Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. Š. teisme parodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau tikslo išniekinti kūną neturėjo. Ji pastaruosius 12 m. periodiškai gydėsi psichiatrinėse įstaigose, nes kartodavosi bipoliniai sutrikimai, o pastarasis pusmetis buvo ypatingai sunkus, nes mėgino išsiskirti su savo sutuoktiniu ir balandžio pabaigoje nusižudė jos geriausia draugė, su kuria buvo labai artimos nuo pirmo kurso. Tuo metu buvo sunku, todėl, kad palengvinti situaciją, vartojo įvairius psichotropinius medikamentus, bet situacija tik blogėjo. Ji išėjo iš darbo ir pradėjo vegetuoti. Praėjus mėnesiui po draugės S. J. savižudybės buvo susitikusi su jos buvusiu gyvenimo draugu (gydytoju) P. S. Vilniuje prie prekybos centro „P“. Ji jam daug kartų skundėsi dėl savo psichinės būsenos, jis pasisiūlė jai išrašyti medikamentų, bet tą dieną, kai jie susitiko, buvo jo pirma diena naujoje darbovietėje. Jis jai padavė receptus su savo antspaudais ir grįžo į savo darbo vietą. Tuos receptus iš pradžių ji nešiojosi rankinėje, bet po keleto dienų pradėjo baimintis, kad tų receptų neužteks ir kad tokia savijauta jai bus dar ilgai, ir tuos receptus atsišvietė su antspaudais. Nuėjo į prekybos centre „O“ esančią kanceliarinių prekių parduotuvę ir ten pasidarė receptų kopijas. Tiksliai nepamena, kiek tokių receptų atsišvietė. 11 vnt. receptų buvo rasta pas ją, tačiau jie galimai skaičiuoti su originalais. P. S. jai davė 3 vnt. receptų. Iš pradžių juos laikė namuose ir bandė juos surašyti, nes jos draugas P. S. jai labai detaliai paaiškino, kaip reikia užpildyti receptus, jai tas atrodė nesudėtinga, bet taip, kaip padarė, tai receptai atrodė netikroviškai. Dokumentai buvo nukopijuoti ne vėliau, negu 2019 m. liepos 17 d. Vaistų jai užteko tiek, kiek buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tie receptai buvo, bet nieko su jais nedarė.

Nužudymo dieną 2019 m. liepos 17 d. ji iš ryto atsikėlė ir apie 6 val. ryto išleido savo draugą T. Ž., su kuriuo gyveno, į darbą. Panašiai už valandos atsikėlė sūnus ir skundėsi pilvo skausmais. Jis tuo metu nieko nevalgydavo, tai ji laukė, kol ateis 8 val., kad galėtų nupirkti sūnui vaistų. Sulaukusi 8 val. įsėdo į automobilį, nuvažiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nupirko jam vaistų, ir planavo, kad vakare keps ant grilio vištieną, todėl įsigijo degaus skysčio, o priėjus stovėjimo aikštelę jai kilo noras nors trumpam negrįžti namo, nes ją viskas slėgė. Kurį laiką pasėdėjo mašinoje, paskui nusprendė važiuoti į miestą pasivaikščioti. Jai reikėjo pravažiuoti parduotuvę „M“, šalia jos yra autobusų stotelė. Stotelėje ant šaligatvio krašto stovėjo pagyvenusi moteris ir atrodė, kad ji norėjo susistabdyti automobilį. Ji pristabdė ir atidarė keleivio pusėje langą. Moteriškė paklausė, ar ji nevažiuoja pro (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad važiuoja, moteriškė paklausė, ar ji galėtų ją pavežti. Ji sutiko. Tos moters iki tol nepažinojo, ją matė pirmą kartą gyvenime. Moteris atsisėdo į jos automobilį, priekyje. Ji ant sėdynės laikė rankinę, bet, įlipus moteriai, ją paėmė ir padėjo ant galinės sėdynes ir pradėjo važiuoti. Jokio pokalbio tarp jos ir moters nebuvo, moteris tik paminėjo, kad jai reikia iki (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus porą kilometrų jai pasirodė, kad vibruoja jos telefonas rankinėje ant galinės sėdynės, ji pristabdė prie įvažiavimo, įkišo ranką į rankinę, ieškojo telefono. Rankinėje kurį laiką po to, kai nusikopijavo receptus, vežiojosi peiliuką, skirtą plaustyti popieriui, atidarinėti dėžėms. Tą peiliuką pirko toje pačioje kanceliarinių prekių parduotuvėje, kur padaugino receptus, nes juos iš A4 formato lapo reikia išpjauti. Peiliukas buvo pirmas daiktas, kurį ji užčiuopė, jis nebuvo paruoštas pjaustyti, jis buvo įtrauktas. Ji nežino, kas atsitiko, negali pasakyti, kur pirmiau ar vėliau sudavė smūgius moteriai, ji pirmą kartą pamatė, kiek smūgių sudavė, kai susipažino su byla, kad tiek daug smūgių buvo jai neatrodė, kadangi viskas vyko labai trumpai. Ji suvokė, kad daro kažką labai baisaus ir sustojo. Jai nebuvo aišku, kas atsitiko, nes ji žino, kad numetė peilį, bet nežino kur, ar ant sėdynės, ar ant grindų, tiesiog žino, kad metė. Mašina buvo užgesusi, tada nukėlė koją nuo pedalo ir vėl užvedė automobilį, porą metrų pavažiavo, tada vėl užgesino. Tada tarsi iš naujo atsisuko į tą ponią, jai pasidarė dar baisiau, nelabai galėjo sau paaiškinti ir negali paaiškinti sau dabar. Suprato, kad reikia kažkur padėti tą kūną. Toje vietoje visur yra miškas, ji tiesiog važiavo tiesia dalimi ir įsuko į pirmą pasitaikiusį įvažiavimą, ji net negalėtų vėl iš naujo parodyti, kur įsuko konkrečiai. Tiesiog važiavo tol, kol atsirado nedidelė proskyna, kur galėjo sustabdyti automobilį. Įvažiavus į proskyną, atidarė dureles, iškėlė tą ponią ir tada pradėjo mesti iš mašinos jos išsibarsčiusius daiktus, nulaužė šaką ir uždėjo ant moters, nes jai buvo labai baisu ir reikėjo nuo savęs tai pridengti. Tada stovėdama prieš jos kūną, prisiminė, kad pirko degaus skysčio, jai tiesiog reikėjo, tai ištrinti iš savo suvokimo ribų. Ji tos moters kūną aplaistė degiu skysčiu, uždegė ir nelaukė, kol kažkas atsitiks, nes ji nenorėjo sudeginti, ji tik norėjo tai panaikinti, išdeginti sau iš galvos. Kai tik užsidegė, ji iš karto išvažiavo iš ten. Nuo stotelės, kur įlipo moteris, iki nusikaltimo vietos yra 2 km 400 m. Nenorėjo išniekinti palaikų, o tik ištrinti tą situaciją iš savo galvos. Grįžusi namo pamatė, kad keleivio sėdynėje, ant kilimėlio, yra pradėjusio krešėti kraujo ir pagalvojo, kad sūnus yra namie, todėl reikia tą automobilį sutvarkyti. Reikėjo tai kažkaip paimti, bet jai buvo baisu ir šlykštu. Automobilyje visada vežasi daug plastikinių pirštinių, kur būna degalinėse. Užsidėjusi pirštines, vis tiek negalėjo pradėti valyti. Automobilis buvo priparkuotas prie garažo, o prie garažo buvo pavėsinė, kurioje buvo pridėta daug daiktų, tai paėmė juodą, nedidelį šiukšlių maišą, dar su juo prisidengusi rankas paėmė kilimėlį, ištraukė iš mašinos, nuliejo jį vandeniu, tuos krešulius, ir taip pat su vandens žarna praplovė mašiną. Tai padarė ne specialiai, o tiesiog tam, kad iš pirmo žvilgsnio nesimatytų kraujo, viskas buvo šlapia, bet nenorėjo, kad sūnus pamatytų viską. Apsivalė rankas su dezinfekcine servetėle, bet tas maišas, pirštinės, servetėlė buvo ištepta krauju ir ji visa tai sumetė į šašlykinę ir uždegė. Vienintelis žmogus šeimoje, kuris išneša šiukšles, yra jos sūnus ir ji pagalvojo, jeigu išmes tuos daiktus į konteinerį, tai jis neš šiukšles ir pamatys. Nežiūrėjo, ar tie daiktai sudegė, ar ne, nuėjo į namą. Vizualiai ji pati niekur nebuvo išsitepusi krauju. Užėjusi pas sūnų, kuris žiūrėjo „Youtube“, jis pasakė, kad jam labai greitai praėjo pilvo skausmas, bet paprašė, kad ji nueitų į „I“ ir nupirktų „Panini“ sumuštinį. Ji sutiko, nes tai, kas įvyko prieš įeinant į namą, jai atrodė siurrealu, netikra. Atrodė, jeigu dar atgal grįžtų į savo gyvenimą, tai atrodė, kad čia visko tarsi nebuvo. Kadangi namie gerą pusvalandį buvo su miego drabužiais, nes tais mėnesiais su pižama pravaikščiodavo iki 15-16 val., tai persirengė į kitus drabužius ir pagalvojo, kad vakarienei daugiau nupirks, kad dar reikia nusipirkti degaus skysčio ir išėjo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės nuo gatvės pradžios pamatė daug pareigūnų prie namų, išsigando, bet visiškai to nesusiejo su savo situacija. Pirma mintis buvo, kad kažkas atsitiko sūnui, nes jis namie. Pradėjo bėgdama dairytis gaisrinės, nes galvojo, kad sūnus žaisdamas kažką užkūrė ar kažkas tokio atsitiko. Ją sulaikę pareigūnai iš pradžių galimai nieko neklausė, ją uždarė į mašiną. Kurį laiką ji turėjo telefoną ir skambino savo draugui pasakyti, kad ją sulaikė. Pamena, kad pareigūnai prašė parodyti, kur ji laiko mašinos raktelius.

