Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams dėl tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2022-05-05 iki 2022-06-02 su atsakovės S. G. šeima dirba mobiliosios komandos specialistai. Intensyvios pagalbos teikimo metu pastebėtas atsakovės gynybiškumas ir priešiškumas, vengimas prisiimti atsakomybę dėl susidariusios šeimos situacijos. Pastebėta motyvacijos stoka siekti pozityvių pokyčių šeimoje, apatiškumas. Specialistų apsilankymo metu pastebėtas ir neadekvatus, agresyvus bendravimas, vengimas bendradarbiauti. Nustatytas atsakovės polinkis vartoti alkoholi, tėvystės ir socialinių įgūdžių trūkumas, finansiniai sunkumai, nedarbo problema. Tik specialistams pasidomėjus, atsakovė atsakė turinti sūnų, kuris gyvena su tėvu. Su vaiku nurodė nebendraujanti, išlaikymo jam neteikia.

2020 m. birželio 6 d. ir rugsėjo 6 d. vykusių atvejo nagrinėjimo posėdžių metu atsakovė motyvuota aktyviai įgyvendinti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, siekti pozityvių pokyčių šeimoje. Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė išbraukta iš Užimtumo tarnybos ieškančių darbo asmenų sąrašų be teisės registruotis 6 mėnesius, įvertinta, jog atsakovė nėra sudariusi tinkamų sąlygų dukrai grįžti į šeimą.

2022 m. lapkričio 24 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvavo A. P.. Paaiškėjo, jog 2022 m. spalio 14 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyrius atitinkamai papildė, pakeitė civilinės būklės akto įrašą, nurodant, jog K. G. tėvas yra A. P., pakeista mergaitės pavardė į „P.“. Posėdžio metu atsakovas nurodė norintis, jog dukra gyventų su juo, tačiau tam dar nėra pasirengęs. Todėl nori, jog jam būtų inicijuotas atvejo vadybos procesas, skirtas atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas. Teigė esantis pasiryžęs lankyti pozityvios tėvystės mokymus, pasirūpinti būtiniausiais vaikui reikiamais daiktais, gilinti žinias apie vaikų mitybą, auklėjimą, priežiūrą, ugdymą. Todėl 2022 m. gruodžio 22 d. sudarytas pagalbos atsakovo šeimai planas.

2023 m. vasario 20 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio peržiūrėtas pagalbos atsakovės šeimai planas, pozityvių pokyčių nenustatyta.

2023 m. gegužės 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė Skyriui informaciją, jog atvejo vadybos laikotarpiu pagalbos planas atsakovės šeimai peržiūrėtas 10 kartų. Teikiant pagalbą buvo siekiama įgalinti šeimą savarankiškai funkcionuoti, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, užtikrinti finansinį stabilumą ir kt. Socialinis darbuotojas S. G. šeimoje lankėsi itin intensyviai - 4 kartus per savaitę arba pagal poreikį. Bendraujant su pagalbą teikiančiais specialistais, atsakovei trūko geranoriškumo, ji specialistų neįsileisdavo į namus, be to, nesprendė priklausomybės alkoholiui problemos. Vaiko laikinoji globėja atvejo vadybininkui nurodė, jog mergaitės mama laikinosios globos laikotarpiu ne kartą buvo neblaivi. Todėl manoma, kad šeimoje nepavyko pašalinti rizikos veiksnių, pagalbos planas nėra įgyvendintas, nesukurta vaikui grįžti į šeimą tinkama ir saugi aplinka. Tame pačiame rašte nurodyta, jog atsakovas taip pat buvo motyvuojamas įgyti įgūdžių, būtinų siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius jo interesus, tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius. Tačiau nesėkmingai - pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįvykdė, su pagalbą teikiančiais specialistais bendraudavo nemandagiai. Skambindavo būdamas neblaivus, vartodavo necenzūrinius žodžius. Bendraudamas blaivus nurodydavo, jog alkoholį vartoja todėl, kad gyvena vienas, patiria stresą. Su dukra nebendrauja, jos nelanko, išlaikymo neteikia, jo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta mažamečiam vaikui augti. Nustatyta, jog pozityvių pokyčių šeimoje nėra, vaiko tėvas nededa pastangų pakeisti savo elgėsį, psichologo konsultacijoms nė nesiregistravo. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir šios problemos nesprendžia, jo šeimoje nėra sukurta vaikui augti tinkama bei saugi aplinka.

