- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1677-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00420-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0036/24/01315, 0036/24/02062, 0036/24/02063 ir 0036/24/2353, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. G. (toliau – pareiškėja, skolininkė) pateikė skundą antstolei A. A. (toliau – antstolė), prašydama: 1) panaikinti areštą, taikytą trims pareiškėjos banko sąskaitoms ir namui (duomenys neskelbtini); 2) netaikyti vykdymo išlaidų (1 222 Eur) arba jas sumažinti; 3) laikyti, kad pradinė skolos suma yra 6 700 Eur, o ne 7 922,41 Eur, kuri jau dalinai grąžinta, o šiuo metu likusi mokėtina skolos suma yra 4 670 Eur (neįskaitant 1 783,34 Eur); 4) sugrąžinti savavališkai antstolės nurašytus 1 783,34 Eur.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji skolą išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) moka dalimis, apie tai yra informavusi antstolę, tačiau antstolė į pareiškėjos suteiktą informaciją nereagavo ir nepagrįstai 2025 m. sausio 3 d. rezervavo pareiškėjos banko sąskaitose esančias lėšas 6 849,51 Eur sumoje bei savavališkai nurašė 1 783,34 Eur. Pareiškėjos teigimu, antstolė neteisingai nurodo įsiskolinimo dydį (turėtų būti 6 700 Eur). Turto areštas pareiškėjos namui, esančiam (duomenys neskelbtini), turėtų būti nedelsiant panaikintas, nes pareiškėjos skola yra mokama. Antstolės nurodytos vykdymo išlaidos, pareiškėjos vertinimu, yra ženkliai per didelės. Dėl antstolės taikomų apribojimų jos banko sąskaitoms pareiškėjai kyla sunkumų apmokėti mokesčius, pareiškėja negali laiku mokėti kredito bankui, disponuoti vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Viena iš pareiškėjos banko sąskaitų yra naudojama pareiškėjos įsipareigojimui bankui dengti, kita – vaikų išlaikymui (į ją pervedama vaikų išlaikymui skirta suma ir vaiko pinigai), antstolė nepagrįstai rezervavo lėšas nurodytose sąskaitose. Antstolės nustatyta 450 Eur/mėn. suma yra ženkliai per maža vaikams išlaikyti, mokesčiams mokėti ir kitiems buitiniams poreikiams tenkinti.
3. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2025 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S-25-36-751 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, kad 2024 m. liepos 10 d. antstolės kontoroje pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2VP-15652-962/2023 dėl 900 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės valstybės naudai; 2024 m. spalio 25 d. antstolės kontoroje pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 dėl 3 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės valstybės naudai; 2024 m. spalio 25 d. antstolės kontoroje pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 dėl 1 500 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės valstybės naudai; 2024 m. gruodžio 12 d. antstolės kontoroje pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 dėl 2 200 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės valstybės naudai. Skolininkei išsiųsti raginimai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytas pinigines sumas ir vykdymo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu deklaruota skolininkės gyvenamoji vieta). Raginimai nebuvo skolininkei įteikti, todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskelbti viešo paskelbimo būdu. Neįvykdžius įsiteisėjusių teismo sprendimų, patikrinta skolininkės turtinė padėtis. 2025 m. sausio 2 d. buvo areštuota 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei apribota disponavimo teisė visoms skolininkės sąskaitoms bankuose bendrai 8 682,42 Eur sumai (valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ automatiškai pritaikė 450 Eur neišieškomą sumą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini)). Į antstolės sąskaitą buvo nurašytos šios lėšos: 2025 m. sausio 3 d. – 1 834,79 Eur; 2025 m. sausio 6 d. - 0,10 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, skolininkė pajamų negauna, vienintelės antstolei matomos pajamos, gaunamos į skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra 192,50 Eur vaikų pinigai. 