Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. J. ir Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą P. I., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B., Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu M. J., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą P. I., prašė pripažinti mirusiojo P. J. M. J. išduotą testamentą (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

2. Nurodė, kad jų tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jie (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir buvo informuoti, kad tėvas P. J. prieš pat mirtį parašė testamentą, tačiau testamento kopijos nepateikė. Jiems tai buvo labai netikėtas faktas, nes tėvas su vaiko motina susituokęs nebuvo ir kartu negyveno, būdamas gyvas buvo suabejojęs dėl biologinės vaiko M. J. tėvystės. Testamentas buvo pasirašytas ligoninėje kelios dienos prieš mirtį, kai jis buvo itin sunkios ir komplikuotos sveikatos būklės, dėl ligos simptomatikos, vaistų poveikio ir itin staigaus ligos progresavimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kelios dienos prieš mirtį tėvo būklė buvo tokia bloga, kad jis nebekalbėjo ir beveik nereagavo į aplinką. Testamente nurodyta, kad testatorius po mirties M. J. palieka du žemės sklypus, kurių vienas yra adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, tvartą, kitus kiemo statinius, baldus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, automobilį „K. R.“ bei negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Testamente nieko nepasisakyta apie kitą P. J. priklausiusį turtą, kitus vaikus (ieškovus), taip pat ir M. J. paveldėjimo teises į kitą palikimo dalį. Mano, kad tai akivaizdžiai rodo, jog testatorius testamento turinio nesuprato, testamentą sudarė dėl nesąžiningo poveikio tik dėl turto dalies, kurios primygtinai reikalavo P. I. su savo tėvu. Testamento turinys neturi jokio loginio pagrindimo ir neatitinka protingumo kriterijų. Be to, testamentas buvo sudarytas apgaulės būdu M. J. atstovei pagal įstatymą P. I. ir jos tėvui A. I. (A. I.) pasinaudojus testatoriaus P. J. fizine negalia – sunkia ir bejėgiška ligonio būkle ir mažamečio M. J. neveiksnumu, slepiant testamento sudarymo faktą nuo kitų sunkaus ligonio vaikų (ieškovų), tyčia neišaiškinus visų tokio testamento pasekmių, keičiant testamento turinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų O. J. ir Ž. J. po 1101 Eur (iš viso 2202 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir po 16 Eur (iš viso 32 Eur) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei. Priteisė iš ieškovų O. J. ir Ž. J. po 500 Eur (iš viso 1000 Eur) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atsakovo pusėje notarei G. K.. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atlikti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J. išduotą testamentą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo procesą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – mirusiojo P. J. testamente nurodyto nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančio kilnojamojo turto areštą.