Neprisimena, ar tą dieną vartojo vaistus, tačiau tuo laikotarpiu ji vaistus vartodavo kiekvieną dieną. Vaistus vartojo su nedidelėm pertraukom 12 m., ne visada taip, kaip gydytoja paskirdavo, kartais šiek tiek daugiau, bet tokais atvejais ji tardavosi su savo bičiuliu P. S.. Gerdavo „Xanax“, „Chlonazepam“, antidepresantus, miegui gerdavo „Zopudern“. Šie vaistai jai buvo išrašyti (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Kreipėsi į daug gydymo įstaigų: (duomenys neskelbtini) kliniką, į privačiai dirbančias psichiatres, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, ėjo pas savo poliklinikos psichiatrę. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Palaiko santykius su savo artimaisiais. Jie nepastebėjo jos pokyčių, tačiau brolis buvo nurodęs, jog ji elgiasi keistai. Nėra tikra, kad jos draugas matydavo visus vaistus, kuriuos gerdavo, bet po draugės S. J. savižudybės, jis matė, kad jai nėra gerai. P. S. sakydavo žodžiu apie savo savijautą ir jie bendravo per „WhatsApp“ programėlę, jos telefonas yra pilnas susirašinėjimų su juo, kur ji skundžiasi savo psichine sveikata. P. S. nesiūlė eiti pas psichiatrus, nes ji pati periodiškai nueidavo. Būdavo pasigydydavo, tada savavališkai nutraukdavo gydymą, paskui, kai vėl pasidarydavo visiškai blogai, vėl kreipdavosi pas gydytojus. Pas psichiatrą iki įvykio buvo gal prieš 4-5 savaites. Apie nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius žino. Šiuo metu tokios vertės turto neturi, o tai, ką turėjo, tai tam yra uždėti apribojimai. Šiuo metu jai suteiktas tinkamas gydymas.

Nukentėjusioji R. Š. teisme parodė, kad tuo metu, kai žuvo jos mama, ji buvo išvykusi į Londoną parsivežti anūko. Mama gyveno ir yra registruota (duomenys neskelbtini), o vasarą gyvendavo sode (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su mama kalbėjo liepos 16 d., būdama lėktuve, ji jai paskambino. Pokalbio metu mama sakė, kad važiuos pas gydytoją, jos atsisveikino, pasakė, kad grįš namo ketvirtadienį vakare ir penktadienį bus pas ją sode. Trečiadienį vakare jai paskambino dukra iš Vilniaus ir pranešė žinią, kad jos mama ieškoma, nes dingo. Duktė Londone tuoj pat įsijungė kompiuterį ir pradėjo žiūrėti, ieškoti ir surado įvykį dėl moters nužudymo ir mėginimo sudeginti, kadangi nebuvo parašyta pavardė, nebuvo nuotraukų, tai duktė ją ramino, kad tai gal ne jos mama, bet, kai parskrido penktadienį iš ryto, jai paskambino jos brolis ir tą žinią patvirtino, davė telefono numerį susisiekti su tyrėja. Tyrėjai ji nuvežė mamos pasą, nes asmens tapatybės kortelė yra dingusi, kartu su tyrėja važiavo į sodą, ten viską fotografavo, žiūrėjo, kad ten jokių papildomų pėdsakų nebuvo. Jos mama į automobilį pagal bylos medžiagą įsėdo 9 val. 20 min., o pas gydytoją turėjo eiti 13 val., ji prieš eidama pas gydytoją būtų užėjusi į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nusiprausti. Savo mamą pažįsta labai gerai, ji jokiais būdais niekada nebūtų sėdusi į bet kokią pasitaikiusią mašiną. Nežiūrint jos amžiaus ji buvo labai žingeidi, žiūrėjo labai daug žinių ir pasaulio naujienų, domėjosi kriminaline informacija. Ji turėjo lengvatinį bilietą metams ir sakydavo, kad jeigu ji gali važiuoti miesto transportu tai, kodėl ji turi lipti į kažkokį svetimą automobilį. Jos mama net nesėsdavo į kaimynės mašiną, nes jai reikėjo judėti.

Pati tiesiogiai su kaltinamąja kontaktavusi nėra, tik iš baudžiamosios bylos pamatė, jog kaltinamoji gyveno visiškai šalia, gretimoje gatvėje, tai jų apsipirkimo taškas galimai buvo ta pati „M“ parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), todėl galbūt ir mama, ir ji galėjo su ja susitikti, tačiau neatkreipdavo dėmesio. Mama turėjo tris vaikus. Vyresnis brolis gyveno Vilniuje kartu su mama tame pačiame bute. Su broliu bendrauja pakankamai dažnai. Jaunesnis brolis gyvena Panevėžyje, susitinka retokai, bet susiskambina dažnai. Mama nuolat rūpinosi, domėjosi, skambindavo beveik kiekvieną dieną, ji su ja šnekėdavosi, ji mamai nupirko telefoną, išmokė juo naudotis, kad galėtų žinoti, kur yra, jai buvo neramu, nes ji eidavo į mišką grybauti, uogauti.

Civiliniame ieškinyje nurodytą sumą sudaro 1 060 Eur laidotuvių metu patirtos išlaidos, o 50 000 Eur yra moralinė kompensacija, nors pinigais negalima kompensuoti tokio dalyko. 1 060 Eur išleistą sumą patvirtina visi pridėti dokumentai, susiję su laidotuvių išlaidomis. Iš „Sodros“ ir soc. rūpybos gavo sumą apie 200-300 Eur ir mamos paskutinės pensijos dydžio išmoką. Galimai išmoka iš Kauno g. esančios soc. rūpybos ir yra laidojimo pašalpa. Ši suma nėra įtraukta, nes jokio kvito negavo, kadangi būtų atimama ta suma iš civilinio ieškinio. Ji nežinojo, kad turėjo teismui pateikti šiuos dokumentus dėl išmokų. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad „Sodros“ išmoka sudaro 177,07 Eur, kuri yra jai asmeniškai išmokėta pašalpa; 304 Eur, 249,70 Eur, 24,17 Eur, 52,56 Eur yra laidojimo pašalpos, kurias ji gavo.

Nukentėjusysis P. Š. teisme parodė, kad ketvirtadienį ryte jam paskambino sesuo ir pasakė, kad galimai žuvo jų mama. Iš pradžių nepatikėjo, skambino broliui, kuris irgi konkrečiai nieko nepasakė ir tik po kelių dienų, kai grįžo sesuo ir patvirtino, kaip viskas buvo. Su mama bendravo 3 savaites prieš įvykį, ji skambino. Jie susiskambindavo ir šnekėdavo. Jis gyvena Panevėžyje. Mamą matydavo ne taip dažnai, iki 10 kartų per metus, kai atvažiuodavo į Vilnių, visada užsukdavo. Paskutiniu metu mama vasarą gyveno sode, jame dažniausiai ir lankydavo ją. Sode pažinojo tik kaimynę, kuri gyveno šalia mamos. Iki įvykio nėra matęs kaltinamosios. Mama nebūtų sėdusi į svetimą automobilį. Vienintelis variantas tas, kad ji buvo labai geranoriška, tai nebent jos kažko paprašė parodyti, kito varianto nėra, galimai pasakė, kad pasiklydo, nes pati mama niekada nestabdydavo automobilių. Pas jį į Panevėžį mama atvažiuodavo per gimtadienius, šventes, autobusu. Buvo vieną kartą atsivežę mamą pas save į Panevėžį. Vasarą ji nelabai palikdavo sodo, pernai planavo atsivežti jį grybauti, nes ji labai mėgo. Mama nebuvo konfliktiška, ji buvo labai geranoriška, ypač su svetimais nekonfliktuodavo.

Civilinio ieškinio sumą sudaro šokas, kurį patyrė jo 9 m. duktė, jog močiutė buvo nužudyta. Jai nesiryžo sakyti, tačiau atvažiavus į laidotuves reikėjo pasakyti, o jis iki šiol sapnuoja košmarus. Civilinio ieškinio sumą sudaro patirti išgyvenimai. 150 Eur suma yra už tai, kad jis pirko gėles, urną. Po įvykio jam pačiam vaistų nereikėjo, nes stengėsi jų nenaudoti, gėrė žoleles, nes mama nuo mažens pratino, kad geriau yra gydytis natūraliomis medžiagomis. Gydytojų, psichologų pagalba jam nebuvo teikta, gal jos ir reikėtų, bet stengėsi pats susitvarkyti. Kaltinamoji jo atsiprašė posėdžio metu, tačiau po metų laiko atsiprašyti po tokio košmaro, tai čia priverstinis atsiprašymas, jis juo netiki, nes jeigu žmogus gailisi, jis atsiprašo iš karto.

Nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, kad liepos 17 d., 8 val. ryto, jam ruošiantis į darbą paskambino mama ir pasakė, kad iš sodo važiuoja pas juos į namus – butą, eis į polikliniką, klausė, ką atvežti. Dažnai paskambindavo mama paklausti, ką atvežti. Jis 8 val. ryte ruošėsi į darbą, o į darbą išeina 8.30 val., tai ji turėjo apie 10 val. atvažiuoti į butą. Jis turi raktus nuo buto, mama turi savo raktus. Tą dieną jis išėjo į darbą ir po pietų, apie 15-16 val., jam paskambino tyrėjai ir pasakė, kad rado jo parduotuvės „M“ nuolaidų kortelę. Jis parduotuvės „M“ nuolaidų kortelę buvo davęs mamai, nes ji savo pametė ir naudojosi jo kortele. Pareigūnai jį nusivežė, parodė mamos daiktus ir tada jis suprato, kad kažkas atsitiko. Buvo su pareigūnais nuvažiavę į mamos sodą, ten bandė atrakinti, žiūrėjo pro langus, nieko nerado ir paskiau vėlai vakare jam parodė filmuotą medžiagą, paklausė, ar čia parduotuvėje jo mama, jis atpažino mamą.