2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrasis veiklos skyrius Skyriui nurodė, jog 2023 m. balandžio 25 d. registruoti 3 pranešimai dėl neblaivios atsakovės tarpusavio konflikto su neblaiviu sugyventiniu.

2023 m. balandžio 29 d. atsakovė ir vėl konfliktavo su neblaiviu sugyventiniu. Paminėtina, jog tarpusavio konfliktų metu sugyventiniai neįleisdavo vienas kito į butą, triukšmaudavo. Policijos pareigūnams sugyventiniai nurodė, jog jų tarpusavio konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo.

2023 m. gegužės 19 d. vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje atsakovė pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, nurodė, jog atvejo vadybos proceso metui nepriėmė specialistų pagalbos, patarimų ir rekomendacijų. Atsakovė socialinei darbuotojai prisipažino, jog alkoholį vartojo 2022 m. rugsėjo 14 d., spalio 23 d., lapkričio 8 d., gruodžio 12 d., gruodžio 31 d. Svarbu paminėti, jog socialinė darbuotoja, 2023 m. gegužės 2 d. apsilankius atsakovės šeimoje, pastebėjo išdaužtą buto langą, apgadintas (galimai subadytas aštriu daiktu) buto duris, taip pat apgadintą durų rankeną, stebėjimo akutę. Kaimynai nurodė, jog bute dažnai vartojamas alkoholis. S. G. sutiko, jog jai būtų laikinai apribota motinos valdžia, mano, kad kol išspręs problemas, dukrai bus geriausia gyventi pas globėją. Tuo tarpu atsakovas socialinei darbuotojai nurodė, jog alkoholį vartojo 2022 m. lapkričio 29 d., gruodžio 5 d., 2023 m. kovo 22 d., balandžio 26 d., gegužės 16 d., gegužės 17 d. Jis pats pripažindavo, jog skambina neblaivus, kai vartoja alkoholį - geria savaitę, ir dar savaitės jam reikia „atsigauti“. Priklausomybę alkoholiui neigia, neįžvelgia poreikio ją gydyti. Nustatyta, jog pozityvių pokyčių atsakovų šeimose nėra, nė vienas iš vaiko tėvų nededa pastangų pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, išlieka reali grėsmė jų dukters sveikatai ar net gyvybei.

Atsakovas A. P. nesirūpina nepilnamete dukra K., su vaiku nepalaiko jokių ryšių, neišlaiko, neaplanko, nesidomi vaiku. Nepripažįsta piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, nesiima jokių veiksmų, tam, kad įveiktų šią priklausomybę. Su specialistais nebendradarbiauja, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįgyvendina, yra visiškai abejingas susiklosčiusiai situacijai. Atsakovo gyvenamoji aplinka nėra pritaikyta vaikui lankytis ir gyventi, jis net minimaliai nėra pajėgus užtikrinti geriausių dukters interesų. Tokiu savo elgesiu atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi bei tolimesniam asmenybės formavimuisi. Aplinkybių, leidžiančių tikėtis, jog jis pakeis savo gyvenimo būdą, nenustatyta, todėl tikslinga A. P. neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters K. P. atžvilgiu.

