Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

nuteistųjų E. A., T. D., D. D., A. J., J. J., J. K., A. K., S. M., V. P., M. P., A. R., M. R., G. Š. gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui, Romualdui Mikliušui, Sigitui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., J. J., V. P., D. D., G. Š., M. P., T. D., J. K., A. J., M. R. bei nuteistųjų E. A., A. R. ir S. M. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. lapkričio 25 d. veikos) ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 25 d. 21.30 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d. 8.08 val. (dvi paros). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, viena arešto para prilyginta 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (7 381,36 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. kovo 11 d. veikos) – 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) – 170 MGL (6 402,20 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. sausio 23 d. veikos) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. vasario 21 d. veikos) – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos už BK 199² straipsnio 1 dalį subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 32 000 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį subendrinta su paskirta bausme pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 32 000 Eur bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 14 d. 9.05 val. iki 2018 m. kovo 16 d. (dvi paros), nuo 2018 m. vasario 21 d. 16.05 val. iki 2018 m. vasario 22 d. 13.55 val. (viena para). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (100 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 31 700 Eur dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. kovo 11 d. veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 11 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. D. pradėti dirbti, tęsti darbą, neišeiti iš namų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, neįsigyti, neturėti prekių, kurios pažeidžia 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos), (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, nurodant, kad ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. sausio 23 d. veikos) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. vasario 21 d. veikos) – 350 MGL (17 500 Eur (klaidingai nuosprendyje nurodoma 175 000 Eur)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 25 000 Eur dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 20 d. (6 paros). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (100 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 24 400 Eur dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. kovo 11 d. veikos) – 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. gruodžio 13 d. veikos) – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

J. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. lapkričio 25 d. veikos) išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskiroas bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos teismo paskirta ir neatlikta 100 MGL (5 000 Eur) bauda jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 21 947 Eur dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. kovo 11 d. veikos) – 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. vasario 21 d. veikos) – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 000 Eur dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (viena para). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (100 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 24 900 Eur dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. kovo 11 d. veikos) ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paros). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 158 MGL (5 950,28 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paros). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, viena arešto para prilyginta 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2018 m. vasario 21 d. veikos) ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (viena para). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (100 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 398 MGL (19 900 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. lapkričio 25 d. veikos) ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. (viena para). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, viena arešto para prilyginta 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 198 MGL (7 456,68 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

G. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. veikos) ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda.

Į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paros). Vadovaujantis BK 65 straipsniu viena arešto para prilyginta 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirta galutinė bausmė – 158 MGL (5 950,28 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. D., A. K., J. K., D. D., S. M. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tai yra, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą realizuoti, bendrais veiksmais, 2017 m. kovo 11 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 7 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 21 667 Eur, 5 000 pakelių cigarečių „W. B.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 14 611 Eur, 6 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 18 779 Eur, – iš viso 19000 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, cigarečių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 55 057 Eur, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, šiais akcizais apmokestinamas prekes sukrovė į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. D., A. K. ir J. K. šiais cigaretes nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, o S. M. ir D. D. automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami priekyje lydėjo šias neteisėtai gabenamas cigaretes, stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą, siekiant išvengti valstybės pareigūnų patikrinimo, kol 2017 m. kovo 11 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miško masyve šie automobiliai neteisėto cigarečių gabenimo metu buvo sulaikyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. T. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą: 2017 m. birželio 28 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp šalių, kurioje pardavėjas – S. L., pirkėjas A. R., įrašydamas į šią sutartį tikrovės neatitinkančius duomenis apie šalių tikruosius ketinimus, tai yra be A. R. žinios, panaudodamas jo anketinius duomenis, nurodė (įrašė), kad pastarasis už 200 Eur perka iš pardavėjos – S. L. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino paties išgalvotu A. R. parašu.

3. T. D., A. K., J. K., D. D., V. P., G. Š., M. P., A. J. ir J. J. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tai yra veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą realizuoti, bendrais veiksmais 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), miško masyve, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 8 500 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 25 691,00 Eur, 9 000 pakelių cigarečių „W. B.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 28 319,00 Eur, 6 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 19 647,00 Eur, 3 500 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 10 578,00 Eur, iš viso 27500 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, cigarečių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 84 235,00 Eur, po to tęsdami nusikalstamą veiką, šias akcizais apmokestinamas prekes sukrovus į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. D., A. K., J. K., A. J. ir J. J. šias cigaretes nuo įgijimo vietos šiuo automobiliu neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, o M. P., V. P., D. D. ir G. Š. važiuodami priekyje automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo neteisėtai gabenamas cigaretes, stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą, siekiant išvengti valstybės pareigūnų patikrinimo, kol 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 22 val., Telšių rajone (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio stoties, šis automobilis lydėjimo metu buvo sulaikytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

4. E. A., M. R. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą, tai yra veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą realizuoti, bendrais veiksmais 2017 m. lapkričio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20.40 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 38000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 114 853 Eur, 13 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 39 292 Eur, 9 500 pakelių cigarečių „NZ 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra 28 713 Eur, iš viso 60 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, cigarečių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 182 858 Eur, po to, tęsdami nusikalstamą veiką dalį šių cigarečių, tai yra 32 000 pakelių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 7 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 9 500 pakelių cigarečių „NZ 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, sukrovus į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. šiuo automobiliu, o 1 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis sukrovus į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. šiuo automobiliu nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, kol 2017 m. lapkričio 25 d., apie 20.40 val., šie automobiliai neteisėto cigarečių gabenimo metu buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnų.