Pažinojo beveik visus mamos sodo kaimynus, nes jis sode būdavo per atostogas, kas dvi savaites atvažiuodavo šienauti žolės. Kaltinamosios niekada nebuvo matęs. 15 metų gyveno su mama todėl žino, kad ji kiekvieną sekmadienį žiūrėdavo kriminalinę laidą ir labai dažnai jiems sakydavo, kad nesėstų į svetimas mašinas, nebendrautų su nepažįstamais, ji labai bijojo, kad pasaulis toks pasidarė, todėl niekada nebūtų sėdusi į svetimą mašiną. Dėl šios situacijos turi dvi versijas. Kada jis atvažiuodavo į sodą, mama kartais prašydavo, kad jis nueitų į parduotuvę ir padėtų jai atsinešti prekes, ji išsirinkdavo, kas jai patinka, jis jos palaukdavo. Būdavo taip, kad ji ginčydavosi su kasininke, nes ten kelis kartus ją buvo apgavę, kadangi kaltinamoji irgi buvo nervuota, tai gali būti, kad kaltinamoji griežė dantį ant jo mamos. Kitas variantas, mama pasakojo, kad parduotuvėje pamatė, kaip moteris į savo rankinę dėjosi alkoholio, jo mama atsistojo eilėje už tos moters ir priėjusi prie kasų pasakė, kad apieškotų tą moterį, nes jį pavogė daiktą. Jis mamai pasakė, kad ji taip nedarytų. Jis jos neklausė, kaip ta moteris atrodė ar kada tai įvyko, tik pasakė, kad daugiau taip nedarytų. Mama butą paliko sesei, jis dabar neturi nei buto, nei mašinos, mama taip norėjo. Košmarus sapnavo iš pradžių po šio įvykio. Medicininės paslaugos nebuvo teiktos. Kaltinamoji atsiprašė posėdžio metu, bet nelabai tiki, gal kažkiek gailisi, kaip žmogus.

Liudytoja T. M. teisme parodė, kad praeitų metų liepos mėnesį išėjo iš namų ir pamatė, kad pravažiavo pilkos spalvos mašina į krūmus, ji paėmė krepšelį ir nuėjo keliuku. Paėjusi netoli – apie 150-200 m, pamatė, kad iš kairės pusės stovi ta pati pilkos spalvos mašina. Ji sustojo ir pasižiūrėjo, kad kažkas vaikšto, ji pasislėpė, bet jai prastai matėsi, todėl ji praėjo kažkiek metrų, pasislėpė už medžio ir pamatė, kad ten moteris. Jai pasidarė įdomu, nes pamatė, kad ji renka šakas ir deda į vieną krūvą. Mašinos durys iš keleivio pusės buvo atidarytos, iš kažkur kabėjo lyg juodas celofanas, ji pamatė, kad ji renka tas šakas. Mašinos numerį užsirašė, apsisuko ir pažiūrėjo, kad ji priėjo prie mašinos, kur buvo atidarytos durelės ir kažkaip iš šono pasirodė, kad lyg kažkas sėdėjo. Praėjo apie 50 metrų ir galvojo, kad dar gal pažiūrės, ta moteris vis dar ten buvo ir rinko šakas. Norėjo jau eiti namo ir pamatė, kad ta moteris eina prie jos, ji greitai prisėdo į dilgeles ir ta moteris netoli sustojo ir metė į dešinę pusę kažką, išgirdo, kaip dužo stiklas, du kartus girdėjo stiklo dūžius. Ji išsigando, galvojo kas ten vyksta, buvo pasislėpusi ir išgirdo, kaip uždarė mašinos dureles ir užvedė mašiną. Ji pritūpė, matė, kad moteris norėjo važiuoti į tą pusę, iš kurios atvažiavo, apsisuko, pradėjo važiuoti atbulai ir važiavo į (duomenys neskelbtini) g. Matė, kad buvo ta pati mašina, tas pats numeris ir ta moteris. Mašina nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. pusę, tada ji kažkiek palaukė, įsitikino, kad ten nieko nėra ir pradėjo eiti. Eidama pajuto keistą kvapą ir pamatė dūmus ir ugnį. Tai buvo degaus skysčio kvapas, pamatė, kad ten dega moteris. Jai buvo aišku, kad ten moteris, ji nebuvo maiše. Tada grįžo atgal, greitai įbėgo į namus ir paskambino policijai. Visą veiksmą stebėjo maždaug nuo 10 val., apie 10-15 min. ir namo grįžo apie 10.40-10.45 val. Matė moterį, šakas ir parduotuvės „M“ ar „R“ krepšį šalia, kažkas buvo krepšyje. Policija atvažiavo labai greitai, tačiau pravažiavo tą vietą ir nepastebėjo, kad dega žmogus. Ji ėjo kartu su policijos pareigūnais, jiems parodė tą vietą bei parodė visas vietas kur, kas buvo. Šukes kaltinamoji sudaužė apie 40-50 metrų nuo įvykio vietos, nežiūrėjo, kokios ten šukės, parodė jas policijos pareigūnams. Tos moters, kuri buvo deginama, nepažinojo, kaltinamosios iki tol irgi nepažinojo. Kaltinamoji buvo apsirengusi džinsais ir tamsiu, ilgu džemperiu gal pilkos, juodos ar mėlynos spalvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 181-185, 186-187), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu. Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad su kaltinamąja jos nesieja jokie santykiai. Įvykio dienos neatsimena, tačiau tai įvyko pernai vasarą, matė, jog apie 10-12 val. moteris sėdo į didelę mašiną, kuri stovėjo prie jos darbo vietos. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Visą įvykį matė šonu, vairuotojo nematė. Nustebo, kadangi trylika metų ten dirba ir niekada nematė, kad nukentėjusioji sėstų į kokią nors mašiną, visada laukdavo autobuso. Nukentėjusiąją iš matymo žinojo, yra bendravusi, tačiau jos vardo ir pavardės nežino. Automobilio sustojimo aplinkybių nematė, matė tik, kai jau automobilio durys buvo atidarytos ir nukentėjusioji lipo į mašiną. Nematė, kas atidarė automobilio duris. Nukentėjusioji sėdo į priekinę keleivio pusę. Nukentėjusioji buvo galimai užsidėjusi švarką, nešėsi dvi „tašytes“ vienoje rankoje, buvo su sijonu ir skara. Savo „tašytes“ nukentėjusioji pati įkėlė į automobilį. Minimo įvykio dieną taip pat ji matė nukentėjusiąją ryte, kuomet ji ėjo į parduotuvę „M“. Ji ėjo iš parduotuvės, o nukentėjusioji į parduotuvę. Ji eina į parduotuvę ryte apie 8 val., tai maždaug nukentėjusiąją matė apie 8.10 val. Pirmą kartą nukentėjusiąją matė šiek tiek po 8 val., antrą – po 2-3 val.

Liudytojas T. Ž. teisme parodė, kad yra kaltinamosios I. Š. sugyventinis. Iki aptariamo įvykio gyveno su kaltinamąja I. Š. (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo gyventi kartu su I. Š., ji buvo rūpestinga, protinga, namuose prisižiūrėdavo, augino vaikus. Įvykio dieną ryte atsikėlė, I. padarė pusryčius, jis išvažiavo nuvežti dukrą į darželį ir tada pats išvažiavo į darbą. Buvo įprasta, kad jis su I. susirašinėdavo, tai jis jai kažkuriuo metu parašė ir paklausė, kaip sekasi, ji kurį laiką neatrašė, tada ji paskambino ir pasakė, kad yra sunerimusi, nes policija atvažiavo pas jos mamą į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) rajone. Po kurio laiko jis jai paskambino, o ji jam pasakė: kad policija pas juos namuose, negali kalbėti. Jis atvažiavo iš darbo į namus ir kartu buvo išvežtas į komisariatą. Į policijos komisariatą juos išvežė atskirais automobiliais. Iki to momento, kai buvo grąžintas namo, nežinojo, kas vyksta. Kai grįžo namo iš darbo po pokalbio su I. į namus jis nėjo, viskas vyko lauke, todėl nieko daug nematė, tik aptvertus namus. Policijos pareigūnai jo klausinėjo apie stovintį automobilį „N“ visureigį, kuris priklausė I. Š.. Žino, kad iš I. Š. buvo atimtos vairuotojo teisės už vairavimą neblaiviai. 2018 m. lapkritį ar gruodį I. Š. užsiminė, kad ji važinės be teisių, o jis griežtai pasakė, kad ne, nes iš esmės visus kartu gyvenančius žmones išlaiko jis, ir jei koks įvykis ar kas nors, tai reikės jam iš algos mokėti, nes daugiau niekas neturi pinigų. Jis galvojo, kad I. Š. automobiliu nevažinėja. Bendrų vaikų su I. Š. neturi. I. Š. vaikai gyveno kartu su jais. Įvykio dieną I. Š. dukra buvo išvažiavusi į užsienį su tėvu, o sūnus, kai jis išvažiavo ryte, dar miegojo, o kai grįžo, matė, kai jį išsivedė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Žino, kad I. Š. vartojo vaistus nuo kraujospūdžio –„Nebilet“, yra tą matęs, taip pat vartojo kontraceptines tabletes, daugiau nėra matęs, kad ji vartotų kokius nors vaistus. Nematė, kad I. Š. vartotų raminamuosius ar psichinei sveikatai gerinti skirtus vaistus. Kratos metu matė receptus, tačiau kokie vaistai buvo nurodyti, nematė. Jis girdėjo, kad pas I. Š. rankinėje ir spintelėje po televizoriumi buvo rasti receptai. Jam pareigūnai minėjo, kad receptus išrašė I. Š. pažįstamas ir jo tyrėjai klausė, ar pažįsta žmogų tokiu vardu, pasakė, kad lyg ir nežino, paskui paaiškino, kad tai yra I. Š. draugas. Neprisimena jo vardo, bet yra jį matęs kelis kartus. Vieną kartą jis buvo į svečius atvažiavęs, paskui vieną kartą jį buvo pasiėmę iš namų, pažiūrėti I. Š. dukros kurto filmo.

Pas juos namuose buvo rasti du peiliai indaplovėje, vienas yra jo įsigytas, o kito peilio, skirto kartonui pjauti, nėra matęs. Savo peilį laikė rūsyje, įrankių dėžėje. Pats nebuvo nunešęs to peilio į indaplovę, nes tokio peilio indaplovėje neplautų, tokiu būdu jis būtų sugadintas. Į namo rūsį galimybę patekti turėjo vaikai ir I. Š.. Pirmos kratos metu pareigūnai nesugalvojo pažiūrėti į indaplovę, o po kelių dienų jis tvarkė namą, nes kraustėsi, ir nusprendė išsiplauti indus, atidarė indaplovę ir pamatė, kad ten guli kažkokie daiktai, vieną iš jų paėmęs, suprato, kad ten yra peilis, skirtas pjaustyti kartonui, tada pamatė, kad yra ir antras, tuomet atvažiavo kriminalistai ir pasiėmė juos. Jis pats iškvietė kriminalistus. Indaplovėje, kai rado peilius, jokių kitų indų nebuvo. Peiliai buvo išplauti.

