Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. e2A-193-896/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
e2A-193-896/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03547-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas
A. U.
Ieškovas
A. U.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-193-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03547-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1
(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8265-713/2021 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12047-584/2016 nutraukta A. U. ir A. U. santuoka, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. U. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai B. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Šalies argumentai

2. Ieškovė A. U. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti 2016 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12047-584/2016 priteistą nepilnamečiui vaikui B. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iki 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad po Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo atsakovas A. U. (toliau – ir atsakovas) geranoriškai teikia išlaikymą, kuris po indeksavimo yra 171 Eur. Santuokos nutraukimo metu vaikas buvo devynerių metų amžiaus ir lankė pradinę mokyklą, po teismo sprendimo priėmimo praėjo penkeri metai, vaiko poreikiai padidėjo. Šiuo metu šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini), 7b klasėje. Vaikas turi specialių poreikių - 2018 metais dėl trumparegystės pradėjo nešioti akinius, dėl stuburo patologijos dukros viena koja trumpesnė, dėl to, gydytojams patarus, lanko jodinėjimą. 2018 metais vaikas pradėjo lankyti žirgyną, esantį (duomenys neskelbtini). Šiai užklasinei veiklai reikalingos ir specialios priemonės: apranga (kelnės, pirštinės, šalmas, batai), priemonės žirgui (pobalnis, ausinukai, kojų apsaugos, šepečiai, kantaras). Šioms priemonėms ieškovė išleidžia apie 160 Eur. Akiniams ir jų lęšiams ieškovė išleidžia apie 80 Eur. Mergaitei sunkiau sekasi matematikos ir anglų kalbos pamokos, todėl ieškovė, rūpindamasi vaiko ugdymu, dukrai samdo korepetitorių pamokas. Korepetitorių pamokos mėnesiui kainuoja 40 Eur. Šalyje paskelbus karantiną bei mokykloms pradėjus nuotolinį ugdymo procesą, ieškovė turėjo pasirūpinti, kad dukra turėtų tinkamas priemones nuotoliniam mokymuisi, nupirko dukrai kompiuterį. Per 5 metus padidėjo vaiko poreikiai, nes išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, mergaitė bręsta, reikalingos higienos priemonės. 2016 m. ieškovė su dukra gyveno pas tėvus, nutraukus santuoką įsigijo butą, padidėjo būsto išlaikymo išlaidos. Priteisto išlaikymo dydžio patenkinti vaiko poreikiams nebeužtenka, todėl atsirado būtinybė padidinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo 690 Eur darbo užmokestį. Dukros poreikiams kiekvieną mėnesį būtų reikalinga ne mažesnė nei 470 Eur suma.

Atsiliepimas

4. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, ir dėl to yra poreikis padidinti teikiamą išlaikymą nuo 165 Eur iki 230 Eur. Išlaikymas nustatytas 2016 m. ir per šį laikotarpį ženklių kainų pokyčių nebuvo, vaiko gyvenime taip pat neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, kurie lemtų padidėjusias išlaidas, kaip pvz. rimtos ligos, sveikatos sutrikdymas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Be to, ieškovė kiekvieną mėnesį gauna iš valstybės 70 Eur vaiko pinigus. Atsakovas moka ne po 165 Eur išlaikymą, o po 171 Eur. Atsakovas turi biologinius vaikus: G. U., D. U., B. U.. Taip pat augina podukrą. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotojo pareigose ir gauna 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas su gyvenimo drauge nuomojasi būstą, už nuomą kas mėnesį sumoka 300 Eur. Teismui priteisus 230 Eur išlaikymą, atsakovas nebūtų pajėgus išgyventi, o susirasti geriau apmokamą darbą, kurio pakaktų savęs ir vaikų išlaikymui, objektyviai nėra galimybės. Turimas turtas žemės sklypo dalis, nebaigtas statyti namas (86 proc.), esantys (duomenys neskelbtini) bei keleivinis automobilis „Volvo“ nėra didelės vertės. Atsakovas juo negalėtų užtikrinti ieškovės prašomo vaiko išlaikymo. Atsakovas šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2016 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12047-584/2016 B. U. priteistą išlaikymą, jį padidinant, priteisė iš atsakovo A. U. dukros B. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko įstatyminę nepilnamečio vaiko atstovę ieškovę A. U., kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 430 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisė 42 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį ir 6 Eur pašto išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė iki 2020 m. lapkričio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudarė apie 690 Eur, šiuo metu gauna nedarbo draudimo išmokas. Ieškovės nuosavybės teise registruotas nekilnojamas turtas: 73/324 dalis žemės sklypo ir 225/1000 dalis statinio (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „VW Passat“, pirmos registracijos data 2007 m. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotojo pareigose ir gauna 700 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teise registruotas nekilnojamas turtas: 8/25 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantis nebaigtas statyti namas (86 proc.), VĮ „Regitra“ atsakovo vardu registruota transporto priemonė automobilis „Volvo XC60“, pirmos registracijos data 2009 m.