5. J. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tai yra dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą realizuoti, 2017 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 19.00 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 33996 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 105 345,24 Eur, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką šias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai sukrovus į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis jas gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, kol 2017 m. gruodžio 13 d., 19.00 val. (duomenys neskelbtini) nepaklusęs teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti patikrinti, nesustojo ir persekiojamas pareigūnų nuvažiavo, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), iššoko iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pabėgo, ir šias cigaretes įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

6. T. D. ir J. J. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4– 200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tai yra veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą realizuoti, bendrais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 23 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 61 980 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, cigarečių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 192 060,20 Eur, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, šias akcizais apmokestinamas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 23 d. 14.20 val., neteisėtai sukrovę į automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2018 m. sausio 23 d., T. D. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas priekyje automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. J., lydėjo šias J. J. vairuojamu automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą neteisėtai gabenamas cigaretes, stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą, siekiant išvengti valstybės pareigūnų patikrinimo, kol J. J. vairuodamas automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 145 km, apie 14.20 val., nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti patikrinimui, nesustojo ir nuvažiavo, persekiojamas policijos pareigūnų, išvažiavęs iš kelio A 1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir, įvažiavęs į Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką, iššoko iš automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pabėgo, cigaretes įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai;

7. T. D., A. K., A. R. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, tai yra iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, veikdami bendrininku grupe, su J. J., kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką pateikdamas nusikalstamos veikos darymo priemonę - automobilį „Volvo FL612“, (duomenys neskelbtini), T. D., A. K., A. R., bendrais veiksmais, turėdami tikslą realizuoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 21 d. 15.50 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo 200000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 631 189 Eur, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, šias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai sukrovę į automobilį „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko T. D. gabenant šias cigaretes automobiliu „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, A. K. vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas priekyje automobilio „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. R. vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos automobilio „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo šias T. D. vairuojamu automobiliu „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą; neteisėtai gabenamas cigaretes, stebėjo aplinką bei gabenimo maršrutą, siekiant išvengti valstybės pareigūnų patikrinimo, kol 2018 m. vasario 21 d. 15.50 val. Kelmės rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) kaime šiuos automobilius ir jais vykusius asmenis sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

8. J. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, tai yra veikdamas bendrininkų grupėje su T. D., A. R. ir A. K., iš anksto su jais susitaręs, dėl savanaudiškų paskatų, šiems asmenims padėjo daryti nusikalstamą veiką, tai yra ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 21 d. 00.55 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikė nusikalstamos veikos darymo priemonę – automobilį „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2018 m. vasario 21 d. T. D., lydimas A. K. vairuojamo automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. R. vairuojamo automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą neteisėtai gabeno 200 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 631 189 Eur, kol 2018 m. vasario 21 d. 15.50 val. Kelmės rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) kaime šiuos automobilius ir jais vykusius asmenis sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

9. J. K. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tai yra veikdami bendrininkų grupe su E. A. ir M. R. iš anksto susitarę, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą realizuoti, bendrais veiksmais 2017 m. lapkričio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20.40 val., (duomenys neskelbtini) miško masyve, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 38 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 114 853,00 Eur, 13 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 39 292,00 Eur, 9 500 pakelių cigarečių „NZ 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra 28713.00 Eur, iš viso 60500 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, cigarečių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 182 858,00 Eur, po to, tęsdami nusikalstamą veiką dalį šių cigarečių, tai yra 32 000 pakelių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 7 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 9 500 pakelių cigarečių „NZ 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, sukrovus į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. ir M. R. šiuo automobiliu, o 1000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis sukrovus į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. šiuo automobiliu nuo įgijimo vietos neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, kol 2017 m. lapkričio 25 d., apie 20.40 val., šie automobiliai neteisėto cigarečių gabenimo metu buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį A. R. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti A. R., taip pat grąžinti A. R. automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo A. R. gynėjas, netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti nuteistajam A. R. paskirtą baudą ir jos sumokėjimą atidėti 2 metams.

10.1. Remdamasis liudytojų R. M., V. Ž., R. J. parodymais nuteistojo A. R. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuo liudytojų iki automobilio „VW Touran“ buvo pakankamai didelis atstumas – nuo kelių šimtų metrų iki pusės kilometro, be to, toje vietoje buvo posūkis, ribojantis matomumą, todėl liudytojų R. M. ir V. Ž. parodymai apie tai, kad jie matė, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas nestabdė automobilio „VW Touran“ kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad su jais buvęs trečiasis pareigūnas R. J. teigia to nematęs.

10.2. Nuteistojo A. R. gynėjas pažymi, kad A. R. paaiškino kokiu tikslu įsigijo kelių vinjetę, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vinjetė buvo perkama įmonės automobiliams, taigi, gynėjo teigimu, būtų neapdairu ir nelogiška nusikaltimo padarymui naudojamam automobiliui vinjetę pirkti tokiu būdu – (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele. Vėliau ji galėjo būti pamesta ar pavogta ir tokiu būdu atsirasti automobilyje „Volvo“. Taigi, nuteistojo A. R. gynėjo nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino A. R. (klaidingai nurodoma – S. M.) parodymų patikimumą ir juos atmetė.

10.3. Nuteistojo A. R. gynėjas apeliaciniame skunde, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, BPK nuostatomis tvirtina, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad A. R. dalyvavo nusikaltimo padaryme, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas prielaidomis, todėl jis turi būti panaikintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistajam A. R. paskirta 19 900 Eur bauda, nors ir atitinka formaliuosius kriterijus, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, dabartinę ekonominę situaciją, yra gerokai per didelė, todėl turėtų būti sumažinta. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, teismas skyrė per trumpą baudos sumokėjimo terminą. A. R. yra jauno amžiaus, todėl neturi santaupų ar turto, kurį būtų galima greitai realizuoti ir sumokėti baudą, todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, turėtų būti ilgesnis.

11. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį S. M. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti S. M., taip pat grąžinti S. M. automobilius „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuteistojo S. M. gynėjas, netenkinus šio prašymo, prašo paskirtos baudos sumokėjimą atidėti 2 metams.

11.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu po įvykio išsamiai ir detaliai apibūdino asmenį, kuriam išnuomojo automobilius, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad jo parodymai abstraktūs ir juose nėra jokios konkrečios informacijos. Duodamas parodymus teisme, praėjus 2,5 metų po įvykio, jis nurodė mažiau detalių, tačiau bėgant laikui tam tikros smulkmenos yra pamirštamos. Kita vertus, bylą nagrinėjant teisme, S. M. ir nebuvo detaliai apklausinėjamas apie asmenį, kuriam išnuomojo automobilį.

11.2. Anot gynėjo, tai, kad S. M. pateiktos informacijos neįmanoma patikrinti nagrinėjant bylą teisme, negali būti pagrindu jį nuteisti, juolab, kad teismo galimybės tai padaryti yra ribotos. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog S. M. smulkiai apibūdino asmenį, kuriam išnuomojo automobilius, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių šiam asmeniui nustatyti. S. M., gynėjo nuomone, pasielgė apdairiai – nuomininkui paaiškinus, kad pametė asmens dokumentus ir dėl to nesant galimybės įsitikinti jo tapatybe, paėmė iš pastarojo automobilių vertę atitinkančius užstatus, todėl jam nebuvo poreikio imtis kokių nors papildomų priemonių, juolab, kad jis nežinojo, jog jam priklausančiais automobiliais bus daromas nusikaltimas. Taigi, apelianto teigimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino S. M. parodymų patikimumą ir nepagrįstai juos atmetė.

11.3. Nuteistojo S. M. gynėjas pažymi, jog aplinkybė, jog nuteistieji yra iš to paties (duomenys neskelbtini) kaimo ir vieni kitus pažįsta, taip pat negali būti S. M. kaltės įrodymu. Priešingai, paprastai kaimuose visi vieni kitus pažįsta, žino kokius automobilius turi ir kokiais naudojasi, todėl negalima atmesti, kad tyrimo nenustatytas asmuo į S. M. kreipėsi ne atsitiktinai, o gavęs informaciją, kad jis turi tinkamus kontrabandos gabenimui automobilius.

11.4. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-245-202/2017, nuteistojo S. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad poligrafo naudojimo galimybė baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Vadovaujantis įrodinėjimo procesui baudžiamojoje byloje privalomu principu, kad „valstybės subjektams leidžiama tai, kas įtvirtinta įstatyme“, darytina išvada, kad galiojantys įstatymai naudoti poligrafą baudžiamajame procese neleidžia. Taigi, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo pasiūlyta atlikti baudžiamajame procese neleidžiamą veiksmą, be to, jo atsisakymas nuosprendyje įvertintas kaip vienas iš kaltės įrodymų, nors teismas negalėjo tuo remtis.

11.5. Remdamasis LAT praktika, teisės aktų nuostatomis, nuteistojo S. M. gynėjas nurodo, kad šioje byloje nėra nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. nusikaltimo padarymo metu buvo nusikaltimo vietoje, juolab, kad jis su D. D. automobiliu „Audi 100“, važiuodami priekyje lydėjo automobiliu „VW Caravelle“ neteisėtai gabenamas cigaretes. Anot nuteistojo gynėjo, byloje nėra paneigta, kad S. M. minėtus automobilius išnuomojo nepažįstamam asmeniui, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas prielaidomis, todėl turi būti panaikintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepriėmus nuteistajam S. M. išteisinamojo nuosprendžio, turėtų būti pailgintas baudos sumokėjimo terminas. Nuteistasis S. M. yra jauno amžiaus, jo uždirbamos pajamos nėra didelės, be to, iš jų išlaikoma mažametis vaikas. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismo nustatytas bausmės sumokėjimo terminas per trumpas, sunkiai pakeliamas šeimos biudžetui, nukentėtų mažamečio vaiko interesai, todėl turėtų būti ilgesnis.

12. Nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį E. A. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti E. A., taip pat grąžinti E. A. automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo E. A. gynėjas, netenkinus šio prašymo, prašo paskirtos baudos sumokėjimą atidėti 2 metams.

12.1. Nuteistojo E. A. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas, cituodamas E. A. parodymus nurodė, kad jis neva negalėjo nurodyti kur yra mamos sodyba. Tačiau, E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ši sodyba vadinasi (duomenys neskelbtini), tai yra, pateikė konkrečius sodybos duomenis. Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) apie šią sodybą pateikiami visi duomenys, taigi apeliantas daro išvadą, kad ši sodyba egzistuoja, E. A. mama yra jos vadovė ir teismo nurodoma aplinkybė, kad sodyba galimai neegzistuoja, yra klaidinga. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuo šios sodybos iki įvykio vietos yra apie 35 km.

12.2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja liudytojo G. J. parodymus ir teigia, kad iš jų matyti, jog liudytojas neprisiminė ką jam ir kitiems pareigūnams aiškino E. A. Jo teiginys apie galimą vykimą pas draugus, yra susijęs su tam tikromis abejonėmis – „jis kažką minėjo“, „aš tokių smulkmenų neįsidėmėjau“, taigi liudytojas neatsiminė pokalbio su E. A. detalių.

12.3. Anot nuteistojo E. A. gynėjo, liudytojas R. M. parodė, kad gavus informaciją apie cigarečių gabenimą, buvo gauta informacija ir apie tai, kad gabenime gali dalyvauti E. A. Apeliantas pažymi, jog R. M., o taip pat kiti pareigūnai buvo apklausti jau po įvykio, po E. A. sulaikymo, todėl jų parodymai apie gautą išankstinę informaciją dėl E. A. dalyvavimo akcizinių prekių gabenime, kelia abejonių. Juolab, kad liudytojas J. S. parodė, kad E. A. pavardę girdėjo, tik nepamena ar prieš jo sulaikymą. Siekiant pašalinti šias abejones teismui buvo pateiktas prašymas kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – ir VSAT) dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir pateikimo, šis prašymas buvo patenkintas, tačiau kriminalinės žvalgybos subjektas tokią informaciją pateikti atsisakė, taigi, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad abejonės taip ir liko nepašalintos.

12.4. Apeliaciniame skunde taip pat cituojami nuteistojo E. A. parodymai dėl rastos racijos ir jos dažnio, bei nurodoma, kad būtų keista, jei E. A. bei mikroautobuse rastos racijos būtų nustatytos ne Lietuvoje, bet Lenkijoje ar Estijoje naudojamu dažniu, kadangi prisijungęs prie Lietuvos valstybės kanalo gali bendrauti tik su lietuviais, prie Lenkijos – tik su lenkais. Kita vertus, kito dažnio nustatymas galėtų būti vertinamas kaip tam tikra konspiracija ir galimas prisidėjimas prie nusikaltimo, tačiau esamoje situacijoje tokios išvados daryti iš dažnio, gynėjo nuomone, negalima.

12.5. Apeliantas nurodo neginčijantis to, kad E. A. automobilyje buvo rastos dvi dėžės cigarečių ir kad jos iš tos pačios partijos, kaip ir rastos prie geležinkelio bėgių ir sulaikytame mikroautobuse, tačiau, jo nuomone, yra neaiškios šių dėžių atsiradimo automobilyje aplinkybės. Nuteistojo gynėjo teigimu, liudytojo A. K. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nėra tokie vienareikšmiai kaip nurodyta nuosprendyje. Gynėjas cituoja šio liudytojo parodymus ir nurodo, kad iš jo papasakotų aplinkybių galima daryti išvadą, kad E. A. buvo sulaikytas ne pravažiavus traukiniui, o jam dar važiuojant. O nuėjimui iki bėgių siekiant paimti dvi dėžes cigarečių, jų nunešimui iki automobilio, kuris, pasak paties liudytojo A. K., buvo už 50 metrų nuo bėgių, sudėti dėžes į bagažinę – reikalingas tam tikras laiko tarpas ir vargu ar esant tokiai situacijai E. A. būtų spėjęs visa tai padaryti.

12.6. Nuteistojo E. A. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog sulaikius E. A., niekas iš jį sulaikiusių pareigūnų automobilio neapžiūrėjo, paliko automobilį atrakintą ir nesaugomą bei pasišalino. Iš 2017 m. lapkričio 25–26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra tęsėsi 7,5 valandos. Iš pradžių buvo apžiūrėtas automobilis „VW Transporter“, po to – „Audi A6“, vėliau dar viena „Audi A6“ ir tik tada E. A. automobilis „Škoda Octavia“. Dar vėliau buvo apžiūrėtos prie geležinkelio bėgių išmėtytos dėžės su cigaretėmis. Iš apžiūros eigos galima daryti išvadą, kad automobilis buvo apžiūrėtas praėjus maždaug 3–4 valandoms nuo jo palikimo be priežiūros bei dar neapžiūrėjus ir nesuskaičiavus išmėtytų dėžių su cigaretėmis. Per tą laiką, bet kas galėjo paimti porą besimėtančių dėžių su cigaretėmis ir sudėti jas į automobilio bagažinę.

12.7. Remdamasis LAT praktika, teisės aktų nuostatomis, nuteistojo gynėjas nurodo, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad E. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas prielaidomis, todėl turi būti panaikintas. Apeliantas taip pat prašo teismo, tuo atveju jei nuteistojo E. A. atžvilgiu nebūtų panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, pailginti baudos sumokėjimo terminą. Nurodo, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, jo uždirbamos pajamos nėra didelės, be to, iš jų išlaikomi du mažamečiai vaikai. Apygardos teismo nustatytas baudos sumokėjimo terminas taptų sunkiai pakeliamas šeimos biudžetui, nukentėtų mažamečių vaikų interesai, todėl jis turėtų būti ilgesnis.

13. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

13.1. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės nuostatas ir pagrindinius baudžiamosios teisės principus – nekaltumo prezumpcijos principą, in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Be to, apelianto manymu, teismas šioje byloje pažeidė taip pat ir nuosprendžio surašymo taisykles – neatliko įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu yra nustatoma kaltinamųjų kaltė. Teismas nuosprendį grindė tik prielaidomis bei samprotavimais, o ne patikimais ir leistinais įrodymais. Apelianto nuomone, kaltinime įvardytos aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, todėl teismas nuosprendyje ir negalėjo nurodyti konkrečių įrodymų, kurių pagrindu pripažino kaltinamųjų kaltę, jų loginės grandinės.

13.2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotų kaltinimų nepripažino ir dėl kiekvieno epizodo davė parodymus, kurie nebuvo paneigti. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja šiuos savo parodymus.

13.3. Nuteistasis A. K. atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo sulaikytas, gabenantis cigaretes ir jos pas jį nebuvo rastos. Be to, byloje nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų jo dalyvavimą, atliekant nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo nuomone, teisme apklaustų pareigūnų parodymai taip pat neįrodo jo ar kitų nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik jų sulaikymą.

13.4. Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas nuosprendį grindė tik jo biologiniais pėdsakais, kurie buvo rasti ant tam tikrų daiktų. Nurodo, kad pėdsakai nebuvo rasti ant nusikaltimo dalyko – cigarečių, todėl jo nuomone nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų. Nuteistasis nurodo paaiškinęs kaip biologiniai pėdsakai galėjo atsirasti ant daiktų, tai galėjo būti atsitiktinumas. Be to, išvados dėl biologinių pėdsakų nėra kategoriškos ir vien jomis teismas remtis negalėjo.

13.5. Nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi netiesioginiais jo kaltės įrodymais, tačiau nurodo, kad tokiu atveju, teismui siekiant pagrįsti kaltinamojo kaltę, netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Taigi, nuteistasis daro išvadą, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, paremtas netiesioginiais įrodymais, todėl jo kaltė neįrodyta visiškai, o jis buvo nuteistas neteisėtai.

13.6. Nuteistasis A. K. taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimu daro išvadą, kad jam paskirta bausmė neatitinka baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, bei neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Pažymi, kad jam buvo skirta 24 900 Eur dydžio bauda, ji nėra teisinga ir proporcinga, be to, apelianto manymu, tokios bausmės įvykdymas neįgyvendinamas, kadangi tokią sumą apeliantas nurodo galbūt uždirbsiantis per kelis metus ar daugiau, todėl negali sumokėti per 1 metų laikotarpį. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nurodo nesantis kaltas, neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų.

14. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

14.1. Nuteistojo nuomone apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje savo kaltės nepripažino ir yra davęs nuoseklius parodymus apie tai, jog neatliko jokių nusikalstamų veikų, nuteistasis cituoja savo parodymus dėl kiekvienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei nurodo, jog teismas nepaneigė jo papasakotų aplinkybių, o tik apsiribojo keliais sakiniais apie tai, kad jo parodymai yra nelogiškai arba vertinami kaip gynybos būdas. Nuteistojo nuomone, teismas visas abejones privalėjo vertinti jo naudai, tačiau to nepadarė.

14.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nebuvo sulaikytas gabenantis cigaretes, jos nebuvo pas jį rastos. Be to, byloje nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Taip pat nebuvo jokio operatyvinės informacijos, jog nuteistasis atliks kokius nors neteisėtus veiksmus. Taigi, apelianto nuomone, apie jo kaltę buvo padarytos tik prielaidos.

14.3. Nuteistojo teigimu, teisme apklaustų pareigūnų parodymai taip pat neįrodo jo ar kitų nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik jų sulaikymo faktą, bet ne asmenų sąsajas su cigaretėmis. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė tik jo, J. J., biologinių pėdsakų, kurie buvo rasti ant tam tikrų daiktų, faktu. Tačiau, apeliantas pažymi, kad jo pėdsakai nebuvo rasti ant nusikaltimo dalyko – cigarečių, todėl mano, kad nėra jokių leistinų ir pakankamų jo kaltės įrodymų. Kaip jo pėdsakai galėjo atsirasti ant daiktų nuteistasis teigia paaiškinęs ir tai galėjo būti atsitiktinumas, šių jo parodymų teismas nepaneigė. Be to, apeliantas nurodo, kad išvados dėl biologinių pėdsakų nėra kategoriškos ir vien jomis teismas remtis negalėjo.

14.4. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis, kadangi teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Apeliantas argumentams dėl netinkamai teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįsti remiasi LAT su įrodinėjimu susijusia praktika bei tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra paremtas tik netiesioginiais įrodymais, kurių nepakanka, o pagrįstų ir tiesioginių įrodymų nėra, todėl apeliantas mano, kad buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Šioje byloje teismas rėmėsi tik prielaidomis, o ne leistinais ir pakankamais įrodymais, jų visetu, todėl privalėjo visas abejones, kurių byloje itin daug, vertinti ir traktuoti apelianto naudai.