Alkoholį kartu su I. Š. yra vartoję švenčių metu, bet kad ji dažnai vartotų alkoholį, jis nepastebėjo. I. Š. išgėrusi yra rami, nieko ypatingo, kas keltų nerimą, neagresyvi. Jis pats su namo kaimynais nelabai bendravo. Yra buvusi situacija, kuomet I. Š. apsižodžiavo su kaimynais, nes jie kažkuriuo metu sugalvojo palei tvorą karpyti vijoklius ir mėtyti juos į jų pusę. Jis pats yra taikus žmogus jam lengviau surinkti ir išmesti. Pamena, jog mirus I. Š. draugei, su I. Š. buvo pokalbis, ji sakė, kad nori pradėti lankytis pas psichiatrą ir sakė, kad buvo susiekusi. I. Š. po geriausios draugės mirties buvo nusiminusi, blogos nuotaikos, blogai jautėsi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo T. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 27-29, 30-31, 36-37). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingesni ir papildė, kad indaplovė baigė savo ciklą, tai reiškia, kad ji buvo įjungta, o peiliai buvo viduje. Indaplovė galimai veikė, todėl policijos pareigūnai nepastebėjo, nes pirmos kratos metu niekas nesugalvojo jos atidaryti.

Liudytojas P. S. teisme parodė, kad jo su kaltinamąja I. Š. nesieja giminystės ryšiai. Jo pažintis su I. Š. nebuvo labai artima, tiesiog jos geriausia draugė buvo jo sugyventinė. I. Š. jam visada atrodė draugiškas žmogus ir, kai perskaitė laikraštyje, ką ji padarė, jam buvo labai sunku patikėti, atrodė, kad jos charakteriui tai visai nebūdinga. Kai jis buvo iškviestas liudyti, sužinojo, kad I. Š. turėjo suklastojusi, prisikopijavusi jo vardu išrašytų receptų. Jis nežino, kur ji juos gavo, jis jų neslėpė. Gydytojai dažnai turi kelis receptus atsidėję namie, kad, jeigu šeimos nariams reikėtų skubiai kokių nors vaistų, nereikėtų važiuoti į ligoninę, kad galėtų patys pasirūpinti. Neatsimena, ar I. Š. yra prašiusi išrašyti receptą bei ar jis yra davęs receptų. Po jo draugės mirties iki aptariamo įvykio I. Š. nėra buvusi pas jį namuose. Jo draugė mirė 2019 m. gegužės 1 d., prieš 15 mėnesių. Kiek atsimena I. Š. yra skundusis, kad prastai užmiega. Jis kalba apie pokalbius susitikus, telefonu jie iš viso nebendraudavo. Nebuvo įprasta susitikti su I. Š. ir, kad ji skųstųsi jam savo sveikata. Jis su I. Š. buvo daug kartų susitikę, tačiau neatsimena, kur ir apie ką kalbėdavo. Dažniausiai su I. Š. susitikdavo jo draugės S. namuose. Po S. mirties buvo gal du kartus susitikę. Pokalbis vyko „E“ prekybos centre, po S. mirties nebuvo praėjęs net mėnuo. Neatsimena, ar pokalbio metu turėjo su savimi receptus. Jis I. Š. receptų nedavė. Jis tuo metu buvo sporto medicinos gydytojas, šiuo metu nebėra. Jis, kaip gydytojas, nemano, kad galėjo išrašyti visus vaistus. Kiek jam žinoma, galima buvo išrašyti visas vaistų rūšis, išskyrus narkotines, nes jie tokių receptų neturėjo. Savo namuose receptus laikydavo vaistų stalčiuje, esančiame virtuvėje. Receptai būdavo pasirašyti, su jo spaudais, reikėtų įrašyti tik vaistų pavadinimą ir galima būtų pirkti. I. Š. būsena buvo labai pablogėjusi po S. mirties. I. Š. jo neklausė, kokius vaistus jai reikėtų vartoti. Ji jam sakė, kad pati lankosi pas psichiatrą, tačiau neminėjo konkretaus į kurį kreipėsi.

Ekspertė J. B. teisme parodė, kad yra teismo medicinos gydytoja, dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Vilniaus skyriuje. Nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Šiuo metu turi 4 m. savarankiškos praktikos stažą ir 4 m. yra rezidentė. Išvados punkte Nr. 2 mirties laikas konstatuotas atlikus medicininį tyrimą, tačiau dingsta viena valanda, todėl, kad nustatant mirties laiką visada yra paklaida, priklausomai nuo to, kiek laiko yra praėję nuo mirties. Mirties laikas nustatytas, vien tik remiantis lavoniniais reiškiniais. Lavoniniai reiškiniai nėra labai tikslus būdas nustatyti mirties laiką. Pagal lavondėmes, lavono sustingimą galima apytiksliai nurodyti tam tikrą intervalą. Lavoniniai reiškiniai priklauso nuo daug dalykų pvz.: nuo aplinkos sąlygų (karšta/šalta), nuo to, kokioje temperatūroje buvo laikomas lavonas ir jie gali vystytis lėčiau arba greičiau, todėl gali būti paklaida. Tiksliausiai mirties laikas yra nustatomas, išmatuojant lavono radimo aplinkos ir žmogaus temperatūrą, bet kadangi tas nebuvo padaryta, tai tokių duomenų nėra ir šiuo atveju tiksliai pasakyti nėra galimybės. Sužalojimai, sukėlę mirtį, arba visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 17 d., tarp 9 val. ir 10.30 val. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizaciją, ypač kojų srityje, sužalojimai galėjo būti daromi nukentėjusiajai, esant tokiai tarpusavio padėčiai: kaltinamajai sėdint vairuotojo vietoje, o nukentėjusiajai sėdint dešinėje, priekinėje automobilio dalyje. Sužalojimai kakle padaryti kiek vėliau, nei kiti sužalojimai, tačiau kiek vėliau ? nustatyti neįmanoma. Pagal kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose buvo matyti, kad kakle esančiose žaizdos kraštuose kraujosruvos yra mažesnės, negu kitose žaizdose, tai iš to galima spręsti, kad aprėpiant kaklo sužalojimą arba kraujavimo nebuvo, arba jis buvo ne kraujavimas, o kraujotaka, arba jos nebuvo, arba ji buvo labai silpna – netekusi didžiosios dalies kraujo. Tiksliai laiko pasakyti negalima, nes visos žaizdos yra šviežios, valandomis, minutėmis neįmanoma atskirti, kas, kada yra padaryta. Negalima patikslinti laiko tarpo tarp sužalojimų ir lavono deginimo. Laiko tarpo tarp sužalojimų ir sužalojimų, sukėlusių mirtį, negalima nustatyti, nes nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti.

