Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Sistemiškai aiškinant CK 6.272 straipsnio nuostatas, valstybei kiltų civilinė atsakomybė, kada būtų jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nuosprendžiu ar nutartimi konstatuoti prokurorų ir (ar) teismo (teisėjo) neteisėti veiksmai. Arba ieškovui žala atsirastų dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo nuožiūra revizuoja atliktą ir nutrauktą ikiteisminį tyrimą, teigdamas jog buvo padaryta klaidų. Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 19 d. nutarimas patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas ieškovas ir kiti asmenys, atliktos kratos UAB „Rikoda“, „Dzūkijos grybai“, „Garvilė“ patalpose bei atlikti kiti procesiniai veiksmai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog buvo padarytos veikos, turinčios kokių nors nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

10. Teismas pripažino, kad ne VMVT medžiaga turėjo lemiamą reikšmę šitame ikiteisminiame tyrime, o atliktų procesinių veiksmų visuma. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė nei Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nei Kauno apygardos teismo teisėjo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Bavarė“ grybų krovinio dingimo nutrauktinas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teisės aktų reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49525-16 prokuroro ir teismo (teisėjo) neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 straipsniai, CPK 178, 179, 185 straipsniai). Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios prokurorui nepagrįstai nutraukus ikiteisminį tyrimą, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas, būdamas UAB „Bavarė“ vadovu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl 4 861,50 Eur vertės 4 630 kg šviežių voveraičių krovinio vagystės, nurodydamas, jog UAB „Bavarė“ šiuos grybus įgijo iš Rusijos Federacijos įmonės OOO „Plius“, o krovinį į Lietuvą gabeno UAB „Rikoda“ vairuotojas. Po krovinio patikros muitinėje, jis buvo nugabentas ir iškrautas UAB „Garvilė“ sandėliuose. Grybų krovinį žadėjo nupirkti UAB „Garvilė“ direktorius, tačiau jo nenupirko, o vėliau pradėjo teigti, kad grybų krovinio negavo ir jokių UAB „Bavarė“ priklausančių grybų neturi (b.l. 5). Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 19 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo nurodyta, jog nesurinkta duomenų, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika, o turtiniai nesutarimai tarp UAB „Bavarė“, UAB „Garvilė“ ir UAB „Rikoda“ pasiūlytini spręsti civilinio proceso tvarka (b.l. 5- 19).

Dėl prokuroro apklausos

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu prašė liudytoju apklausti prokurorą J. V., tačiau teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo nuomonę, netenkino ieškovo prašymo. Taip pat ieškovas 2019 m. gegužės 1 d. pateikė rašytinį prašymą dėl prokuroro apklausos (b.l. 94-95), nurodydamas, jog tikslinga apklausti prokurorą, kad paaiškintų, kokiu pagrindu buhalterinę apskaitą tikrino VMVT, kokiu pagrindu ir kokiais dokumentais rėmėsi, priimdamas 2017 m. birželio 22 d. nutarimą, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių buhalterinių dokumentų. Tačiau pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neapklausęs prokuroro liudytoju.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prokuroras J. V. 2017 m. spalio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą detaliai išvardino visus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei paaiškino jų metu gautų rezultatų reikšmę vertinimui, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas ją galėjo padaryti. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ieškovas turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas aplinkybes prokuroras galėtų atskleisti, kokius klausimus jam būtų galima užduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų pakanka, kad galima būtų tinkamai įvertinti pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos ir liudytoju paklausti prokurorą nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl neteisėtų prokuroro veiksmų

20. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

21. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jam padarytą žalą grindžia aplinkybėmis, jog prokuroras nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra pagal ieškovo pareiškimą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Bavarė“ priklausiusio grybų krovinio vagystės vykdė netinkamai, nepagrįstai jį nutraukė, nenustatęs kaltų asmenų ir nesudaręs įmonės prarasto krovinio. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ne VMVT medžiaga turėjo lemiamą reikšmę ikiteisminiame tyrime, o atliktų procesinių veiksmų visuma, todėl nenustatė neteisėtų prokuroro veiksmų. Tuo tarpu ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmos instancijos teismas netyrė prokuroro 2016 m. gruodžio 2 d. priimto sprendimo ir 2017 m. birželio 22 d. nutarimo.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog prokuroras 2016 m. gruodžio 2 d. informavo UAB „Garvilė“, kad jos prašyme nurodyti apribojimai, suderinus su VMVT, yra panaikinti, galima laisvai disponuoti bendrovės patalpomis bei jose esančia žaliava ir produkcija (b.l. 27). Taigi prokuroro 2016 m. gruodžio 2 d. parengtas dokumentas buvo tik informacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad pati VMVT 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu leido UAB „Garvilė“ tiekti produktus rinkai (b.l. 23). Kauno apygardos prokuroras 2017 m. birželio 22 d. nutarimu atmetė ieškovo prašymą skirti užduotį specialistui, kad įvertintų UAB „Garvilė“ buhalterinę apskaitą, susijusią su grybų – voveraičių užpajamavimu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. (b.l. 28-29). Prokuroras nurodė, jog darant kratą buvo pasitelkti VMVT specialistai, o atlikus patikrinimą, nebuvo rasta grybų pertekliaus ar trūkumo, grybams buvo pateikti reikalingi dokumentai, dėl to UAB „Garvilė“ buvo leista toliau disponuoti visais tose patalpose laikytais grybais.

24. Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 19 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo išvardinti visi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tarp kurių didžiąją dalį užima liudytojų parodymai, jų pakartotinės apklausos, akistatos, juridiniams asmenims priklausiusių patalpų apžiūros, rastų objektų tikrinimas. Prokuroras nutarime atlikęs visų jo atliktų veiksmų analizę konstatavo, jog objektyvių duomenų, kad grybų krovinys buvo iškrautas būtent UAB „Garvilė“ patalpose nesurinkta. Prokuroras sistemiškai vertino liudytojų parodymus, jų akistatas, taip pat išaiškino, jog juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė dėl vagystės nenumatyta, todėl UAB „Garvilė“ negali būti nusikalstamos veikos subjektas, o žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi aplinkybė, jog ieškovas viso ikiteisminio proceso metu aktyviai naudojosi galimybe teikti skundus dėl daugelio prokuroro atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ieškovas taip pat skundė ir prokuroro 2017 m. spalio 19 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK nuostatas aukštesniajam prokurorui, o pastarojo nutarimą – apylinkės teismui, vėliau – apeliacinės instancijos teismui. Taigi prokuroro atliktų veiksmų teisėtumas buvo patikrintas keletą kartų.

25. Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos baudžiamajame procese.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai netesėtais, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

27. Nagrinėjamoje byloje prokuroro veiksmų teisėtumas, be aukštesniojo prokuroro, buvo patikrintas dar dviejų instancijų teismų – Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo. Nei vienas iš šių teismų nenustatė jokių prokuroro klaidų, atliekant ikiteisminį tyrimą, ir pripažino, jog tyrimas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos, jog prokuroro 2017 m. birželio 22 d. nutarimas yra priimtas, remiantis išgalvotais prokuroro duomenimis, jog prokuroras tyrimo metu elgėsi neteisėtai ir galimai padarė nusikalstamą veiką, nėra pagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei yra paneigtos Alytaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi. Taigi ieškovas neįrodė vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – prokuroro neteisėtų veiksmų.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą.

29. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016). Ieškovas ieškiniu teigė, jog jam prokuroro neteisėtais veiksmais yra padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog ieškovas tyrėjos 2016 m. spalio 26 d. buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau prokuroro 2017 m. liepos 18 d. nutarimu jo procesinė padėtis panaikinta, kadangi žala padaryta UAB „Bavarė“, o ne jos vadovui. Ikiteisminio tyrimo metu civiline ieškove buvo pripažinta UAB „Bavarė“, o ieškovas ikiteisminio tyrimo procese dalyvavo tik kaip jos įgaliotas atstovas (b.l. 6). Taigi ikiteisminio tyrimo metu ieškovas neturėjo nei nukentėjusiojo asmens, nei civilinio ieškovo statuso, o turtinė žala dėl prarasto grybų krovinio buvo padaryta juridiniam asmeniui – UAB „Bavarė“. Todėl ieškovas nenurodė bei nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jam padarytą 1 000 Eur neturtinę žalą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo.

30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.