones patyrė 63,00 eurus išlaidų. Be to turėjo nuvykti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dantų protezavimo ir patyrė 20 eurų išlaidų – taksi paslaugoms. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos. Be to nukentėjusysis civiliniame ieškinyje pateikė 2022 m. vasario 4 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, kad A. Š. reikalingas protezavimas ir nustatyta šios paslaugos kaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išraše nurodyta protezavimo kaina yra 3000,00 eurų, tačiau matoma, kad pirmas skaičius yra pataisytas, taisymas neaptartas, nėra ištaisiusio asmens parašo. Teismo vertinimu, medicinos dokumento išraše iki pataisymo buvo nurodyta 2000,00 eurų suma už protezavimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam buvo pranešta apie šią aplinkybę ir jis nurodė, kad gali pateikti naują pažymą su tiksliais (nepataisytais) duomenimis. Nors bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka ir nukentėjusysis turėjo galimybę pateikti teismui teisingus duomenis, tačiau neatvyko į numatytą teisiamąjį posėdį ir nepateikė jokio paaiškinimo ar dokumento dėl šių aplinkybių. Taigi, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 2103,00 eurų suma turtinei žalai atlyginti.
Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl A. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad buvo praskelta apatinė lūpa, reikėjo siūti žaizdas, taip pat išmušti trys priekiniai dantys, siūtos dantenos, dėl ko po įvykio buvo apsunkintas valgymas, kalbėjimas), į patirtus neigiamus išgyvenimus, sutriko miegas, kalbėdamas jautė diskomfortą, į pasekmes (siūta lūpa niekada nebus tokia, kaip buvo anksčiau). Smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis, po smūgio nukentėjusiojo veidas kraujavo, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios pagalbos medikų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų lūpa niekada nebus normali, nes sugijo gumbuota, kadangi jos niekaip negalėjo sukabinti. Daug visko turėjo išgyventi psichologiškai, kadangi žmonės šaiposi, tyčiojasi.
Kita vertus, teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo A. Š.. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto pasekmių, tame tarpe ir matomų žaizdų veido srityje, trijų priekinių dantų išmušimo, turi nepatogumus dėl dantų gydymo ir būklės, buvusios iki sužalojimo, atstatymo. Iš bylos duomenų, matyti, kad kaltinamasis elgėsi ciniškai, apgalvotai ir nukentėjusįjį žeminančiai – tik atvažiavęs iki parduotuvės iš karto pradėjo jį mušti, sudavė smūgį į dantis, o sumušęs atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Nors kaltinamojo turtinė padėtis nėra ypatingai gera, tai yra, jis šiuo metu nedirba ir pastovių pajamų negauna, tačiau jis yra darbingas, turi visas galimybes pats gerinti savo turtinę padėtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir „Body“ kamerų vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į M. L. (M. L.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 6 d. 15.35 val. iki 2021 m. birželio 7 d. 16.04 val. (b. l. 91), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. L. (M. L.) 40,22 (keturiasdešimt eurų dvidešimt du centus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. L. (M. L.) 2103,00 (du tūkstančius vieną šimtą tris) eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. Š. naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. L. (M. L.) 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. Š. naudai.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir „Body“ kamerų vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.