Dūrių kryptys priklauso nuo to, kokioje padėtyje laikomas žalojantis įrankis. Jeigu duriant vieną kartą įrankis laikomas viena kryptimi, o kitą kartą įrankis pasukamas kita kryptimi, tai dūrių kryptys gali skirtis. Dėl rankos pakreipimo skiriasi žalojančio įrankio ašmenų eiga. Kalbant apie žaizdas, kurios yra šlaunyje ir kakle, gali būti, kad pjaunantysis dūrius darė iš skirtingų padėčių. Taip gali būti tai, kas matoma šlaunies, prie šlaunies esančiose žaizdose, ten daugumoje vyrauja tos pačios krypties žaizdos ir greičiausiai tos žaizdos buvo padarytos iš tos pačios padėties, o kaklo žaizda jau galėjo būti padaryta, esant kitai padėčiai. Žaizdų kryptys gali skirtis priklausomai nuo to, kokioje padėtyje buvo kaltinamoji ir nukentėjusioji. Specialisto išvadoje nurodytas 7 pjūvis yra 13 cm ilgio, o peilio ašmuo yra 7 cm ilgio – apie tai bendrais bruožais galima pasakyti, jog jeigu duriama į koją, tai kažkiek minkštieji audiniai yra tamprūs ir kažkiek gali pažemėti, o žaizda tuo tarpu gausis ilgesnė, kai atsistatys į vietą dėl spaudimo. Nežino, kodėl yra pjūvis dvigubai ilgesnis negu peilio ašmuo, gali būti matavimo paklaida, kadangi išmatuoti buvo pakankamai sudėtinga, nes kanalai vietomis dengėsi vienas su kitu. Nukentėjusiajai ne mažiau, kaip 9 kartus buvo pjauta per kaklą. Poliežuvinio kaulo lūžis įvyksta spaudžiant kaulą. Negalima nustatyti, kaip lūžo poliežuvinis kaulas. Lūžis neparodo ir jame nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima pasakyti, kokiu būdu buvo padarytas lūžis, jis tik parodo, kad kaului buvo suteiktas spaudimas. Poliežuvinio kaulo lūžis neturi reikšmės judėjimui, ar kažkokių kitų savarankiškų veiksmų atlikimui, jis galėjo padarytas pradžioje visų dūrių. Įtakos įpjovoms galėjo turėti pačios aukos judėjimas.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, kuri yra inkriminuojama jo buvusiai žmonai, nevedė bendro ūkio, kartu negyveno apie 10 mėn. Kartu su buvusia sutuoktine turi vaikų ir komunikavimas tarp jų buvo. Šiuo metu su buvusia sutuoktine palaiko ryšius, vaikai bendrauja su mama, jis veža vaikus į pasimatymus, su ja pats buvo viename pasimatyme. Atsisako duoti parodymus. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 81-83). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog ji žino, kad namas (duomenys neskelbtini) nuomojamas, nes pažįsta to namo savininką N. A., kuris gyvena Italijoje. Kiek yra pastebėjusi, jis į Lietuvą atvyksta apie porą kartų per metus. Ji negali pasakyti, kokiu metu tame name apsigyveno paskutinieji nuomininkai, juos pamatė tik 2019 m. balandžio mėn. Ji nežinojo tų nuomininkų pavardės, o tik vyro vardą išgirdo, kuomet jį labai garsiai kieme vardu „T“ šaukdavo moteris. Su kaimynais ji visai nebendravo, buvo tik vienas jų susitikimas, nes ji pastebėjo į savo sklypą pilamas maisto atliekas. Tada ji pastebėjusi iš to namo išeinančią merginą paprašė jos, kad nebepiltų ten šiukšlių, o pastaroji pasakė, kad sakytų jos mamai. Jai dar nesuspėjus iš kiemo pareiti į namus, iš namo (duomenys neskelbtini) išėjo agresyviai nusiteikusi moteris, kaip vėliau iš žiniasklaidos sužinojo I. Š., kuri pradėjo rėkti ant jos, kad ji užpuolė vaiką. Ji į jos rėkimą bandė kažką sakyti, tačiau I. Š. ėmė grasinti, kad iškvies televizijos žurnalistus, vis pakartodama, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“. Jos paskutinis sakinys buvo, kad jei jai nepatinka kur ji pila šiukšles, tai gali vietoj gėlių pasisodinti tujas. Dar kuomet ji jos paklausė, kad ji gal nuomininkė ir nežino nusistovėjusios tvarkos, pastaroji rėkdama pasakė, kad namą ji nusipirko ir jokia nuomininkė. Su I. Š. daugiau niekada nesikalbėjo. Matydavo ją savo namo kieme, visada girdėjo labai garsiai kalbančią telefonu, tačiau tų jos pokalbių niekada neklausė. Daugiau su I. Š. jokių konfliktų neturėjo, tik tiek, kad 2019 m. liepos pradžioje vieną kartą rado savo automobilio padangą nuleistą, o kuomet nuvežė ją pas meistrus, sužinojo, jog taip pradurti padangos netyčia neįmanoma, jie jos paklausė su kuo sukonfliktavo, nes padanga tikrai supjaustyta nepataisomai. Tada ji to įvykio niekaip nesiejo su savo kaimyne ir dabar jai jokių pretenzijų neturi, bet buvo supjaustyta padanga būtent iš kaimynų namo pusės. 2019 m. liepos 17 d. ryte, ji buvo savo namo antrame aukšte ir iš kambario per langą jai puikiai matosi sankryža (duomenys neskelbtini) gatvių. Ji žino, kad I. Š. važinėjo džipu „M“, sidabrinės spalvos, kuris važiuodavo labai garsiai, bet įprastai ji važiuodavo po pietų. Tą dieną tarp 09-11 val. išgirdo, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės labai garsiai ir dideliu greičiu užsuko I. Š. džipas, todėl ji pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad I. Š. už vairo įsuko į savo kiemą, įvažiuodama atbula. Matė, kad ji automobilyje buvo viena. Ji nematė kaip ji išlipo iš automobilio. Ji niekada iš arti neapžiūrinėjo I. Š. automobilio ir nežino ar jis buvo apibraižytas ar aplankstytas. Kada tą dieną I. Š. išvažiavo ji nepastebėjo (t. 3, b. l. 81-83).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrimas miško masyvas, esantis 800 m atstumu nuo sodybos (duomenys neskelbtini), važiuojant į dešinę miško keliuku. Tarp medžių matomas gulintis ant nugaros moteriškos lyties lavonas. Šalia lavono stovi krepšys „M“, kurio šonas apsilydęs ir apdegęs. Krepšyje aptikti maisto produktai bei kiti daiktai. Lavonas guli ant nugaros kojos pražergtos į šalis, sulenktos per kelius, labiau kairioji. Rankos atmestos į šalis, kairioji pakelta į viršų, sulenkta per alkūnę delnu į viršų, į žemę remiasi žąstu. Dešinioji ranka ištiesta žemyn į šoną, dilbiu ir plaštakos šoniniu paviršiumi remiasi į žemę. Galva atlošta, pasukta į kairę. Veidas kaktos, nosies ir galvos paviršiuje padengtas suodžiais su minkštųjų audinių terminiu pažeidimu, paviršinis apanglėjimas. Ant kūno termiškai pažeistų drabužių liekanos: margos žaliai, raudonų, juodų raštų spalvų, sagstomas apsilydžiusiomis sagomis megztinis. Šviesios spalvos apdegę marškinėliai, juodos spalvos sijono liekanos, iš nugaros melsvos spalvos liemenėlės liekanos. Iš nugaros žili plaukai pakaušyje ir dešinėje galvos pusėje, kurie mažiausiai termiškai pažeisti. Iš nugaros rudų spalvų megztas megztinis. Ties sprandu krauju permirkę apatiniai marškinėliai. Ant dešinės kojos šlaunies 6 durtiniai-pjautiniai sužalojimai. Kojos apautos rudais zomšiniais pusbačiais, suvarstomais batraiščiais, kurie surišti. Viena durtinė-pjautinė žaizda pilvo apačioje, dešinėje pusėje. Kairėje kojoje, šlaunies priekiniame paviršiuje dvi durtinės-pjautinės žaizdos. Dešinės rankos III-ojo piršto pamatinės falangos delniniame paviršiuje skersinė pjautinė žaizda, pirštai sutepti krauju. Kaklo priekyje skersinis pjautinis sužalojimas (sužalojimai). Burna nežymiai pravira, burnos ertmėje yra plastikiniai: viršutinis ir apatinis išimami protezai. Lavono ūgis apie 165 cm. Kūno paviršius su terminio poveikio išreikštais požymiais priekyje, šonuose, galvos, rankų, liemens srityse. Lavoninis sutingimas rankose: kairiosios alkūnėje ir pirštuose – nėra, dešiniosios – stiprus. Kojose dubens ir kelių srityse nėra. Lavondėmės neskiriamos čiuopiant, kūnas terminio poveikio plotuose yra šiltas. Lavonas guli ant lapais padengtos žemės apie 1,40 cm. atstumu nuo lavono kojų į žoles matomos raudonos spalvos skysčio dėmės (t. 1, b. l. 23-46, 56-61).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „M“, esančios (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta:

1. Apžiūrint vaizdo įrašus iš parduotuvės „M“, esančios (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 13 matomi vaizdai automobilių stovėjimo aikštelėje priešais įėjimą į šią parduotuvę, (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ties autobusų stotele „(duomenys neskelbtini)“, perėja per gatvę priešais parduotuvę „M“. 2019 m. liepos 17 d. 09.13 val. matoma, kaip šaligatviu eina šlubčiodama senyva moteris su kuprine ant pečių ir krepšiu kairėje rankoje (priartinus vaizdą, pagal vilkimus rūbus atpažįstama, kad tai J. Š.). J. Š. pereina gatvę ir nueina link autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“. Matosi, kad ji įeina į stotelės paviljono vidų. 09.20 val. matoma, kad prie stotelės sustoja šviesios spalvos visureigis, kuris 09.20 val. lėtai pajuda iš stotelės ir važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, link miesto. Pravažiavus šiam automobiliui, kuris ryškiau matomas, kuomet važiuoja gatve priešais parduotuvę „M“ 09.21 val., į stotelę atvažiuoja maršrutinis miesto autobusas. Kamera neužfiksavo visureigio valstybinio numerio, taip pat nesimato automobilyje sėdinčių asmenų. Objektų kadrai sustabdyti ir padarytos jų momentinės nuotraukos fotolentelėje Nr. 1. Kitose kamerose iš parduotuvės „M“ tyrimui naudingos informacijos negauta.

2. Apžiūrimi vaizdo kamerų įrašai iš parduotuvės „I“ prekybos centre. 2019 m. liepos 17 d. dienos įėjimo kamera ch 27 matoma, kad 08.57 val. į parduotuvę užeina I. Š., kuri vilki tamsiai mėlynos spalvos kardiganą, po juo matoma juodos spalvos palaidinė, juodos kelnės, avi šviesiai smėlio spalvos batelius su kaspinais priekyje. Su savimi I. Š. nešasi šviesiai smėlinę rankinę. Ta pati kamera užfiksavusi, kad 09.01 val., I. Š. išeina iš parduotuvės. Objektų kadrai sustabdyti ir perkeltos jų nuotraukos į fotolentelę Nr. 2. Žiūrint vaizdo įrašus iš kameros ch 16, matomas kasų 5/6 vaizdas, 4 kasos vaizdas ir kairėje pusėje už smulkių prekių kasos Nr. 3 judantis prekių takelis. Ties kasomis 5/6, 08.57 val., matoma praeinanti I. Š., kuri eina į parduotuvės „I“ salę. 09.00 val., I. Š. stovi eilėje prie kasos Nr. 6, priėjus prie pardavėjo matoma, kad ji susimoka už vieną degaus skysčio butelį. I. Š. atsiskaito ir praeina pro kasą 09.01 val. Daugiau iš parduotuvės įėjimą filmuojančios kameros, naudingos tyrimui informacijos negauta. Kameroje ch 1, 12.13 val., matoma, kad prie kasos Nr. 5 prieina I. Š., kuri iš krepšelio ant prekystalio susideda pirkinius, tačiau pirkėjai aptarnaujami lėtai, todėl nervingu judesiu I. Š. pasiima prekes ir pereina prie kasos Nr. 3, per tarpą tarp smulkių prekių stendo matosi, kad ji perka baltą plastikinį butelį skysčio ir kitas smulkesnes prekes, ji susimoka 12.15 val. ir išeina. Objektų kadrai sustabdyti ir padarytos jų momentinės nuotraukos fotolentelėje Nr. 2. (t. 1, b. l. 64-75).