14.5. Nuteistasis J. J. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Nurodo, kad jam paskirta 24 400 Eur dydžio bauda yra neteisinga ir neproporcinga. Remdamasis BK 54 straipsnio nuostatomis nuteistasis daro išvadą, kad jam galėtų būti paskirta mažesnė bauda. Pažymi, jog šiuo metu neturi jokios galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, kadangi laikinai nedirba ir negauna pajamų, jam paskirtos baudos nurodo negalėsiantis sumokėti net per keletą metų.

14.6. Apeliantas J. J. nesutinka ir su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nurodo nesantis kaltas ir neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis nuosprendis yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas arba pakeistas.

15. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

15.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Teigia, jog Šiaulių apygardos teismas šioje byloje pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus), neteisingai vertino surinktus įrodymus. Remdamasis LAT formuojama praktika apeliantas pažymi, jog tuo atveju, jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų įtariamojo (kaltinamojo) kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas. Apelianto nuomone, būtent tokia situacija yra šioje byloje.

15.2. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino jo parodymų. Nuteistasis cituoja savo parodymus bei nurodo, kad jo parodymai nebuvo paneigti, priešingai, juos patvirtino kiti kaltinamieji, o teismas sprendimą priėmė remdamasis tik prielaidomis, o ne įrodymų visetu. Anot apelianto, teismas nuosprendyje tiesiog nurodė, kad neva jis, M. P., G. Š. ir D. D. teismo posėdyje davė prieštaringus parodymus, tačiau nenurodė kuo pasireiškia jų prieštaringumas, o kaltinamųjų versija apie grybų paiešką neatitinka tikrovės. Kodėl ji neatitinka tikrovei, teismas nemotyvavo.

15.3. Nuteistasis V. P. pažymi, jog nebuvo sulaikytas gabenantis cigaretes ir jos nebuvo pas jį rastos, sulaikymo metu draudžiamų daiktų nerasta. Jis buvo sulaikytas nemažu atstumu nuo automobilių, kuriuose buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Taip pat nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų jo dalyvavimą, atliekant nusikalstamus veiksmus. Nebuvo jokios operatyvinės informacijos, jog jis, V. P., atliks kokius nors neteisėtus veiksmus. Taigi, nuosprendyje dėl jo kaltės remtasi tik prielaidomis.

15.4. Apelianto nuomone, teisme apklaustų pareigūnų parodymai taip pat neįrodo jo ar kitų kaltinamųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik kaltinamųjų sulaikymą, o sulaikymo vieta ir aplinkybės tik patvirtina kaltinamųjų parodymus. Be to, pareigūnai nurodė, jog kaltinamieji sulaikymo metu buvo sušilę ir išsigandę, o tokie parodymai nėra apskritai reikšmingi, jie nieko neįrodo, nes bet kurį asmenį sulaikius, reakcija būtų panaši.

15.5. Vertinant parodymų objektyvumą ir patikimumą, reikšminga aplinkybė yra parodymus duodančiojo asmens procesinė padėtis. Šiuo atveju tai yra pareigūnai, kurie, nuteistojo nuomone, yra suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimus. Įrodymų teorija ir teismų praktika, anot apelianto, reikalauja, kad tokių asmenų parodymai būtų patvirtinti ir kitais įrodymais, o to šioje byloje nėra.

15.6. Apelianto V. P. nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada dėl rastų jo pėdsakų automobilyje „VW Transporter“, Nr. (duomenys neskelbtini). Pėdsakai galėjo likti dėl to, kad automobilis priklauso M. V., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), juos pažįsta, o jie naudojosi minėtu automobiliu (vežė buitinę techniką), padėjo statybose ir pan. Šiuo atveju vėlgi toks pėdsakų radimas neįrodo jo dalyvavimo nusikaltime. Taigi, nesant pakankamų, patikimų ir tiesioginių įrodymų, jis negalėjo būti pripažintas kaltu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog tik įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, todėl bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

15.7. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į nuteistojo finansines galimybes. Be to, teismas suklydo paskirdamas galutinę bausmę, kadangi buvo nuspręsta įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paras), todėl nuteistajam turėjo būti paskirta galutinė bausmė – 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio bauda.

15.8. Nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai, formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau bausmės rūšis – bauda buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirta bausmė prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga. Apeliantas pažymi, jog neturi jokios galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, kadangi ji yra beveik 6 000 Eur dydžio. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, todėl negali baudos sumokėti per 1 metų laikotarpį, kuris buvo paskirtas teismo. Be to, nuteistasis nesutinka su transporto priemonės – automobilio „VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kadangi nurodo nesantis kaltas ir neatliko jokių nusikalstamų veiksmų. Taigi, nuteistasis daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas arba pakeistas.

16. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje pakeisti ir jį, D. D., dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

16.1. Apelianto D. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik išvardino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriais grindė jo ir kitų nuteistųjų kaltę bei lakoniškai ir šabloniškai nurodė, kad nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo grindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Apelianto nuomone, teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė. Anot nuteistojo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus rėmėsi vien formaliu aplinkybių aptarimu.

16.2. Nuteistasis D. D. nurodo, jog teismas jo kaltę grindė specialisto išvada dėl rastų biologinių pėdsakų, tačiau nuteistasis pažymi, jog jo pėdsakai aptikti tik ant vieno objekto – žibintuvėlio, ši aplinkybė pilnai atitinka jo parodymus apie galimą atsitiktinį jo DNR pėdsakų patekimą ant reikšmingo tyrimui objekto.

16.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo D. D. pozicija dėl kaltinimo buvo nuosekli, apeliantas cituoja nuosprendžio dalį, kurioje teismas išdėstė jo parodymus. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, komentuodamas jo parodymus, nepagrįstai nurodė, jog „<...> T. D., J. K., A. K., D. D., S. M. parodymai yra abstraktūs, juose nėra jokios konkrečios informacijos ir nėra galimybės tą informaciją patikrinti, todėl teismas juos atmeta <...>“. Apelianto nuomone, jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs ir patikrinami: byloje yra duomenys, jog jis verčiasi automobilių remontu (individualia veikla), pažįsta daugelį bylos kaltinamųjų, nes yra iš vienos vietovės ir panašaus amžiaus, ne vienam iš nuteistųjų yra remontavęs automobilį. Dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas teisme nuosekliai nurodė, kad remontuoja automobilius, kad tai jo darbinė individuali veikla. Juos tvarkant naudoja ir ant galvos uždedamus žibintuvėlius, kadangi yra elektrikas, pašvietimas naudojamas dažnai. Todėl, neatmestina, jog automobilyje galėjo atsitiktinai būti jo žibintuvėlis arba jo paliestas tvarkytame automobilyje buvęs žibintuvėlis. Pirmosios instancijos teismas apskritai ignoravo galimą DNR pėdsakų atsitiktinį patekimą ant byloje reikšmingo objekto (žibintuvėlio), šios nuteistojo išdėstytos realios versijos netyrė ir nevertino.

16.4. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika apeliantas, be kita ko, pažymi, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Tačiau, nuteistojo nuomone, ne jo parodymai, o teismo išvados vertinant jo poziciją yra abstrakčios ir nekonkrečios. Nuteistojo nuomone akivaizdu, jog konkrečiai pasakyti ar tai buvo jo žibintuvėlis, ar nurodyti konkrečią datą, kada jis galėjo būti paliktas ir pan., neįmanoma. Toks dažnai buityje naudojamas daiktas nėra brangus ar išskirtinis, žibintuvėlių nuteistasis nurodo turėjęs ir pakeitęs kelis.

16.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptariant kitus bylos duomenis, jokios galimos sąsajos su 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos epizodu neįžvelgiamos, nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių jo kaltės įrodymų. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja liudytojų M. K., G. N. parodymus ir nurodo, jog šie liudytojai patvirtino tik neginčijamą objektyvią aplinkybę apie aptiktas kontrabandines cigaretes. Bet šios aplinkybės niekaip negalima susieti su nuteistojo galimu dalyvavimu 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos epizode.

16.6. Taip pat, byloje buvo 2018 m. rugsėjo 25 d. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) degalinės pateikta filmuota medžiaga (stebėjimo kamerų vaizdo įrašai 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu 14.15–14.45 val., 2017 m. kovo 11 d. laikotarpiu 17.00–21.00 val.). Vaizdo įrašuose užfiksuotos transporto priemonės, kurių valstybinių numerių nesimato, bei asmenys, kurių veidų nesimato. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog 2017 m. kovo 7 d., 14.29 val. į degalinės teritoriją įvažiuoja tamsiai žalios spalvos „Audi A6“ modelio automobilis (valstybinio numerio nesimato). 2017 m. kovo 11 d. 19.57 val. į degalinės teritoriją įvažiuoja tamsios spalvos „Audi“ automobilis, „VW Golf“, „F. M.“ (valstybinių numerių nesimato). Iš automobilio „Audi A6“ išlipęs vairuotojas (veido nesimato) įeina į degalinės parduotuvę ir netrukus išeina kažką nešdamas rankoje, įsėda į automobilį ir išvažiuoja. Asmuo automobilyje galimai vienas (t. 2, b. 1. 1–3, 4, t. 4, b. 1. 61–64). 2018 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime prašoma nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) degalinės pateiktoje filmuotoje medžiagoje (stebėjimo kamerų vaizdo įrašai 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu 14.15 val. – 14.45 val., 2017 m. kovo 11 d. laikotarpiu 17.00 val. – 21.00 val.) yra užfiksuoti T. D., A. K., J. K., A. J., J. J. (t. 4, b. 1. 65). Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šiuose vaizdo įrašuose jis neužfiksuotas, todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti prielaidą, jog 2017 m. kovo 11 d. bendravo su kitais byloje nuteistaisiais ar vyko į galimą nusikaltimo vietą.

16.7. Apeliantas įvardija įrodymus, kuriais teismas rėmėsi nustatinėdamas jo ir kitų kaltinamųjų kaltę dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos ir pažymi, jog verčiasi automobilių remontu ir visiškai realu, jog galėjo remontuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirštinės visada naudojamos atliekant remonto darbus, vadinama kaukė – tai iš tikro – pošalmis, kepurė pridengianti ir kaklą, tai aprangos elementas, kurį dėl patogumo dėvi lauke ar užterštoje aplinkoje kaip pvz. palindus po automobiliu. Tai nėra brangūs daiktai, todėl atsitiktinis pametimas ar pamiršimas automobilyje būtų nestebinantis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš tikrųjų buvo automobilyje „Audi A6“, galėjo turėti ir tikėtina realiai turėjo kontaktą su minėtais daiktais, todėl atsitiktinis biologinių pėdsakų patekimas ant minėtų daiktų yra labai realus. Nuteistasis nurodo ir tai, kad automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokie jo pėdsakai neaptikti, jų nerasta ir ant šiame automobilyje aptiktų cigarečių krovinio.