Prašo priteisti iš atsakovės ir iš atsakovo jų nepilnametei dukrai K. P. išlaikyti po 150 Eur (iš kiekvieno) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 30 d. Įsakymu Nr. A-1011 atsakovų dukros laikinąja globėja skirta G. P.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, tikslinga nustatyti K. P. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje tol, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė S. G. turi priklausomybę alkoholiui, buvo motyvuota gydytis nuo priklausomybių, lankytis pas specialistu, tačiau jokių pokyčių, kuriais remiant skyrius galėtų grąžinti dukrą atsakovei nėra. Atsakovė dažnai konfliktuoja su sugyventiniu, daržai kviečiama policija. Atsakovas pripažino tėvystę, tačiau nebuvo pasirengęs mergaitę auginti. Atsakovo šeimoje pokyčių nėra. Atsakovas dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku buvo susitikęs tik vieną kartą. Gyvenamojoje aplinkoje yra baldai vaikui augti, tačiau atsakovo elgesys ir jo buitinės sąlygos nėra saugios ir tinkamos augti vaikui atsakovo šeimoje. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, neatvyksta susitikti su dukra, nes būna neblaivus. Socialinei darbuotojai yra paaiškinęs, kad alkoholį vartoja ciklais - savaitėmis, paskui savaitę jam reikia atsigauti. Socialinę darbuotoją, paskambinęs, vadina necenzūriniais žodžiais, skambina neblaivus, būna agresyvus. Atsakovė su socialiniais darbuotojas nebendrauja, neatsiliepdavo telefonu, o jei atsiliepdavo sakydavo, kad yra išvykusi į darbo pokalbį, nepripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, jos nesprendė, tik po kreipimosi į teismą dėl savo elgesio susimąstė ir pradėjo kitaip vertinti situacija, teigiamų pokyčių šeimoje nebuvo arba jie kol kas yra minimalūs. Atsakovei vis dar trūksta motinystės žinių, nepriima ryžtingų sprendimų, nesiekia užtikrinti dukrai saugios aplinkos, minimaliai lanko dukrą, todėl prašo laikinai apriboti motinos valdžią. Atsakovas dukra nesirūpina nežino kokią ugdymo įstaigą dukra lanko, koks gydytojas prižiūri jos sveikatą. Mergaitės neišlaiko. Domėtis ir susitikti su dukra pradėjo tik prasidėjus teismo posėdžiams. Priklausomybės alkoholiui nesprendė. Pagalbos plano neįgyvendino, apart pozityvios tėvystės mokymų, kurį abejotina ar taikys praktikoje, nesiekia užtikrinti geriausių dukters interesų, nesugeba valdyti savo emocijų, nei bendraujant su specialistais. Prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Problemų su alkoholiu turi, jas sprendžia, lankosi visuose paskirtuose programose. Ieško darbo. Ketina vaiką auginti pati, sutinka mokėti prašomą priteisti vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Su vaiku bendrauja, susitinka pastoviai.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu, su laikinu tėvystės apribojimu sutiktų. Nori, kad vaikas būtų grąžintas jam. Su vaiku nesusitikinėjo, nes atlikinėjo bausmę. Šiuo metu laisvėje yra apie pusantrų metų. Vaiko neaugino. Vaikas visą laiką buvo pas globėją. Nesutinka, kad būtų apribotos tėvystės teisės. Yra baigęs tėvystės kursus. Alkoholio nevartoja apie du mėnesius. Stengiasi dažniau matytis ir bendrauti su vaiku. Pastoviam bendravimui trukdo darbas. Sutinka su prašomu vaiko išlaikymu. Šiuo metu išlaikymo neteikia. Ketina išspręsti esamas problemas, kad galėtų su vaiku bendrauti. Šiuo metu bendrauja su vaiku kartu su koordinatore, kol vaikas pripras. Stengiasi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad vaikas auga pas ją apie pusantrų metų, mama dažnai lanko vaiką. Su vaiku bendrauja pilnai. Tėtis su vaiku bendrauja per koordinatorę. Pati nepažįsta vaiko tėčio, tačiau tėtis su vaiku bendrauja gražiai, kol jie bendrauja kartu nebūna. Vaikas su tėčiu susitikti nori. Perka vaikui rūbus žaislus. Tėvas su vaiku bendrauti nori. Su vaiku susitikti nėra atėjęs neblaivus. Mama su vaiku ateina bendrauti blaivi. Abu vaiką myli ir nori vaiką pasiimti. Susitikimai su vaiku vyksta tėvo iniciatyva. Mama pati ateina vaiko pasiimti. O tėvas bendrauja su vaiku koordinatorės iniciatyva. Tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Mama neturi pajamų, kai turėdavo atnešdavo vaiko išlaikymui apie 50 Eur per mėnesį. Tėvas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nes jie anksčiau nebendravo. Per kitus asmenis išlaikymo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pagrindinė atsakovės problema visada buvo alkoholio vartojimas. Byloje su tuo susijusių ieškovės pateiktų įrodymų yra labai daug, jie yra įvardinti prie ieškovės pateiktų duomenų, todėl atskirai nebekartojami. Ieškovės atstovė posėdžio metu pastebėjo, kad nuo ieškinio pateikimo teismui atsakovės bendravimas su dukra labai paintensyvėjęs, ir pati mergaitė labai noriai bendrauja su mama, jų emocinis ryšys nėra nutrūkęs. Apie atsakovę byloje pateikta daug negatyvios informacijos iš policijos (t. 1, b. l. 194-195, t. 2, b. l. 42), didžioji jos dalis susijusi su alkoholio vartojimu ir vaiko nepriežiūra.

Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog praėjo nepakankamai ilgas laiko tarpas, kad galima būtų teigti, jog atsakovė galutinai išsprendė problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, o tai praeityje buvo pagrindinis problemų šeimoje šaltinis bei viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių iš atsakovės buvo paimtas vaikas. Atsakovė turi įrodyti, kad gali susitvarkyti su alkoholio problema ilgesnį laiko tarpą. Taip pat svarbus atsakovės gebėjimas užsitikrinti stabilias ilgalaikes darbo santykių pajamas, gyvenamąją vietą, tinkamą augti vaikui, išlaikyti savo pozityvų gyvenimo būdą ilgesnį laiko tarpą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė turi įrodyti, jog gali ilgam ir stabiliam laikotarpiui išspręsti alkoholio vartojimo problemą, dalyvauti darbo santykiuose ir iš to gauti pajamų šeimos išlaikymui, taip pat vykdyti socialinių paslaugų įstaigų siūlomus pagalbos planus, domėtis vaiko ugdymu, kad būtų galima neabejotinai įsitikinti, jog atsakovės vaikas gali būti grąžintas į šeimą. Kadangi atsakovė tik iš dalies atlieka savo pareigas tinkamai auklėti vaiką, alkoholio vartojimas darytų žalingą įtaką vaikui ir trukdytų juo pasirūpinti, atsakovei laikinai apribotina tėvų valdžia (CK 3.180 str. 1 d.). Ši priemonė yra laikina, kadangi ne vėliau kaip per šešis mėnesius ieškovė vėl turės kreiptis į teismą šiuo klausimu, ir atsakovei pataisius padėtį laikinas tėvų valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas arba pratęstas, jei atsakovės gyvenimo stabilumas dar keltų abejonių. Pažymėtina, kad neterminuotas apribojimas šiuo atveju netaikytinas, kadangi atsakovė nėra abejinga vaikui, deda nemažas pastangas pakeisti savo gyvenimą, matyti, kad jos noras susigrąžinti vaiką yra nuoširdus, o vaiko ryšys su mama nėra nutrūkęs.