4. Nurodė, kad pirminės ekspertizės išvada ir pagal ieškovės atstovo užsakymą parengta konsultacinė išvada yra išimtinai teorinio pobūdžio, paremtos tik teorinėmis prielaidomis, neatitinka byloje esančių objektyvių faktinių duomenų, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šiomis išvadomis nesivadovauja. Pažymėjo, kad atlikus pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įvertinus visus medicininius dokumentus – gydymo stacionare ligos istorijas, ambulatorines asmens sveikatos istorijas bei jose esančius įrašus, asmenų, bendravusių su testatoriumi prieš, per ir po testamento sudarymo, paaiškinimus bei parodymus, pateikta išsamiai motyvuota ir argumentuota išvada, kad nėra faktinių duomenų apie tai, kad P. J. testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teismo įsitikinimu, ekspertizės išvada pateikta išsamiai ir detaliai išanalizavus P. J. medicininius dokumentus, sugretinus juos su kitais civilinėje byloje esančiais ir ekspertizei atlikti pateiktais duomenimis, liudytojų (tarp jų ir testatorių gydžiusio gydytojo) parodymais, vadovaujantis specialiomis psichiatrijos mokslo žiniomis bei literatūra, atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl teismas padarė išvadą, kad testatorius nors ir buvo sunkios somatinės sveikatos, tačiau suvokė savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, suprasti (duomenys neskelbtini) sudaromo testamento esmę ir pasekmes, todėl ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog testamentas neatitiktų testatoriaus valios, būtų sudarytas per prievartą ar suklydus. Notaras patikrino ir įsitikino, kad testamento turinys atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tai, kad testatorius testamento sudarymo metu paklausė mažamečio vaiko, kuriam testamentu paliekamas turtas, mamos nuomonės dėl paliktino turto ir į ją atsižvelgė, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo iškreipta testatoriaus valia, ir tai jokios įtakos testamento teisėtumui neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė O. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-21-941/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y. pripažinti mirusiojo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą M. J., a. k (duomenys neskelbtini) testamentą ((duomenys neskelbtini)) negaliojančiu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; paskirti byloje pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę P. J. psichinei būklei testamento sudarymo metu nustatyti. Ekspertizę pavesti atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriui, adresas Vytauto g. 47, 42100 Rokiškis, tel. (8 458) 31 291; teismo ekspertams pavesti atsakyti į klausimą – ar P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti savo veiksmų pasekmes; priteisti apeliantės O. J. naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Mano, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes šio pagrindo taikymą sąlygoja šios faktinės aplinkybės pagrįstos medicininiais dokumentais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių pakartotinės ekspertizės nepagrįstumo ir neteisėtumo aplinkybių, kurios pasireiškė tuo, kad pakartotinę ekspertizę atlikusios ekspertės nepagrįstai nesirėmė kompleksine specialistų išvada, sąmoningai ignoravo savo srities profesorius A. G. ir J. V., kurie turi mokslinės ir praktinės patirties savo srityse. Teigia, kad ekspertės nesirėmė sunkios P. J. sveikatos būklės duomenimis. Pažymi, kad ekspertės nesirėmė P. J. gydymo įstaigoje nustatyta diagnoze – (duomenys neskelbtini), o pateikdamos išvadą dėl P. J. diagnozės, peržengė atliekamos ekspertizės ribas, be to, subjektyviai aiškindamos gydymo proceso eigą akivaizdžiai peržengė kompetencijos ribas ir pažeidė objektyvumo principą. Nurodo, kad teismas nesirėmė ieškovų ir jų kviestų liudytojų parodymais, išvadą pateikė remdamasis tik suinteresuotos kitos pusės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, ignoruodamas sunkios P. J. sveikatos būklės duomenis ir diagnozę. Teigia, kad savo išvadų ekspertės nepagrindė, neturėjo specialiųjų žinių gastroenterologijos ir teismo medicinos srityse, visiškai netyrė haloperidolio poveikio P. J. būklei. Pažymi, kad teikdamos išvadas pakartotinės ekspertizės akte ekspertės nenurodė nė vieno psichiatrijos specialiųjų žinių šaltinio, todėl pakartotinė ekspertizė, kaip ir išvada, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir ja negalima besąlygiškai remtis. Pažymėjo, kad nors nurodytos abejonės dėl testatoriaus parašo tikrumo, tačiau teismas neskyrė ekspertizės parašo tikrumui nustatyti. Teigia, kad notarės paaiškinimai neobjektyvūs, teismas turėjo vertinti juos kritiškai. Teigia, kad yra pagrindas panaikinti testamentą ir dėl sandorio galiojimo formos trūkumų. Pažymi, kad testatoriaus valia išgauta neteisėtai. Taip pat pažymi, kad gydytojo A. L. paaiškinimai neobjektyvūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodo, kad pakartotinė ekspertizė nepaneigė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) požymių. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad testatorius testamentu paliko tik nedidelę turto dalį. Taip pat nurodo, kad yra pagrindas pripažinti testamentą ir CK 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais, nes pateikti į bylą sandoriai įrodo, kad O. J. dovanojimo būdu tėvui perdavė didžiąją dalį turto, nurodyto testamente, todėl testamento turinys kelia rimtų abejonių ir yra manytina, kad testatorius, pasinaudojus jo itin sunkia sveikatos būkle, buvo apgautas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovai su skundu nesutinka.

