- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-657-227/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00150-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Kreditorius
- I. K., O. K.
- Skolininkas
- UAB „Sventovis“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-657-227/2015
2015 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-750-758/2015 pagal antstolės S. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo išieškotojams I. K., O. K., skolininkui UAB „Sventovis“,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Antstolė S. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Prašyme nurodė, kad pateiktas vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-284-758-2014, 2015-03-18, kuriuo įpareigotas skolininkas UAB „Sventovis“ grąžinti ieškovei I. K. ir atsakovui O. K. į bendrąją jungtinę nuosavybę 1485 UAB „Vilstata“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 3 d. išsiųstas skolininkei UAB „Sventovis“ raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2015 m. balandžio 9 d.. Per raginime nustatytą 10 dienų terminą UAB „Sventovis“ negrąžino išieškotojams teismo sprendime nurodytų akcijų, o teismo sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo teisinės pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi antstolės prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 21 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus UAB „Vilstata“ paprastųjų vardinių akcijų, 2013 m. rugpjūčio 29 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus UAB „Vilstata“ paprastųjų vardinių akcijų, 2013 m. rugsėjo 6 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus paprastųjų vardinių akcijų. Taikė vienašalę restituciją – įpareigojo atsakovą UAB ,,Sventovis” grąžinti ieškovei I. K. ir atsakovui O. K. į bendrąją jungtinę nuosavybę 1485 vienetus UAB ,,Vilstata” paprastųjų vardinių akcijų. Antstolė prašyme nurodo, kad UAB „Sventovis“ geranoriškai sprendimo nevykdo. Pažymėjo, kad skolininkei UAV “Sventovis“ geranoriškai nevykdant teismo sprendimo antstolis sprendimą vykdo priverstinai, neviršydamas savo kompetencijos ribų. Atsižvelgė į tai, kad materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o jų registravimo, keitimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 46 -48 straipsniuose. Pripažino, kad išieškotoja I. K. ar antstolė turi kreiptis į UAB „Vilstata“ ar jos akcijų tvarkytoją dėl atitinkamų įrašų padarymo teismo sprendimo pagrindu ir jų išviešinimo, tuo tarpu šių veiksmų išieškotoja ir antstolė neatliko.
Šalies argumentai
Antstolė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo raginime nustatytu terminu, atliekami tik tokie vykdymo veiksmai, kurie galimi vykdant konkretų vykdomajame dokumente nurodytą veiksmą. Kadangi vykdomajame rašte nurodoma ne grąžinti akcijas į bendrąją jungtinę nuosavybę I. K. ir O. K., bet įpareigojimas grąžinti akcijas, antstolis negali atlikti pirmosios instancijos teismo nurodytų veiksmų ir reikalaujant įvykdyti sprendimą kreiptis į UAB „Vilstata“ ar jos akcijų tvarkytoją dėl atitinkamų įrašų padarymo, nes tokie antstolio veiksmai, nepakeitus vykdymo tvarkos, būtų vertinami kaip antstolio ultra vires veikimas. Tik teismui išsprendus teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą antstoliui atsirastų pareiga atlikti teismo nurodytus veiksmus.
Išieškotojai I. K. ir O. K. pareiškimais dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. I. K. nurodo, kad ji kreipėsi į UAB „Vilstata“ su prašymu padaryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir įregistruoti jos ir O. K. nuosavybės teisę į UAB „Vilstata“ akcijas, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų.
CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 21 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus UAB „Vilstata“ paprastųjų vardinių akcijų, 2013 m. rugpjūčio 29 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus UAB „Vilstata“ paprastųjų vardinių akcijų, 2013 m. rugsėjo 6 d. O. K. ir UAB ,,Sventovis” akcijų dovanojimo sutartį, kuria O. K. neatlygintinai perleido UAB „Sventovis“ 495 vienetus paprastųjų vardinių akcijų. Taikė vienašalę restituciją – įpareigojo atsakovą UAB ,,Sventovis” grąžinti ieškovei I. K. ir atsakovui O. K. į bendrąją jungtinę nuosavybę 1485 vienetus UAB ,,Vilstata” paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Sventovis“ geranoriškai sprendimo nevykdant antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašė teismo CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Minėta dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad išieškotoja I. K. ar antstolė turi kreiptis į UAB „Vilstata“ ar jos akcijų tvarkytoją dėl atitinkamų įrašų padarymo teismo sprendimo pagrindu ir jų išviešinimo ir tokiu būdu sprendimas galėtų būti įvykdytas priverstinai ir todėl nėra pagrindo tenkinti antstolės prašymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės prašymas netenkintinas kitu pagrindu. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju sprendimo rezoliucinėje dalyje esant išdėstytam patenkinto reikalavimo turiniui negalima būtų spręsti, jog antstolė ar išieškotojai turėtų galimybę kreipdamiesi į UAB „Vilstata“ ar jos akcijų tvarkytoją dėl atitinkamų įrašų padarymo teismo sprendimo pagrindu ir jų išviešinimo įtakoti teismo sprendimo įvykdymą, už skolininką atlikti atitinkamus veiksmus. Šiuo atveju spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos, vietoje įpareigojimo, numatyto UAB „Sventovis“ grąžinti akcijas, nustatant, kad akcijos grąžintinos į bendrąją jungtinę nuosavybę I. K. ir O. K., kaip nurodo antstolė, negalima, nes tai prieštarautų teismo sprendimo esmei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal teismo sprendimą išimtinai UAB „Sventovis“ turi pareigą vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei grąžinti ieškovei I. K. ir atsakovui O. K. į bendrąją jungtinę nuosavybę 1485 vienetus UAB ,,Vilstata” paprastųjų vardinių akcijų ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nebūtų galimas. Todėl antstolė turi teisę kreiptis į teismą ne dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo bei baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, nes sprendimas neįvykdytas ir jį gali įvykdyti tik skolininkas, t.y. atlikti veiksmus, kuriuos buvo įpareigotas sprendimu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, teismas gali pritaikyti priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 5 dalyje juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui , o antstolė tokiame pareiškime turėtų tinkamai suformuluoti prašymo teisinį pagrindą (CPK 771 str. 5 d.) bei nurodyti asmenis, kuriems ir kurių naudai turėtų būti skiriama bauda.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai sprendė, jog sprendimas gali būti įvykdytas priverstinai, tačiau teismo padaryta išvada, kuria atsisakyta tenkinti antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra teisėta. Pripažintina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeista.