Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9572-566/2015 pagal ieškovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovai Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamentas teismo prašė priteisti iš atsakovo R. T. ieškovo Policijos departamento naudai 2.930,47 Eur sumą žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o ieškovo Vilniaus apskrities VPK naudai – 995,25 Eur sumą žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2012-12-22 atsakovas savo neteisėtais veiksmais pasipriešino valstybės pareigūnui ir sukėlė jam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (sulaužė pirštą), dėl kurio pareigūnas buvo nedarbingas 48 dienas, o ieškovai, išmokėdami nukentėjusiam pareigūnui teisės aktų numatytą kompensaciją, draudimo išmoką ir ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu bei socialinio draudimo įmokas, patyrė žalą. Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2013-04-25 įsakymu Nr. 10-TE-273 nusprendė išmokėti nuketėjusiam pareigūnui 5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Minėto įsakymo ir Policijos departamento 2013-05-21 sprendimo Nr. 5-IL-774 pagrindu Policijos departamentas 2013-05-27 išmokėjo pareigūnui 9.438,45 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2013-04-23 įsakymu Nr. 10-TE-268 nusprendė išmokėti pareigūnui 657,82 Lt dydžio draudimo sumą. Minėto įsakymo ir Policijos departamento 2013-05-21 sprendimo Nr. 5-IL-774 pagrindu pareigūnui buvo sumokėta 657,82 Lt dydžio draudimo išmoka. Be to, Vilniaus apskrities VPK teisės aktų nustatyta tvarka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo pareigūnui 2.696,70 Lt dydžio ligos pašalpą, taip pat sumokėjo 738,90 Lt dydžio socialinio draudimo įmoką. Pagal LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atsakovas R. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai į bylą pateikė tik du mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, jog nukentėjusiam pareigūnui buvo išmokėtos 9.438,45 Lt ir 657,82 Lt sumos. Kitų įrodymų, patvirtinančių reikalaujamų priteisti sumų išmokėjimą pareigūnui, ieškovai nepateikė. Įstatymas nustato žalos atlyginimo pagrindus ir principus, kurie reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta. Viešosios teisės norminiuose aktuose nustatyti žalos apskaičiavimo kriterijai ir metodikos yra privalomos viešosios teisės subjektams, tačiau ne atsakovui, kaip privačiam asmeniui. Atsakovas nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti tokios žalos, kokios atlyginimo prašo ieškovai. Remiantis į bylą pateiktais vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapeliais, nukentėjusio pareigūno alga buvo 1.530 Lt (443,12 Eur), jis buvo nedarbingas 48 dienas, todėl ieškovų teiginys, jog atsakovas iš viso padarė 3.925,72 Eur žalą, yra nepagrįstas. Ieškovai neįrodė, kad nukentėjusiam pareigūnui padarytos žalos dydis atitinka jų išmokėtų socialinių išmokų dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-21 teismo baudžiamajame įsakyme nurodė, kad policijos pareigūnui nebuvo sulaužytas pirštakaulis, o buvo padaryta kraujosruva rankos penktame piršte. Ši aplinkybė turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje.

