Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Sventovis“, V. M., UAB „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-635-724/2015 pagal pareiškėjų UAB „Sventovis“, V. M., UAB „Vilstata“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams O. K. (O. K.), UAB „Sventovis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir ieškovo O. K. (O. K.) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai UAB „Sventovis“ V. M., UAB „Vilstata“ prašė teismą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu ir iš dalies pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimą – ieškovės I. K. ieškinį atmesti visiškai, sprendimą dalyje dėl O. K. ieškinio palikti nepakeistą bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo ištirti ir įvertinti įrodymai, jog ieškovė I. K. 2005-12-14 pardavė 558 vnt. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių UAB „Vilstata“ akcijų sutuoktinio O. K. asmeninėn nuosavybėn. Teigė, jog vertybinių popierių perleidimo sutarties sąlygos tiesiogiai įrodo, kad kiekvienas iš sutuoktinių valdė jiems priklausančias UAB „Vilstata" akcijas asmeninės nuosavybės teise ir disponavo šiomis akcijomis atskirai. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjai neturėjo duomenų apie I. K. ir O. K. tarpusavio susitarimus ir nežinojo apie tokių susitarimų egzistavimą. Akcijų įsigijimo dokumentai bei akcininkų sąrašai tapo prieinami tik V. M. pradėjus vykdyti UAB „Vilstata" valdybos nario ir direktoriaus funkcijas, jau po 2014-09-23, nes naujos valdybos nariams ir naujai išrinktam direktoriui buvo kliudoma perimti UAB „Vilstata" valdymą, susipažinti su bendrovės dokumentais. Apie nurodytas aplinkybes negalėjo žinoti ir UAB „Sventovis“, kadangi O. K., eidamas UAB „Vilstata“ direktoriaus pareigas, jokių dokumentų, susijusių su UAB „Vilstata" valdymu, akcijomis ir veikla, UAB „Sventovis" nepateikinėjo. Nurodė, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės tapo žinomos tik po Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo paskelbimo ir įstatymo nustatytas proceso atnaujinimo terminas formaliai baigėsi 2014-12-31, tačiau šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Panevėžio apygardos teismo 2015-03-18 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gautus naujus dokumentus, turinčios esminę reikšmę bylai.

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą. Nustatė, jog apie I. K. ir O. K. 2005-12-14 susitarimą dėl vertybinių popierių perleidimo sutarties iš vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, kito sutuoktinio asmeninėn nuosavybės pareiškėjams tapo žinoma po 2014-09-23 baigiamųjų kalbų. Pripažino pareiškėjams tiesiogiai nurodžius, kad naujos aplinkybės tapo žinomos dar iki sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme ir konstatavo, jog nei atsakovas nei tretieji asmenys nepasinaudojo galimybe kreiptis į pirmos instancijos teismą su prašymu priimti naujai paaiškėjusius įrodymus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog, vertindamas naujai pateiktus dokumentus dėl I. K. ir O. K. (O. K.) vertybinių popierių perleidimo sutarties, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus įrodymus, nusprendęs, kad nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas darė išvadą, jog naujas aplinkybes pareiškėjai sužinojo dar iki sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo trijų mėnesių termino skaičiavimą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti sieti su Panevėžio apygardos teismo 2015-03-18 nutarties priėmimo ir paskelbimo diena. Nurodė, jog naujai pateikti įrodymai negali paneigti CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sprendė, kad 2005-12-14 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 patvirtinta kopija savaime neįrodo jokių naujų aplinkybių, konkrečių faktinių duomenų skirtumų nuo anksčiau turėtųjų, kuriuos nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014 jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o tuo pačiu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys teisiniai ir faktiniai argumentai.