8. Nurodo, kad pasisakydama dėl netinkamo CK 1.89 straipsnio taikymo apeliantė iš esmės pateikia konsultacinės išvados ir pirminės ekspertizės duomenis, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Tai, kad apeliantė dar kartą pateikia minėtų specialistų suteiktą informaciją, savaip vertindama faktinių aplinkybių visumą, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį. Mano, kad apeliantės teiginiai, jog testamentas yra nelogiškas, kad turtas turėjo būti padalytas visiems vaikams po lygiai, yra apeliantės norais ir emocijomis grįsti teiginiai, kurie neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tai, kad testamentas ir jame nurodyta testatoriaus valia neatitinka apeliantės lūkesčių, nereiškia, kad testamentas buvo sudarytas esant CK 1.89 straipsnyje ar CK 1.91 straipsnyje numatytiems pagrindams. Šių aplinkybių apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodė, o apeliaciniame skunde pateikti teiginiai neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti testamento sudarymo būdas, sudarymo vietos nurodymas ne pažodžiui neturi jokios įtakos testamentui, kaip vienašalio sandorio būdu išreikštai testatoriaus valiai. Juolab, kad notarės ranka rašytuose abiejuose testamento egzemplioriuose nėra jokių taisymo klaidų, t. y. būtent testamento dalis (testatoriaus patvarkymas), kurioje atsispindi tikroji testatoriaus valia, buvo rašyta ranka, rašalu ir šioje dalyje nėra jokių pataisymų ar išbraukymų, kuriems esant, galėtų susidaryti prielaidos abejoti tikrąja testatoriaus valia. Pažymi, kad pakitusi rašalo spalva yra natūralus testamento pildymo rašikliu veiksnys, kadangi testamento surašymas reikalavo laiko. Mano, kad apeliaciniame skunde vadovaujamasi nepagrįstais spėjimais ir prielaidomis, byloje esantys duomenys neteikia pagrindo apeliantės išsakytų prielaidų egzistavimui, todėl šie argumentai teisiškai nepagrįsti. Pažymi, kad pagal 2014-01-09 Lietuvos notarų rūmų prezidiumo patvirtintą nutarimą Nr. 3 notaras, kuriam paskirtoje teritorijoje paveldėjimo byloms vesti yra ligoninė, į ligoninę vykti privalo, o kitas tos savivaldybės notaras gali vykti į ligoninę atlikti notarinio veiksmo. Mano, kad apeliantės nežinojimas apie sudaromą testamentą, kaip ji pati nurodo, neturi jokios įtakos testamento teisinei būklei ir nereiškia testamento sudarymo ir įforminimo pažeidimų. Taip pat nurodo, kad teismas tyrė ir vertino apeliantės argumentus dėl CK 1.91 str. taikymo pagrindų, tačiau jų nenustatęs, šį apeliantės reikalavimą motyvuotai atmetė.

11. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

12. 2018-09-26 gautas apeliantės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nesaisto šalių prašymai dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Galutinį sprendimą byloje teismas priima atsižvelgdamas į tai, kas buvo išnagrinėta bei aptarta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertina naujų po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų įrodymų, prašymų. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad reikia išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis, CPK 258 straipsnis), todėl apeliantės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės atsisakytina priimti, prašymas grąžintinas apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Nustatyta, kad ieškovų O. J. ir Ž. J. bei atsakovo M. J. tėvas P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), 2015-01-27 hospitalizuotas sunkios būklės, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (pagal TLK, kita ir nepatikslinta (duomenys neskelbtini)), pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), komplikacijos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). P. J. (duomenys neskelbtini) apie 11 val. ligoninėje sudarė testamentą. P. J. 2015-02-06 išsivystė (duomenys neskelbtini) (epikrizėje nurodant 2015-02-04 padaryta klaida perrašant duomenis iš ligos istorijos) ir (duomenys neskelbtini) 11.50 val. jis mirė. I. O. J. yra P. J. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) pirmoje santuokoje su V. J.. I. Ž. J. yra P. J. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), antroje santuokoje su L. J.. P. J. ir L. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-16 sprendimu, įsiteisėjusiu 2013-05-17, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. A. M. J. yra P. J. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) nesusituokusiems P. J. ir P. I., gimusiai (duomenys neskelbtini). O. J. ir Ž. J. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini), M. J., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, priėmė palikimą (duomenys neskelbtini), pateikdami pareiškimus apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Paveldėjimo procesas byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas. P. J., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, esančioje S. N. g. 3, Klaipėdoje, sudarytu oficialiu testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notarės G. K. (notarinio registro Nr. GB – (duomenys neskelbtini)), dalį jam priklausiusio turto – 0,1400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini), ir juose esančiu visu turtu (baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika ir kitu), lengvąjį automobilį „K. R.“, 1999 m., ir negyvenamąją patalpą – prekybos kioską (duomenys neskelbtini), paliko jauniausiajam sūnui M. J.. Testatoriaus vaikai iš ankstesnių santuokų ginčija testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti CK 1.89 straipsnyje ir CK 1.91 straipsnyje numatyti pagrindai.

18. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, įsitikinusi, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes šio pagrindo taikymą sąlygoja faktinės aplinkybės pagrįstos medicininiais dokumentais.

19. Vienas iš testamento negaliojimo pagrindų yra tai, kad jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Tačiau galimos situacijos, kai asmuo nėra pripažintas neveiksniu šioje srityje, tačiau kitiems įpėdiniams kyla rimtų abejonių, ar sudarydamas testamentą testatorius gebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

20. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Taigi sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Tačiau gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Pažymėta, kad teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors testatoriai testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Sutiktina, kad testatorių galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau testatoriai su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, jei nenustatyta, jog toks jų elgesys neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams. Taigi asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurį patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo.

21. Apeliantė įrodinėdama esant CK 1.89 straipsnyje įtvirtintą testamento negaliojimo pagrindą argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių pakartotinės ekspertizės nepagrįstumo ir neteisėtumo aplinkybių, kurios pasireiškė tuo, kad pakartotinę ekspertizę atlikusios ekspertės nepagrįstai nesirėmė kompleksine specialistų išvada, sąmoningai ignoravo savo srities profesorius A. G. ir J. V., kurie turi mokslinę ir praktinę patirtį savo srityse, nesirėmė sunkios P. J. sveikatos būklės duomenimis, nesirėmė P. J. gydymo įstaigoje nustatyta diagnoze – (duomenys neskelbtini), nesirėmė ieškovų ir jų kviestų liudytojų parodymais, išvadą pateikė remdamosi tik suinteresuotos kitos pusės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, ignoruodamos sunkios P. J. sveikatos būklės duomenis ir diagnozę, savo išvadų ekspertės nepagrindė, neturėjo specialiųjų žinių gastroenterologijos ir teismo medicinos srityse, visiškai netyrė haloperidolio poveikio P. J. būklei, teikdamos išvadas pakartotinės ekspertizės akte ekspertės nenurodė nė vieno psichiatrijos specialiųjų žinių šaltinio. Šie argumentai atmestini.

22. CPK 216 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

23. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas).