Atsakovei išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad mergaitė labai retai bendrauja su tėčiu (atsakovu). Taigi, iš dalies situacija šiuo metu priklauso ne vien nuo atsakovo A. P.. Tačiau svarbu įvertinti ir galimą priežastį, kodėl taip yra. Labai tikėtina, kad tokia padėtis susidarė dėl to, kad atsakovas vaiko neaugino, nesistengė su ja bendrauti, anksčiau neskyrė jai dėmesio. Pagal pateiktus duomenis atsakovas šiuo metu vaiką lanko. Nors Socialinių paslaugų centras ir trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad atsakovas su mergaite bendrauja ir susitikimai vyksta sklandžiai, būtina atsižvelgti ir į Šiaulių miesto Šiaulių centro duomenis kuriuose nurodyta, kad eilė susitikimų su dukra neįvyko, būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas turi sunkumų, tačiau deda pastangas, yra atkūręs ryšį su vaiku, siekia daugiau su vaiku bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime, dirba, turi pastovias pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes taikyti neterminuotą tėvystės teisių apribojimą šiuo metu dar nėra pagrindo. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra reali tikimybė, jog atsakovas imsis reikalingų veiksmų, kad jam tėvystės teisės nebebūtų ribojamos. Pagal nustatytas aplinkybe tikrai nėra pagrindo vertinti, kad situacija atsakovo atveju yra beviltiška ir nebepasikeis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas turi įrodyti, jog gali ilgam ir stabiliam laikotarpiui išspręsti alkoholio vartojimo problemą, kuri manytina nėra didelė, taip pat vykdyti socialinių paslaugų įstaigų siūlomus pagalbos planus, domėtis vaiko ugdymu, kad būtų galima neabejotinai įsitikinti, jog atsakovo vaikas gali būti grąžintas į šeimą. Kadangi atsakovas tik iš dalies atlieka savo pareigas tinkamai auklėti vaiką, alkoholio vartojimas darytų žalingą įtaką vaikui ir trukdytų juo pasirūpinti, atsakovui laikinai apribotina tėvo valdžia (CK 3.180 str. 1 d.). Ši priemonė yra laikina, kadangi ne vėliau kaip per šešis mėnesius ieškovas vėl turės kreiptis į teismą šiuo klausimu, ir atsakovui pataisius padėtį laikinas tėvų valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas arba pratęstas, jei atsakovo gyvenimo stabilumas dar keltų abejonių. Pažymėtina, kad neterminuotas apribojimas šiuo atveju netaikytinas, kadangi atsakovas nėra abejingas vaikui, deda nemažas pastangas pakeisti savo gyvenimą, matyti, kad jo noras susigrąžinti vaiką yra nuoširdus, o vaiko ryšys su tėvu nėra nutrūkęs.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju vaikui K. P. nuo 2022 m. gegužės 30 d. yra nustatyta laikinoji globa (t. 1, b. l. 142), laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta G. P., K. P. laikinosios globos vieta nustatyta pas laikinąją globėją. Ieškovas prašo nustatyti K. P. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. P. gyvenamojoje vietoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo. Atsakovai sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas laikiną globėją. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamoji vieta nustatytina laikinosios globėjos G. P. gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovų vaikui priteisti išlaikymą po 150 Eur. Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju abu atsakovai sutiko su prašomu išlaikymo dydžiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė S. G. registruota užimtumo tarnyboje (t. 2 b. l. 11). Duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, byloje nėra. Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 400-500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 250-300 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti gana nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaiko poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovų padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovų prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 420 Eur kiekvienam. Tačiau ieškovė iš atsakovų prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. nurodė, kad sutinka su prašomu priteisti 150 Eur išlaikymu vaikui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovė S. G. turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 32-33), tėvų valdžia jai apribojama laikinai ir, reikia tikėtis, neilgam laiko tarpui, iš atsakovės S. G. priteistinas prašomas 150,00 Eur/mėn. išlaikymas K. P..

Atsakovas A. P. nurodė, kad dirba, gauna pastovias pajamas ir sutinka mokėti vaikui prašomą priteisti išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovas A. P. turi pareigą išlaikyti savo vaiką, tėvo valdžia jam apribojama laikinai, iš atsakovo A. P. priteistinas 150,00 Eur/mėn. išlaikymas K. P..

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas apriboti tėvo valdžią buvo patenkintas, už šį neturtinį reikalavimą apriboti atsakovams tėvų valdžią, atsakovai turėtų mokėti 109,00 Eur žyminį mokestį (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra išvestinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Kadangi byloje iš atsakovų priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, tai atsakovai turėtų mokėti po 41,00 Eur žyminio mokesčio. Už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 39,84 Eur išlaidas, kurias taip pat turėtų atlyginti atsakovai, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Kadangi atsakovai iš esmės sutiko su ieškiniu, bylos nagrinėjimas buvo trumpas ir nesudėtingas, iš jų priteistinos tik faktinės pašto išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023-06-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. G. išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023-06-28 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti paskirtam laikinam globėjui.

Nustatyti K. P. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. P. gyvenamojoje vietoje, iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Priteisti valstybei atsakovės iš S. G. 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios suma turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios suma turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.