Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linstata“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-771-584/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės projektai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linstata“, teisme priėmus atsakovės UAB „Panemunės projektai“ prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, pareiškė ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Panemunės projektai“ 599,50 Eur skolą, 105,35 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus: sąmatą UAB „Panemunės projektams“, 2017 m. gegužės 2 d. aktą Nr. 5, el. laiškus. Apeliantė nurodė, kad atliktų darbų aktas atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir atsakovė 2017 m. gegužės 25 d. gavusi atliktų darbų aktą, jį priėmė, jokių pastabų nepareiškė, pateikto atliktų darbų akto neginčijo, o tai patvirtina, kad atsakovė atliktus darbus priėmė.

13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiamų naujų įrodymų.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už statybos rangos darbus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.

16. Tarp šalių kilęs ginčas dėl 599,50 Eur sumos už ieškovės atliktus rangos darbus atlyginimo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp ieškovės bei atsakovo 2017 m. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl objekto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo, užarmavimo ir padengimo struktūra apie 60 kv. m. namo fasado ploto. Rašytinių rodymų apie tai, kad dėl kainos dydžio ar darbų atlikimo laikotarpio, apmokėjimo sąlygų buvo susitarta, byloje nepateikta. Taigi, visi iškilę klausimai dėl darbų buvo sprendžiami žodžiu. Šalių susitarimas dėl rangos buvo žodinis, o tai sunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą.

17. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai. Kadangi sutartis buvo sudaryta žodžiu, šalys įrodinėti tolimesnius susitarimus bei atliktų darbų kiekius, jų pridavimus bei kainą gali visomis įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir žodiniais paaiškinimais (CPK 177, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad šalys statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto nėra pasirašiusios, ieškovė nurodė, kad aktas nebuvo pasirašytas dėl tarpusavio pasitikėjimo, o atsakovė nurodė, kad aktas nebuvo pasirašytas dėl to, kad darbai nebuvo baigti, o dalis darbų buvo atlikti nekokybiškai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė sutiko, kad sutarti darbai nebuvo baigti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017 m. gegužės 26 d. surašė aktą dėl statybos trūkumų, kuriame nurodė, kad ieškovės atlikti darbai Plento g. 4, yra su trūkumais, t. y.: 1) nesuvestas namo polistirolio geometrija namo kampuose; 2) armavimo tinklelis netinkamai fiksuojamas armavimo mišinyje, t. y. išlindęs iš armavimo mišinio; 3) langų angokraščių lygis nesuvestas į vieną horizontalų lygį, skirtumas tarp langų angokraščių1-2 cm; 4) aukštus atkurianti juostelė, suformuota nesilaikant struktūros dengimo technologijos, darbininkai plėvelei leido sudžiūti ant sienos ir ji po to bus pašalinta, pažeidžiant struktūros sluoksnį; 5) nebuvo tinkamai suformuoti užbaigimo profiliai, jie nebuvo tinkamai suvesti, dėl to vietoj to, kad suformuoti aštrų kampą, tarp jų gavosi 1 cm tarpelis. Atsakovė prašė ieškovės trūkumus pašalinti per 7 dienas ir baigti pradėtus darbus. Ieškovė per nustatytą terminą atliktų darbų trūkumų nepašalino, todėl atsakovė 2017 m. birželio 15 d. surašė aktą dėl trūkumų nepašalinimo ir darbų nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė nevykdė atsakovės reikalavimų ir neištaisė statybos broko, dėl to atsakovė nutraukė tarpusavio darbą su ieškove ir informavo, kad samdo naują rangovą, kuris baigs ieškovės neatliktus darbus bei ištaisys nekokybiškai atliktus statybos darbus. Net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita. 2017 m. gegužės 25 d. ieškovei atsakovei išrašė 999,50 Eur PVM sąskaita – faktūra LIN Nr. 0073. Atsakovė 2017 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedimu pagal pateiktą Sąskaitą sumokėjo 400 Eur. Likusi neapmokėta dalis – 599,50 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovė darbų iki galo neatliko, o dalis atliktų darbų buvo atlikti nekokybiškai dėl ko atsakovė pasitelkė kitus asmenis ieškovės darbų trūkumams pašalinti.

19. CK 6.665 straipsnyje numatytos tokios rangovo atsakomybės taisyklės: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas apima ne tik kainos sumažinimą, bet ir jos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

20. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

21. Atsakovei įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius ieškovės darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip minėta, tai yra alternatyvūs gynybos būdai, kurie negali būti taikomi tuo pat metu toje pačioje dalyje, tačiau gali būti taikomi tuo pat metu skirtingose dalyse, t. y. jei kainos mažinimas nepadengia visų trūkumų šalinimo išlaidų, užsakovas gali reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas dalyje, kuri viršija kainos mažinimo sumą, tačiau sumos negali persidengti. Byloje nustatyta, kad atsakovė nustatė terminą ieškovei ištaisyti trūkumus, tačiau ieškovė trūkumų neištaisė, todėl atsakovė galėjo rinktis alternatyvų savo teisių gynimo būdą. Taip pat pažymėtina, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Šiuo atveju, darbų trūkumai nustatyti byloje pateiktais įrodymais ir liudytojų A. P., D. Š., o atsakomybę šalinančių darbų trūkumų atsiradimo priežasčių ieškovė neįrodė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skolų suderinimo aktais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, nes atsakovės skolos nurodymas skolų suderinimo aktuose lėmė netinkamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų vykdymas. Toks atsakovės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo faktas nėra teisinis pagrindas, lemiantis pagrindinės rangovo teisės pagal rangos sutartį – gauti užmokestį už atliktus darbus – atsiradimą. Tokie įrodymai galėtų būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškove, jei pagrindą padaryti tokią išvadą sudarytų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-423/2011).

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, todėl teismas spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, įvertino šalių paaiškinimus, sąskaitą, liudytojų A. P., D. Š. parodymus, 2017 m. gegužės 26 d. aktą dėl statybos trūkumų bei nuotraukas, namo projekto dalį, 2017 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurie patvirtino, jog ieškovė darbų nebaigė dėl to, jog jie buvo atliekami nekokybiškai. Ieškovė apie darbų trūkumus buvo įspėta, jų nešalino, todėl šalys sutartį nutraukė, o liudytojas D. Š. ginčo objekte darbus pabaigė bei ištaisė ieškovės darbų defektus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje akto dėl atliktų darbų nėra, ieškovė darbų nebaigė dėl dalies jų netinkamo atlikimo ir nepabaigimo, todėl atsakovės atsiskaitymas ieškovei, laikytinas tinkamu.

24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl teismas apeliacinį skundą atmeta ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

26. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.