7. Teismas sprendė, kad nuo 2016 m. gegužės 11 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, padėtis pasikeitė iš esmės, t. y., augant ieškovės ir atsakovo dukrai, padidėjo vaiko poreikių apimtis, o kartu ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo, kuriuo priteistas 165 Eur išlaikymas vaikui, praėjo penkeri metai. Priteisiant šio dydžio išlaikymą šalių dukrai B, buvo 11 m., netrukus sukaks 15 m. Byloje nėra duomenų, kad B. U. būtų nustatyti specialieji poreikiai, tačiau įrodyta, jog šalių dukra turi sveikatos problemų, dėl ko gydytojų patarimu, sveikatos gerinimo tikslu, B. lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) žirginio sporto klubą, užklasinei veiklai reikalinga ir speciali apranga, priemonės žirgui, dėl ko ieškovė išleidžia apie 160 Eur; papildomai mokosi matematikos ir anglų kalbą, korepetitorių pamokos per mėnesį kainuoja 40 Eur; mokslui reikalingas kompiuteris; pablogėjo regėjimas, dėl ko reikalinga nešioti akinius, keisti jų stiklus. Teismo vertinimu, per penkerius metus pasikeitė aplinkybės, šalių dukra paaugo, jai 15 metų, reikalinga papildomai skirti lėšas drabužiams, laisvalaikiui, mokslams, higienos reikmenims. Vaikui augant ir vystantis, natūraliai padidėjo išlaikyti reikalingų lėšų suma. Šalių dukra lanko ugdymo įstaigas, dėl ko neabejotinai pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis, ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaiko poreikiams patenkinti nepakanka.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gauna stabilias pajamas, šalys įsigijo nekilnojamo turto. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis būtų sudėtinga, pateiktos pajamų deklaracijos iš esmės neatspindi tikrosios materialinės padėties. Atsakovas teismo neįtikino, kad būdamas jauno amžiaus (45 m.), sveikas, neturintis specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), kuriantis naują šeimą ir turintis du nepilnamečius vaikus: dukrą B. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai, materialiai padedantis išlaikyti gyvenimo draugės nepilnametę N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir padedantis pilnametei dukrai G. U., dirbantis tinkuotoju, šiuo metu uždirba tik 700 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8265-713/2021, ieškovės ieškinį atmesti, prijungti prie bylos Š. U. gimimo liudijimo kopiją, priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nustatė padidėjusius vaiko poreikius. Vien faktas, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo priimtas prieš penkerius metus ir šalių dukra per šį laikotarpį paaugo, savaime neįrodo aplinkybės, jog ginčo šalių dukros poreikiai pasikeitė iš esmės. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių dukters specialiuosius poreikius, nors teigė, kad specialieji poreikiai buvo nustatyti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl nustatytos dukrai nugaros sveikatos problemos, gydytojų žodiniu patarimu, buvo rekomenduota lankyti laikyseną gerinantį sportą – žirgų sportą. Ieškovė neįrodė šios aplinkybės. Be to, vaiko laikyseną gerina plaukimas, aerobika ir kiti sporto užsiėmimai. Žirgų sportas yra itin brangus, taip pat didelė traumų rizika. Jei dukrai būtų nustatyti specialieji poreikiai dėl laikysenos, ji gautų nemokamas medicinines reabilitacijas. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žirgų sportui ieškovė per mėnesį išleidžia apie 23 Eur, kas nėra laikytina pasikeitusiais dukros poreikiais iš esmės ir tam skiriamų lėšų padidėjimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių korepetitoriams mokamas sumas, todėl teismas turėjo šias aplinkybes vertinti kaip neįrodytas. Ieškovė, neinformavusi atsakovo, nupirko dukrai 1207 Eur vertės kompiuterį. Atsakovas nebūtų pritaręs tokio brangaus kompiuterio pirkimui. Teismo nustatytas išlaikymas turi patenkinti protingus, objektyviai reikalingus vaiko poreikius. Brangaus kompiuterio įsigijimas paneigia ieškovės teiginius apie jos sunkią finansinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius išlaidas už pirktus akinius. Ieškovė per metus patyrė 108,70 Eur už dvejus akinius ir akinių remontą, kas per mėnesį sudaro 9 Eur, todėl 9 Eur padidėję dukters poreikiai nėra laikytini esminiais. Nors kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai.