2025 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-25-36-311 antstolė kreipėsi į skolininkę, kad būtų pateikti įrodymai dėl galimai sumokėtų baudų tiesiogiai kreditorei ir pristatytas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio būtų galima matyti, ar 2025 m. sausio 3 d. nurašytos piniginės lėšos grąžintinos skolininkei (jeigu šios lėšos patenka į baigtinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytą piniginių lėšų sąrašą, iš kurio išieškojimas negalimas), ar jomis galima dengti skolą, ir pan. 2025 m. sausio 7 d. skolininkė pateikė duomenis apie du mokėjimus, atliktus į VMI sąskaitą, mokėjimai atlikti 5661 įmokos kodu ir mokėjimo paskirtyje nurodoma tik mokėtojo vardas, pavardė ir gyvenamasis adresas. Visuose keturiuose vykdomuosiuose raštuose, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, nurodyta, kad baudos turi būti sumokėtos įmokos kodu 6800. Atsižvelgdama į tai, užskaityti šių mokėjimų antstolė negalėjo. Skolininkės skunde atlikti skaičiavimai neturi prasmės, kadangi nėra tinkamai atlikti mokėjimai, išieškomos sumos nesikeičia. Nurašytos piniginės lėšos nuo skolininkės sąskaitos yra saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje įstatymuose nustatytą terminą, kadangi nėra aiški jų kilmė. Baudos mokėjimas nėra išdėstytas dalimis, todėl taikomiems apribojimams naikinti teisinio pagrindo nėra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė jokių pažeidimų nepadarė, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
7. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-131-962-2024, tenkintas G. G. prašymas ir paskirtų baudų mokėjimas išdėstytas 10 mėnesių laikotarpiui.
8. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese yra numatytos nuostatos, nustatančios galimus piniginio išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą apribojimus. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose antstolė nustatė, jog, VSDFV duomenimis, skolininkė jokių pajamų negavo. Tik skunde skolininkė yra nurodžiusi, kad ji yra dirbanti. Antstolei tokios informacijos skolininkė pateikusi nebuvo. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-131-9962/2024 sprendžiant skolininkės prašymą dėl baudų išdėstymo buvo pateikta informacija apie skolininkės darbovietę. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkė dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias darbines pajamas. Įvertinus skolininkės darbovietės specifiką, akivaizdu, kad VSDFV neturi duomenų apie skolininkės darbo vietą bei gaunamas pajamas, todėl antstolei ši informacija ir nebuvo pateikta. Pareiga kuo skubiau pateikti tokią informaciją antstolei teko skolininkei, tačiau ji šios pareigos nevykdė. Nevykdant pareigos bendradarbiauti su išieškojimus vykdančia antstole, skolininkei kilo neigiamos pasekmės – antstolė areštavo skolininkės turtą, kuris galėtų būti realizuotas vykdymo procese, bei apribojo skolininkei teisę disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Antstolė skolininkei siūlė pateikti įrodymus apie nurašytų lėšų kilmę, o išieškomų sumų dydis leido antstolei apriboti disponavimo teisę skolininkės nekilnojamuoju turtu.
10. Atsižvelgdamas į skolininkės argumentus, kad ji savanoriškai dalimis dengė susidariusią skolą ir apie tai informavo antstolę, teismas pažymėjo, jog vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, todėl antstolis privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos, numatytos CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK nuostatų yra priskirti jo kompetencijai. Pagal CPK 586 straipsnį vykdydamas teismo sprendimus, antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu ir neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas. Antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija. Teismas pažymėjo, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam pateiktą vykdomąjį dokumentą, pakeisti jo vykdymo tvarką, vadovaujantis skolininko prašymu.
11. Teismas vertino, kad šiuo atveju skolininkės pageidavimas skolą mokėti išieškotojai tiesiogiai vertintinas kaip prašymas pakeisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, todėl sprendė, kad antstolė pagrįstai neatsižvelgė į skolininkės pateiktą informaciją ir ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad prasidėjus priverstiniam vykdymui, skolos mokėjimas dalimis tiesiogiai išieškotojai būtų galimas skolininkei su išieškotoja susitarus gera valia ir sudarius taikos sutartį (CPK 595 straipsnis). Tokių duomenų antstolei pateikta nebuvo.