II. Byloje priimtų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. T. ieškovui Vilniaus apskrities VPK 995,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 995,02 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o ieškovui Policijos departamentui – 1.200 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.200 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo Policijos departamento 383,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 66 Eur žyminio mokesčio ir 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo Policijos departamento 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.250 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Byloje įrodyta, kad atsakovas sulaikymo metu pasipriešindamas policijos pareigūnui, vykdančiam savo tarnybines pareigas, sudavė smūgį koja į pareigūno dešinę rankos plaštaką, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl kurių buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, tuo padarant pareigūnui žalą (CK 6.249 straipsnis). Dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnas 48 dienas buvo nedarbingas. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog pareigūnui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami nesant tam teisinio ir (ar) medicininio pagrindo, byloje nepateikė. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek medicininiuose dokumentuose yra konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų, priešinantis policijos pareigūnui, bei pareigūnui sukelto sveikatos sutrikdymo (žalos). Atsižvelgiant į tai, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo padarytas atsakovo tyčiniais veiksmais priešinantis teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams bei sudavus koja į pareigūno ranką, laikytina, kad atsakovo kaltė dėl padarytos žalos yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis). Aplinkybė, ar buvo sulaužytas pareigūno pirštas, ar jam buvo padaryta tik kraujosruva, nėra esminė, ši aplinkybė savaime nepaneigia pareigūnui sukelto skausmo bei padaryto lengvo sveikatos sutrikdymo, dėl kurio pareigūnas 48 dienas buvo nedarbingas. Pareigūnas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pareiškė atsisakymą nuo civilinio ieškinio bei nurodė, kad neturi jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nukentėjusiam pareigūnui ieškovai jau buvo išmokėję nedarbingumo pašalpas ir sveikatos draudimo išmokas, minėta aplinkybė nelaikytina, kaip paneigianti padarytos žalos faktą. Ieškovo Vilniaus apskrities VPK apskaičiuota ir pareigūnui išmokėta 3.435,60 Lt (tame tarpe ir 738,90 Lt socialinio draudimo įmoka) nedarbingumo pašalpa visiškai atlygino dėl laikinojo nedarbingumo metu negautų pajamų pareigūnui padarytą žalą. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad nedarbingumo pašalpa nukentėjusiam pareigūnui buvo apskaičiuota netinkamai, nepateikė. Todėl teismas ieškinio dalį dėl ieškovo Vilniaus apskrities VPK reikalavimo priteisti iš atsakovo 995,02 Eur (3.435,60 Lt) nuostoliams atlyginti tenkintino visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad policijos pareigūnui buvo išmokėta jo penkių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, kuri apskaičiuota neatsižvelgiant į realų pareigūno nedarbingumo laikotarpį, už kurį jis negavo pajamų, į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių individualizuoti sužalotam pareigūnui padarytos žalos apimtį, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aplinkybę, jog pareigūnas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, užtikrinant viešąją tvarką, pareigūnas buvo nedarbingas 48 dienas, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais bei analogiško pobūdžio bylose formuojama praktika, padarė išvadą, kad sužalotam pareigūnui žalos dėl sveikatos sutrikdymo dydis, neįskaitant Vilniaus apskrities VPK pareigūnui išmokėtos nedarbingumo išmokos atlyginant pareigūno negautas pajamas, atitinka 1.200 Eur sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Todėl teismas ieškovo Policijos departamento ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas šiam ieškovui iš atsakovo 1.200 Eur nuostoliams atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-20 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo R. T. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį reiškė dėl to, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais pasipriešino valstybės pareigūnui ir sukėlė jam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Minėtos aplinkybės buvo konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 baudžiamajame įsakyme, kuriame buvo nurodyta, kad pareigūnui buvo padaryta kraujosruva penktame rankos piršte, kas vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar buvo sulaužytas pareigūno pirštas, ar jam buvo padaryta tik kraujosruva, nėra esminė, kadangi ši aplinkybė savaime nepaneigia pareigūnui sukelto skausmo bei padaryto lengvo sveikatos sutrikdymo, dėl kurio pareigūnas 48 dienas buvo nedarbingas. Atsakovas nepateikia duomenų ar motyvų, kurie galėtų paneigti šią aplinkybę. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareigūnui sukeltos žalos yra įrodytas, taip pat įrodyta atsakovo kaltė dėl padarytos žalos (CK 6.247-6.248 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjęs pareigūnas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pareiškė atsisakymą nuo civilinio ieškinio bei nurodė, kad neturi jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas vertino šią aplinkybę ir pagrįstai pažymėjo, kad civilinio ieškinio atsisakymo metu ieškovai jau buvo sumokėję nukentėjusiajam nedarbingumo pašalpas bei sveikatos draudimo įmokas, todėl šis civilinio ieškinio atsisakymas nereiškia, kad žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas baudžiamojoje byloje. Pats atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų faktiškai sumokėjęs pareigūnui tam tikrą sumą žalos atlyginimo. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas Vilniaus apskrities VPK realiai išmokėjo nukentėjusiajam pareigūnui būtent 995,02 Eur sumą, o pastarasis tokią pinigų sumą gavo. Byloje esantys ieškovų pateikti suvestiniai atsiskaitymų lapeliai už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-02-28 pripažintini pakankamu įrodymu, jog minėta suma buvo sumokėta pareigūnui. Atsakovas taip pat pateikia netikslų pareigūno negautų pajamų apskaičiavimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis buvo nedarbingas nuo 2012-12-22 iki 2013-02-07, t. y. šiuo laikotarpiu buvo 30 darbo dienų, už kurias pareigūnas būtų gavęs 2.696,70 Lt darbo užmokestį (30 d.d. * 89,89 Lt = 2.696,70 Lt), t. y. toks, kokį ir sumokėjo ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui Vilniaus apskrities VPK 995,25 Eur. Apeliacinės intancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog pareigūnas buvo sužalotas, vykdydamas tarnybines pareigas, užtikrindamas viešąją tvarką, buvo nedarbingas 48 dienas, todėl teismas pagrįstai sumažino reikalaujamos žalos dydį ir priteisė iš atsakovo ieškovui Policijos departamentui 1.200,00 Eur sumą, kuri atitinka pareigūnui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir teisinių argumentų, kodėl ši suma turėtų būti mažintina ar iš viso nepriteistina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-07 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo R. T. kasacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalį, kuria ieškovui Vilniaus apskrities VPK iš atsakovo R. T. buvo priteista 995,02 Eur žalos atlyginimo, ir priteisė iš atsakovo R. T. ieškovo Vilniaus apskrities VPK naudai 781 Eur. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalį, kuria ieškovui Policijos departamentui iš atsakovo R. T. buvo priteista 1.200 Eur žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti žalą padariusio asmens, atsakovo, neteisėti veiksmai, sutrikdę nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko jis buvo 48 dienas nedarbingas. Kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo, šiuo atveju pareigūnas, neturi pretenzijų žalą padariusiam asmeniui, nepaneigia ieškovų reikalavimo teisės ir neatleidžia žalą padariusio asmens nuo atsakomybės atlyginti žalą regreso tvarka, nes regreso prievolės šalis – kreditorius – yra asmuo, atlyginęs žalą nukentėjusiajam vietoj žalą padariusio asmens, dėl to patyręs nuostolių ir tuo pagrindu įgijęs reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2012-12-01 iki 2013-02-28. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. ir 2013 m. draudžiamosios pajamos buvo 1.488 Lt, t. y. 430,95 Eur, vadinasi, pagal vidaus tarnybos statutą pareigūnui išmokama išmoka dėl laikinojo nedarbingumo turėjo būti ne mažesnė kaip 107,73 Eur ir ne didesnė kaip 1.379,04 Eur už vieną mėnesį. Pagal pateiktus pareigūno nedarbingumo pažymėjimus, jam priskaičiuota nedarbingumo pašalpa už 48 nedarbingumo dienas sudarė 781 Eur. Kasacinis teismas konstatavo, kad išmokėta nedarbingumo išmoka neviršija nukentėjusiojo patirtos žalos, todėl ji visa išieškoma regreso tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas Vilniaus apskrities VPK pareiškė reikalavimą atlyginti jo patirtus nuostolius, lygius nedarbingumo pašalpos sąnaudų sumai, t. y. nukentėjusiajam pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus priskaičiuotą nedarbingumo pašalpą (781 Eur) ir darbdavio socialinio draudimo įmokas (214 Eur). Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovo Vilniaus apskrities VPK patirti nuostoliai nėra lygūs nukentėjusiojo patirtai žalai negautų pajamų forma, nes darbdavio socialinio draudimo įmokos yra darbdavio išlaidos socialiniam draudimui, jo vykdomos socialinės funkcijos padarinys. Darbdavio socialinio draudimo įmokos yra nesusijusios su žalos padarymo faktu ir tai nėra išlaidos nukentėjusio darbuotojo žalai atlyginti. Kadangi regresinį reikalavimą pareiškusi įstaiga gali reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio galėtų reikalauti nukentėjusysis, tai nukentėjusiajam yra atlyginamos jo negautos pajamos, kurias atspindi nedarbingumo pašalpa, bet ne socialinio draudimo įmokos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapeliuose nėra informacijos apie priskaičiuotų sumų išmokėjimą, tačiau tai yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių nedarbingumo pašalpos dydį. Vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapelių vertinimas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tokiais kaip nukentėjusiojo pretenzijų žalą padariusiam asmeniui nebuvimas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas atsiskaitė su nukentėjusiuoju. Be to, pats ligos pašalpos išmokėjimo faktas, kaip įrodymas, nėra aktualus nukentėjusiojo žalai pagrįsti, nes atlyginamos turi būti nukentėjusiojo dėl sužalojimo sukelto nedarbingumo prarastos pajamos, o ne policijos įstaigos patirti nuostoliai. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netiksliai taikė ir aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovo Vilniaus apskrities VPK naudai priteisė visas jo patirtas išlaidas, t. y. nedarbingumo pašalpų sąnaudų sumą, įskaitant ir socialinio draudimo įmokas, tačiau regresinį reikalavimą pareiškusi įstaiga gali reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio galėtų reikalauti nukentėjusysis. Vadinasi, nukentėjusiajam yra atlyginamos jo negautos pajamos, šiuo atveju nedarbingumo pašalpa, bet ne socialinio draudimo įmokos. Nuostoliai, patirti dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo, yra policijos įstaigos vykdomos socialinės funkcijos padarinys, nesusijęs su žalos padarymo faktu. Atitinkamai yra keistinas Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalis, kuria buvo priteista iš atsakovo ieškovo Vilniaus apskrities VPK naudai 995,02 Eur, nurodant, kad iš atsakovo šio ieškovo naudai priteistina yra 781,00 Eur. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju ieškovas Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti tokie faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįsti kompensacijos dydį kaip nukentėjusiajam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydį, tinkamam įstatymo taikymui šias aplinkybes reikia papildomai ištirti ir nustatyti. Todėl naikintina Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalis, kuria ieškovui Policijos departamentui iš atsakovo priteista 1.200 Eur, ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas priteisdami iš atsakovo ieškovų naudai procesines palūkanas. Keičiant procesinio sprendimo dalį ir sumažinant ieškovui Vilniaus apskrities VPK priteisiamą sumą iki 781 Eur, atitinkamai bus apskaičiuojamos ir mažesnės 5 proc. procesinės palūkanos. Sprendimo dalį dėl ieškovui Policijos departamentui priteistinos sumos grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, procesinės palūkanos bus priteistos nuo teismo nustatytos nukentėjusiojo patirtos žalos, dėl kurios atlyginimo regresinį reikalavimą pareiškė ieškovas, dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tos atsakovo R. T. apeliacinio skundo dalies, su kuria susiję klausimai buvo grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartimi.Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-07 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo kasacinį skundą, be kita ko, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalį, kuria ieškovui Policijos departamentui iš atsakovo R. T. buvo priteista 1.200 Eur žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad ieškovo Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, priklausomai nuo sveikatos sužalojimo ir netekto darbingumo lygio. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti tokie faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįsti kompensacijos dydį kaip nukentėjusiajam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydį, tinkamam įstatymo taikymui šias aplinkybes reikia papildomai ištirti ir nustatyti. Todėl kasacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalis, kuria ieškovui Policijos departamentui iš atsakovo priteista 1.200,00 Eur, ir šią bylos dalis grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutarties išaiškinimus, šiuo metu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro klausimas, kokia turtinė ir neturinė žala buvo padaryta policijos pareigūnui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo. Tik atsakius į šį klausimą, bus galima spręsti, kokio dydžio žalos atlyginimas iš atsakovo priteistinas ieškovui Policijos departamentui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutarties išaiškinimus, pasiūlė ieškovams Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamentui pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl atsakovo sužalotam policijos pareigūnui padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio (t. II, b.l. 61). Ieškovas Vilniaus apskrities VPK 2017-08-28 rašte nurodė, kad atsakovas pasipriešino valstybės pareigūnui, būdamas sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą, neblaivus, koja suduodamas vieną smūgį policijos pareigūnui į dešinės rankos plaštaką, kuris atliko policijos pareigūno funkcijas ir bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taip atsakovas aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui ir padarė jam kraujosruvą rankos V piršte, kas vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-21 baudžiamasis įsakymas baudž. byloje Nr. 1-2569-754/2013). Ieškovas Vilniaus apskrities VPK taip pat nurodė, kad policijos pareigūno patirtas sužalojimas sietinas su padidėjusia rizika sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnas buvo sužalotas dėl atsakovo fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnui, todėl neturtinė žala, padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, priteisiama visais atvejais. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK taip pat nurodė, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia policijos pareigūno patirtą žalą (t. II, b.l. 69-70). Ieškovas Policijos departamentas papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų dėl atsakovo sužalotam policijos pareigūnui padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio teisėjų kolegijos siūlymu nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo Vilniaus apskrities VPK 2017-08-28 rašte nurodyti deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai neleidžia nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartyje nurodytos įrodinėtinos aplinkybės, kokia būtent žala (nevertinant negautų pajamų, nes dėl jų ginčo šioje byloje nėra) buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais nukentėjusiam policijos pareigūnui. CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, t. y. ieškovas Policijos departamentas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta ieškovui tenka, nes išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. Tačiau ieškovas šios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, turi nustatyti atsakovo sužalotam policijos pareigūnui padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei jos dydį pagal byloje surinktą medžiagą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui ir taip padarė jam kraujosruvą dešinės rankos V piršte. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs policijos pareigūnui ilgalaikio fizinio skausmo, didesnių nepatogumų ar liekamųjų reiškinių (t. I, b.l. 23-33). Aplinkybė, kad policijos pareigūnas dėl nurodyto sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo nedarbingas, šiuo metu nėra reikšminga, nes ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti policijos pareigūno negautas pajamas yra išspręstas iš esmės. Tuo tarpu įrodymų, kad nurodytu sveikatos sutrikdymu policijos pareigūnui būtų padaryta kita turtinė žala, susijusi su sveikatos grąžinimo ar kitomis šioje situacijoje protingomis ir būtinomis išlaidomis, byloje nėra. Dėl to darytina išvada, kad kita turtinė žala (neapimanti negautų pajamų) šioje byloje yra neįrodyta ir iš atsakovo ieškovui Policijos departamentui nepriteistina. Pasisakant dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad policijos pareigūnas, kuris vykdė tarnybines pareigas padidėjusio pavojingumo ir rizikos gyvybei ir sveikatai aplinkybėmis, dėl prieš jį atsakovo neteisėtais tyčiniais veiksmais panaudoto fizinio smurto, nors ir nesukėlusio rimtų sužalojimų bei kitų liekamųjų padarinių, vis dėlto patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie vertinami 800 Eur dydžio neturtine žala. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad dėl dešinės rankos piršto sužalojimo pirštas buvo sugipsuotas 1,5 mėn., dėl to jis negalėjo vairuoti transporto priemonės ir sportuoti, o nuėmus gipsą turėjo lankyti reabilitacijos užsiėmimus, po kurių jokių pasekmių dėl sužalojimo nejaučia. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo R. T. ieškovui Policijos departamentui priteistinas 800 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškovo Policijos departamento ieškinio reikalavimai atmetami. Atitinkamai perpaskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 95 str. 5 d.). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 870 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 101-102), apeliacinės instancijos teisme – 499 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ir žyminiam mokesčiui apmokėti (t. I, b.l. 185-188), kasacinės instancijos teisme – 49 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti (t. II, b.l. 11), viso 1418 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visoje ieškiniu iš atsakovo reikalaujamoje sumoje – 3925,75 Eur Vilniaus apskrities VPK reikalavimai sudarė 25,35 proc., Policijos departamento – 74,65 proc. Vadinasi atsakovas gindamasis nuo Vilniaus apskrities VPK reikalavimų patyrė 359,46 Eur išlaidų, o nuo Policijos departamento – 1058,54 Eur išlaidų. Ieškovo Policijos departamento ieškinio reikalavimai patenkinti 27,3 proc. (vietoje prašomos priteisti 2.930,47 Eur sumos žalai atlyginti priteista 800 Eur), vadinasi atsakovui, proporcingai atmestam reikalavimui, priteistina 769,56 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Policijos departamento. Vilniaus apskrities VPK reikalavimai patenkinti 78,47 proc. (vietoje prašomos priteisti 995,25 Eur sumos žalai atlyginti priteista 781 Eur), vadinasi atsakovui, proporcingai atmestam reikalavimui, priteistina 77,39 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus apskrities VPK. Apibendrinus konstatuotina, kad visų instancijų teismų sprendimais iš atsakovo R. T. iš viso priteista 781 Eur Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir 800 Eur Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Proporcingai atmestoms ieškinių dalims atsakovui iš ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip jau minėta, priteistina 77,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 769,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaičius, viso byloje iš atsakovo R. T. priteista 703,61 Eur Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir 30,44 Eur Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Iš atsakovo už visą priteistą 1581 Eur sumą taip pat priteistini 47,43 eurai bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847) iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Perpaskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 77,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 769,56 Eur bylinėjimosi išlaidų R. T..

Atlikus visus įskaitymus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, j.a.k. 191688326, iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 703,61 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 781 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijai, j.a.k. 188785847, iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,44 Eur žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-12-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.