25. Kaip byloje nustatyta, ieškovų iniciatyva buvo atliktas P. J. medicininių dokumentų kompleksinis tyrimas, kurį atlikę trijų sričių specialistai pateikė kompleksinę 2015-03-20 išvadą Nr. A-KI-251-05: 1) haloperidolis yra stipriai veikiantis butirofenonų grupės antipsichozinis preparatas (neuroleptikas) ir yra naudojamas psichozių ir psichozinių būsenų: kliedesių ir haliucinacijų, sergant ūmine ir lėtine šizofrenija, paranoidinių sutrikimų bei manijos, gydymui. Be to, haloperidolio preparatai gali būti skiriami alkoholinės abstinencijos sindromui gydyti; 2) P. J. skirta haloperidolio dozė atsižvelgiant į P. J. somatinę sveikatos būklę buvo per didelė ir ji galėjo gerokai apsunkinti P. J. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 3) P. J. dekompensuota (duomenys neskelbtini) komplikavosi (duomenys neskelbtini), kurios eigą apsunkino ir alkoholinės abstinencijos sindromas. Esant tokiai (duomenys neskelbtini) būsenai ir jai progresuojant iki komos, be to, skyrus pakankamai stipriai veikiančius psichozinius vaistus, konkrečiai haloperidolį, P. J. negalėjo suvokti savo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) pasirašyto testamento turinio. Tai patvirtina P. J. (duomenys neskelbtini) progresuojanti eiga, privedusi prie komos būsenos, kuri (duomenys neskelbtini) pasibaigė P. J. mirtimi.

26. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos dalyvių nuomonę paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę iki šalių ir liudytojų apklausos, t. y. pagal medicininius dokumentus. Ekspertizę pavedė atlikti VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai, kurioje dirba į ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai. VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba pateikė į bylą 2016-01-13 ekspertizės aktą Nr.TPE-9/2015, kuriame yra pateikta išvada – P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), konstatuojamas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

27. Atsakovo atstovei P. l. nesutinkant su ekspertizės išvada, teismas nutarė apklausti byloje šalis ir liudytojus bei skyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atlikus ekspertizę buvo pateiktas 2016-12-21 ekspertizės aktas Nr. 82TPK-17/2016, kuriame buvo pateiktos išvados: 1) nėra faktinių duomenų apie tai, kad P. J. testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 2) (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota nepatikslinus P. J. pažinimo funkcijų lygio; 3) euforija ir savo būklės nesuvokimas negali būti vertinama kaip sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas ar visiškas negebėjimas suprasti visų savo veiksmų esmės ar negebėjimas jų valdyti; 4) P. J. skirta haloperidolio dozė neviršijo rekomendacinių vaisto skyrimo dozių ir ji neveikė tiesiogiai neigiamai jo pažinimo funkcijų.

28. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2018-01-25 nutartimi paskirta pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė P. J. psichinei būklei testamento sudarymo metu nustatyti. Nutartyje nurodyta, kad ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VTPT prie SAM) ekspertų komisijai, sudarytai atskiru Tarnybos direktorės įsakymu. 2018 m. vasario 6 d. VTPT prie SAM direktorės įsakymu Nr. 12P-7 „Dėl komisijos pakartotinei komisijinei pomirtinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti skyrimo“ sudaryta ekspertų komisija: Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras ekspertas S. S. ir Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus viršininkas, teismo psichiatras ekspertas V. D.. Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti savo veiksmų pasekmes? Klaipėdos apygardos teismas ekspertizei atlikti pateikė: civilinę bylą Nr. e2A-22-538/2018 (3 tomai); nutarties nuorašą; P. J. gydymo stacionare istorijas, 2 vnt. (originalai), iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės; P. J. asmens sveikatos istoriją, 1 vnt. (originalas), iš Priekulės PSPC; P. J. asmens sveikatos istoriją, 1 vnt. (originalas), iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos; CD, 3 vnt., voke 2 tomo pabaigoje.

