Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ atstovams, vadovui M. D. ir advokatei Jūratei Liauksminaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Proherus“ ieškinį pareikštą atsakovams mažajai bendrijai (toliau MB) „Imedus“ ir L. Ž., dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

50. Byloje nustatyta, kad L. Ž. su UAB „Proherus“ 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį (t. I, . 22-25), transporto vadovo pareigoms. Be kitų įsipareigojimų Darbo sutarties 10.3 punktu, atsakovas įsipareigojo saugoti komercines paslaptis; nenaudoti savo, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis pas darbdavį ar kitaip prieinamos ir priklausančios darbdaviui (10.6 punktas); neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jos klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia pačią įmonę ar ji buvo perduota įmonei ar darbuotojui trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas. Šis įsipareigojimas išlieka galioti nepriklausomai nuo to, ar šios komercinės paslaptys susiję su darbuotojo funkcijomis, ar ne. Komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos įmonė nori išlaikyti konfidencialiais. Komercinėmis paslaptimis laikomi šie duomenys: įmonės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias įmonė pati parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis įmonės ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, klientų, partnerių, tiekėjų ir klientų sąrašai, technologijos, įrengimai, darbo grafikai ir t.t. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką įmonės pritarimą bet kokiai išimčiai dėl komercinių paslapčių įsipareigojimų (10.7 punktas); darbuotojo įsipareigojimai saugoti komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją išlieka ir po darbo santykių pasibaigimo 3 (trims) metams (10.10 punktas).

51. 2020 m. kovo 5 d. atsakovas L. Ž. pasirašytinai susipažino su UAB „Proherus“ direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. įsakymu patvirtintais Transporto vadovo pareiginėmis nuostatomis (t. I, b. l. 26-30), kuriuos be kita ko nustatyta, kad atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą ir panaudojimą saviems tikslams (10.5 punktas); saugoti įmonės konfidencialią informaciją (8.9 punktas).

52. L. Ž. 2023 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą atlesti jį iš darbo savo noru (t. I, b. l. 18). Darbo santykiai nutrūko 2023 m. balandžio 24 d.

53. Vykdydamas darbo funkcijas atsakovas L. Ž. turėjo pilną prieigą prie Ekspedicijos valdymo sistemos „Delivera“ (t. I, b. l. 31), t. y. visos su ieškovės veikla susijusios informacijos.

54. Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė kietojo kuro prekybą ir gavo bendrai 674 076,94 Eur pajamų (su PVM) (t. I, b. l. 14-15), tarp kurių ir pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB (duomenys neskelbtini)“.

55. Ieškovė taip pat teikė transporto paslaugas 2016-2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. I, b. l. 44)

56. MB „Imedus“ įsteigta 2019 m. spalio 28 d., kurios savininkas ir vadovas yra L. Ž. (t. I, b. l. 19-21). Viešai prieinamais duomenis MB „Imedus“ 2022 metais pardavimo pajamos išaugo iki 461 284 Eur, nuo praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais (2000-2001 metais) gautų 9 310 – 6 000 Eur pajamų (t. I, b. l. 45-49). Deklaruojama veikla: krovinių gabenimo ir ekspeditorių veikla; programinė įrangos leidyba; konsultacinė ir susijusi veikla, bei kt.

57. Bylos duomenis ieškovės 2022 metais buvę tiekėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. I, b. l. 16-17), taip pat buvo ir MB „Imeda“ tiekėjai laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. (t. I, b. l. 197-198).

58. Byloje nustatyta, kad atsakovė MB „Imedus“ kietąjį kurą pradėjo pardavinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. lapkričio 10 d. ir prekyba tęsiama iki šiol (t. I, b. l. 178-179, DOK-11972).

Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi

59. Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo reglamentuoja CK 1.116 straipsnis ir 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva, Direktyva), taip pat Konkurencijos įstatymas.

60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas, neteisėtai gavęs ar naudojantis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuruoja, atsakomybė jam kyla ne tik pagal komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 82 punktas).

61. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, sąrašas.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 47 punktas). Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos. Komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38-41 punktai).

63. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją – komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 50-51 punktai, bei juose nurodyta teismų praktika ir mokslinė doktrina).

64. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje įrodinėjo, kad duomenys apie klientus, su kuriais buvo vykdoma kietojo kuro prekyba, klientų kontaktai, pardavimo kiekiai ir kainos, klientų pirkimų poreikių apimtys ir kt., sudarė jos komercinę paslaptį. Nurodė, kad tiek pagal Darbo sutarties nuostatas, tiek pagal atsakovo L. Ž. pareigybės nuostatas, jis buvo įsipareigojęs neatskleisti ir nesinaudoti komercinę paslaptį sudarančia informacija. Pažymėtina, kad nors ieškovė teigė, jog su atsakovu buvo pasirašytas ir atskiras Konfidencialumo susitarimas, tačiau toks susitarimas, pasirašytas abiejų šalių, byloje nėra pateiktas. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės argumentų šiuo aspektu. Byloje kilo ginčas ar duomenys apie klientus, kuriems buvo parduodamas kietasis kuras, bei kurių poreikis pirkti kietąjį kurą, kaip paaiškino ieškovės vadovas, buvo žinomas dėl ieškovės vykdytos krovinių pervežimo veiklos, laikytini komercine paslaptimi.

65. Teismas iš dalies sutinka su atsakovų pozicija, kad aukščiau aptartose Darbo sutarties nuostatose, iš esmės visa informacija susijusi įmonės veikla, yra priskiriama komercinės paslapties turiniui. Tačiau vien tik informacijos (ne)įvardijimas kaip komercinės paslapties nėra lemiamas. Kaip yra pažymėta, kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, ūkio subjektui neprivaloma tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).

66. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra su klientais susijusi informacija (pvz., darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, geroji praktika) gali tapti neatsiejama su klientais tiesiogiai dirbusių darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ir dėl šios priežasties nepripažįstama komercine paslaptimi pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023, 67 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

67. Nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023), be kita ko nurodyta: vien ta aplinkybė, kad tam tikra informacija konfidencialumo susitarime darbdavio yra nurodyta kaip konfidenciali, nėra pakankama spręsti dėl šios informacijos atitikties visiems komercinės paslapties ar kitos saugomos konfidencialios informacijos požymiams; kadangi konfidencialumo susitarimas yra viena iš priemonių komercinėms paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti, tokio susitarimo sudarymas gali patvirtinti tik ieškovo pastangas apsaugoti tam tikrą informaciją, kaip vieną iš komercinės paslapties požymių, tačiau savaime nepatvirtina susitarime nurodytos informacijos slaptumo ir komercinės vertės; aplinkybė, kad atsakovė gavo pajamų iš pardavimų klientams, kurie yra ir ieškovės klientai, taip pat nepatvirtina nei informacijos apie tai, kas yra ieškovės klientai, slaptumo, nei būtent slaptumo nulemto tokios informacijos vertingumo; ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se paprastai nelaikomas komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; vien faktas, kad ieškovė yra pardavusi prekes ar teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu.

68. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad klientai kurie buvo suinteresuoti pirkti kietąjį kurą, taip pat ir tiekėjai, be kita ko, atsižvelgiant į aktualias konkrečios rinkas sąlygas, buvo žinomi dėl ieškovės vykdytos krovinių pervežimo veiklos, todėl ir buvo imtasi bendradarbiavimo perkant – parduodant kietąjį kurą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad apariamų dviejų klientų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiai buvo žinomai ne iš įprastinę kietuoju kuru vykdytos prekybos, bet iš teiktų pervežimo paslaugų pastariesiems subjektams 2016–2022 metų laikotarpiu (t. I, b. l. 44). Būtent dėl ilgalaikio bendradarbiavimo teikiant pervežimo paslaugas, ieškovė turėjo informaciją apie perkamus kiekius, dažnumą, klientų kontaktus ir kt., t. y. tokie klientai buvo žinomi ne įprastiniu būdu gaunant informaciją apie konkrečius klientus dėl viešai prieinamos informacijos, bet vykdytos veiklos pasekoje. Teismo vertinimu, tokia informacija apie konkrečius klientus, šiuo atveju, atitinka komercinės paslapties slaptumo, vertingumo ir konkurencinio pranašumo požymius, todėl pripažintina komercine paslaptimi.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

69. Ieškovė pareikštus reikalavimus grindžia KĮ 15 straipsnio ir CK 1.116 straipsnio nuostatomis. Pasisakydamas dėl CK ir Konkurencijos įstatymo normų santykio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama tiek turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, tiek tokio tikslo neturint. Asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Konkurencijos įstatymas šiuo atveju netaikomas. Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymas, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto taip pat atribojama pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos, – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 82, 83 punktai).

70. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose kasacinės instancijos teismo yra nurodyta, jog aplinkybė, kad pats komercinių paslapčių savininkas dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendė pasitraukti iš rinkos neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 49 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Todėl, atsakovų argumentai, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tęsi prekybą kietuoju kuru, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

73. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad prekybą kietuoju kuru pirkėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė pradėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d.; paskutinis pardavimas – 2022 m. lapkričio 8 d. Iš ieškovės pateiktos pardavimų suvestinės (t. I, b. l. 14-15) matyti, kad intensyviausiai buvo prekiaujama 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais; spalio mėnesį pirkimai mažėjo ir lapkričio mėnesį buvo tik vienas pirkimas. MB „Imedus“, jos savininkui ir vadovui L. Ž., dar dirbant UAB „Proherus, prekybą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2022 m. rugsėjo 30 d., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2022 m. lapkričio 10 d. Taigi, akivaizdu, kad MB „Imedus“ veiklos ekonominė nauda buvo proporcinga ieškovės paradimams, MB „Imedus“ pasinaudojant jos savininko ir vadovo L. Ž. gauta ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Nustatytos aplinkybės, leidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra iš esmės pagrįsti. Teismo nuomone, nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, šiuo atveju nepaneigia atsakovų byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniai paaiškinimai, kad L. Ž. neatliko jokių klientų viliojimo veiksmų, o sprendimas nepirkti iš ieškovės buvo nulemtas kitų aplinkybių (t. I, b. l. 123-124). Nei teisniu reguliavimu, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis yra ūkio subjektų apsisprendimo motyvai, sprendžiant klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį. Tačiau, teismas sutina su atsakovų pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindas spręsti dėl ieškovės patirtos žalos, negavus pajamų teikiant transporto paslaugas, nes byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad atsakovė MB „Imedus“ apskritai užsiima konkuruojančia veikla, t. y. krovinių pervežimu. Todėl spręstina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo praradus pajams iš transporto veiklos negali būti tenkinamas.

Dėl žalos dydžio

74. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimu, nurodyta, kad žala gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), todėl tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 89, 93 punktai). Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantamos taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 83 punktas).

75. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia negautomis pajamomis. Dalyje dėl prarastų dviejų klientų vykdant kietojo kuro projektą, ieškovė prašė priteisti 102 402 Eur (9 mėn. x 11 378 Eur) negauto bendrojo pelno iš prekybos kietuoju kuru, už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. pareiškimu (DOK-15774) sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti 72 216 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro grynasis pelnas, t. y. iš 102 402 Eur atimant kaštus ir 15 proc. pelno mokestį.

76. Ieškovės skaičiavimu (DOK-15774), iš vidutiniškai, kad mėnesį negautų pajamų 11 378 Eur atėmus kintamąsias išlaidas (darbo užmokestis, telefono paslaugos kuro išlaidos ir kt.) bei pastoviąsias išlaidas (ofisas, buhalterija, draudimai, licenzijos ir kt.), kurios sudaro bendrą 1 938,30 Eur sumą, gautinos pajamos būtų sudarę 9 440 Eur/mėn., t. y. viso per 9 mėn. 84 960 Eur. Atėmus 15 proc. pelno mokestį, negautas grynasis pelnas sudaro 72 216 Eur.

77. Atsakovai, dėl ieškovės pateikiamų skaičiavimų, nurodė, kad negautos pajamos skaičiuojamos imant laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. spalio mėn., tačiau įtraukia ir 2022 m. lapkričio mėn. duomenis, be to, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nurodyta kita suma, nei ieškovės pateikiamoje lentelėje. Su atsakovų nurodytomis, ieškovės skaičiavimo klaidomis, teismas sutinka, todėl iš ieškovės nurodomos pardavimo pelno sumos 34 134 Eur prieš kaštus, atima 2022 m. lapkričio 8 d. gautas pajams (724,50 Eur), skirtumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (483 Eur), bei gautas pajamas iš 2022 m. rugsėjo 12 d. pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (950,40 Eur). Taigi, bendra trijų mėnesių ieškovės gautų pardavimų suma prieš kaštus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 32 249,10 Eur; vieno mėnesio vidurkis – 10 749,70 Eur. Atėmus ieškovės nurodomus vieno mėnesio kaštus ir 15 proc. pelno mokestį, gaunama suma – 67 409,50 Eur.

78. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus pardavimų pelnas prieš kaštus 2022 m. rugpjūčio mėn. sudarė 9 818,70 Eur, 2022 m. rugsėjo mėn. – 20 470,58 Eur, 2022 m. spalio mėn. – 1 654,27 Eur, 2022 m. lapkričio mėn. – 724,50 Eur.

80. Atsakovų pateiktais duomenimis, atsakovės pardavimų pelnas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. spalio mėn. sudarė 12 615 Eur, 2022 m. lapkričio mėn. – 3 373,50 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. – 6 607,50 Eur, 2023 m. sausio mėn. – 4 330 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 970,45 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 435, 55 Eur, 2023 m. balandžio – liepos mėn. pardavimų pajamų negauta, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 16 721,25 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 3 756,15 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 869,40 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – 1 207,50 Eur, 2023 m. gruodžio mėn. – 707,70 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 1 555,50 Eur.