12. Teismas nustatė, kad antstolė pasiūlė skolininkei pateikti įrodymus apie išieškotojai sumokėtas sumas. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus mokėjimus antstolė nustatė, jog mokėjimai atlikti ne tuo įmokos kodu, todėl pagrįstai buvo atsisakyta mokėjimus įskaityti bei nurodyta skolininkei kreiptis į VMI dėl įmokėtų sumų užskaitymo tinkamu įmokos kodu.
13. Teismas pažymėjo, kad skolininkė skunde nesutinka su vykdymo išlaidomis, teigia, kad antstolė netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia netinkamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, savo skaičiavimų neteikia, skundo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl vykdymo išlaidų dydžio nepagrįstumo (skolininkės teigimu, nustatytos išlaidos yra per didelės).
14. Teismas vertino, kad vykdomosiose bylose antstolė tiksliai ir konkrečiai nurodė, už ką išskaitomos atitinkamos sumos, nurodė teisės aktų normas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Skolininkė G. G. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės skundą tenkinti. Apeliantė taip pat prašo teismo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjamu atveju vienintelis asmuo, neįvykdęs bendradarbiavimo pareigos, buvo antstolė. Antstolei buvo žinomas skolininkės elektroninio pašto adresas, darbovietė, faktinės aplinkybės, kad pareiškėja augina dvi mažametes dukras, kurioms tėvas teikia išlaikymą, tačiau antstolė piktybiškai ignoravo šią apie skolininkę turimą informaciją, nesąžiningais veiksmais didino vykdymo išlaidas.
15.2. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).
Šalies argumentai
15.3. Skolininkė yra antstolei žinomas asmuo, nes ši antstolė Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 atliko vykdymo veiksmus nuo 2022 m. pradžios, kadangi S. G. pateikė antstolei vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo). Apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su antstolė dalyvavo ne vienoje byloje, dėl ko antstolei buvo puikiai žinoma, kad pareiškėja turi dvi nepilnametes dukras, kad į banko sąskaitą ji gauna teismo priteistą 755 Eur dydžio išlaikymą. Antstolei taip pat buvo žinomas pareiškėjos elektroninio pašto adresas, nes būtent elektroniniu paštu skolininkė komunikuodavo su antstole. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė teikia antstolės 2024 m. sausio 23 d. prašymą dėl baudos skolininkei paskyrimo. Šio prašymo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2VP-4793-962/2024, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 2 200 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės išieškotojai ir išduoto vykdomojo rašto pagrindu antstolės užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/24/02353. Aptariamoje civilinėje byloje skolininkė buvo pateikusi įrodymus, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl antstolei buvo žinoma skolininkės darbo vieta.
15.4. Trejus metus antstolė su skolininkė komunikavo elektroniniu paštu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju antstolė sprendė raginimus skolininkei siųsti tik gyvenamosios vietos adresu, jų elektroniniu paštu nesiųsdama, nors antstolė turėjo duomenis, kad gyvenamosios vietos adresu siųsti dokumentai nebuvo priimti. Vietoje to, kad būtų išsiuntusi dokumentus skolininkei elektroniniu paštu, antstolė juos įteikė viešo paskelbimo būdu, nors ir suvokė, kad taip skolininkė su dokumentais realiai nebus supažindinta.
Šalies argumentai
15.5. Su rūpestingumo ir atidumo pareiga nesuderinami antstolės veiksmai, kuomet ji areštavo visas pareiškėjai priklausančias banko sąskaitas, pragyvenimui palikdama vos 450 Eur sumą, nors antstolei buvo žinoma, jog skolininkė augina dvi mažametes dukras, kurioms skyriumi gyvenantis tėvas teikia išlaikymą, mokamą į skolininkės banko sąskaitą. Skolininkė neturi teisinio išsilavinimo, o antstolė su ja visiškai nebendradarbiavo, nenurodė, kokių veiksmų jai imtis, dėl ko skolininkei teko patirti papildomas išlaidas ir kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo.
15.6. Antstolė net nesvarstė skolininkės išreikšto reikalavimo mokėti teismo priteistas baudas dalimis, nors skolininkė nurodė turinti tokią galimybę, kas mėnesį mokėdama po 1 000 Eur. Antstolė turėjo skolininkei išaiškinti CPK nuostatas, kad ji šias sumas turi mokėti į antstolės sąskaitą, o ne tiesiogiai VMI. Skolininkė turėjo finansines galimybes padengti skolas per 12 mėnesių, ką tiesiogiai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024. 2025 m. sausio 14 d. skolininkės atstovė pateikė antstolei duomenis apie lėšų kilmę skolininkės sąskaitose, nurodė skolininkės darbovietę, informavo antstolę, kad skolininkė turi du mažamečius vaikus, gauna į banko sąskaitas tėvo teikiamą išlaikymą, nors visi šie duomenys antstolei buvo žinomi. Po šio rašto antstolė vis tiek nepanaikino arešto skolininkės banko sąskaitoms, tokius veiksmus ji atliko tik po to, kai Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 paskirtų baudų mokėjimas buvo išdėstytas 10 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
15.7. Antstolė nepagrįstai atsisakė įskaityti skolininkės mokėjimus, nes jie buvo atlikti ne tuo įmokos kodu. Vykdydama antstolės nurodymą, skolininkė kreipėsi į VMI su prašymu skolininkės sumokėtas įmokas (2024 m. gruodžio 10 d. sumokėtus 1 000 Eur ir 2024 m. gruodžio 27 d. sumokėtus 1 030 Eur) įmokos kodu 5661 įskaityti kaip sumokėtus įmokos kodu 6800, tačiau iš VMI buvo gautas atsakymas, kad tokių veiksmų ji neatliks, nes įmokos jau yra tinkamai įskaitytos, tik antstolė, prieš pradėdama vykdymo veiksmus, neišsiaiškino, jog skola iš dalies padengta.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo VMI (išieškotoja) pateikė atsiliepimą į skolininkės atskirąjį skundą, kuriame nurodyta, kad išieškotoja neturi duomenų, kurie paneigtų skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, todėl prašo teismo sprendimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais ir suformuotą teismų praktika, ištyrus pateiktus įrodymus.
17. Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Skolininkė nenurodė nei vieno teises akto, kurį neteisingai pritaikė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde tiesiog atkartojami skundo motyvai, kuriuos išsamiai išnagrinejo pirmosios instancijos teismas. Pareiškejos procesinių teisių naudojimas skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį vertintinas kaip išieškojimo proceso vilkinimas bei vengimas sumokėti teismų paskirtas baudas. Dalis išieškomų baudų buvo paskirtos skolininkei už piktnaudžiavimą procesu, kas charakterizuoja skolininkę, kuri visais imanomais būdais vengia pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus.
17.2. Skolininkės teiginiai apie antstolės vengimą informuoti skolininkę yra melagingi. Net ir atskirajame skunde pareiškėja nurodo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo siųsti ir procesiniai dokumentai vykdomosiose bylose, tačiau nei vienas registruotas laiškas skolininkei nebuvo įteiktas.
17.3. Civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos antstolė nerinko informacijos apie skolininkės turtinę padėtį, jos banko sąskaitas, priteistą išlaikymą ar sąskaitas, į kurias pervedamas išlaikymas, darbo užmokestis, kadangi tai buvo nepiniginio pobūdžio vykdomoji byla, tad nurodyta informacija būtų buvusi perteklinė. Be to, kiekvienoje vykdomojoje byloje antstolis privalo priimti naujus procesinius dokumentus ir siųsti skolininkui, o skolininkas turi pareigą kiekvienoje vykdomojoje byloje teikti prašymus, įrodymus ir kt.
17.4. Skolininkė pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose buvo matyti gaunamos darbinės pajamos, taip pat išlaikymas, mokamas nepilnametėms dukroms. Gavus minėtą informaciją, laisvai disponuojama suma skolininkei buvo padidinta.
17.5. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje reziumavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė užskaityti skolininkės atliktus mokėjimus į VMI sąskaitą, kadangi šie buvo atlikti netinkamu įmokos kodu. Būtent antstolė pasiūlė skolininkei kreiptis į VMI teritorinį skyrių dėl atliktų įmokų užskaitymo tinkamu įmokos kodu. Skolininkei tai atlikus, VMI pateikė informaciją apie vykdomosiose bylose neišieškotų baudų sumažinimą.
