Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta šešerių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta trisdešimties (30) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. U. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad A. U. paskirta keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiems (5) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – A. U. uždrausta naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones šešerius (6) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. liepos 19 d. (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn iš A. U. transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 eurų vertės, valdytojas – savininkas pagal AB Regitra duomenis, J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Taip pat nuspręsta panaikinti A. U. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus vykdyti nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2024 m. liepos 13 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

1.2. Be to, A. U. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. vasario 21 d., įsiteisėjus 2024 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtam nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 4 d., būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2024 m. liepos 13 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. Š. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnyje numatytais pagrindais, paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, padarė išsamias išvadas ir ateityje nedarys jokių teisei priešingų veikų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nors jo požiūris į transporto priemonių vairavimą apsvaigus neigiamas ir jis labai gailisi padaręs šį nusižengimą, bet tai yra nesmurtinis nusikaltimas, kuris mažiau pavojingas visuomenei. Nuteistasis prašo vertinti jo garbų amžių, veikos pavojingumą (pobūdį, laipsnį), jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius bei išsaugoti jo teigiamus socialinius ryšius.

2.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad nustatant teisinius paribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos teisėtiems visuotinai svarbiems tikslams, t. y. tarp tikslų ir priemonių turi būtų pusiausvyra, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslingą tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.

2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pateikia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikaltimas, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

2.4. Taip pat nuteistojo teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika, negalimas tokios teisingumo praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Taip pat nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kad rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir panašiai).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar sprendimo konfiskuoti transporto priemonę. A. U. nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, individualizuojant nuteistajam bausmę.

6. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei praktika, kuria remiantis, nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti sprendžiama dėl jam taikytinos švelnesnės atsakomybės formos, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi nuteistojo neteisėti veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal atitinkamas baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas (BK 243 straipsnis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kaip atitinkantys šių nusikalstamų veikų požymius. Be to, pats nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, neginčija, bei nenurodė, kokios formos atsakomybė jo manymu turėtų būti taikoma, pateikdamas tik minėtų teismų procesinių sprendimų citatas, kurios šiuo atveju neturi jokios prejudicinės galios.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuteistajam A. U. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o nuosprendis priimtas 2024 m. gruodžio 6 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija visų pirma patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

9. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

10. Byloje nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. U. buvo teistas penkis kartus, iš esmės daugiausiai už nusikaltimų transporto eismo saugumui padarymą, kas rodo, jog jis yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. U. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistas subendrinta šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Pastarasis nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 4 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d.), nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

11. Kaip minėta, nuteistasis jam skundžiamu nuosprendžiu ginčija paskirtų bausmių rūšį ir prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Už BK 243 straipsn yje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (nusikalstamos veikos bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija) buvo numatytos baudos ir arešto bausmės, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant nuteistajam A. U. bausmes ir nustatant jų dydžius už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), kad nuteistasis teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 47-67), baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 115-125), kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo įrašymą į gydytojo psichiatro įskaitą. Taip pat buvo įvertintos nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmių skyrimą nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad A. U. nedirba (1 t., b. l. 126), yra pensinio amžiaus, kad yra sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, prieš tai taikytos bausmės rūšys, jam jokios įtakos neturėjo, kad 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. U. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o jis naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vėl padarė 2024 m. liepos 13 d., kad nors nuteistajam anksčiau buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog nuteistasis A. U. iš ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei numatytos bausmės už šį nusikaltimą vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto 243 straipsnyje, padarymą – 30 parų arešto bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam buvo paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bei sumažintą bausmę pirmosios instancijos teismas ją taip pat subendrino su ankstesniu nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant (prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas vieną mėnesį neatliktos bausmės), ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmių rūšis ir nustatytas jų dydžius už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskyrus šios nutarties 11 punkte aptartas bausmes.

14. Vertindamas nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, t. y. iki 2024 m. liepos 13 d., nuteistasis buvo teistas penkis kartus (kaip minėta, dominuoja nusikaltimai transporto eismo saugumui). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir nuteistasis 2025 m. sausio 10 d. išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (2 t., b. l. 88). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusia 2025 m. kovo 31 d., tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą ir panaikino nuteistajam taikytą lygtinį paleidimą dėl to, kad nuteistasis pažeidė intensyvios priežiūros dienotvarkę bei vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nuteistasis po skundžiamo nuosprendžio, būdamas lygtinai paleistas, pažeidė jam nustatytus įpareigojimus bei sąlygas, juo labiau ir būdamas neblaivus, iš esmės paneigia nuteistojo teiginius, jog jis padarė išsamias išvadas ir ateityje nedarys jokių teisei priešingų veikų. Be to, nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. U. eilę kartų buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka už įvarius administracinius nusižengimus, kurių daugelį įvykdė taip pat būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistajam buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, visgi, nei arešto bausmė, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai.

15. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skunde deklaruojamos aplinkybės dėl visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jau buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, individualizuojant nuteistajam bausmes, o nuteistojo deklaruojamos aplinkybės, kad padarė išsamias išvadas ir ateityje nedarys jokių teisei priešingų veikų, teismo išvadų dėl nuteistajam paskirtų bausmių tinkamumo, nekeičia. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ne kartą galėjo įrodyti, kad pasitaisė, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo teiginius dėl pasiryžimo keisti gyvenimo būdą laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio. Be to, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad transporto priemonių vairavimas nėra smurtinis nusikaltimas, todėl jis yra mažiau pavojingas visuomenei, tik patvirtina, kad nuteistasis menkina savo neteisėtus veiksmus ir tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nėra padaręs.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad ne pirmą kartą yra teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, kurios yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam skirtinų bausmių rūšis bei trukmę, kurios nevertintinos kaip aiškiai per griežtos. Atitinkamai šias bausmes bendrinant nuteistajam palankesniu bendrinimo būdu, t. y. bausmes apimant, subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už dvi nusikalstamas veikas vertinti kaip per griežtos, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija paskirti kitos rūšies bausmes ar mažinti jų dydžius pagrindo nenustato. Kaip minėta, bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo diskrecija, kuris įvertinęs tiek kaltinamą asmenį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius požymius, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, parenka bausmę ir nustato jos dydį, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmių rūšis, nustatydamas jų dydžius už jo padarytas nusikalstamas veikas bei bendrindamas paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ir BK 75 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

17. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas.

18. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Visgi sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 326¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsigaliojusi nauja 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi BK 243 straipsnio sankcijoje atsirado alternatyvių bausmių – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), tačiau įvertinus visas pirmosios instancijos teismo aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, keisti nuteistajam paskirtą arešto bausmę nėra pagrindo. Taigi bausmės, paskirtos tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė nuteistajam A. U. nekeistina.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju nuteistojo A. U. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi nors pirmosios instancijos teismas ir taikė bausmės vidurkio taisyklę, tačiau įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nuteistajam paskyrė bausmes, neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jų keisti, mažinti jų trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei jų bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas A. U. paskirtos bausmės, tiek subendrinta ir dar trečdaliu sumažinta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, ne per griežtos, jos neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi, tik perkvalifikuojant BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką į šiuo metu galiojančią 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją.

Dėl proceso išlaidų

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 102,08 eurus (2 t., b. l. 97).

23. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

24. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis A. U. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (2 t., b. l. 83), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas (2 t., b. l. 84) ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 86), kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas. Taip pat kaip minėta, nuteistojo atžvilgiu 2025 m. kovo 31 d. įsiteisėjo teismo procesinis sprendimas, kuriuo panaikintas jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, taip pat nuteistasis turės atlikti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, nuteistasis yra nedirbantis, pensinio amžiaus. Aptartų aplinkybių kontekste spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

A. U. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) perkvalifikuoti į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos bausmės nekeisti, naujos subendrintos bausmės nenustatyti.

Kitos Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti iš A. U. valstybės naudai 102,08 Eur (vieno šimto dviejų eurų ir 8 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.