29. 2018-04-16–2018-05-31 ekspertizės akto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad, pagal literatūros duomenis, hepatiniam smegenų pakenkimui priskiriamos 4 stadijos (1 stadijoje kliniškai aprašomi sutrikimai – miego sutrikimai, euforija ar nerimas, dėmesio sutrikimai, atminties sutrikimai; 2 – būdinga apatija, minimalūs orientacijos sutrikimai vietoje ir laike; 3 stadijoje – sąmonės sutrikimas (somnobuliacija iki stuporo), didelė dezorientacija; 4 stadija – koma). Medicininiuose išrašuose 2015-01-28 paminėtas tik 1-oje hepatinio smegenų pakenkimo stadijoje pasireiškiantis psichikos sutrikimo simptomas – euforija. Hepatinis smegenų pakenkimas diagnozuojamas kliniškai įvertinus paciento sąmonę, elgesį, pažinimo funkcijas bei motoriką (neištyrus asmens pažinimo funkcijų standartizuotais psichodiagnostiniais testais negalima teigti, kad buvo sutrikdyta asmens pažintinė veikla). Pažymėta, kad testatoriui kitų psichikos sutrikimo požymių neaprašoma, 2015-02-02 įraše pažymima, kad pacientas (duomenys neskelbtini). Testatoriaus psichikos būklės pablogėjimo iki testamento pasirašymo (duomenys neskelbtini) ir po pasirašymo iki (duomenys neskelbtini) (būklė pablogėjusi, vangus, neatsikelia iš lovos) neaprašoma. (duomenys neskelbtini) 11.00 val. įraše pažymėta, kad vystosi (duomenys neskelbtini). P. J. (duomenys neskelbtini) 11.50 val. konstatuota biologinė mirtis. Taip pat pažymėjo, kad liudytojų P. I., O. J., Ž. J., V. J., A. I. parodymai prieštaringi. Apibendrinant turimą medicininę dokumentaciją, civilinėje byloje esančią medžiagą P. J. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. P. J. (duomenys neskelbtini) nekonstatuojami labai gilūs pastovūs pažintinių funkcijų sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų atsakymas į teismo nutartimi pateiktą klausimą – P. J. (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. ekspertizė paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialiųjų žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių.

31. Teismo ekspertas, kaip ir kiti teismo proceso dalyviai, procese dalyvauja įgyvendindamas įstatymų nustatytas teises ir pareigas. CEPEJ rekomendacijose įtvirtintas eksperto statusas suponuoja vadinamąjį „eksperto profesinį suverenumą“. Tai reiškia, kad ekspertas, atlikdamas ekspertinio pobūdžio veiklą, vadovaujasi tik profesinėmis žiniomis, įstatymu ir sąžine. Eksperto profesinio nepriklausomumo principas atitinkamai yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas). Eksperto profesinis suverenumas (nepriklausomumas) reiškia, kad teismo ekspertui, dirbančiam konkrečioje ekspertizės įstaigoje, atliekant ekspertinio pobūdžio funkcijas negali daryti įtakos nei tarnybinis pavaldumas (jei tai yra valstybinė ekspertizės įstaiga), nei privatūs darbo santykiai (jei tai privati ekspertizės įstaiga).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismo paskirtą pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek apeliacinės instancijos teismo paskirtą komisijinę ekspertizę atliko I – aukščiausios kategorijos teismo ekspertai, todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių atliktos ekspertizės ekspertų kompetencija ir nešališkumas. Taigi esant tokiems bylos duomenims ir minėtoms ekspertizių išvadoms, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad P. J. (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

33. Dėl apeliantės nurodytų galimų profesinės etikos pažeidimų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Teismo ekspertą profesinės etikos kodekso pažeidimai, jei jie buvo padaryti, yra eksperto drausminės atsakomybės klausimas, kuris nėra šios civilinės bylos dalykas. Skundus dėl Teismo ekspertą profesinės etikos kodekso pažeidimą nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba ir šios aplinkybės ekspertizės akto teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis konsultacine išvada ir pirminės ekspertizės išvada, nes, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, kt.). Kaip nustatyta Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše, teismo psichiatrijos ekspertizė – teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekdamas atsakyti į specialius teismo psichiatrijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Teismo psichiatras ekspertas – asmuo, turintis teismo psichiatro eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