Šalies argumentai
17.6. Pareiškėja nenurodo nei vieno teisės akto, kuris būtų buvęs neteisėtai pritaikytas apskaičiuojant vykdymo išlaidas, o vadovaujasi tik savo samprotavimu dėl tariamo vykdymo išlaidų padidinimo. Vykdymo išlaidos susideda iš būtinųjų vykdymo išlaidų, apskaičiuojamų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, ir antstolio atlygio, kuris skaičiuojamas neįvykdžius sprendimų per raginime nustatytus terminus. Nei skolininkės turto areštai, nei jos banko sąskaitų areštai ar kitoks procesinio dokumento parengimas nesukėlė skolininkei papildomų vykdymo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
19. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos (skolininkės) G. G. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
21. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – EPP išrašą apie teisme užvestas civilines bylas, skolininkės atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2VP-4793-962/2024, 2024 m. sausio 23 d. prašymą dėl baudos paskyrimo skolininkei pagal CPK 771 straipsnį, advokatės R. L. 2025 m. sausio 1 d. raštą dėl duomenų suteikimo, skolininkės 2025 m. sausio 24 d. raštą dėl įmokų įskaitymo ir VMI atsakymą į užklausą.
22. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
23. Iš skolininkės pateiktų rašytinių įrodymų datų matyti, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde nenurodyta jokių svarbių priežasčių, kodėl skolininkė, pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų, pirmosios instancijos teismui nurodytų dokumentų neteikė ir skunde šiais dokumentais nesirėmė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, neturi pagrindo priimti naujai pateikiamų įrodymų, todėl jų nepriima ir dėl jų nepasisako.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0036/24/01315, 0036/24/02062, 0036/24/02063 ir 0036/24/02353 dėl skolos (baudų) iš pareiškėjos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomųjų bylų pagrindas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduoti vykdomieji dokumentai: 2024 m. liepos 10 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. e2VP-15652-962/2023, dėl 900 Eur baudos išieškojimo; 2024 m. spalio 25 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024, dėl 3 000 Eur baudos išieškojimo; 2024 m. spalio 25 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024, dėl 1 500 Eur baudos išieškojimo; 2024 m. gruodžio 12 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-131-962/2024, dėl 2 200 Eur baudos išieškojimo.
25. Nustatyta, kad antstolė registruotu paštu skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė raginimus sumokėti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas, tačiau dokumentų įteikti skolininkei nurodytu būdu nepavyko, todėl antstolė juos įteikė skolininkei viešo paskelbimo būdu.
26. Patikrinusi skolininkės turtinę padėtį, antstolė nustatė, kad, VSDFV duomenimis, skolininkė pajamų negauna, skolininkės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (šiam turtui taikoma hipoteka), ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 2 d. buvo areštuota 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei apribota disponavimo teisė visoms skolininkės sąskaitoms bankuose bendrai 8 682,42 Eur sumai.
27. Antstolė pateikė duomenis, kad į antstolės sąskaitą iš skolininkės banko sąskaitų buvo nurašytos šios lėšos: 2025 m. sausio 3 d. – 1 834,79 Eur, 2025 m. sausio 6 d. - 0,10 Eur.
28. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2025 m. sausio 2 d. skolininkė nusiuntė antstolei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jos skola yra mokama į VMI sąskaitą dalimis ir kad turto areštas nėra reikalingas, taip pat suformuluotas klausimas, ar skolininkė galėtų ir toliau skolą mokėti dalimis.
29. 2025 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-25-36-311 antstolė informavo skolininkę, kad skolininkė nėra pateikusi duomenu apie skolų mokėjimą dalimis tiesiogiai kreditorei VMI, ir paprašė pateikti įrodymus apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Rašte taip pat nurodyta, kad jeigu skolininkė gauna kitas pajamas, į kurias nenukreiptinas išieškojimas, ji turi pateikti visų sąskaitų išrašus už paskutinius du mėnesius.
30. 2025 m. sausio 7 d. skolininkė antstolei pateikė duomenis apie du mokėjimus, atliktus į VMI sąskaitą, atliktus įmokos kodu 5661 (nors, kaip nurodyta antstolės procesiniuose dokumentuose, baudos turėjo būti sumokėtos įmokos kodu 6800).
31. 2025 m. sausio 6 d. skolininkė antstolei pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nesutiko su jos nekilnojamojo turto ir banko sąskaitų areštu, skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu, antstolės veiksmais įteikiant raginimą sumokėti skolą viešo paskelbimo būdu. Nurodytas skundas 2025 m. sausio 9 d. antstolės patvarkymu buvo netenkintas ir perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama 2025 m. kovo 17 d. nutartimi skolininkės skundo taip pat netenkino. Skolininkė, nesutikdama su paminėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
32. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad antstolė nebendradarbiavo su skolininke, tyčia ignoravo jai apie skolininkę žinomą informaciją, taip tyčia didindama vykdymo išlaidas.
33. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
35. Kaip matyti iš atskirajame skunde išdėstytos apeliantės pozicijos, esminė aplinkybė, kuria apeliantė grindžia atskirąjį skundą, yra tai, kad antstolė kitose (anksčiau vykdytose) vykdomosiose bylose turėjo informaciją apie skolininkės elektroninį paštą, jos turtinę ir šeimos padėtį, todėl, apeliantės vertinimu, antstolė turėjo turima informacija vadovautis ir vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0036/24/01315, 0036/24/02062, 0036/24/02063 bei 0036/24/02353. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Aplinkybė, kad antstolė anksčiau yra vykdžiusi vykdomąsias bylas, kuriose dalyvavo ta pati skolininkė, pati savaime nereiškia, jog anksčiau vykdytose vykdomosiose bylose gauta informacija yra aktuali ir vykdomosioms byloms Nr. 0036/24/01315, 0036/24/02062, 0036/24/02063 bei 0036/24/02353. Kaip pagrįstai pažymėta ir antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą, kiekvienoje vykdomojoje byloje priimami atskiri procesiniai dokumentai, teikiami atskiri prašymai, saugoma būtent atitinkamai vykdomajai bylai aktuali, o ne perteklinė informacija. Be to, net jei antstolei atitinkama informacija apie skolininkę ir galėjo būti žinoma, kaip nurodyta atskirajame skunde, nuo 2022 m., per atitinkamą laikotarpį asmens darbovietė, gaunamos pajamos ar gyvenamoji vieta gali pasikeisti, todėl antstolė nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo savo iniciatyva vadovautis ankstesnėse vykdomosiose bylose surinktais duomenimis.
36. Atskirajame skunde taip pat nėra pateikta pagrįstų argumentų, kokius konkrečius pažeidimus atliko antstolė, CPK 657 straipsnyje nustatyta tvarka skolininkei įteikdama procesinius dokumentus. CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Kaip matyti iš šioje byloje esančių duomenų, antstolė raginimus įvykdyti sprendimą skolininkei pirmiausia išsiuntė registruotąja pašto siunta skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta CPK 657 straipsnyje. Pastebėtina, kad būtent šį savo gyvenamosios vietos adresą apeliantė nurodo ir teismui pateiktame atskirajame skunde. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad antstolė neturėjo vadovautis skolininkės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu skolininkei siųsdama procesinius dokumentus, laikytini nepagrįstais, paremtais vien subjektyviu skolininkės situacijos vertinimu.
37. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad skolininkė ginčui aktualiu laikotarpiu antstolei nebuvo pateikusi jokių duomenų, galėjusių sąlygoti mažesnę vykdymo veiksmų apimtį: pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė nebuvo pateikusi antstolei duomenų apie savo darbovietę, gaunamas pajamas, kuriais remdamasi antstolė būtų galėjusi netaikyti arešto ar spręsti klausimą dėl išieškojimo į atitinkamas pinigines lėšas nukreipimo negalimumo. CPK nuostatos, reglamentuojančios apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, yra neatsiejamos nuo skolininko pareigos pateikti antstoliui informaciją apie aplinkybes, nulemiančias atitinkamų apribojimų taikymą. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 739 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, taikymas priklauso nuo antstolio turimų duomenų apie atitinkamų skolininko lėšų kilmę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė iš VSDFV duomenų nustatė, kad skolininkė pajamų negavo, duomenys apie skolininkės pajamas, jų kilmę ar darbovietę ginčui aktualiu laikotarpiu antstolei vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0036/24/01315, 0036/24/02062, 0036/24/02063 ir 0036/24/02353 pateikti nebuvo, šios aplinkybės neginčija ir apeliantė.
38. Iš antstolei elektroniniu paštu pateikto skolininkės skundo matyti, kad šiame skunde, nesutikdama su antstolės taikytais apribojimais, skolininkė išdėstė ne vieną prašymą – leisti skolą mokėti dalimis, panaikinti jos nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms taikytą areštą, grąžinti nuo jos banko sąskaitų nuskaitytą sumą, nurodė, kad nesutinka su vykdymo išlaidomis. Vis dėlto kartu su paminėtu skundu antstolei taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos argumentus dėl antstolės veiksmų nepagrįstumo, t. y. skolininkė nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas lėšas, jų kilmę, darbovietę, be to, skolininkei prašant leisti jai atitinkamas sumas dalimis mokėti tiesiogiai išieškotojai nebuvo pateikti jokie duomenys apie tokį skolininkės ir išieškotojos susitarimą (CPK 595 straipsnis). Iš aptariamo skundo turinio taip pat matyti, kad skolininkė, nesutikdama su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, antstolei adresuotame skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių šį skolininkės teiginį. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti abstraktaus turinio skolininkės skundo, kuris, nepateikus jokių įrodymų, buvo grindžiamas vien pačios skolininkės subjektyviu nesutikimu su priverstinio skolos išieškojimo procesu.
39. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atskirojo skundo ir antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, jog jau po skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo skolininkė 2025 m. sausio 14 d. pateikė antstolei savo banko sąskaitų išrašus, kuriuose buvo matyti skolininkės gaunamos darbinės pajamos, darbovietė ((duomenys neskelbtini)), taip pat išlaikymas, kurį S. G. moka nepilnametėms skolininkės dukroms. Atsižvelgdama į skolininkės pateiktus duomenis, antstolė padidino sumą, kuria skolininkei leidžiama laisvai disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-131-962/2024 buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos vykdymo išdėstymo – teismas išdėstė pareiškėjai paskirtų baudų vykdymą 10 mėn. laikotarpiui. Atskirajame skunde skolininkė nurodo, kad teismui priėmus nurodytą procesinį sprendimą, antstolė panaikino areštą skolininkės banko sąskaitoms. Šie duomenys pagrindžia, kad antstolė, vykdydama baudų išieškojimą iš skolininkės priverstine tvarka, gavusi vykdymui aktualią informaciją, šios informacijos neignoravo, kaip siekiama pagrįsti atskirajame skunde, o ėmėsi atitinkamų veiksmų, sumažindama priverstinio skolos išieškojimo procese skolininkei taikytus apribojimus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad skolininkė skunde nurodytus mokėjimus VMI buvo atlikusi netinkamu įmokos kodu, tačiau skolininkei kreipusis į VMI dėl įmokų užskaitymo tinkamu įmokos kodu, vykdomosiose bylose neišieškotų baudų suma buvo sumažinta.
40. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus apie nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas, pažymėtina, kad CPK 609 straipsnyje nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdymo išlaidų dydis, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Kaip matyti iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 straipsnio nuostatų, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai yra susieti su išieškomų sumų dydžiais. Atskirajame skunde nenurodoma, su kuriuo konkrečiu dydžiu apeliantė nesutinka, nepateikiama jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad antstolė netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Tokių argumentų nebuvo pateikta ir skolininkės skunde dėl antstolės veiksmų, kurį skundžiama nutartimi atmetė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog ginčo situacijoje pateiktame pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nebuvo įrodytas antstolės veiksmų neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, skolininkės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
44. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.