- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-102-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00495-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Ieškovas
- A. M., A., V. P.
- Atsakovas
- V. P., E. P.
- Trečiasis asmuo
- E.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-471/2010 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams V. P. ir E. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir atsakovo V. P. ieškinį ieškovei A. M., tretiesiems asmenims E. P., N. P., I. P., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir antstolio Tomo Ubarto kontorai dėl sandorio patvirtinimo
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą V. P. ir jo šeimos narius iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto , esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad 2004 metais, pagal žodinį susitarimą, leido atsakovui apsigyventi ir naudotis jai priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Su atsakovu sutarė, kad atsakovas nemokės nuomos mokesčio, o per 2 mėnesius iš ieškovės nupirks butą. Atsakovas sumokėjo 1000 Lt, tačiau per 2 mėn. buto nenupirko, nes neturėjo pinigų. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas 3000 Lt. Ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė, kad V. P. ieškovei mokės nuompinigius po 100 Lt per mėnesį, o kai turės pinigų, sumokės visą sutartą sumą 3000 Lt. Kadangi atsakovas V. P. nesumoka ieškovei 3000 Lt, o moka tik nuompinigius, ieškovė paprašė, kad atsakovas išsikeltų iš buto, nes butas reikalingas pačiai ieškovei. Ieškovės dukra R. M. gyvena pas ieškovę, yra nėščia ir jos šeimai reikia atskiro buto. V. P. į žodinius raginimus išsikelti iš buto nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į notarą dėl išsikėlimo. Net ir įspėjus per notarą, atsakovas su šeima neišsikėlė iš ieškovei priklausančio buto.
Priešieškiniu atsakovas V. P. (25–27 b. l.) prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, patvirtinti V. P. ir ieškovės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė jam nuosavybės teisėmis butą Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Šiaulių filiale nuosavybės teise įregistruoto A. M. vardu.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2003 07 04 su atsakove pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas išsimokėtinai nupirko iš ieškovės butą už 4000 Lt, atsiskaityti privalėjo iki 2004 06 01. Ieškovė perdavė atsakovui buto raktus ir jis netrukdomai 7 metus su savo šeima gyveno šiame bute. Paskutinę įmoką ieškovei V. P. sumokėjo 2004 02 20 ir paprašė ieškovę vykti pas notarą patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė daug kartų atidėliojo vykimą pas notarą, nurodydama vis kitas priežastis. Kadangi ieškovė atsisako įforminti sutartį pas notarą, todėl prašo patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, parduodama butą atsakovui, garantavo, kad butas nėra areštuotas. Atsakovas yra sąžiningas buto įgijėjas, už butą sumokėjo jo rinkos vertę, nors 2009 12 23 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo duomenimis buto vidutinė rinkos vertė buvo 2567 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu (125–129 b. l.) ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino, pripažino galiojančiu 2003 m. liepos 4 d. sandorį, kuriuo A. M. už 4000 Lt pardavė V. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) su ¼ dalimi garažo ir ¼ dalimi ūkinio pastato, priteisė ieškovei A. M. iš atsakovo V. P. nesumokėtos kainos dalį – 1150 Lt pagal 2003 m. liepos 4 d. buto pirkimo-pardavimo sandorį.
Teismas nurodė, kad 2003 m. liepos 4 d. ieškovė A. M. ir atsakovas V. P. susitarė, jog V. P. nupirks iš A. M. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 4000 Lt, tą pačią dieną atsakovas ieškovei sumokėjo 1000 Lt. 2003-08- 02 šalys sudarė rašytinę šio sandorio sutartį ir pirkimo-pardavimo aktą.
Teismas konstatavo, kad ieškovė A. M. savo parašais patvirtino 2003-08-04 gavusi 1000 Lt, 2003-08-02 – 200 Lt, 2003-09-15 –100 Lt, 2003-10 mėn. – 200 Lt ir 200 Lt, 2003m. 11 mėn. – 200 Lt, 2003-12- 22 – 200 Lt ir 2004-01-19 – 150 Lt, viso 2250 Lt. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius apie tai, jog jis ieškovei yra sumokėjęs visą sutartimi sulygtą sumą, nes jo paties daryti įrašai nėra patvirtinti ieškovės parašais, o du kito asmens parašai už ieškovę ( 2004-03 ir 2004-02-20 ) pasirašyti nenustatyto asmens. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovė teigia 2003m. 10 mėn. gavusi tik 200 Lt, o ne 2 x 200 Lt, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas pripažino įrodytas aplinkybes, kad atsakovas V. P. iki 2004-01-19 už perkamą butą ieškovei sumokėjo 2250 litų ir papildomai sumokėjo dar 600 Lt, kurie nėra įrašyti akte, t.y. viso atsakovas ieškovei sumokėjo 2850 Lt.
Atsakovas neigia buvus susitarimą dėl nuomos mokesčio, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Teismas nurodė, kad sutartis dėl buto pardavimo buvo sudaryta rašytine forma pačios ieškovės iniciatyva, todėl susitarimą dėl buto nuomos, šalys taip pat būtų sudariusios analogiška forma. Be to, nuomos mokestis nuo 2003m. rugpjūčio mėnesio iki 2010m. birželio mėnesio sudarytų 82 mėn. x 100 Lt/mėn. = 8200 Lt, t.y. keletą kartų viršytų atsakovo sumokėtą sumą. Visą šį laiką ieškovė nesiėmė jokių priemonių nei nuomos mokesčiui išieškoti, nei atsakovui iškeldinti, kas taip pat patvirtina susitarimo dėl buto nuomos nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Ginčo buto perdavimas ir priėmimas šioje byloje buvo įforminti prie sutarties pridedamu pirkimo-pardavimo aktu. Todėl atsakovui iš dalies įvykdžius sandorį ir ieškovei atsisakius sudaryti notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, teismas pripažino sandorį galiojančiu, tačiau vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, patikslino reikalavimo formuluotę – pripažino sandorį galiojančiu. Nustatęs, kad atsakovas V. P. ieškovei yra sumokėjęs 2850 Lt iš 4000 Lt, priteisė ieškovei iš atsakovo nesumokėtą kainos dalį – 1150 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (131–133 b. l.) ieškovė prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sprendime neteisingai nurodė susitarimo dėl buto pirkimo bei buto nuomos aplinkybes. Ieškovė teismui paaiškino, kad su atsakovu 2003 metų pradžioje susitarė, jog leis jam apsigyventi ieškovei priklausančiame bute ir kad butą jis nupirks per 2 mėnesius, 2003-08-02 surašė pirkimo-pardavimo aktą. Atsakovas V. P. iš viso sumokėjo 2050 Lt, tačiau buto per 2 mėnesius nenupirko, kadangi neturėjo pinigų. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas 1950 Lt. Ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės nuompinigius po 100 Lt per mėnesį, o kai turės pinigų, sumokės visą sutartą sumą 1950 Lt. Tačiau atsakovas nei skolos, o taip pat ir nuompinigių nesumokėjo.
2. Teismas nekreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad atsakovas pirkimo- pardavimo akte darė įrašus apie tariamai ieškovei sumokėtus pinigus už butą 2004 vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovas V. P.. Tačiau ieškovė šių sumų nėra gavusi, jos parašo nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovas klastojo įrodymus.
3. Atsakovas reikalavo patvirtinti pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas, nepaisydamas ieškovo reikalavimo, savo iniciatyva pripažino sandorį galiojančiu, nors atsakovas to neprašė. Teismas negalėjo savo iniciatyva tikslinti ieškovo reikalavimo, o taip pat pripažinti sandorį galiojančiu, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sandoriams yra privaloma notarinė forma. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.
4. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė faktiškai pripažino, kad atsisakė sandorį įforminti notarine tvarka. Tai neatitinka tikrovės. Ieškovė teismui paaiškino, kad ilgą laiko tarpą siūlė atsakovui sumokėti už butą ir vykti pas notarą sudaryti sandorį. Atsakovas tai vengė daryti, kadangi neturėjo pinigų. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų raginęs ieškovę vykti pas notarą sudaryti sandorį. Todėl teismo išvada, kad ieškovė vengė įforminti sandorį notarine tvarka, neatitinka faktinių aplinkybių.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, ieškovė A. M. su atsakovu V. P. pasirašė 2003-07-04 d. sutartį dėl buto, esančio esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo .Ieškovė butą atsakovui pardavė už 4 000 Lt. Prieš šios sutarties pasirašymą atsakovas. sumokėjo ieškovei už butą 1 000 Lt. Likusius 3 000 Lt šalys sutarė, kad atsakovas sumokės iki 2004 m. birželio 01 d. Teismas nustatė, kad atsakovas už butą sumokėjo 2850 Lt. Atsakovas šiame bute su šeima gyvena nuo 2003-07 mėn. Atsakovas teisme įrodinėjo, kad jis sumokėjo visą buto pirkimo kainą, bet ieškovė neįformino sutarties pas notarą, nes kurį laiką buvo nesutvarkiusi perkamos sodybos dokumentų, turėjo nepilnamečių vaikų ir reikėjo teismo leidimo parduoti ginčo butą. Be to butui buvo uždėtas areštas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, todėl prašė patvirtinti sandorį. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovą, nes šis nesumokėjo sutartos sumos bei nemoka nuompinigių.