35. Be to, konsultacine išvada ir pirminės ekspertizės išvada prieštarauja notarės G. K. ir testatorių gydžiusio gydytojo A. L. paaiškinimams. Notarė nurodė, kad pas testatorių vyko du kartus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), testatorius pats nurodė, kam nori palikti turtą, buvo nekomplikuotos sveikatos būklės, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, pats pasirašė testamentą. Gydytojas A. L. nurodė, kad P. J. gydėsi 2 kartus, pacientas buvo jį įspėjęs, kad bus sudarytas testamentas ligoninėje, palikimas bus skirtas mažajam sūnui M. J., jo apsisprendimas buvo nemomentinis, testamentą vertino adekvačiai; būklė pablogėjo tik mirties išvakarėse, jokių abejonių dėl jo psichinės būsenos nebuvo, buvo skiriamas haloperidolis dėl žagsėjimo, haloperidolio dozė nepaveikė jo mąstymo ir jis išliko toks pat. Po notarės atvykimo kitą dieną atliekant procedūrą pasakojo apie savo gyvenimą, buvo galima pasikalbėti plačiau, iš pradžių būklės nevertino kritiškai, vėliau ieškojo informacijos apie gydymą, donorystę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek notarės, tiek gydytojo A. L. paaiškinimuose nurodyta P. J. būklė atitinka paskutinių ekspertizių išvadose konstatuotą P. J. būklę testamento sudarymo metu, akivaizdu, kad šie asmenys suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl vertinti kritiškai šių liudytojų paaiškinimus nėra pagrindo.

36. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

37. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, P. J., pagal ligos eigą suprasdamas, kad mažiausias vaikas M. J. neilgai trukus gali likti augti be tėvo globos, norėjo jį aprūpinti, kad turėtų kur gyventi, o viena jį auginti liksianti mama turėtų kokį nors pajamų šaltinį sūnui išlaikyti. Testamento sudarymo motyvus jis buvo nurodęs ir gydytojui, ir notarei. Tarp ieškovės O. J. ir jos tėvo P. J. vyko teisminis ginčas dėl turto, kuris pasibaigė Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nutartimi, įsiteisėjusia 2014-09-25, patvirtinus šalių 2015-09-15 sudarytą taikos sutartį. Atsakovo atstovės pagal įstatymą paaiškinimais, po šio ginčo P. J. ir O. J. beveik nebebendravo arba bendravo tik formaliai. Įvertinus šias aplinkybes, suprantamas ir testatoriaus noras, kad mažiausiasis sūnus turėtų jam priklausantį būstą, kurio nereikėtų dalytis su kitais įpėdiniais, ir tokiu būdu būtų išvengta ginčų, taigi sudaryto sandorio esmė ir turinys taip pat nekelia abejonių, kad P. J. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik teismo ekspertizės išvada, bet ir visais byloje esančiais įrodymais ir juos vertino bei padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas.

40. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

42. Apeliantė argumentuoja, kad, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai byloje įrodinėjo, kad testamentas buvo sudarytas testatorių įkalbinėjant (vyko net du kartus), o įforminimas atliktas paskubomis (iš anksto atspausdinus iš esmės visą testamentą, o turinį pildant skubiai pagal P. I. nurodymus), kad testamento procedūros nepastebėtų kiti įpėdiniai pagal įstatymą P. J. vaikai ir L. J..

43. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos 10-ojo notaro biuro notarė G. K. pas testatorių vyko du kartus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), abu kartus testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Tiek pirmojo vizito metu, tiek ir per antrąjį vizitą jokių įtarimų, kad testatorius gali kažko nesuprasti, būti suklaidintas ar apgautas, nebuvo. Viso bendravimo metu testatorius bendravo normaliai, atsakinėjo į visus su testamento sudarymu susijusius klausimus, nurodydamas, kiek turi vaikų, dėl kokių priežasčių ir kokį turtą nori palikti testamentu. Du kartus, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo vykta dėl to, kad atvykus pirmą kartą, testatorius neturėjo dokumentų, leidžiančių identifikuoti turtą.

44. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių teisėjų kolegija galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad P. J. buvo siekiama suklaidinti ir taip jį palenkti sudaryti sandorį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tiek notarė, tiek P. J. gydęs gydytojas A. L. nurodė, kad P. J. suprato, kad testamentu palieka turtą mažiausiajam sūnui M. J., turtą mažiausiajam sūnui testamentu norėjo palikti todėl, kad siekė apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Pažymėtina ir tai, kad turtą ginčijamu testamentu testatorius paliko ne P. I., o jauniausiajam savo sūnui M. J.. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš didelės P. J. priklausiusio turto masės jis sūnui M. J. paliko turto dalį – du žemės sklypus, namą (kuriame kartu su juo ir jo mama gyveno) su priklausiniais bei jame esančiais buičiai reikalingais daiktais, automobilį ir komercinės paskirties kioską.

45. Atmestini apeliantės argumentai, kad nors ieškovai išreiškė abejones dėl testatoriaus parašo tikrumo, teismas neskyrė ekspertizės parašo tikrumui nustatyti.

46. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės prašymą skirti dokumentų rašysenos ekspertizę aiškiai ir išsamiai nurodė atmetimo motyvus. Teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus P. J. parašus testamente ir paciento sutikimuose hospitalizuojant, abejonių dėl parašo tikrumo nekilo. Šiuos teismo argumentus patvirtina byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai), iš kurių matyti, kad testamentą pasirašė pats testatorius ir jo parašas iš esmės nesiskiria. Be to, ieškovai neteikė prašymo apeliacinės instancijos teismui skirti rašysenos ekspertizę.

47. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad buvo pažeista testamento sudarymo tvarka.

48. Notaro veiklą reglamentuoja notariato įstatymas. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė-teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. ir G. P. v. „If P &C Insurance AS“ ir UADB „PZULietuva“, bylos Nr. 3K-3-405/20I3).

50. Pažymėtina, kad Notariato įstatyme nenumatyta, jog notarui vykstant į ne jam priskirtą teritoriją paveldėjimo byloms vesti yra privalu gauti privalančio vykti notaro negalėjimą atlikti notarinį veiksmą patvirtinančius duomenis. Tai būtų nesuderinama su notarinių veiksmų atlikimo principais ir siekiu tinkamai aptarnauti gyventojus, neproporcingai suvaržytų asmenų, kuriems reikalingas neatidėliotinas notarinis veiksmas, teises. Notarė G. K. atlikdama notarinį veiksmą ligoninėje, kuri yra ne jai priskirtoje teritorijoje paveldėjimo byloms vesti, jokių imperatyvių teisės normų nepažeidė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad draudimo vykti kitam notarui į ligoninę nėra.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011).

52. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, testamento sudarymo data, testatoriaus anketiniai duomenys bei tipinės informacinio pobūdžio testamento nuostatos atspausdintos, rengiantis testamento sudarymui notaro biure, o testamento – testatoriaus patvarkymo dėl turto – surašymas ranka ir patvirtinimas ligoninėje nėra testamento sudarymo ir įforminimo pažeidimas. Netikslumas ligoninės pavadinime netrukdo identifikuoti testamento sudarymo vietos. Testamento abiejuose egzemplioriuose nėra jokių taisymų ir prirašymų. Testamentą patvirtinusios notarės biure palikto testamento egzemplioriuje, nurodant notaro atlyginimą už notarinį veiksmą, padarytas pataisymas iš 20 eurų į 50 eurų ir skliausteliuose prie sumos litais nurodyta valiuta eurai, šie pataisymai ir netikslumai testamento turiniui ir testatoriaus valios išraiškai jokios reikšmės neturi.

53. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Todėl kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais ir nesudarančiais pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

55. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, 500 eurų bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui atsakovo pusėje notarei G. K. priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. J. trečiajam asmeniui notarei G. K. 500 eurų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsisakyti priimti ieškovės O. J. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.