Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų mažosios bendrijos „Imedus“ ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pradinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Imedus“ ir L. Ž. dėl nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl procesinio teisių perėmimo

22. UAB „Korifėjus“ 2024 m. liepos 24 d. teismui pateikė 2024 m. liepos 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Proherus“ neatlygintinai perleido naujajai kreditorei UAB „Korifėjus“ reikalavimo teises į atsakovus pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

23. Procesinį teisių perėmimą reglamentuojančio CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2024 m. liepos 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo teisių perleidimui konstatuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nusprendžia, kad, pradinei kreditorei šioje civilinėje byloje perleidus savo reikalavimo teises, yra pagrindas pakeisti ieškovę UAB „Proherus“ jos procesinių teisių perėmėja UAB „Korifėjus“ (CPK 48 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Ž. su UAB „Proherus“ 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, atsakovas ėjo transporto vadovo pareigas. Darbo sutarties sąlygose numatyta, kad atsakovas įsipareigoja: a) saugoti komercines paslaptis (10.3 papunktis); nenaudoti savo, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis pas darbdavį ar kitaip prieinamos ir priklausančios darbdaviui (10.6 papunktis); neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jos klientais, nepaisant, ar tokia informacija liečia pačią įmonę, ar ji buvo perduota įmonei ar darbuotojui trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas. Šis įsipareigojimas išlieka galioti nepriklausomai nuo to, ar šios komercinės paslaptys susijusios su darbuotojo funkcijomis, ar ne. Komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos įmonė nori išlaikyti konfidencialiais. Komercinėmis paslaptimis laikomi šie duomenys: įmonės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias įmonė pati parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis įmonės ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, klientų, partnerių, tiekėjų ir klientų sąrašai, technologijos, įrengimai, darbo grafikai. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką įmonės pritarimą bet kokiai išimčiai dėl komercinių paslapčių įsipareigojimų (10.7 papunktis).

26. 2020 m. kovo 5 d. atsakovas L. Ž. pasirašytinai susipažino su UAB „Proherus“ direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. įsakymu patvirtintomis Transporto vadovo pareiginėmis nuostatomis, kuriose, be kita ko, nustatyta atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą ir panaudojimą saviems tikslams (10.5 papunktis), pareiga saugoti įmonės konfidencialią informaciją (8.9 papunktis).

27. L. Ž. 2023 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą atlesti jį iš darbo. Darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2023 m. balandžio 24 d.

28. Vykdydamas darbo funkcijas, atsakovas L. Ž. turėjo prieigą prie UAB „Proherus“ ekspedicijos valdymo sistemos „Delivera“, t. y. visos su bendrovės veikla susijusios informacijos.

29. Byloje nustatyta, kad UAB „Proherus“ nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė kietojo kuro prekybą ir gavo 674 076,94 Eur pajamų (su PVM), tarp kurių ir pajamos iš UAB „Holz Riva“ bei UAB Timberware LT“.

30. Ieškovė taip pat teikė transporto paslaugas 2016 – 2022 metais klientams UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“.

31. Atsakovė MB „Imedus“ įsteigta 2019 m. spalio 28 d., jos savininkas ir vadovas yra L. Ž. Pagal viešus duomenimis, MB „Imedus“ 2022 metais pardavimo pajamos išaugo iki 461 284 Eur, 2021 – 2022 metais gauta 5 001 – 10 000 Eur pajamų, bendrovės veikla – krovinių gabenimo ir ekspeditorių, programinė įrangos leidyba, konsultacinė ir susijusi veikla, kita veikla.

32. Bylos duomenimis, ieškovės 2022 metais buvę tiekėjai UAB „Alfaplasta“, UAB „Gad Energy“, UAB „Spaivikta“, UAB „Baltijos Delta“, UAB „Mplius“, UAB „Biowood Nordic“, taip pat buvo ir MB „Imedus“ tiekėjai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovė MB „Imedus“ kietojo kuro pardavimą UAB „Timberware LT“ pradėjo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o UAB „Holz Riva“ – nuo 2022 m. lapkričio 10 d. ir prekyba tęsiama iki šiol.

34. Byloje kilo ginčas dėl pradinės ieškovės UAB „Proherus“ informacijos apie klientus pripažinimo komercine paslaptimi, buvusio bendrovės darbuotojo ir jo įsteigtos MB „Imedus“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškusiais konfidencialios informacijos panaudojimu ir klientų perėmimu, padarytos žalos atlyginimo.

Dėl proceso teisės normų taikymo pirmosios instancijos teisme

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas 2024 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo ieškovę pateikti papildomus įrodymus, t. y. detalius prašomos atlyginti žalos dydžio skaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 3 d. 10 val., kurį vėliau perkėlė į 2024 m. birželio 20 d.

37. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

38. Taigi, nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas CPK 256 straipsnyje jam suteiktą teisę, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą ir nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir sudarė galimybę ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 2 d. gavęs ieškovės pateiktą procesinį dokumentą su papildomais įrodymais, taip pat 2024 m. birželio 18 d. rezoliucija priėmė atsakovų pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose aiškiai pasisakoma dėl ieškovės 2024 m. gegužės 2 d. pateiktų papildomų įrodymų, bylą nagrinėjo 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir tokiu būdu sudarė galimybę atsakovams pasisakyti dėl ieškovės pateiktų įrodymų, taip pat pateikti įrodymus, paneigiančius įrodinėjamos žalos dydį, t. y. teismas užtikrino šalių rungimosi principo įgyvendinimą (CPK 12 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir sudaręs šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius prašomos atlyginti žalos dydį, pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas ir neturėjo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl informacijos apie ieškovės klientus (ne)pripažinimo komercine paslaptimi

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023).

41. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas). Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas).

43. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klientų UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ atskleistą informaciją apie savo poreikį dėl kietojo kuro pirkimo tiesiogiai atsakovams vertino kaip ieškovės komercinę paslaptį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išvada, jog atsakovai klientų UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ poreikį kietojo kuro prekybos srityje sužinojo dėl atsakovo L. Ž. darbo UAB „Proherus“ teikiant krovinių pervežimo paslaugas, yra nepagrįsta. Vien faktas, kad UAB „Proherus“ yra pardavusi prekes ar teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Proherus“ nuo 2014 metų vykdė krovinių pervežimo organizavimo veiklą, o nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – ir kietojo kuro prekybos veiklą. Byloje pateikta 2014 m. rugsėjo 30 d. neterminuota darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas L. Ž. ėjo UAB „Proherus“ transporto vadovo pareigas. Byloje neginčijama, kad, vykdydamas darbo funkcijas, atsakovas L. Ž. turėjo prieigą prie ekspedicijos valdymo sistemos „Delivera“, kurioje fiksuota visa informacija apie bendrovės veiklą. UAB „Proherus“ 2016 – 2022 metais klientams UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ teikė transporto (krovinių pervežimo) paslaugas, o nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė kietojo kuro prekybą, be kita ko, ir klientams UAB „Holz Riva“ bei UAB Timberware LT“, gavo 674 076,94 Eur pajamų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė MB „Imedus“ įsteigta 2019 m. spalio 28 d., jos savininkas ir vadovas yra L. Ž. Byloje nustatyta, kad atsakovė MB „Imedus“ kietąjį kurą pradėjo parduoti UAB „Timberware LT“ nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o UAB „Holz Riva“ – nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės ir UAB „Proherus“ vykdoma veikla nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. patenka į tą pačią sritį – veiklos kryptis yra kietojo kuro prekyba.

45. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se (savaime) paprastai nelaikoma komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Proherus“ bendradarbiavo su klientais UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ ilgą laiką, t. y. nuo 2016 metų (pirmiausia, teikė jiems transporto paslaugas, vėliau – vykdė kietojo kuro prekybą), konstatuoja, jog UAB „Proherus“ turėta informacija apie minėtų subjektų kietojo kuro įsigijimo poreikį, kiekį, periodiškumą, kainą, taip pat klientų atsakingų asmenų kontaktai, UAB „Proherus“ buvo žinomi dėl ilgamečių ryšių su klientais, bendradarbiavimo ir pirmiausia teiktų krovinių pervežimo organizavimo paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta informacija sukuria komercinę vertę, o atsakovei, kaip konkurentei, būtų sunku gauti tokią informaciją pačiai neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų, neturint susiklosčiusių bendradarbiavimo ryšių su klientais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Proherus“ gauta per ilgamečius veiklos ryšius informacija apie jos klientus, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma, nėra skelbiama ir prieinama viešai, todėl atitinka komercinės paslapties požymius (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Vien aplinkybė, kad UAB „Proherus“ ir atsakovas nebuvo sudarę konfidencialumo sutarties, nepaneigia nustatyto fakto, jog bendrovės turėta informacija, kurią atsakovas žinojo dėl savo vykdytų pareigų bei prieigos prie ekspedicijos valdymo sistemos „Delivera“, kurioje fiksuota su UAB „Proherus“ veikla susijusi informacija, atitinka komercinės paslapties požymius. Į bylą pateikti UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ paaiškinimai, kad klientai savo iniciatyva kreipėsi į atsakovus dėl kietojo kuro įsigijimo, negali būti vertinami kaip paneigiantys faktą, jog UAB „Proherus“ disponuota informacija apie šiuos klientus yra komercinė paslaptis. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, UAB „Proherus“ ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytos darbo sutarties 10.7 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbuotojas (atsakovas) įsipareigoja neatskleisti komercinių paslapčių, kurias, be kita ko, sudaro duomenys apie klientus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstame sprendime pagrįstai UAB „Proherus“ turėta informacija apie klientus UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ pripažinta komercine paslaptimi, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

47. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

48. Pradinė ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus – komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą (perdavimą, gavimą) – iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovas L. Ž. pasinaudojo informacija apie klientus ir juos perviliojo į MB „Imedus“, su kuria jis yra susijęs. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra atsakovės savininkas ir vadovas, nusprendė, jog jis perdavė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė ja neteisėtai pasinaudojo.

49. Apeliantai teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai, pasinaudodami UAB „Proherus“ komercine paslaptimi, siūlė jos klientams pereiti pas atsakovę MB „Imedus“, t. y. neįrodyta, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad klientai UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ patvirtino, jog savo iniciatyva kreipėsi į atsakovus dėl kietojo kuro įsigijimo. Be to, UAB „Proherus“ savo iniciatyva nebevykdė tokios veiklos, tačiau siekia gauti pajamas iš tos veiklos, kurios nutarė nebevykdyti. Neįrodyta, kad atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo UAB „Proherus“ klientų netekimo priežastis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

50. Įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, jog iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovės bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

51. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad duomenys apie klientus sudarė UAB „Proherus“ komercinę paslaptį, konstatuotina, jog ūkio subjektui praradus klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar konkretūs klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos pasekmė.

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Proherus“ kietojo kuro prekybą klientams UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“ pradėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d., o paskutinis sandoris įvyko 2022 m. lapkričio 8 d. Iš UAB „Proherus“ pateiktos pardavimų suvestinės nustatyta, kad daugiausia pardavimų minėtiems klientams atlikta 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 2022 m. spalio mėn. pardavimai mažėjo, o 2022 m. lapkričio mėn. buvo tik vienas pardavimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė MB „Imedus“ kietąjį kurą pradėjo parduoti klientei UAB „Timberware LT“ nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o klientei UAB „Holz Riva“ – nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės MB „Imedus“ pardavimo pajamos 2020 – 2021 metais sudarė 5 001 – 10 000 Eur, o 2022 metais pardavimo pajamos reikšmingai padidėjo ir sudarė 300 001 – 500 000 Eur.

53. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėti duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, jog atsakovė, pradėjusi vykdyti identišką veiklą kaip UAB „Proherus“, per trumpą laikotarpį perėmė iš UAB „Proherus“ klientus UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“, t. y. klientai buvo prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – pasinaudojimo komercine paslaptimi. Pažymėtina, kad nuo atsakovo L. Ž. įsteigimo ir vadovavimo MB „Imedus“ šis subjektas vykdė identišką veiklą (kietojo kuro pardavimas) kaip UAB „Proherus“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent atsakovas L. Ž. turėjo ir perdavė, o atsakovė MB „Imedus“ pasinaudojo UAB „Proherus“ komercinę paslaptį sudarančia informacija apie klientus – kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, patikimumas, koks prekių kiekis ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai sugebėjo pasinaudoti turima UAB „Proherus“ komercine paslaptimi tam, jog galėtų pasiūlyti konkurencingas prekes ir sąlygas klientams bei gauti pajamas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Timberware LT“ ir UAB „Holz Riva“ paaiškinimai, jog klientai savo iniciatyva kreipėsi į atsakovus dėl kietojo kuro įsigijimo, nepaneigia atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, juolab jog atsakovė dėl gautos komerciškai reikšmingos informacijos (UAB „Proherus“ komercinės paslapties) galėjo klientams pasiūlyti geresnes sąlygas ir tokiu būdu paskatinti juos pirkti pas atsakovę. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidė nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

54. Pasisakydamas dėl apeliantų argumento, kad UAB „Proherus“ savo iniciatyva nebevykdė veiklos, todėl nepagrįstai siekia gauti pajamas iš tos veiklos, kurios nutarė nebevykdyti, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog neteisėto ūkio subjekto naudojimosi kito ūkio subjekto komercine paslaptimi prieštaravimo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai nepašalina faktas, jog komercinės paslapties savininkas dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendė pasitraukti iš rinkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 54 punktas). Taigi, aplinkybė dėl UAB „Proherus“ veiklos nutraukimo nekeičia situacijos dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų teisinio vertinimo rezultato.

Dėl (ne)įrodyto žalos fakto ir jos apskaičiavimo laikotarpio

55. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodytas UAB „Proherus“ patirtos žalos faktas. Apeliantų teigimu, UAB „Proherus“ nepagrindė, kad klientai UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“ nutraukė bendradarbiavimą dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, apeliuojama į tai, kad UAB „Proherus“ patirta žala gali būti skaičiuojama tik iki 2023 m. balandžio mėn., t. y. iki atsakovo L. Ž. darbo teisinių santykių pabaigos.

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas).

57. Minėta, kad UAB „Proherus“ pateikta pardavimų suvestinė patvirtina, jog bendrovė daugiausia pardavimų klientams UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“ atliko 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 2022 m. spalio mėn. pardavimai mažėjo, o 2022 m. lapkričio mėn. buvo tik vienas pardavimas. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė MB „Imedus“ kietąjį kurą pradėjo parduoti klientei UAB „Timberware LT“ nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., o klientei UAB „Holz Riva“ nuo 2022 m. lapkričio 10 d., atsakovės MB „Imedus“ pardavimo pajamos 2020 – 2021 metais sudarė 5 001 – 10 000 Eur, o 2022 metais pardavimo pajamos reikšmingai padidėjo ir sudarė 300 001 – 500 000 Eur.

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Proherus“ pajamų iš kietojo kuro pardavimų klientams UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“ žymų mažėjimą bei atsakovės pajamų iš kietojo kuro pardavimų tiems patiems klientams reikšmingą padidėjimą tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2022 m. spalio – lapkričio mėn., nusprendžia, kad byloje įrodytas dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų UAB „Proherus“ patirtos žalos faktas. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovei pradėjus vykdyti identišką veiklą kaip UAB „Proherus“, atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. panaudojus komercinę paslaptį ir per trumpą laikotarpį perėmus klientus, UAB „Proherus“ neteko pajamų ir dėl to patyrė žalą. Nagrinėjamu atveju, pradinė ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti 72 216 Eur žalą, teismui pateikė įrodymus, t. y. detalius grynojo pelno nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. skaičiavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nustatė, kad UAB „Proherus“ negautas grynasis pelnas, t. y. patirta žala, sudaro 32 064,75 Eur ir šią sumą priteisė. Pažymėtina, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto ir priteisto žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

59. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti nuostolius nėra siejama su konkrečiu terminu, tačiau pareiga įrodyti, kad ir vėlesniu laikotarpiu ieškovės verslo santykiai su atitinkamais tiekėjais bei klientais būtų išlikę tokie patys, o pajamos būtų didėjusios, tenka ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 63 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtu teisės taikymo išaiškinimu, atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „Proherus“ patirta žala gali būti skaičiuojama tik iki 2023 m. balandžio mėn., t. y. iki atsakovo L. Ž. darbo teisinių santykių pabaigos, kaip nepagrįstą. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė, atlikusi nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. panaudojusi komercinę paslaptį ir perėmusi klientus, vykdė kietojo kuro prekybą klientams UAB „Holz Riva“ ir UAB „Timberware LT“ ir iš pardavimų minėtiems subjektams gavo pelną ne iki 2023 m. balandžio mėnesio, bet iki ieškinio pareiškimo, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio mėn.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias komercinių paslapčių apsaugą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, taip pat nepažeidė proceso teisės normų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškinį patenkino iš dalies turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovams nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

62. Ieškovė UAB „Korifėjus“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 129,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2024 m. rugpjūčio mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 4 129,13 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovų L. Ž. ir MB „Imedus“ priteisiama lygiomis dalimis po 1 404,65 Eur (2 809,30 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Proherus“, juridinio asmens kodas 303379971, jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Korifėjus“, juridinio asmens kodas 125226481.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Korifėjus“, juridinio asmens kodas 125226481, iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės mažosios bendrijos „Imedus“, juridinio asmens kodas 305307401, po 1 404,65 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.