Kolegija nesutinka su apliantės argumentais dėl to, kad , kad atsakovui nesumokėjus visos buto kainos, su juo buvo sudaryta nuomos sutartis. Tai neatitinka ir logikos, prieštarauja rašytiniams įrodymams bei pačios ieškovės , atsakovo paaiškinimams. Kolegija sutinka su teismo išvadomis šioje dalyje. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų šalys apie šios sutarties sudarymą. Apeliacinio proceso metu ieškovė pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis , atsakovas jai mokėjo sutartą sumą, tik neapmokėjo visos sutartos sumos. Ieškovė pripažino, kad visa mokama suma buvo užskaitoma už pirkimą-pardavimą, o ne už nuomą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudaryta tarp šalių sutartis dėl buto pardavimo-pirkimo buvo nutraukta ar transformuota į kitą-į nuomos sutartį.
CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,, Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,, Interselas“, UAB ,, Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas aptartą teisės normą ir jos pagrindu suformuotą teismų praktiką iš esmės taikė tinkamai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis. CK 6.411 straipsnyje nurodomos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymas . CK normose nustatytos ir kitų rūšių sutartys, kurių pagrindu per šalių sutartą laiką periodinėmis įmokomis sumokėjus visą kainą, daiktas pereina kito asmens nuosavybėn. Tai finansinė nuoma (CK 6.567 straipsnis), išperkamoji nuoma (CK 6.503 straipsnis), kitos sutartys. Nuosavybės teisė į daiktą, mokant už jį sutartą laiką periodines įmokas, atsiranda sumokėjus visą daikto kainą, jeigu įstatyme ar sutartyje nenurodyta kitaip. Šios rūšies sutartys, kurios sudaromos dėl nekilnojamojo daikto, turi būti forminamos notarine tvarka (CK 1.74 straipsnis, 6.393 straipsnis).
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad šalys pasirašydamos sutartį dėl buto , esančio (duomenys neskelbtini),pirkimo-pardavimo, nustatė buto kainą – 4 000 Lt, atsakovas sumokėjo įmoką 1000 Lt., šalys numatė galutinį buto vertės sumokėjimo terminą. Vertinant tai, kokie susiklostė tarp šalių teisiniai santykiai , iš šalių aiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose , rašytinių įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys pasirašė buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Ginčo sutarties sudarymo metu daikto valdymas buvo perduotas atsakovui. Kadangi dėl jau paminėtų argumentų sutartis laikytina ne paprastu daikto pirkimu- pardavimu, o pirkimu- pardavimu išsimokėtinai, tai šiuo atveju taikytinos šiai sutarčiai numatytos taisyklės (Civilinio kodekso 6.411 straipsnio 1 d., 6.412 straipsnis ).
Šiuo atveju negali būti laikytina, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį, o pripažintina, kad šalys sudarė pagrindinę daikto pardavimo sutartį.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys tik įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje E. Š. v. S. U., bylos Nr. 3K-3-412/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-201/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Šioje byloje ieškovė pati surašė sutarties tekstą, nurodydama pirkimo-pardavimo šalis, sutarties objektą , šalių sutartą kainą, sumokėjimo terminus ( 65 b. l.).Šalys pasirašė pirkimo-pardavimo aktą, ieškovė perdavė sutarties objektą valdyti kitai šaliai-atsakovui. Ieškovė pati pripažįsta, kad gavo didesnę dalį sutartos sumos , t.y. 2050 Lt. Teismas ištyręs rašytinius įrodymus , įvertinęs šalių paaiškinimus nustatė, kad atsakovas sumokėjo dalį sutartos kainos 2850 Lt. Su šia išvada kolegija sutinka ir atmeta apeliantės skundo argumentus šioje dalyje , nes apie 2250 Lt sumos gavimą ieškovė yra patvirtinusi parašais rašytiniame įrodyme-pirkimo-pardavimo akte (65 b.l.).Šias Kolegija sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu šioje dalyje.Taip pat pirmosios instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad yra gavusi ir 600 Lt, kurie nėra įrašyti į šalių suderintą aktą (91 b. l.). Tai, kad ieškovė nurodo, jog šią sumokėtą sumą laiko kaip nuomos mokestį, yra tik jos pačios interpretacija. Apeliacinėje instancijoje ieškovė pripažino, kad tai buvo įmokos už perkamą butą. Byloje nėra įrodymų apie sudarytos sutarties buto pardavimo sutarties nutraukimą. Taigi iš visų šių byloje nustatytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad sudarius sutartį dėl konkretaus buto pardavimo, sutarties objektą perdavus kitai sutarties šaliai, atsakovui sumokėjus dalį buto kainos, tai leidžia teigti, kad buvo sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu butas, buvęs pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, buvo suformuotas kaip civilinių daiktinių teisių objektas, galintis būti civilinės apyvartos dalyku, ir nuosavybės teise priklausė apeliantei, todėl ji galėjo įgyvendinti turimą nuosavybės teisę, t. y. butą perleisti ir kitų asmenų nuosavybėn (CK 1.97, 4.1, 4.37 straipsniai).Akivaizdu, kad sudaryta sutartimi šalys susitarė ne ateityje sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, o ją sudarė, nes sutartyje įtvirtino visas pirkimo–pardavimo sutarties būtinas sąlygas bei nustatė jų įgyvendinimo tvarką: sutartyje įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką (CK 6.306, 6.309, 6.313, 6.396, 6.397 straipsniai). Tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantė patvirtino, kad sutarties sudarymo metu apeliantės valia buvo parduoti butą, (vėliau ieškovės valia pasikeitė dėl šeimyninių aplinkybių), atsakovo – butą pirkti. Sudarius sutartį atsakovas bute apsigyveno, šį turtą valdė ir juo naudojosi kaip savo, nes jis buvo perduotas jam ,o apeliantė apie 7 metus nereiškė atsakovui pretenzijų. Šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pirkimo-pardavimo sutarčiai, kas ir atitiko tikrąją šalių valią. LR CK 6.305 str. 1 d. nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
Atsakovas iš dalies įvykdė sutarties sąlygas ,t.y. sumokėjo daugiau negu pusė daikto vertės , butu naudojasi daugiau negu 7 metus. Civilinio kodekso 6.414 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei pirkėjas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę daiktų kainos, pardavėjas neturi teisės reikalauti grąžinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šalių tarpusavio sutartyje nebuvo kitaip numatyta. . Tokiu atveju ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti atgal daiktą (CK 6.414 straipsnio 1 d.), tuo pačiu ir iškeldinti. Esant nustatytų aplinkybių visumai teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad, apeliantei įsipareigojus parduoti daiktą (butą) ir perdavus jį pirkėjui (atsakovui), buvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.309 straipsnio 1 dalis). . Kai asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Šalys prieštaringai aiškino dėl sandorio atsisakymo įforminti notarine tvarka. Tačiau , kad ieškovė atsisakė įforminti sandorį patvirtina ir jos ieškinio pateikimass, atsakovo paaiškinimai. Be to patvirtina ir kitos bylos aplinklybės, t.y. aplinkybė dėl apribojimų butui taikymo, esant sudarytai sutarčiai. Kadangi atsakovas iš dalies įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o ieškovė neįformino sandorio notarine tvarka, bylą nagrinėjęs teismas teisingai nusprendė pripažinti tokį sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes atsakovas priešieškinyje kaip tik ir rėmėsi CK 1.93 str. 4 d. numatančiu, kad pripažinus bent vienai iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdžius sandorį, o kitai šaliai šį sandorį atsisakant įforminti notarine tvarka, teismas, esant šalies reikalavimui, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ką teismas ir atliko.
Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei(CK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m.lapkričio 04 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M. 11,90 Lt.(vienuolika litų 90 ct.) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.