Iš automobilio „M“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad užėjus pro namo, (duomenys neskelbtini), vartus, vedančius link garažo, esančio vidiniame namo kieme, prie garažo stovi automobilis „M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Automobilis stovi priekine dalimi į garažo pusę, priekinis apačios ir buferio apatinio krašto, užsikišusi žalia žolė. Automobilio priekinių dešinės pusių durelių apatinėje dalyje matomi įbrėžimai, galiniame dešinės pusės sparne matomi įbrėžimai. Guminiame kilimėlyje, esančiame prie vairuotojo sėdynės, matomi smėlio ir raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraujo, sutepimai. Guminiame kilimėlyje, esančiame už priekinės keleivio sėdynės, matomi rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraujo, nutekėjimai iš po priekinės keleivio sėdynės. Pakėlus guminį kilimėlį, esantį prie keleivio pusės sėdynės, matoma raudonos spalvos skysčio bala, panaši į kraujo. Priekinės keleivio sėdynės krašte matomi raudonos spalvos skysčio sutepimai. Apžiūrėjus priekinę keleivio sėdynę, matoma, kad ji šlapia, perbraukus per sėdimąją paviršiaus, matomi pavieniai lašai raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraujo. Pakėlus daiktų dėtuvę, esančią tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, matomas 0,2 l talpos „Bajorų“ tuščias butelis, popierius. Apžiūrėjus vairuotojo sėdynę, sutepimų nepastebėta. Ant vairo kairės pusės matomas keleivio sėdynės yra daržovės: cukinijos, morkos, maišelyje agurkai, polietileninis maišelis, ant jo etiketė „M“ (duomenys neskelbtini), pyragas su plikytu kremu, razinų ir cukatų įdaru, su bulvėmis, polietileninis maišelis, kuriame l l talpos plastikinis butelis su etiketė „degusis skystis“. Butelis tuščias. Automobilio bagažinės durelės iš lauko pusės neatsidaro, apžiūrėta iš salono pusės. Bagažinė tuščia, matosi smėlis. Toliau apžiūrima teritorija aplink automobilį, vidinis namo kiemas. Ant žalios vejos, esančios nuo automobilio dešiniau, matosi vandens žarna. Žarna nusitęsia iš už namo kairiojo kampo ir pajungta prie vamzdžio, esančio namo šone. Netoli garažo ant žolės matoma šašlykinė. Priėjus, matoma jos viduje anglis, sudegę juodo polietilieninio maišo likučiai, drėgnos servetėlės su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, panašiomis į kraujo, raudonos spalvos krešuliais, ant degėsių apdegę du vienkartiniai puodeliai su užrašu „lavaza“. Prie garažo iš dešinės yra pavėsinė. Toliau apžiūrint kiemo teritoriją, ant laiptelių, vedančių nuo automobilio link įėjimo į namą, iš vidinės kiemo pusės, ant ketvirto laiptelio, per vidurį matomas raudonos spalvos krešulys, panašus į kraują. Apžiūrėta namo (duomenys neskelbtini), teritorija, krūmai, daugiau reikšmingų tyrimui objektų neaptikta (t. 1, b. l. 76-106).

Iš atliktos gyvenamame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos protokolo matyti, kad įėjus iš kiemo pusės, patenkama į svetainę. Svetainėje, kairėje pusėje yra arka, toliau kita kambario dalis. Po arka, ties viduriu ant grindų rasti moteriški, rausvos spalvos laisvalaikio bateliai su kaspinėliais, kurie paimami tyrimui. Ant sofos, stovinčios palei įėjimo duris, sumesti rūbai. Apžiūrėjus rūbus, aptiktas moteriškas pilkai-mėlynai dryžuotas megztinis. Už sofos stovi televizoriaus stalas, apžiūrimos jo lentynos, vidiniame skyriuje trečiame iš viršaus ir ketvirtame iš viršaus aptikti (duomenys neskelbtini) klinikų receptų blankai (7 vienetai tušti su gydytojo P. S. antspaudu, 2 vnt. užpildyti E. V. ir J. G. vardu). Toliau apžiūrimos likusios pirmojo aukšto patalpos: kambarys, virtuvė, prieškambaris. Iš prieškambario yra durys, vedančios į lauką. Prieškambaryje yra džiovyklės patalpa, kurioje yra skalbimo mašina, kurios būgne aptinkami išskalbti ir drėgni rūbai. Ant skalbimo mašinos stovi dubuo, kuriame taip pat išskalbti šlapi rūbai. Apžiūrėjus skalbinius, esančius skalbimo mašinos būgne, rastas ir paimtas geltonos spalvos virtuvinis rankšluostis su dėmėmis. Apžiūrėta patalpa, esanti už skalbimo patalpos ir nusileidžiama į rūsį, kuriame taip pat apžiūrėtos visos patalpos. Iš rūsio pakylama į namo antrąjį aukštą ir apžiūrimos jame esančios patalpos. Visur didelė netvarka, išmėtyti drabužiai, tyrimui reikšmingų daiktų neaptikta. Išėjus iš namo apžiūrimos ūkinės patalpos ir garažas. Apžiūrėjus garažą, reikšmingų tyrimui objektų nerasta. Apžiūrėti šiukšlių konteineriai, stovintys prie namo tvoros iš gatvės pusės. Juose tyrimui reikšmingų objektų nerasta (t. 2, b. l. 24-38).

Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sulaikius įtariamąją I. Š., iš jos buvo paimta rankinė su įvairiais daiktais (t. 3, b. l. 108).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 814/2019 (01) matyti, kad:

J. Š. mirties priežastis yra ūminis išorinis nukraujavimas, kurį sąlygojo daugybiniai durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019 m. liepos 18 d., 08.00 val., rodo, kad nuo J. Š. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti apie 1-3 paros laiko.

J. Š. lavone nustatyti šie sužalojimai:

- daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, gaktoje ir abiejose šlaunyse, padarytos vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, neilgai trukus iki mirties. Durtinė-pjautinė žaizda su šlaunies venos atidalinimu (sužalojimų schemoje žaizdos Nr. 6) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą;

- pjautinė žaizda kakle su įpjovomis poliežuviniame kaule bei kairėje išorinėje miego arterijoje ir pilnai nupjauta kairiąja viršutine skydliaukės arterija padaryta pjaunančių savybių įrankių, atliekant kartotinius pjaunamuosius veiksmus, neilgai trukus iki mirties arba perimortaliniu laikotarpiu, tikėtina kiek vėliau nei šlaunų sužalojimai, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą;

- daugybinės pjautinės žaizdos abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose, padarytos pjaunančių savybių įrankiu, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

- poliežuvinio kaulo kairio didžiojo rago lūžis padarytas jį spaudžiant į vidų ir kiek iš kairės į dešinę, neilgai trukus iki mirties arba perimortaliniu laikotarpiu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą;

- IIB-III kūno nudegimas apimantis apie 43 % kūno paviršiaus ploto padarytas atviros liepsnos poveikyje, tikėtina po mirties (veido raukšlės pasidengusios suodžiais, nėra „varnos kojų“ požymio, nėra skysčiu prisipildžiusių epidermio pūslių, kvėpavimo takuose nėra suodžių, nėra kvėpavimo takų gleivinės paburkimo, kraujyje nėra karboksihemoglobino, demarkacinė nudegimo zona galimai yra pomirtinis artefaktas).

J. Š. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. J. Š. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazintį, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta.

J. Š. mirtis įvyko dėl išorinio nukraujavimo iš daugybinių durtinių – pjautinių ir pjautinių sužalojimų. Pagrindinis sužalojimas, sukėlęs mirtį, tikėtina buvo kairės šlaunies venos nupjovimas, iš kur tikėtina vyko masyvus kraujavimas. Kiti sužalojimai galėjo turėti įtakos mirčiai didindami ir greitindami kraujavimą.

Daugybinės pjautinės žaizdos abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose galėjo būti padarytos nukentėjusiajai ginantis, griebiant už žalojusio įrankio ašmenų. Po sužalojimų padarymo J. Š. galėjo kurį laiką atlikti aktyvius fizinius veiksmus, kadangi kraujavimas yra tam tikrą laiką trunkantis procesas, o jo greitis ir mirties laikas priklauso nuo to, kada buvo pažeistos stambios kraujagyslės. Po stambiųjų kraujagyslių sužalojimo J. Š. galėjo gyventi ne ilgiau kaip kelias-keliolika minučių.

Durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, gaktoje ir abiejose šlaunyse padarytos 16 trauminių poveikių. Pjautinė žaizda kakle padaryta mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Pjautinės žaizdos abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose padarytos mažiausiai 15 trauminių poveikių.

Kaktos, gaktos, abiejų delnų ir abiejų šlaunų žaizdos galėjo būti padarytos tuo pačiu įrankiu. Poliežuvinio kaulo sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl žalojusio įrankio identifikavimui netinkami. Kaklo žaizda medicinos kriminalistikos tyrimui nepaimta, kadangi kaklo oda apdegusi ir žalojusio įrankio identifikavimui netinkama. Remiantis medicinos kriminalistikos specialisto išvada, gaktos ir kairės šlaunies žaizdos užsifiksavę grupinės priklausomybės požymiai, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį. Tam reikalinga pateikti įtariama žalojusį objektą tyrimui medicinos kriminalistikos laboratorijoje. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, žaizdos kojose ir plaštakose galėjo būti padarytos anksčiau nei kaklo žaizda. Kaklo žaizdos minkštuosiuose audiniuose nėra išreikštų masyvių kraujosruvų, kas nurodo, kad šis sužalojimas tikėtina padarytas jau netekus didžiosios dalies kraujo. Išlikusiuose drabužių fragmentuose yra atviros liepsnos poveikio sukelti audinio pažeidimai. Kitokio pobūdžio pažeidimų drabužiuose vizualiai nesimatė (t. 2, b. l. 55-64).

Iš teismo medicinos medicinos – kriminalistinio objektų tyrimo specialisto išvadoje Nr. MK 51/2019 (01) nurodyta, jog tikėtina, kad tirtos J. Š. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu laužoma geležtė su juoda rankena (iš voko Nr. l). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos J. Š., durtinės-pjautinės odos žaizdos nepadarytos tirti pateiktu peiliu medinėmis rudos spalvos kriaunomis (iš voko Nr. 2) (t. 2, b. l. 113-120).

Iš DNR – biologinio tyrimo specialisto išvados Nr. S 307/2019 (01) matyti, kad nenustatytos tapatybės moteris, kurios lavonas aptiktas 2019 m. liepos 17 d., apie 10.40 val., miško masyve už sodybos (duomenys neskelbtini), yra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. biologinė motina su 99,9999997% tikimybe (t. 2, b. l. 47-51).

Iš DNR – biologinio tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(3402)-IS1-4834 matyti, kad ant tirti pateiktos rankinės, paimtos 2019 m. liepos 17 d. iš įtariamosios I. Š. sulaikymo metu, rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. l), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu; taip pat rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas mėg. Nr. l ištirtų J. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3 × 10.

Ant tirti pateiktos pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. l, paimtos 2019 m. liepos 17 d. iš įtariamosios I. Š. sulaikymo metu, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktos pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2019 m. liepos 17 d. iš įtariamosios I. Š. sulaikymo metu, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 125-129).

Iš kompleksinio biologinio – daktiloskopinio tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(3237)-IS1-4081 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2019 m. liepos 17 d., apžiūrint įvykio vietą – miško masyvą, esantį už namo (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3 x 1024.

Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2019 m. liepos 17 d. nuo I. Š. rankų, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tamponų su nuoplovomis nuo I. Š. rankų rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami moters biologiniai pėdsakai sutampa su I. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4x10-22.