81. Kaip nustatyta byloje, atsakovai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybą pradėjo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Atsakovai kaštų apskaičiavimo byloje neteikė ir negrindė jokiais duomenimis. Ieškovė prašydama priteisti žalos atlyginimą, pateikė kaštų skaičiavimus, kuriuos, kartu su 15 proc. pelno mokesčiu išskaičiuoja iš prašomos priteisti žalos sumos. Nors atsakovai, laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė pirminių apskaitos dokumentų pagrindžiančių apskaičiuotus kaštus, tačiau teismo vertinimu tiksliais apskaičiuoti patiriamus kaštus, kiek jie susiję su kiekvienu klientu, bendrovei vykdant veiklą, apskritai būtų pernelyg sudėtinga ir tokios įrodinėjimo pareigos nustatymas būtų pernelyg aukštas, neatitinkantis nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, juolab, kad atsakovai nenurodė jokių racionalių argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti ieškovės apskaičiuotų kaštų objektyvumu. Be to, kaip teisingai byloje pažymėjo ieškovė, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 59 punktas).

82. Kaip nurodyta aukščiau, tiek pagal atsakovų, tiek pagal ieškovės pateikiamus duomenis, gaunamos pajamos iš prekybos kietuoju kuru skirtingais mėnesiais esmingai skiriasi, pagal atsakovų pateiktus duomenis 2023 m. balandžio – liepos mėn. pardavimų pajamų apskritai negauta, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės apskaičiuojamas vidurkis pagal pelningiausius mėnesius yra tinkamas būdas negautoms pajamoms apskaičiuoti, nes akivaizdu, jog ieškovė nurodomo vidurkio – 11 378 Eur (teismo skaičiavimu 10 749,70 Eur) negalėjo tikėtis gauti kiekvieną metų mėnesį. Todėl, teismas ieškovės negautas pajams apskaičiuoja pagal atsakovų gautą pardavimų pelną, kas viso sudaro 32 064,75 Eur (2022 m. gruodžio mėn. – 6 607,50 Eur, 2023 m. sausio mėn. – 4 330 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 970,45 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 435, 55 Eur, 2023 m. balandžio – liepos mėn. pardavimų pajamų negauta, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 16 721,25 Eur).

83. Ieškovė prašo taikyti solidarią atsakovų L. Ž. ir MB „Imedus“ atsakomybę. Reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 55 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad L. Ž., būdamas MB „Imedus“ savininku ir vadovu, dar dirbdamas pas ieškovę pradėjo prekybą su ieškovės klientais (2022 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais), kurią tęsė tiek iki darbo santykių nutraukimo 2023 m. balandžio mėnesį, tik vėliau. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju reikalavimas priteisti žalą solidariai, laikytinas teisiškai pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisiant 32 064,75 Eur sumą. Ieškovė teikdama ieškinį už materialinį reikalavimą sumokėjo 1 754 Eur žyminio mokesčio ir 55 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus iki 72 216 Eur (DOK-15774), mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 1 308 Eur. Vadovaujantis 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovei grąžintina 446 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu „Citadele“ banke. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 44,40 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 605 Eur žyminio mokesčio (1 363x44,40 proc.).

85. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo L. Ž. ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės MB „Imedus“ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87. Ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 9 982,50 Eur (t. II, b. l. 3-7), atsakovo L. Ž. – 9 637,65 Eur (t. II, b. l. 9-15, 26-28). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 4 432,23 Eur (9 9637,65 x 44,40 proc.), atsakovo L. Ž. naudai iš ieškovės priteistina 5 358,53 Eur (9 637,65 x 55,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priteistinas sumas iš ieškovės atsakovo L. Ž. naudai priteistina 926,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius ieškovės naudai iš atsakovų priteistiną žyminio mokesčio sumą, iš viso atsakovo L. Ž. naudai iš ieškovės priteistina 321,30 Eur (926,30 Eur – 605 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Proherus“, juridinio asmens kodas 303379971, 446 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu „Citadele“ banke

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“, juridinio asmens kodas 303379971, naudai iš atsakovų L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir mažosios bendrijos „Imedus“, juridinio asmens kodas 305307401, solidariai 32 064,75 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (32 064,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (32 064,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės mažosios bendrijos „Imedus“, juridinio asmens kodas 305307401.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“, juridinio asmens kodas 303379971, atsakovo L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., naudai 321,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.