9.2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pateikė savo pajamų deklaracijas, iš kurių aiškiai matyti visi duomenys apie jo gaunamas pajamas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo dabartinė draugė ir jos brolis padeda atsakovui išlaikyti vaikus, kas patvirtina sudėtingą atsakovo finansinę padėtį. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pajamų deklaracijos neatitinka realių faktinių aplinkybių, padidino išlaikymo dydį, nors teikti didesnį išlaikymą atsakovas neturi galimybės dėl savo turtinės padėties ir esamų išlaikytinių skaičiaus. Atsakovas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, taip pat turi pilnametę dukrą, kuriai taip pat reikalinga finansinė parama, todėl, padidinus išlaikymą vienam vaikui, bus pažeisti kitų išlaikytinių interesai. Atsakovas pateikė duomenis apie D. U. specialiuosius poreikius, kurių teismas nevertino. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi. Ieškovė, prasidėjus karantinui, savo valia nutraukė darbo sutartį, gauna bedarbio išmoką, tačiau būdama sveika, darbingo amžiaus, neieško naujo darbo, o reikalauja teismo priteisti iš atsakovo, kuris turi 3 nepilnamečius vaikus, padidintą išlaikymą. Teismas nevertino aplinkybių, kaip ieškovė, gaudama vos didesnę nei minimalus mėnesinis atlyginimas nedarbo išmoką, dukros išlaikymui išleidžia 470 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. U., atstovaujama advokatės Neringos Grubliauskienės, prašo atsakovo A. U. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad padidėjo vaiko poreikiai, o kartu ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, šalių dukra buvo pradinukė, tuo tarpu ieškinio pateikimo metu, mergaitė lankė 7 klasę, o šiuo metu ji jau yra aštuntokė, nuo 2018 metų šalių dukra užklasinei veiklai pasirinko lankyti (duomenys neskelbtini) žirgyną, nuo 5 klasės šalių dukrai sunkiai sekasi matematika, todėl vaikui yra samdomos korepetitoriaus pamokos, nuo 2018 metų vaikas turi specialių poreikių - diagnozuotas regos sutrikimas, be to, mergaitė yra bręstanti paauglė, atsirado papildomas higienos priemonių poreikis, per penkerių metų laikotarpį išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos. Šalyje nuolat augantis pragyvenimo lygis, didėjančios tiek prekių, tiek paslaugų kainos yra savaime suprantamos ir nereikalauja papildomų įrodymų.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovė nurodė ir teismas įvertino aplinkybę, jog, šalių dukrai nustačius nugaros srities problemas, gydytojai rekomendavo lankyti laikyseną gerinantį sportą. Šalių dukra pasirinko lankyti žirgyną. Šalių dukra lanko jojimą, ne kaip sporto šaką, ji nešokinėja su žirgais per kliūtis, o daugiau kaip gydomąjį jojimą, žirgų terapiją. Traumų rizika šiuo atveju yra minimali. Priklausomai nuo vaiko poreikio bei ieškovės finansinių galimybių, per mėnesį šalių dukra žirgyne apsilanko iki 4 kartų. Teismui pateiktoje VšĮ (duomenys neskelbtini) sporto klubo pažymoje nurodyta, jog vieno užsiėmimo kaina yra 20 Eur. Baseino lankymas taip pat yra mokama paslauga ir ji per mėnesį kainuotų apie 40 Eur, be to plaukimas yra specifinė sporto šaka, kuri šalių dukrai nepatinka. Žirgyno lankymas yra vienintelė šalių dukros užklasinė veikla, todėl negalima vaikui visiškai apriboti galimybės lankyti nors vieną jos poreikius atitinkančią užklasinę veiklą.