Atskiruoju skundu pareiškėjai UAB „Sventovis“ V. M., UAB „Vilstata“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti proceso atnaujinimo klausimą iš esmės – atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti civilinį procesą byloje Nr. 2-284-758/2014. Be to, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo vykdymą ir išieškojimą antstolės S. K. vykdomosiose bylose Nr. 0056/15/00788, 0056/15/00790, nes patenkinus atskirąjį skundą, atnaujinus civilinį procesą ir priėmus naują sprendimą, taptų sudėtinga jį įvykdyti, o sprendimo vykdymo atgręžimas pareikalautų papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų. Apeliantai nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai apie 2005-12-14 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 1995 m. privatizavimo sandorį, 2005-04-29 visuotinio UAB „Vilstata“ akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą, 2010-09-21 pranešimą Nr. 145 sužinojo tik teismui išėjus į pasitarimų kambarį, dar iki priimant teismo sprendimą, todėl galėjo teismo prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė. Teigia, jog nebuvo atsižvelgta į objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti teismui rašytinių įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad teismas, įvertinęs termino praleidimo priežastis kaip nesvarbias, neturėjo pagrindo pasisakyti dėl pateikiamų rašytinių aplinkybių reikšmės prašomai atnaujinti bylai ir jų vertinti kaip nekeičiančių civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014 jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos. Teigia, jog ieškovė I. K., reikšdama reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir atsakovas O. K. nuslėpė 2005-12-14 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1, kuria I. K. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 558 vnt. UAB „Vilstata“ akcijas sutuoktinio O. K. asmeninėn nuosavybėn sudarymo faktą. Nurodo, kad minėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir teikiant ieškinį buvo žinomos tik ieškovei I. K. ir atsakovui O. K., tačiau, galimai sąmoningai buvo nuslėptos. Tvirtina, jog Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos tiesiogiai įrodo, kad kiekvienas iš sutuoktinių valdė jiems priklausančias UAB „Vilstata“ akcijas asmeninės nuosavybės teise ir šiomis akcijomis disponavo atskirai. Nurodo, kad pateikiami rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti šioje byloje ir nebuvo įvertinti, kadangi jie tapo žinomi ir pareiškėjams prieinami tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas savo teise atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, atsisakė juos priimti ir minėti įrodymai liko neįvertinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. K. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį palikti nepakeistą, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad apie 2005-12-14 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 pareiškėjai sužinojo 2014-09-23, kai V. M. perėmė UAB „Vilstata“ valdymą, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neginčija, jog jų pateikti įrodymai nėra pagrindas priimti kitokį sprendimą byloje nei buvo priimtas, t. y., jog akcijos nepriklausė jai ir O. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teigia, kad pareiškėjai nepateikė tinkamai įformintų priedų. Be to, teigia, jog prašant sustabdyti sprendimo vykdymą yra siekia vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir išieškojimo veiksmų sustabdymas prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo principu.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai UAB „Sventovis“, V. M. ir UAB „Vilstata“ prašė teismą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (4 t., b. l. 133-181).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką proceso atnaujinimo bylose, yra atskleidęs proceso atnaujinimo instituto reikšmę bei tikslus ir nurodęs, kad tai yra išimtinė teismų sprendimų / nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma, todėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką (pvz., Nr. 3K-3-473/2015, Nr. 3K-3-128/2015, Nr. 3K-3-282/2012 ir kt.). CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka - teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Konstatavęs, jog šis procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka privalo išspręsti jo trūkumų šalinimo klausimą. Nustatęs, jog yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, teismas turi atsisakyti priimti tokį prašymą. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Minėto prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje stadijoje neturi būti tiriami ir vertinami nauji įrodymai ar aplinkybės, jų reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų paskesnėje stadijoje – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo. Tačiau tai nereiškia, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. Minėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir kt.. Esant minėtoms nuostatoms darytina išvada, jog paduodamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas privalo pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, o prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, ir įrodymus, pagrindžiančius naujos aplinkybės atsiradimo (sužinojimo) momentą ar termino praleidimo priežastis (CPK 369 str. 2 d.).

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjai nurodė, kad iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-284-758/2014 pagal I. K. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kt., tapo žinoma nauja aplinkybė, jog 2005-12-14 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „Vilstata“ akcijas ieškovė I. K. pardavė sutuoktiniui. Teigė, jog ši nauja aplinkybė patvirtina, kad sutuoktiniai I. K. ir O. K., jiems priklausančias UAB „Vilstata“ akcijas valdė asmeninės nuosavybės teise ir disponavo akcijomis atskirai. Esant minėtai aplinkybei, O. K. perleidžiant akcijas UAB „Sventovis“, sutuoktinės I. K. sutikimas nebuvo reikalingas. Ištyrus ir įvertinus šiuos įrodymus, tenkinti ieškovės I. K. ieškinio nebūtų jokio pagrindo. Nurodo, kad minėtos aplinkybės bei jas pagrindžiantys dokumentai tapo prieinami, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir teikti kartu su apeliaciniu skundu dėl 2014-10-13 sprendimo, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015-03-18 nutartimi naujų įrodymų nepriėmė ir jų nevertino.

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant atsakovės UAB „Sventovis“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-758/2014, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ir vertinti apeliantų teikiamus naujus įrodymus - vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Vilstata“ akcininkų susirinkimo dalyvių registravimo sąrašus ir vienu iš motyvų nurodė, jog teismui teikiamos neoriginalios kopijos (4 t., b. l. 121-126). Tačiau ir paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, minėtų dokumentų originalai ar tinkamai patvirtintos jų kopijos, teismui nebuvo pateikti (CPK 114 str. 1 d.). Nors pareiškėjai nurodė, kad I. K. ir O. K. UAB „Vilstata“ akcijas valdė asmeninės nuosavybės teise ir disponavo šiomis akcijomis atskirai, tačiau įrodymų, jog įmonės akcijos įsigytos kiekvieno jų asmeninėmis lėšomis, investiciniais čekiais ar kitais būdais, minėtus teiginius pagrindžiančių duomenų, pareiškėjai teismui neteikė (CPK 178 str.).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantai teigia, jog teismo išvada, kad prašyme atnaujinti procesą nurodoma nauja aplinkybė, jiems tapo žinoma teismui išėjus į pasitarimų kambarį, dar iki priimant 2014-10-13 sprendimą, yra nepagrįsta. Nurodo, jog nors aplinkybę apie galimą akcijų perleidimą ir akcininkų sąrašus tapo žinoma teismui išėjus į pasitarimų kambarį (2014-10-23), tačiau tai patvirtinančių duomenų pareiškėjai neturėję. Teigia, jog UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi 2014-09-22 paskirtas V. M. 2014-10-23 nebuvo įleistas į bendrovės patalpas ir dokumentai jam neperduoti, o 2014-09-30 neeiliniame valdybos posėdyje laikinai eiti bendrovės generalinio direktoriaus pareigas paskyrus valdybos narę I. M., tą pačią dieną bendrovės patalpose atlikta krata, dokumentai išimti ir gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai teismui teikė antstolio R. V. 2014-09-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Juridinių asmenų registro duomenis, iš kurių matyti, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2014-09-22, 2014-09-26 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1255-724/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tame tarpe sustabdytas 2014-09-22 nutarimas dėl O. K. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi išrinktas V. M., 2014-09-30 kratos protokolas ir kt. (4 t., b. l. 146-150, 168-169, 178). Tačiau įrodymai, kada pareiškėjams konkrečiai tapo žinoma, jog sutuoktiniai I. K. ir O. K. yra sudarę UAB „Vilstata“ vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį ir kada bendrovės dokumentai buvo perduoti V. M. ar I. M., pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti (CPK 178 str.). Įvertinus, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti ir praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą praleidimo / atnaujinimo privalėjo aiškintis detaliai ir pagal CPK 370 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo teisę pasiūlyti pareiškėjams pateikti papildomus įrodymus.

Dėl paminėtų motyvų, esant aukščiau minėtam įstatyminiam reglamentavimui, jog spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas patikrina ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas, priimdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, privalėjo pareiškėjams nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, nes prie prašymo atnaujinti procesą faktiškai nebuvo ir nėra pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti, o apeliacinės instancijos teismas negali jų pašalinti, nutartis naikintina ir byla grąžintina teismui nuo prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos (CPK 369 str. 2 d., 370 str. 1 d.). Panaikinus nutartį, dėl kitų atskirojo skundo motyvų teismas nepasisako, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas tik pirmosios instancijos teismui priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nuo prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos.