Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. T. dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priimti sprendimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir priteisti jam iš atsakovo R. T. 383,41 Eur. Nurodė, jog Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vykdydamas įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015, 2016 m. rugpjūčio 17 d. pervedė į atsakovo R. T. sąskaitą 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą pakeitė, tačiau į šį piniginių lėšų pervedimą, neturėdamas apie minėtą pervedimą duomenų ir atlikdamas įskaitymus, neatsižvelgė. Atsakovas R. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Nepavykus procesinių dokumentų atsakovui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat procesinius dokumentus išsiunčiant atsakovo darbo vietos adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą tenkino. Teismas atgręžė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015 įvykdymą ir iš atsakovo R. T. ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteisė 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyti šie argumentai:teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nurodytame sprendime atsakovui R. T. iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos buvo priteista 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo R. T. buvo priteista 995,02 Eur žalos atlyginimo, ir priteisė iš atsakovo R. T. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 781 Eur. Kasacinis teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. buvo priteista 1 200 Eur žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui;Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, j.a.k. 191688326, iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 703,61 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 781 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, j.a.k. 188785847, iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,44 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti iš R. T. 47,43 Eur žyminio mokesčio valstybei.“Teismas nustatė, jog išnagrinėjus bylą, liko neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 761 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas Vilniaus apygardos teismui laiku nepateikė duomenų apie sprendimo įvykdymą. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Remiantis išdėstytu, teismas ieškovui priteisė 383,41 Eur sumą, sumokėtą R. T., vykdant vėliau pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. 2-9572-566/2015.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. T. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:Teismas procesinius dokumentus, skirtus atsakovui, turėjo siųsti pareiškėjo atstovams (advokatui D. S., advokato padėjėjui S. M.). Pareiškėjui buvo žinoma, kad atsakovas bylą, kurioje jis prašo atgręžti sprendimo vykdymą veda per šiuos atstovus, tačiau pareiškėjas teismui nurodė ankstesnį atsakovo adresą, kuris iš esmės nėra aktualus. Teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas R. T. aiškiai buvo nurodęs, kad be korespondencijos adreso (t.y. duomenys neskelbtini) jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau pirmos instancijos teismas atsakovo nurodytais adresais procesinių dokumentų atsakovui nesiuntė. Procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovo R. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurioje jis faktiškai negyvena, todėl teismas pažeidė CPK 122 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų atsakovui R. T. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neįteikė, todėl teismas 2018-01-09 šaukimą į teismo posėdį R. T. nusprendė įteikti viešo paskelbimo būdu. Teigia, jog teismas neužtikrino tinkamos atsakovo teisių apsaugos. Pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumai lėmė, kad nei atsakovas, nei jo atstovai nebuvo informuoti apie pareiškimą, todėl buvo neteisėtai suvaržyta atsakovo teisė pateikti atsikirtimus;Teismas nepagrįstai sprendė dėl sprendimo atgręžimo, nes neteisingai apskaičiavo kuri šalis kuriai yra skolinga. Pareiškėjas savo pareiškime ir teismas skundžiamoje nutartyje skaičiuodami kas kam yra skolingas neatsižvelgė į tai, kad R. T. 2017-03-17 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 869,00 Eur sumą ir 2016-12-02 mokėjimo pavedimu antstolei J. B. sumokėjo 738, 41 Eur. Taigi ne atsakovas yra skolingas pareiškėjui, o pareiškėjas yra skolingas atsakovui, nes pareiškėjas yra gavęs iš atsakovo daugiau, nei jam buvo priteista teismo sprendimu. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo kuri by­los šalis kuriai yra skolinga atitinkamas pinigų sumas, o vadovaujantis CPK 760 straipsnio nuostatomis išsprendė ieškovo prašymą dėl jo sumokėtos pinigų sumos pagal įvykdytą įsiteisėjusį ir vėliau panaikintą teismo sprendimą atgręžimo;atsakovo atstovas, teigdamas, kad yra sumokėjęs ieškovui pa­gal anksčiau priimtą ir vėliau panaikintą įsiteisėjusį teismo sprendimą atitinkamas pinigines lėšas, turėtų šį klausimą spręsti per sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, o ne prašydamas panaikinti teisėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas po to, kai, ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvykdžius įsiteisėjusį pirmos instancijos teismo sprendimą, ir bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, o dėl dalies reikalavimų – pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, pasikeitė bylos šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Civilinėje byloje, kurioje yra kilęs sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas buvo sprendžiamas ieškovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teisės į žalos atlyginimą iš atsakovo R. T., kuris pasipriešino valstybės pareigūnui ir sukėlė jam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (sulaužė pirštą), dėl kurio pareigūnas buvo nedarbingas 48 dienas, o ieškovai išmokėdami nukentėjusiam pareigūnui teisės aktų numatytą kompensaciją, draudimo išmoką ir ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu bei socialinio draudimo įmokas, patyrė žalą. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2VP-494-861/2018) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo R. T. 995,02 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 995,02 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. 1 200,00 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 200,00 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui R. T. iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo R. T. 66,00 Eur žyminio mokesčio bei 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 3,63 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-520-431/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą palikto nepakeistą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 20 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo R. T. buvo priteista 995,02 Eur žalos atlyginimo, ir priteisė iš atsakovo R. T. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 781 Eur žalos atlyginimą. Kasacinis teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 20 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. buvo priteista 1 200 Eur žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Kasacinio teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 3 dalis).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1491-392/2017 priteisė ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. 800 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas taip pat perskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 77,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 796,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus visus įskaitymus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo R. T. 703,61 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 781 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. 30,44 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo R. T. 47,43 Eur žyminio mokesčio valstybei.Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (e.b.l. 1) Pareiškime nurodė, jog vykdydamas įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015, 2016 m. rugpjūčio 17 d. pervedė į atsakovo R. T. sąskaitą 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė, o į šį pinigų pervedimą, neturėdamas apie tai duomenų, atlikdamas įskaitymus neatsižvelgė. Kartu su pareiškimu pateikti į rodymai, patvirtina, jog Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-08-17 mokėjimo nurodymu Nr. 19148, atliktu kredito įstaigoje AB SEB bankas R. T. sumokėjo 383,41 Eur sumą (e.b. l. 5). CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).CPK 762 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo išspręstas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos, pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėja ir išsprendžia pareiškimą pagal CPK 760 straipsnio ir 761 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškimas teismui dėl vykdymo atgręžimo pirmos instancijos teisme užregistruotas 2017 m. lapkričio 30 d., t.y. įstatymo nustatytu terminu.Atsakovas R. T. atskirajame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, skaičiuodamas kas kam yra skolingas neatsižvelgė į tai, kad R. T. 2017-03-17 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 869,00 Eur sumą ir 2016-12-02 mokėjimo pavedimu antstolei J. B. sumokėjo 738, 41 Eur. Apeliantas nurodo, jog ne atsakovas yra skolingas pareiškėjui, o pareiškėjas yra skolingas atsakovui, nes pareiškėjas yra gavęs iš atsakovo daugiau, nei jam buvo priteista teismo sprendimu. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė teismui 2016-12-12 mokėjimo nurodymo Nr. 138 atlikto kredito įstaigoje AB Swedbank kopiją (e.b.l. 36) bei 2017-03-17 mokėjimo nurodymo Nr. 148 atlikto kredito įstaigoje AB Swedbank kopiją (e.b.l. 37).Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Remiantis nurodytu, taip pat nustačius, jog atsakovo pateikti į bylą įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsakovo kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus priima ir vertina juos visų byloje pateiktų įrodymų kontekste.Iš apelianto pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad mokėjimo nurodymu Nr. 138, atliktu kredito įstaigoje AB Swedbank 2016-12-02 R. T. sumokėjo antstolei J. B. 738,41 Eur, mokėjimo paskirtis bylos Nr. 0018/16/02005 (e.b.l. 36). Atsakovas šios mokėjimo sumos atskirajame skunde nepaaiškino, o byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog ši suma buvo pervesta būtent ieškovui kaip dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų sumos grąžinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios atsakovo sumokėtos pinigų sumos nepasisako. Iš atsakovo mokėjimo nurodymo Nr. 148, atlikto kredito įstaigoje AB Swedbank, matyti, jog 2017-03-17 R. T. sumokėjo Policijos departamentui 869 Eur sumą. Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi klausimas dėl ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. priteistos 1 200 Eur žalos atlyginimo grąžintas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, kuris 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1491-392/2017 priteisė ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. 800 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei perskirstė pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas: priteisė atsakovui R. T. iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 796,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus visus įskaitymus Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. T. 30,44 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, jog 2017-03-17 mokėjimo nurodymu atsakovo ieškovui sumokėta suma sudaro 869,00 Eur, taigi laikoma, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį įvykdė 2017 m. lapkričio 7 d. Atsakovo sumokėtos 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą 800 Eur sumą sudaro 115,62 Eur (800 x 5 proc. / 365 x 1055). Taigi po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, atsakovas R. T. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš viso turėjo sumokėti 146,06 Eur (30,44 Eur žalos atlyginimo ir 115,62 Eur procesinių palūkanų). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 869 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog vykdydamas įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015, ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19148, atliktu kredito įstaigoje AB SEB bankas R. T. sumokėjo 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau neturėdamas duomenų apie atsakovo ieškovui atliktus mokėjimus neatliko šių mokėjimų įskaitymų, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti.Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, nes dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, ko pasekoje atsakovas negalėjo teismui pateikti atsikirtimų sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, todėl buvo pažeistos atsakovo teisės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovas ir jo atstovas pasinaudojo teise apskųsti galimai neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka ir atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo su ieškovo pareiškimu bei teismo nutartimi argumentus. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje įvertino atsakovo argumentus, todėl atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl galimo rungimosi, dispozityvumo ar šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo, nagrinėjamu atveju neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 148, kuris patvirtina, jog Policijos departamentui yra pervesta 869,00 Eur suma, jau yra grąžinęs ieškovui panaikintos Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalies pagrindu sumokėtą 383,41 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus, nepagrįstai iš atsakovo priteisė 383,41 Eur sumą. Iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog ieškovas neginčija, jog atsakovas pagal pateiktą mokėjimo nurodymą yra sumokėjęs ieškovui 869,00 Eur sumą ir siūlo atsakovui šį klausimą spręsti per sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, o ne prašant panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas įskaito ieškovo reikalaujamą atgręžti 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovo ieškovui jau sumokėtą 869,00 Eur sumą (383,41+146,06 = 529,47 Eur). CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).Nustatyta, jog atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Išaiškintina, jog atsakovas, remdamasis CPK 762 straipsniu turi teisę pirmos instancijos teismui paduoti įrodymais pagrįstą pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto R. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188785847) pareiškimą dėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015 ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui R. T. sumokėtos 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos atgręžimo tenkinti.

Įskaityti ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašomą priteisti 383,41 Eur sumą į atsakovo R. T. 2017 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148, atliktu kredito įstaigoje AB Swedbank, atliktą 869,00 Eur mokėjimą, papildomai piniginių sumų ieškovui iš atsakovo nepriteisiant.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.