Ant tirti pateiktų keturių tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų obj. Nr. 8-11, padarytomis 2019 m. liepos 17 d., apžiūrint automobilį „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto obj. Nr. 12, padaryta 2019 m. liepos 17 d., apžiūrint namo kiemą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu. Ant tirti pateiktų keturių servetėlių, paimtų 2019 m. liepos 17 d., apžiūrint namo kiemą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Ant tirti pateiktų batelių, paimtų 2019 m. liepos 17 d., atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 25, Nr. 29), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 32), tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(3237)-IS1-3903 matyti, kad du rankos piršto pėdsakai, išryškėję ant tuščio plastikinio butelio nuo degaus skysčio (žr. nuotraukas Nr. 6, Nr. 7), ir vienas rankos piršto pėdsakas išryškėjęs ant plastikinio maišelio (žr. nuotrauką Nr. 8), rastų ir paimtų įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, išryškėję ant tuščio 0,2 l talpos buteliuko „Bajorų“, tuščio plastikinio butelio nuo degaus skysčio, plastikinio maišelio, rastų ir paimtų 2019 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkami asmeniui identifikuoti.

Du rankos pirštų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 6, Nr. 7), išryškėję ant tuščio plastikinio butelio nuo degaus skysčio, rasto ir paimto 2019 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra palikti įtariamosios I. Š. dešinės rankos didžiuoju, bevardžiu pirštais. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 8) išryškėjęs ant plastikinio maišelio yra paliktas įtariamosios I. Š. kairės rankos nykščiu (t. 2, b. l. 75-83, 84-89).

Iš medžiagų tyrimo specialisto išvados Nr. 11-1432 (19) matyti, kad ant tirti pateiktų objektų – drabužių liekanų, batų poros, maišelio „M“ ir grunto pavyzdyje – degių skysčių, įskaitant tokį, koks yra butelyje, paimtame iš automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės sėdynės, pėdsakų nėra (t. 2, b. l. 94-97).

Iš LTEC specialisto išvados Nr. 140-(3540)-IS1-4028 matyti, kad vokuose Nr.: 1, 2 pateikti tyrimui 11 vnt. (duomenys neskelbtini) klinikos vaistų receptų blankai (išvardinti specialisto išvados 1 lentelėje Nr. 1-10) bei juose esantys spaudo „(duomenys neskelbtini)“ atspaudai yra atspausdinti elektrografinės spaudos būdu (spalvotas lazerinis spausdintuvas arba kopijavimo aparatas). (duomenys neskelbtini) klinikos vaistų receptuose (išvardinti specialisto išvados 1 lentelėje Nr. 1-10) buvo nustatyti elektrografinio spausdinimo įrenginio „BITMAP“ kodai su „FUJI XEROX“ spausdinimo mechanizmu (1 lentelės stulpelis „Recepte nustatytas „BITMAP“ kodas“ bei po lentele išvardinti kodai, „BITMAP“ kodai).

(Duomenys neskelbtini) klinikos vaistų receptuose (išvardinti specialisto išvados 1 lentelėje Nr. 1-4) esantys rankraštiniai įrašai yra atlikti rašymo priemone.

Vokuose Nr.: 1, 2 pateiktų tyrimui receptų blankų (išvardinti specialisto išvados 1 lentelėje Nr. 1-10) su spaudo „(duomenys neskelbtini)“ atspaudais pagaminimui buvo panaudotas tas pats (duomenys neskelbtini) klinikos vaistų recepto blankas (arba blanko atvaizdas) su spaudo „(duomenys neskelbtini)“ atspaudu arba buvo panaudotas tas pats (duomenys neskelbtini) klinikos vaistų recepto blankas (arba blanko atvaizdas) ant kurio atspausdintas spaudo „(duomenys neskelbtini)“ atspaudo atvaizdas (arba skaitmeninis spaudo „(duomenys neskelbtini)“ atspaudo atvaizdas maketavimo metu buvo įkeltas į skaitmeninį (duomenys neskelbtini) klinikos vaistų recepto blanko atvaizdą prieš spausdinant receptą su atspaudu (t. 2, b. l. 105-108).

Iš LTEC rašysenos, parašų, antspaudų ir dokumentų tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(3540)-IS1-4040 matyti, kad rankraštinius įrašus, esančius keturiuose receptuose, išrašytuose E. V. ir J. G. vardu, parašė I. Š. (t. 2, b. l. 102-104).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamoji I. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis itin žiauriai ir kankindama nužudė J. Š.. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios I. Š. parodymai, nukentėjusiųjų R. Š., P. Š., G. Š., liudytojų T. M., G. M., T. Ž. parodymai, ekspertės J. B. parodymai bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietų, automobilio apžiūrų, kratos, daiktų, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji I. Š. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl J. Š. nužudymo pripažino visiškai, patvirtindama, jog tos dienos įvykius ne visiškai pamena dėl tuo metu vartotų vaistų ir jos ligos, pamena tai, kad tą dieną, ryte nukentėjusiąją paėmė autobusų stotelėje, netoli parduotuvės, įlipus moteriai ji pradėjo važiuoti ir bevažiuojant pradėjo vibruoti jos telefonas rankinėje; ji pasisukusi siekė paimti telefoną, tačiau iš rankinės paėmė peilį, skirtą pjaustyti popieriui, ir tuomet ji tik pamena, kad badė nukentėjusiąją; baigus badyti, ji norėjo viską ištrinti iš savo atminties, todėl nuvažiavo į netoliese buvusį mišką, įsuko į pirmą pasitaikiusį miško keliuką, ten ištraukė nukentėjusiąją iš mašinos, apdėjo rastomis šakomis, apipylė turėtu degiuoju skysčiu ir padegė, po to iš karto išvažiavo namo. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl J. Š. įsėdimo į jos mašiną patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja G. M., iš kurios darbo vietos yra matoma autobusų sustojimo aikštelė. Ši liudytoja patvirtino, jog matė, kaip J. Š. pati įlipo į I. Š. vairuotą automobilį. Nors T. M. ir nematė, ar J. Š. pati susistabdė I. Š. vairuotą automobilį, ar I. Š. pati sustojo prie J. Š. ir pasisiūlė ją pavežti, esminės įtakos ši aplinkybė veikos kvalifikavimui neturi. J. Š. įsėdimo į, kaip nustatyta I. Š. vairuotą automobilį, aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše iš parduotuvės „M“ kameros, kuriame matyti, jog 2019 m. liepos 17 d., 9.13 val., J. Š. pereina gatvę ir nueina į autobusų stotelę, o 9.20 val. prie stotelės sustoja šviesios spalvos visureigis ir lėtai pajuda (duomenys neskelbtini) gatve link miesto. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl J. Š. badymo automobilyje peiliu, skirtu pjaustyti kartonui, patvirtina automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog I. Š. vairuoto automobilio keleivio sėdynė ištepta krauju, po guminiu kilimėliu rasta kraujo bala, kraujas ? kaip nustatyta specialisto išvadoje, yra žuvusiosios J. Š.; ant I. Š. rankinės taip pat rasta žuvusiosios J. Š. kraujas; specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog I. Š. sugyventinio ? T. Ž. pateiktu, indaplovėje rastu, kartonui pjaustyti skirtu peiliu, galėjo būti padaryti J. Š. nustatyti sužalojimai. Nors posėdžio metu nukentėjusieji R. Š., P. Š. ir G. Š. išsakė abejones dėl to, jog tokiu popieriui pjaustyti skirtu peiliu jų mamai negalėjo būti padaryti sužalojimai, kad galimai buvo naudotas kitas peilis, visgi tokių duomenų, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nebuvo gauta. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami T. Ž. pateikti peiliai ir teismo medicinos kriminalistinio objektų tyrimo specialisto išvadoje Nr. MK 51/2019 (01) konstatuota, jog tikėtina, kad tirtos J. Š. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu laužoma geležtė su juoda rankena (iš voko Nr. l) (kaip nustatyta, peilis, skirtas pjaustyti kartonui, popieriui). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Taip pat nustatyta, jog tirtos J. Š., durtinės-pjautinės odos žaizdos nepadarytos tirti pateiktu peiliu medinėmis rudos spalvos kriaunomis (iš voko Nr. 2) (t. 2, b. l. 113-120). Posėdžio metu, siekiant pašalinti nukentėjusiųjų keliamas abejones dėl nusikalstamai veikai panaudoto įrankio, buvo apklausta ekspertė J. B., kuri patvirtino, jog vien tai, kad peilio geležtė yra trumpesnė, nei padarytas žaizdos gylis, nereiškia to, kad buvo panaudotas ne tas peilis, nes dėl žmogaus audinių struktūros (minkštumo), smūgio jėgos, kaltinamosios ir aukos padėties žalojimo metu, toks žalojimo mechanizmas nėra atmestinas, o žaizdų matavimo paklaida galima, nes kanalai vietomis dengėsi vienas su kitu.

Kaltinamosios nurodytas žuvusiosios J. Š. atvežimo į mišką ir jos padegimo aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja T. M., kuri tą dieną vaikščiojo miške ir matė, kaip pilkos spalvos automobiliu į mišką atvažiavusi moteris rinko šakas ir dėjo į krūvą, po to kažką numetė, pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Išvažiavus automobiliui eidama link tos vietos, kur buvo sudėta šakų krūva, ji pajautė degėsių kvapą ir pamatė dūmus, o priėjusi arčiau pastebėjo, jog buvo padegta moteris, ji labai išsigando ir grįžusi iškvietė policiją, kuriai nurodė tos mašinos valstybinius numerius ir parodė vietą, kurioje matė tą moterį. Tai, kad nukentėjusiosios J. Š. lavonas buvo padegtas, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog matomas moters lavonas su nudegimo požymiais bei specialisto išvada, kurioje fiksuota, jog J. Š. IIB-III kūno nudegimas, apimantis apie 43 % kūno paviršiaus ploto, padarytas atviros liepsnos poveikyje, tikėtina po mirties. Padarytų sužalojimų mąstą ir pobūdį bei nukentėjusiosios J. Š. mirties priežastį patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog jai buvo padaryti daugybiniai pjautiniai-durtiniai sužalojimai, iš viso ne mažiau kaip 41 smūgiu į įvairias kūno dalis ir dėl patirto ūmaus išorinio nukraujavimo iš daugybinių sužalojimų J. Š. mirė. Aptarti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog I. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė J. Š.

Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios rodo ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-222/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, J. Š. kūno sužalojimų lokalizaciją (sužaloti kakta, gakta, abi šlaunys, daugybiniai sužalojimai kakle su poliežuvinio kaulo lūžiu, daugybinės pjautinės žaizdos abiejose plaštakose – jautrios, gyvybiškai pavojingos, kūno sritys), taip pat tai, kad kūno žalojimui panaudotas itin aštrus peilis, padaryti daugybiniai pjautiniai-durtiniai sužalojimai ? net 41 trauminis poveikis, iš kurių 16 ? durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, gaktoje ir abiejose šlaunyse, pjautinė žaizda kakle padaryta mažiausiai net 9 trauminiais poveikiais, pjautinės žaizdos abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose padarytos mažiausiai 15 trauminių poveikių, daro išvadą, jog visa tai parodo itin skausmingą, žiaurų ir kankinantį J. Š. nužudymo būdą, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą žuvusioji jautė. Kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tiesiogine tyčia, tai yra, ji suprato, kad naudodama smurtą J. Š. atžvilgiu savo veiksmais ? badydama ją peiliu į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, ne tik jai sukels įvairaus mąsto sužalojimus, bet ir atims jai gyvybę, ir to siekė. Kaltinamoji suvokė, jog jos veiksmai yra itin žiaurūs ir kankinantys. Apie tai galima spręsti iš sužalojimų kiekio, lokalizacijos, nukentėjusiosios pažeidžiamumo dėl amžiaus, pačios situacijos, kai ji yra kaltinamosios automobilyje, kuriame netikėtai užpuolama, iš kurio negali pasišalinti.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog I. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Posėdžio metu kaltinamoji I. Š., duodama parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, savo elgesį bandė pateisinti tuo, jog nepamena konkrečių aplinkybių, kodėl taip pasielgė, teigė jog tai galėjo padaryti dėl netinkamų vaistų poveikio. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens elgesys, kuriam įtakos galėjo turėti savarankiškai vartojamų psichiką veikiančių medžiagų, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, priešingai, kai kuriais atvejais pripažįstamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pvz. apsvaigimas nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų). Šiuo konkrečiu atveju įvertinant tiek nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek I. Š. asmenybę baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizė, kurios metu ištyrus I. Š. būseną ekspertai padarė išvadą, jog ji yra pakaltinama, nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo elgesį ir galėjo jį valdyti, o jos deklaruojamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisiminimas tėra subjektyvi jos pateikiama versija, kuria remiantis afektinė būsena nenustatoma (t. 4, b. l. 150-161).

Pažymėtina, jog pagal BK 311 straipsnio 1 dalį už mirusiojo palaikų išniekinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino. Kvalifikuojant veiką pagal BK 311 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad kaltininkas, atlikdamas konkrečius veiksmus, siekė būtent tyčia išniekinti mirusiojo palaikus. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji I. Š. po to, kai nužudė J. Š., nuvežė ją į mišką, ten apdengė medžių šakomis ir apipylė degiu skysčiu bei padegė, norėdama, kaip ji pati parodė – „viską ištrinti“. Posėdžio metu apklausta liudytoja T. M., tiesiogiai miške mačiusi kaltinamosios I. Š. veiksmus, taip pat patvirtino, jog I. Š. rinko šakas, dėjo jas į krūvą ir po to padegė bei išvažiavo, pastarajai išvažiavus liudytoja dar matė dūmus ir juto kvapą, visas šis veiksmas truko apie 15-20 min. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog I. Š. veiksmuose nebuvo tyčios išniekinti mirusiosios J. Š. kūną (kaip jau paminėta – nenustatytas lavono darkymas, draskymas, dalijimas ar stebėjimas nuo padegimo iki visiško sudegimo), jos tyčia, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nukreipta būtent į savo padarytų nusikalstamų veiksmų slėpimą. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, jog I. Š. veiksmai buvo nukreipti būtent į žuvusiosios J. Š. palaikų išniekinimą, baudžiamojoje byloje nėra. Todėl I. Š. išteisintina nepadarius veikos, numatytos BK 311 straipsnio 1 dalyje (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. Š. kaltinama taip pat tuo, jog ji ne vėliau, kaip iki 2019 m. liepos 11 d., pagamino 11 vienetų vaistų receptų blankų elektrografinės spaudos būdu įkeldama „(duomenys neskelbtini)“ atspaudo atvaizdus, ir keturiuose iš šių receptų savo ranka įrašė tekstus su pacientų duomenimis (E. V. ir J. G. vardu) ir vaistų pavadinimais, bei šiuos netikrus dokumentus laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2019 m. liepos 17 d., kuomet du receptai buvo aptikti I. Š. rankinėje, sulaikius I. Š., o kiti aptikti ir paimti name (duomenys neskelbtini) kratos metu.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinime nurodyti vaistų receptai buvo netikri ir juos pagamino bei laikė I. Š. Kaltinamoji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai, patvirtindama, jog gavusi tuščius vaistų receptų pavyzdžius iš pažįstamo gydytojo P. S., matydama, jog jai reikės daugiau vaistų, receptus suklastojo, nukopijuodama juos spausdintuvu, bei keturiuose jų įrašė išgalvotų žmonių vardus ir pavardes, tikėdamasi juos panaudoti, bet matydama, jog jie nebuvo kokybiški, jų panaudojimo minties atsisakė ir tuos suklastotus vaistų receptus laikė namuose, porą jų buvo likę rankinėje. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tyrimui pateikti vaistų receptai yra pagaminti elektrografinės spaudos būdu ir rankraštinius įrašus – pacientų vardus ir pavardes bei vaistų pavadinimus parašė I. Š. Nors posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas P. S. neigė davęs tuščius vaistų receptus I. Š. ir negalėjo nurodyti kokiu būdu jie pas ją pateko, šios aplinkybės vertinant I. Š. veiksmus nėra reikšmingos. Šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar tokie I. Š. veiksmai – vaistų receptų blankų pagaminimas maketavimo būdu, išgalvotų asmenų duomenų įrašymas juose yra tiek pavojingi, jog už tai taikytina išskirtinai baudžiamoji atsakomybė.

Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog I. Š. turėjo UAB „B“, UAB „E“, UAB „B. A.“ korteles. Pagal šių įstaigų pateiktą informaciją matyti, jog I. Š. šiose įstaigose laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 18 d. jokių finansinių operacijų neatliko, pas I. Š. UAB „B. A.“ išduota kortelė buvo registruota R. S. vardu (t. 1, b. l.164, 198,199; t. 2, b. l. 4). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog I. Š. būtų panaudojusi kaltinime nurodytus receptus, receptuose nurodyti asmenys nėra realiai egzistuojantys. Be to, iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro rašto matyti, jog paskutinį kartą I. Š. šiame centre gydytojo konsultuota 2019 m. birželio 4 d. ir jai skirti vaistai (t. 4, b. l. 91), kas patvirtina I. Š. nurodytas aplinkybes, jog suklastotų receptų ji nenaudojo, o kreipėsi dėl vaistų paskyrimo į gydytojus. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat tai, kad pagaminti receptai nebuvo panaudoti, be to, juose nurodyti neegzistuojančių asmenų duomenys, jų laikymu nebuvo padaryta realios žalos, taip pat I. Š. veiksmus ? vaistų receptų blankus pagamino, kaip pati nurodė, juos atspausdindama spausdintuvu ir savo ranka įrašydama keturiuose iš jų išgalvotų pacientų duomenis, daro išvadą, jog tokie jos veiksmai, šiuo konkrečiu atveju nėra tokio pavojingo mąsto, jog už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl ji išteisintina nepadariusi šios nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinime dėl dokumentų suklastojimo I. Š. buvo inkriminuotas vaistų receptų suklastojimo būdas – dokumentų maketavimas (gydytojo spaudo perkėlimas maketavimo metu ant vaistų recepto blanko ir po to atspausdintas), tačiau šis požymis yra vienas iš alternatyvių specialisto išvadoje nurodytų šių vaistų receptų pagaminimo būdų. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog vaistų receptai galėjo būti pagaminti ir tokiu būdu, kaip kad nurodo I. Š. – atspausdinti lazeriniu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu. Nepaisant to, ši aplinkybė nekeičia padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju I. Š. veiksmai, pagaminant netikrus vaistų receptus ir juos laikant, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nukentėjusysis P. Š. dėl jo mamos nužudymo prašo iš kaltinamosios I. Š. priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur materialinės žalos atlyginimo už laidotuvėms pirktas gėles, pateikė gėlių pirkimo kvitą (t. 2, b. l. 169). Posėdžio metu paaiškino, jog jis gyvena Panevėžyje ir mamą matydavo ne taip dažnai, kaip norėjo, tačiau dažnai su ja susiskambindavo, kai atvažiuodavo į Vilnių, visada aplankydavo mamą. Mama pas jo šeimą į Panevėžį atvažiuodavo per šventes, gimtadienius. Neturtinę žalą sudaro šokas, kurį patyrė tiek jis, tiek jo 9 metų dukra dėl močiutės netekties, jam pačiam vaistų neprireikė, į psichologus nesikreipė, stengėsi pats su viskuo susitvarkyti.

Nukentėjusysis G. Š. dėl jo mamos nužudymo prašo iš kaltinamosios I. Š. priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 176). Posėdžio metu paaiškino, jog jis gyveno kartu su mama, po jos mirties butas atiteko jų sesei R. Š., nes mama taip norėjo. Po mamos mirties sapnavo košmarus, jam medicininės paslaugos nebuvo teiktos.

Kaltinamoji I. Š. civilinius ieškinius pripažino visiškai, nurodė, jog tokios vertės turto, kokio prašoma priteisti, ji neturi, kiek teismas priteis tiek stengsis atlyginti, dalį sumos galės atlyginti iš turimo turto, kitą dalį stengsis atlyginti dirbdama ir atlikdama bausmę.

Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).

Ne tiek artimas žuvusiosios J. Š. emocinis ryšys buvo su sūnumi P. Š., kuris gyveno Panevėžyje, ir, kaip posėdžio metu nurodė ? didžiulę traumą išgyveno jo dukra dėl močiutės netekties, o jis pats patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl mamos netekties.