Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Mato Malijonio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Mato Malijonio skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-18185-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. (toliau – ir apeliantas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-18185-2025 nubaustas 900 Eur bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių – už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą (turintį 2 sėdimas vietas, kurio konstrukcinis greitis 40 km/h) neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, bet pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Vairuotojas padarė šį pažeidimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Matas Malijonis teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad dviratis protokole ir nutarime neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikuotas kaip mopedas.

3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2026 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo netenkino. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25284482327) yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas Matas Malijonis aukštesnio teismo prašo: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą atlyginti vairuotojo (A. M.) patirtas 149 Eur dviračio priverstinio nuvežimo išlaidas; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą atlyginti vairuotojo (A. M.) patirtas 140 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą atlyginti kitas vairuotojo (A. M.) patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti ANK nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Atstovo vertinimu, bylą teismas išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai, neįvertino reikšmingos dalies byloje pateiktų įrodymų ir dėl jų nutartyje apskritai nepasisakė. Vairuotojas paaiškina, kad dviratis nepagrįstai kvalifikuotas kaip mopedas, nors nagrinėjamu atveju dviračio naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, o projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val. Atitinkamai dviratis turėjo būti kvalifikuotas kaip motorinis dviratis.

4.2. Pirma, Nutarties 10 psl. nepagrįstai konstatuota, tariamai: „Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtoje transporto priemonėje buvo įmontuotas ribotuvas, kuris apribotų transporto priemonės greitį iki 25 km/h“.

4.3. Vairuotojas toliau nurodo ir paaiškina, kad priešingai nei nepagrįstai konstatuota nutartyje, visi be išimties byloje pateikti objektyvūs, patikimi, nešališki, trečiųjų šalių išduoti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad dviračio projektinis greitis yra apribotas iki 25 km/h.

4.4. Konkrečiai, prieš išleisdamas į rinką Dviračio LL-07 gamintojas sertifikuotos techninės kontrolės įstaigų, nepriklausomų transporto ekspertų, turinčių laboratorinę įrangą (pvz., dinamometrinius stendus, GPS matavimo sistemą) pagalba atliko bandymus ir nustatė, jog šios transporto priemonės maksimalus konstrukcinis (projektinis) greitis yra ne didesnis kaip 25 km/h.

4.5. Dviračio gamintojo išduota deklaracija (Skundo priedas Nr. 2) dėl dviračio techninių charakteristikų vienareikšmiškai patvirtina, jog dviračio galia yra 1 kW, o projektinis greitis – 25 km/val. Akcentuojama, kad gamintojo išduotos oficialios deklaracijos yra laikomi oficialiais

4.6. Antra, aplinkybę, jog dviračio galia yra 1 kW, o projektinis greitis - 25 km/val. patvirtina ne tik gamintojo išduota deklaracija, tačiau ir konkrečiam Vairuotojo vairuotam Dviračiui, nurodant Dviračio kėbulo numerį, išduotas individualus techninių duomenų pasas (Skundo priedas Nr. 2):

4.7. Atitinkamai nagrinėjamu atveju aplinkybę dėl Dviračio techninių parametrų patvirtina net du savarankiški oficialūs dokumentai: gamintojo išduota deklaracija bei konkrečiam dviračiui išduotas techninių duomenų pasas.

4.8. Nei vieno iš šių įrodymų teismas nevertino ir dėl jų nutartyje nepasisakė.

4.9. Trečia, atskirai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Dviračio gamintojo išduoti dokumentai – deklaracija dėl techninių charakteristikų (Skundo priedas Nr. 2) ir konkrečiam Dviračiui išduotas techninių duomenų pasas (Skundo priedas Nr. 2) – visiškai atitinka Europos Sąjungos nustatytą reguliavimą dėl transporto priemonių išleidimo į rinką ir jų konstrukcinio greičio nustatymo procedūrų.

4.10. Visų pirma, Reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviejų ar trijų ratų transporto priemonių ir keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatose įtvirtinta, kad prieš išleidžiant transporto priemonę į rinką, ji turi būti sertifikuojama ir jos techniniai parametrai – įskaitant konstrukcinį (projektinį) greitį – patvirtinami standartizuotų bandymų būdu (Reglamento (ES) Nr. 168/2013, 5 str.).

4.11. Antra, Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 44/2014 detalizuoja Reglamento 168/2013 nuostatas ir nustato techninius reikalavimus bei bandymų metodus L kategorijos transporto priemonėms (tarp jų - dviračiams su pagalbine elektrine pavara). Šiame reglamente aiškiai numatyta, kad maksimalus konstrukcinis greitis turi būti nustatomas sertifikuotose laboratorijose, naudojant objektyvią įrangą, tokią kaip dinamometriniai stendai ar GPS matavimo sistemos (Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 44/2014, II priedas).

4.12. Trečia, pati išleidimo į rinką procedūra užtikrina, kad gamintojo deklaracijoje nurodyti duomenys nėra subjektyvūs ar vien gamintojo nuožiūra parinkti skaičiai, bet patvirtinti nepriklausomų, sertifikuotų techninės kontrolės įstaigų atliktų bandymų pagrindu. Tai reiškia, kad deklaracijoje įrašyti duomenys (Dviračio galia – 1 kW, projektinis greitis – 25 km/h) yra ne tik oficialus gamintojo dokumentas, bet ir faktą patvirtinantis rezultatas, išvestas pagal ES teisėje numatytą privalomą bandymų tvarką.

4.13. Galiausiai, nagrinėjamu atveju aplinkybę dėl šių techninių parametrų papildomai patvirtina ir konkrečiam dviračiui išduotas techninių duomenų pasas, kuris yra valstybės institucijos oficialus dokumentas. Taigi, turima suderintą dokumentų rinkinį – gamintojo deklaraciją ir institucijos patvirtintą techninių duomenų pasą – kurie abu atitinka Reglamento (ES) Nr. 168/2013 ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 44/2014 reikalavimus.

4.14. Todėl bet kokios Policijos pareigūnų abejonės ar bandymai ginčyti deklaracijoje bei techninių duomenų pase nurodytus parametrus neturi teisinio pagrindo, nes jie prieštarauja tiek ES teisės aktų nuostatoms, tiek pačiai tipų patvirtinimo procedūros logikai, pagal kurią šie dokumentai laikytini patikimais, oficialiais ir pirminiais įrodymais.

4.15. Šiame kontekste ypatingai svarbu atsižvelgti į savo esme analogiškose bylose suformuotą praktiką, kai vien policijos abejonėmis bandoma paneigti transporto priemonės gamintojo išduotose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą. C. Š. apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-60-882/2025, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-9-581/2025.

4.16. Ketvirta, net ir tuo atveju, jei pirmiau nurodyti oficialūs gamintojų nurodyti dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinti negaliojančiais, tokiu atveju vairuotojas bet kuriuo atveju turėjo būti atleistas nuo atsakomybės ANK 21 str. teisiniu pagrindu.

4.17. Apibendrinama, kad pirmiau nurodyti įrodymai (kurių teismas nusprendė apskritai nevertinti), vertinami kartu, sudaro patikimą, pirminį ir pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dviračio galia yra 1 kW, o projektinis greitis – 25 km/val. Todėl nutartis ir nutarimas turėtų būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

4.18. Dėl Vairuotojo pasisakymų vertinimo. Teismas nutartyje itin didelę reikšmę suteikė vairuotojo pasisakymams įvykio vietoje ir neteisėtai bei nepagrįstai laikė juos paneigiančiais visus byloje pateiktus oficialius, nepriklausomų trečiųjų šalių išduotus dokumentus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

4.19. Pirma, būtina pabrėžti, kad vairuotojas dviratį įsigijo kaip vartotojas, savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne kaip specialistas ar techninės srities profesionalas.

4.20. Vairuotojas neturi inžinerinio, technologinio ar kito specialaus išsilavinimo, kuris leistų jam vertinti transporto priemonės projektinius ar konstrukcinius parametrus. Todėl jo pareiga, kaip vartotojo, apsiriboja pasitikėjimu gamintojo, pardavėjo ir oficialiuose dokumentuose pateikta informacija apie įsigytos transporto priemonės technines savybes. Būtent ši informacija, o ne subjektyvūs pasisakymai įvykio vietoje, turi būti laikoma pagrindiniu ir patikimiausiu duomenų šaltiniu vertinant transporto priemonės teisinį statusą.

4.21. Antra, vairuotojo įvykio vietoje duoti paaiškinimai, kuriais teismas rėmėsi, negali būti vertinami kaip patikimi techninio pobūdžio įrodymai.

4.22. Šie paaiškinimai buvo duoti spontaniškai, streso ir įtampos sąlygomis, pareigūnams imantis akivaizdžiai perteklinių veiksmų, neturint jokios galimybės remtis dokumentais ar specialiomis žiniomis.

4.23. Be to, minėti parodymai tiesiogiai prieštarauja visiems byloje esantiems objektyviems ir oficialiems įrodymams – gamintojo deklaracijoms, techninių parametrų lentelėms, pardavėjo pateiktai informacijai bei kitiems dokumentams, kuriuose nurodomas dviračio projektinis greitis. Pagal įrodymų vertinimo principus, subjektyvūs asmens pasisakymai negali paneigti oficialiuose dokumentuose užfiksuotų techninių duomenų teisingumo.

4.24. Trečia, vairuotojas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios ir logiškos pozicijos, kad dviratis turi pedalus, todėl teoriškai ar faktiškai, pasitelkus žmogaus fizinę jėgą, galėtų būti pasiektas didesnis nei 25 km/h greitis.

4.25. Tačiau ši aplinkybė nėra tapati ir negali būti sutapatinta su dviračio projektiniu (konstrukciniu) greičiu, kurį nustato gamintojas. Projektinis greitis yra techninis parametras, apibūdinantis transporto priemonės konstrukciją ir variklio galimybes, o ne galimą greitį, pasiektą papildomai minant pedalus. Šių sąvokų sutapatinimas lėmė neteisingą teisės normų taikymą nutartyje.

4.26. Ketvirta, dviračio projektinio greičio teisingumas ir atitikimas gamintojo deklaracijoms yra patvirtintas ne tik byloje pateiktais dokumentais, bet ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris turi padidintą įrodomąją galią kaip objektyvus ir nepriklausomas įrodymas.

4.27. Dėl netinkamai atlikto eksperimento duomenų nepagrįstumo. Iš ginčijamo Nutarimo galima spręsti, tačiau nėra iki galo aišku, kad pirmiau nurodytuose net dvejuose skirtinguose oficialiuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą Protokole ir Nutarime bandoma paneigti atitinkamos kvalifikacijos neturinčių asmenų, netinkamomis sąlygomis atliktu eksperimentu (jo rezultatais), kai pakėlus dviračio ratą ir paspaudus akseleratorių Dviračio prietaisai, tariamai, parodė skaičių 40. Iš šių aplinkybių protokolą ir nutarimą surašę asmenys padarė toli siekiančią išvadą, tariamai, dviračio konstrukcinis greitis yra 40 km/h.

4.28. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.29. Protokolą ir nutarimą surašę asmenys niekaip neįrodė, jog dviračio gamintojo išduotose oficialiuose dokumentuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys dviračio parametrai.

4.30. Pirma, oficialūs dokumentai: gamintojo išduota deklaracija bei konkrečiam dviračiui išduotas techninių duomenų pasas nėra pripažinti negaliojančiais, suklastotais ir pan. Todėl apskritai neegzistuoja prielaidos abejoti juose nurodytų duomenų teisingumu.

4.31. Antra, visų pirma vien aplinkybė, jog nuspaudus akseleratorių dviračio ekranas, tariamai, parodė skaičių 40, savaime nereiškia, jog ekrane buvo rodomas būtent besisukančio dviračio galinio rato greitis.

4.32. Kartu su protokolu ir nutarimu nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad Dviračio ekrano parodymai yra metrologiškai patvirtinti kaip teisingi.

4.33. Trečia, net ir tuo atveju, jei laisvai ore besisukančio dviračio rato greitis ir galėtų būti 40 km/h, tai jokia apimtimi nepaneigia dviračio gamintojo oficialiuose dokumentuose nurodytų Dviračio techninių charakteristikų teisingumo.

4.34. Kaip išsamiai nurodyta pirmiau, transporto priemonės konstrukcinis greitis visų pirma yra nustatomas transporto priemonės gamintojo. Be to, jis gali būti nustatomas tik atestuotų specialistų ir tik realiomis važiavimo sąlygomis.

4.35. Kartu su protokolu ir nutarimu nepateikta jokių duomenų apie šį eksperimentą atlikusių asmenų profesinę kvalifikaciją, patirtį, patikrinimui naudotus prietaisus, įrangą, jų metrologinę patikrą. Dar daugiau, protokole nenurodyta, kad toks dviračio konstrukcinio greičio nustatymo metodas būtų moksliškai patvirtintas, numatytas teisės aktuose ir pan. Todėl tokie „eksperimentai“ tėra tik reikiamos kvalifikacijos neturinčių asmenų savo nuožiūra ir smalsumui patenkinti atliekami eksperimentai, kurie neturi jokios įrodomosios galios.

4.36. Ketvirta, vien aplinkybė, kad pakėlus ratą nuo žemės ir paleidus jį laisvai suktis be apkrovos spidometras gali rodyti didesnį nei konstrukcinis greitį, negali būti laikomas konstrukcinio greičio nustatymo metodu, nes tokiu atveju matuojama be apkrovos, be trinties, be oro pasipriešinimo ir be važiuojančiojo svorio.

4.37. Penkta, tokio nekvalifikuotų asmenų netinkamai metodologiškai atliktą eksperimentą ir jo rezultatus paneigia vairuotojo iniciatyva atliktas eksperimentas, kurio rezultatus faktinių aplinkybių protokole (Protokolas) užfiksavo antstolis M. P. (Antstolis) (Skundo priedas Nr. 4).

4.38. Protokole užfiksuota, jog pakėlus dviračio ratą ir nuspaudus akseleratorių iki galo, dviračio prietaisų skydelyje buvo rodomas maksimalus 58 km/h greitis (pateikiama fotonuotrauka).

4.39. Tuo tarpu tuo pačiu Dviračiu Antstoliui važiuojant realiomis sąlygomis (šiek tiek nuokalne) buvo pasiektas maksimalus momentinis greitis – 26 km/h, kuris nedelsiant ir automatiškai dviračio buvo apribotas iki maksimalaus pastovaus 25 km/h greičio (pateikiama fotonuotrauka)

4.40. Pirmiau nurodytos ir Antstolio protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokius protokole ir nutarime nurodytas išimtinai tik deklaratyviomis prielaidomis grindžiamus teiginius, tariamai, Dviračio konstrukcinis greitis yra 40 km/h.

4.41. Šešta, Nutarime išimtinai deklaratyviai nurodyta, tariamai: „Transporto priemonės pardavėjo puslapyje taip pat nurodyta, kad <...> dviratis pasižymi 1000W variklio galia, leidžiančia pasiekti iki 40 km/h greitį (Be ribotuvo) ir nuvažiuoti iki 60 km su viena baterija <...>“.

4.42. Vis dėlto, vairuotojui nėra aišku, o Nutarime nenurodyta ir nepaaiškinta nei kokio konkrečiai transporto priemonės pardavėjo puslapyje skleidžiama tokia reklaminio pobūdžio informacija, nei kaip ji susijusi būtent su konkrečios komplektacijos ir techninių charakteristikų dviračiu, nei kaip ši reklaminio pobūdžio informacija galėtų paneigti dviračio gamintojo išduotų oficialių dokumentų teisingumą. Reklaminio pobūdžio žinutės savo esme nėra skirtos objektyviai informuoti vartotoją apie konkretaus gaminio technines savybes, o veikiau siekia sudaryti patrauklų įspūdį ir paskatinti įsigyti prekę. Todėl tokios žinutės negali būti laikomos patikimu ar įrodomu šaltiniu administracinėje byloje.