10.3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo pateiktos pajamų deklaracijos iš esmės neatspindi atsakovo tikrosios materialinės padėties. Atsakovas yra profesionalus tinkuotojas ir daug metų dirba šį darbą toje pačioje darbovietėje. Atsakovo pajamos yra 700 Eur, o atskaičius mokesčius į rankas atsakovas gauna tik 480,41 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo išlaidos ženkliai viršija jo gaunamas pajamas, o būtent, atsakovas nurodo, kad jis išlaiko tris vaikus, sugyventinės dukrą bei finansiškai remia savo pilnametę dukrą. Be to, nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas 2018 metais įsigijo sklypą ir pasistatė jame gyvenamąjį namą. Kyla pagrįstas klausimas, ar asmuo, uždirbdamas 480 Eur, galėtų sau leisti įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti gyvenamąjį namą.

Atsiliepimas

10.4. Atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu 165 Eur išlaikymo dydis, kurį atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, pakeistas priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog 1) ieškovė turėjo įrodyti vaiko išaugusius poreikius, todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

18. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA — 730 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Eur, t. y. priteisė mažesnę sumą negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis tiek 2021 m., tiek 2022 m. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu prašydama priteisti 230 Eur, t. y. mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga išlaikymą šalių dukrai, neturėjo pareigos detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikių. Priešingai, atsakovas turėjo įrodyti, kad vaikui pakaks ir mažesnio išlaikymo.

19. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl dukters lankomo žirgų sporto brangumo, nesamų duomenų dėl korepetitorių ir dėl nupirkto kompiuterio kainos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodo pats atsakovas, dukters lankomas žirgų sportas kainuoja 23 Eur per mėnesį, todėl nelaikytinas neprotingai brangiu dukters užsiėmimu. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas korepetitoriams, nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymo dydį. Kaip jau minėta, orientacinis išlaikymo dydis yra 234,21 – 266,83 Eur. Taigi, net ir nevertinant ieškovės nurodomų išlaidų korepetitoriams, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymą. Atsakovo argumentai apie kompiuterio brangumą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nupirktas kompiuteris (jo techniniai parametrai) viršija dukros poreikius. Be to, akivaizdu, kad sparčiai vystantis kompiuterinei technikai, geresnių parametrų (kas sąlygoja kompiuterio kainą) kompiuteris ilgiau atliks savo funkciją, todėl toks pirkinys yra ekonomiškesnis.

21. Įvertintina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros našta, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat įvertintina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama išmoka vaikui, kuri 2021 m. buvo 70 Eur, o nuo 2022 m. yra 73,50 Eur per mėnesį. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė nuo 2022 m. gauna kas mėnesį po 73,50 Eur iš valstybės už vaiką, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaikų poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina.

22. Tačiau vertinant, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, net ir atskaičius iš orientaciniu laikomo dydžio atsakovui tenkančią vaiko išmokos dalį, priteistas išlaikymas neviršija vidutinių vaiko poreikių.

23. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė neįrodė išaugusių vaiko poreikių. Šalių dukra 2016 metais buvo 9 metų amžiaus. Šiuo metu šalių dukrai yra 14 metų, ji yra paauglė, kurios poreikiai faktiškai atitinka suaugusio asmens. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2016 m. atsakovo dukros poreikiai išaugo. Teisėjų kolegija pažymi, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, atsiranda su jo fiziologija ir socialine branda susijusių naujų poreikių (higiena, kosmetika), todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.

24. Be to, vertintina, kad nuo 2016 m. pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė.

25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

27. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti. Todėl spręstina, kad ši aplinkybė nesiaurina atsakovo pareigos visiems vaikams suteikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

28. Be to, įvertintina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Atsakovas turi paklausią – tinkuotojo specialybę, todėl ta aplinkybė, kad jis šiuo metu gauna sąlyginai nedideles pajamas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas neįrodė, jog didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

29. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dukra: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, vesti ją į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Tuo tarpu pats atsakovas pasirinko susilaukti kitų vaikų, todėl turėjo įvertinti, kad prisiima papildomas pareigas, t. y. jo pareigos vaikų atžvilgiu nesumažėja. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

32. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė