Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., taikant BK 64-1 str. - 27 paroms arešto. 2019-07-29 paleistas atlikęs bausmę;

2) 2020-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metmas. 2021-02-26 nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto bausmę. 2021-09-06 paleistas atlikęs bausmę;

3) 2021-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., BK 281-1 str. 1 d. ir BK 281-1 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

4) 2022-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vad. BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2021-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. 2023-10-30 paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atlikęs bausmę;

5) 2024-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d., 243 str., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., 2 p., BK 64-1 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus kalėjime , teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2024-07-13 apie 20.50 val., Varėnos m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Be to A. U. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024-02-21 įsiteisėjus 2024-06-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtam nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024-06-04, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2024-07-13 apie 20.50 val., Varėnos m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. Š. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. U. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t.y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, gynėjas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis A. U. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

2024-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu pagal BK 281-1 str. 1 d., 243 str., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., 2 p., BK 64-1 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2024-06-04 nuosprendis įsiteisėjo, kai Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė A. U. skundą. 2024-06-07 A. U. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones). (b.l. 65-67, 104-109, 110-114)

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių.

Tai, kad kaltinamasis A. U. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina šie įrodymai:

2024-07-14 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Marijaus Petrausko tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės; 2024-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys; liudytojo I. D. parodymai; Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenys; 2024-07-13 neblaivumo nustatymo akto duomenys; kaltinamojo A. U. parodymai.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. U. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. A. U. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. U. 2022-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2021-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. 2023-10-30 paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atlikęs bausmę; 2024-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d., 243 str., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., 2 p., BK 64-1 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus kalėjime. Šiuo nuosprendžiu A. U. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones – 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino, jog jam buvo žinomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta 5 metams, bet jis šią priemonę pažeidė ir 2024-07-13, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Minėti duomenys patvirtina, jog nuteistasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinime nurodytu metu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kasacinis teismas, nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022 yra išaiškinęs, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022, 12 punktas). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. U. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę pripažintinas piktybiniu, t. y. tyčia, be jokio svarbios ar pateisinamos priežasties vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai padarė laikotarpiu, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta.

2024-08-19 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Oksanos Dimšienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad 2024-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu (įsiteisėjęs 2024-06-04) A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2024-06-04).

A. U. veiksmai kvalifikuotini kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Kaltinamasis A. U. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką pagal BK 281 ¹ starispnio 1 dalį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (t.1, b.l. 115-125). Kaltinamasis nedirba, yra pensijinio amžiaus. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas.

Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena sunkinanti aplinkybė, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos bausmės rūšys, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, areštą ar laisvės apribojimą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. 2024-02-21 nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 281¹ staripsnio 1 dalį, o jis naują nusikalstamą veiką pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį vėl padarė 2024-07-13.

Arešto bausmė už nusikalstamą veiką, būtų per švelni bausmė, nes tik prieš tai už analogišką nusikalstamą veiką A. U. buvo nubaustas terminuota laisvės atėmimo bausme ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Arešto bausmė laikytina tinkama, paskiriant kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ staripsnio 1 dalį ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje padarė yra idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl teismas taiko bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. U. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. U. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje teistas, jam pskiariant laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmes, tačiau ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl už nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei numatytos bausmės už šį nusikaltimą vidurkis. Teismas įvertina ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad A. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, taip pat tai, kad kaltinamasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima, kadangi A. U. sistemingai daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Įvertinus aukščiau nurodytas A. U. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs sėsti už automobilio vairo ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bet ir neblaivus, nors dėl tokio savo elgesio jis kaskart apgailestauja, tačiau jo nevertina kritiškai. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės taip pat nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes kaskart jis nusikalsta ir vėl. Šie duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vien deklaratyvūs kaltinamojo aiškinimai, kad jis daugiau nenusižengs, yra garbaus amžiaus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesudaro pagrindą taikyti skirtinos bausmės atidėjimą arba neskirti terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

Paskyrus bausmę šiuo nuosprendžiu, kaltinamajam subendrintina bausmė su anksčiau jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 64 straipsnį įvertinama ir subendrinama tik neatliktos bausmės dalis, tuo tarpu šis baudžiamojo įstatymo straipsnis nenumato galimybės įskaičiuoti jau atliktą bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1S-285-478/2024).

Kaltinamajam A. U. nuosprendžio paskelbimo metu liko atlikti du mėnesiai ir 21 diena laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2024-02-21 nuosprendžiu. Iš dalies sudedant paskirtą ir neatliktą bausmes dalį, jam pridėtinas vienas mėnuo neatliktos bausmės. Toks dalinio sudėjimo principas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. U. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (nustatytas girtumas 1.84 promilės alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus. Tokios aplinkybės nustatytos nagrinėjant baudžiamąjįą bylą A. U. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis ir vėl padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vėl vairavo transporto priemonę vidutiniame girtumo laipsnyje, neturėdamas šios specialiosios teisės, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones šešeriems metams.

Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl turto konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur.

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).

Pagal liudytojos J. Š. parodymus, nors automobilis Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, ji šią transporto priemonę yra tiesiog atidavusi A. U.. A. U. šio automobilio nepersirašė savo vardu, kadangi turi skolų. Už automobilį A. U. jai pinigų nesumokėjo, nes automobilį ji jam atidavė, o ne pardavė. Laiko, kad automobilis Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso A. U. ir šio automobilio iš saugojimo aikštelės, kurioje jis laikomas, ji neims. Atkreiptinas dėmesys, kad ir praeitą kartą, kai A. U. padarė nusikalstmą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024-02-21 nuosprendis), jis taip pat vairavo tą patį automobilį Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini). Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors oficialiai AB „Regitra“ automobilis Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini) nurodytas kad savininkė-valdytoja yra J. Š., bet faktinis šio turto savininkas yra A. U., kuris vengia automobilio dovanojimo sandorį įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nurodytas automobilis konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam A. U. 2024-07-19 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. U. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio vykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas nebuvo. Daiktų, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Dėl proceso išlaidų teisme. Nagrinėjant teisiamajame posėdyje bylą nebuvio gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam. Šiuo atveju teismas nesprendžia dėl proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti bausmes:

pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį skirti areštą trisdešimčiai (30) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. U. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. U. paskirta keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024-02-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiems (5) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones šešerius (6) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. liepos 19 d. (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti valstybės nuosavybėn iš A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę - automobilį Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 eurų vertės, valdytojas – savininkas pagal AB Regitra duomenis, J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti A. U. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus nuosprendžiui, o specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus nuosprendį vykdyti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).