4.43. Apibendrinant, skundo autoriaus teigimu, tinkamos kvalifikacijos, įrangos ir įrankių neturinčių pareigūnų teorinėmis važiavimo sąlygomis atliktas eksperimentas tėra tik pareigūnų saviveikla, kurios rezultatas bet kuriuo atveju negali paneigti dviračio gamintojo išduotose oficialiuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo.

4.44. Dėl perteklinių policijos pareigūnų veiksmų. Dviratis buvo įsigytas, yra faktiškai naudojamas ir skirtas vairuotojo šeimos poreikiams tenkinti. Dviratis yra įsigytas teisėtai, nekelia pavojaus visuomenei. Pareigūnų panaudotos perteklinės procesinės prievartos priemonės: vairuotojo ir jo mažamečio vaiko sulaikymas daugiau nei valandai laiko; dviračio priverstinis nuvežimas naudojant automobilvežį ir saugojimas konfiskuotų transporto priemonių aikštelėje; savavališkai, neturint nei reikiamos kompetencijos, nei įrankių, nei žinių, nei patirtis atliekami jokios teisinės galios neturintys eksperimentai;

4.45. Be to, dėl nepagrįsto Dviračio nuvežimo Vairuotojas kiekvieną dieną patiria žalą, kurią prašys Policijos atlyginti. Taip pat patyrė 149 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo, bei 140 Eur Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas.

4.46. Skundo autoriaus vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nutartis priimta apskritai nenagrinėjus ir nevertinus reikšmingos dalies byloje esančių įrodymų, nevisapusiškai, neobjektyviai, neišsamiai. Todėl nutartis ir nutarimas turi būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena – nutraukta.

5. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Mato Malijonio apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų visų aplinkybių išnagrinėjimu. Iš bylos medžiagos ir teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylai reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir ginčijamą aplinkybę dėl A. M. vairuotos transporto priemonės kategorijos nustatymo.

8. Nagrinėjamu atveju A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto vairavo elektrinį mopedą (turintį 2 sėdimas vietas, kurio konstrukcinis greitis 40 km/h) neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, bet pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Vairuotojas padarė šį pažeidimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo.

9. Apeliaciniame skunde neginčijamas faktas, kad A. M. vairavo ginčo transporto priemonę. Byloje kilęs ginčas dėl šios transporto priemonės tinkamo klasifikavimo, t. y. ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę – mopedą, o ne dviratį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dviratis nepagrįstai kvalifikuotas kaip mopedas, nors nagrinėjamu atveju dviračio naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, o projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., todėl, apeliantų vertinimu, atitinkamai dviratis turėjo būti kvalifikuotas kaip motorinis dviratis (LL-07).

10. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. To paties įstatymo 40 punkte nustatyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Pagal 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 „Dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros“, motoriniai dviračiai turi turėti tipo atitikties sertifikatus ir praeiti tipo atitikties procedūras. Pažymėtina, kad atitikties liudijimas (sertifikatas) kitaip vadinamas COC sertifikatu – tai oficialus transporto priemonės gamintojo išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad transporto priemonė atitinka E. S. (ES) nustatytus techninius reikalavimus.

11. Institucijos nutarime ginčijama transporto priemonė įvardijama mopedu. Pagal Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 33 punktą mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

12. Nustatyta, kad įvykio vietoje apelianto A. M. vairuota transporto priemonė buvo fiksuota fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad ši transporto priemonė neturi pedalų ar rankenų, kas patvirtina, kad ši priemonė nėra varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, o yra varoma tik elektra.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal apeliantų pateiktą LL-07 transporto priemonės gamintojo išduotą techninių parametrų deklaraciją, A. M. vairuotos transporto priemonės didžiausia naudingoji galia yra 1000 W, kas atitinka 1 kW, t. y. atitinka motoriniams dviračiams klasifikuojamų transporto priemonių maksimalią galią. Techninių parametrų deklaracijoje nurodyta, kad šios transporto priemonės maksimalus greitis yra 25 km/h, kas pagal šį kriterijų iš esmės atitiktų šios transporto priemonės priskyrimą motoriniam dviračiui.

14. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju aktualios transporto projektinis greitis gali būti žymiai didesnis, nei deklaruojama Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 40 punkte. O būtent – įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė gali išvystyti net iki 58 km/h greitį (vaizdo įrašas 1757333334790679.mp4). Nors apeliaciniame skunde kritiškai vertinamas minėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje atliktas eksperimentas, tačiau šiais tyrimo metu policijos pareigūnų surinktais faktiniais duomenimis aukštesnis teismas neturi pagrindo netikėti. Juolab, vaizdo įraše užfiksuota, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. įvykio vietoje pareigūnams pripažino, kad nors deklaruojamas 25 km/h greitis, tačiau esant idealioms sąlygoms, ši transporto priemonė gali važiuoti 45 km/h greičiu.

15. Be to, byloje buvo surinkti ginčo transporto priemonės techniniai duomenys iš trijų viešai prieinamų internetinių svetainių, tame tarpe ir iš internetinės svetainės įmonės (RideOn.lt), iš kurios A. M. įsigijo transporto priemonę Loboev LL-07. Visuose šiuose tinklalapiuose nurodomi analogiški transporto priemonės Loboev LL-07 techniniai parametrai, tai yra, kad šios transporto priemonės maksimalus greitis yra iki 40 km/h, o RideOn.lt svetainėje taip pat nurodyta, kad įjungus ribotuvą, greitis – 25 km/h. Nagrinėjamu atveju vaizdo įraše „export-3tsyf.mp4“ kalbantis su pareigūnais taip pat girdima, kaip įvykio vietoje A. M. nurodė: „Reiškia reikia įjungti ribotuvą“, kas patvirtina, jog įvykio metu ribotuvas nebuvo įjungtas. Pritartina skundžiamos nutarties argumentui, kad šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. M. žinojo, kokių techninių parametrų transporto priemonę pirko bei kokios yra jos techninės galimybės.

16. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai kritiškai įvertino į bylą pateiktą antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2025 m. spalio 8 d. protokolą, iš kurio matyti, kad antstoliui faktiškai nepavyko pasiekti didesnio nei 25 km/h greičio, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas po transporto priemonės grąžinimo savininkui A. M., nedalyvaujant Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovui bei asmeniui, turinčiam specialių žinių.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto A. M. vairuota transporto priemonė nėra varoma asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kadangi jų transporto priemonėje įvykio metu nebuvo įrengta, ši transporto priemonė yra varoma tik elektros varikliu, šios transporto priemonės projektinis greitis ženkliai viršija 25 km/h ribą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtoje transporto priemonėje buvo įmontuotas ribotuvas, tai yra, kad pagalbinis variklis nustotų veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį, kaip tai yra nustatyta Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 40 punkte. Apibendrinant, paminėtų aukštesnio teismo nustatytų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad apelianto vairuota transporto priemonė akivaizdžiai neatitinka motorinio dviračio ar dviračio kriterijų. Esant tokiai situacijai, aukštesnis teismas konstatuoja, kad apelianto vairuota transporto priemonė – mopedas – turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruota, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra bei vairuotojas privalo turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones.

18. Duomenų, kad apelianto vairuota transporto priemonė turi motorinio dviračio tipo atitikties sertifikatą, kaip to reikalauja Reglamentas reglamentą (ES) Nr. 168/2013, nenustatyta. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateikti dviračio gamintojo išduotos deklaracijos ir dviračiui išduoto techninių duomenų paso duomenys, juos vertinant pirmiau paminėtų kontekste, nepaneigia aukštesnio teismo išvados, kad įvykio metu apeliantas vairavo ne motorinį dviratį, tuo labiau ne dviratį, o vairavo mopedą, kaip tai pagrįstai yra nustatyta Institucijos nutarime.

19. Kaip jau minėta, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019 ir kt.).

20. Aptariamu atveju apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, pažeidėjo atstovas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Alytaus apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

21. Apeliacinį skundą atmetus, transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidos, faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidos nepriteisiamos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Mato Malijonio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.