16.8. Įvertinus kitus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išvada jog „<...> M. P.. V. P., D. D., G. Š. nusikaltimo vietoje atsirado ne atsitiktinai, o buvo šio nusikaltimo dalyviai ir bendrininkai. M. P., V. P., D. D. ir V. Š. parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją ir juos atmeta <...>“, yra klaidinga, kadangi vieta, kurioje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, negali būti įvardijama kaip nusikaltimo vieta, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius neteisėtus veiksmus (krovęs cigaretes ar pan.); liudytojas G. N., kurio parodymais rėmėsi teismas, neparodė, jog būtų matęs iš pravažiuojančio traukinio mėtomas cigaretes ar būtų matęs kokius tai asmenis, kurie rinko dėžes su cigaretėmis; logiškai vertinant laiko tarpą, kurį buvo pastebėtas automobilis „Audi A6“ (taip tvirtino liudytojas G. N.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abejotina, ar 15–20 min. laikas pakankamas surinkti ir pakrauti į automobilį dėžes su cigaretėmis.

16.9. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką dėl aplinkybių, kurias nustačius konstatuojamas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidimas bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė įvertinęs ne visas reikšmingas aplinkybes, bylos aplinkybes vertino formaliai, o vertinant įrodymus, padarytos klaidos dėl jų turinio.

17. Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

17.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Nuteistasis nurodo kaltės nepripažinęs, cituoja byloje duotus parodymus bei tvirtina, jog jie nebuvo paneigti ir teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis. Teismas paprasčiausiai nurodė, kad neva jis, G. Š., M. P., V. P. ir D. D. teismo posėdyje davė prieštaringus parodymus, o jų versija apie grybų paiešką neatitinka tikrovės.

17.2. Nuteistasis G. Š. atkreipia dėmesį, kad nekaltumo prezumpcija, be kita ko reiškia, jog kaltinamojo kaltę turi įrodyti ne kaltinamasis ar jo gynėjas, bet prokuroras, o in dubio pro reo principas nurodo visas abejones vertinti kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, kurios nėra patvirtintos leistinais BPK prasme įrodymais.

17.3. Nuteistasis G. Š. nurodo nepadaręs nusikaltimo. Jis ir kiti kaltinamieji nebuvo sulaikyti gabenantys cigaretes, jos nebuvo pas juos rastos (sulaikymo metu draudžiamų daiktų nerasta). Kaltinamieji buvo sulaikyti nemažu atstumu nuo automobilių, kuriuose buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Taip pat nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų jų dalyvavimą, atliekant nusikalstamus veiksmus. Be to, nebuvo jokios operatyvinės informacijos, jog jie ketina atlikti neteisėtus veiksmus. Taigi, apie jų kaltę buvo padarytos prielaidos.

17.4. Apeliantas pažymi, jog jis su kitais kaltinamaisiais buvo sulaikyti miške, neatliekantys jokių nusikalstamų veikų. Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu, kiti kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu, davė parodymus apie tai, ką veikė prieš sulaikymą ir jų parodymai nebuvo paneigti. Nuteistojo teigimu, teisme apklaustų pareigūnų parodymai taip pat neįrodo jo ar kitų nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik jų sulaikymą, o sulaikymo vieta ir aplinkybės tik patvirtina nuteistųjų parodymus. Kritiškai turėtų būti vertinami tokie pareigūnų parodymai, jog jis ir M. P. turėjo draudžiamų daiktų – diržus su kabliais. Apeliantas pažymi, kad šie daiktai nėra draudžiami ir pareigūnai daro prielaidą, jog šie daiktai galėjo būti naudojami kontrabandai. Šiuo atveju tai yra tik pareigūnų pamąstymai. Nuteistasis nurodo, kad jis ir M. P. dirba statybose (teismui yra pateiktos darbo sutartys), todėl tokius daiktus kaip diržai su kabliais, pošalmiai (kaukė), žibintuvėlis ar kiti (kurie naudojami statybai) kaltinamieji turi ir jie reikalingi darbui. Be to, pareigūnai nurodė, jog kaltinamieji sulaikymo metu buvo sušilę ir išsigandę, tačiau tokie parodymai nėra reikšmingi, nes sulaikymo metu bet kurio asmens reakcija būtų panaši. Nuteistasis pažymi ir tai, kad parodymus šiuo atveju davė pareigūnai, kurie yra suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimus.

17.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada dėl jo ir M. P. pėdsakų, rastų automobiliuose „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje „Audi A6“ draudžiamų daiktų nerasta ir jis priklauso M. P., o kitame automobilyje pėdsakai galėjo likti dėl to, kad automobilis priklauso M. V., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), juos pažįsta, o jie naudojosi minėtu automobiliu (vežė buitinę techniką), padėjo statybose ir pan. Nuteistojo G. Š. nuomone, pėdsakų radimas neįrodo jo ir M. P. dalyvavimo nusikaltime. Taigi, nuteistasis daro išvadą, kad nesant pakankamai patikimų ir tiesioginių įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti jo kaltu ir jį nuteisti.

17.6. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad ji per griežta, paskirta neatsižvelgus į jo finansines galimybes. Be to, teismas suklydo paskirdamas galutinę bausmę – buvo nuspręsta įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paras), todėl nuteistajam turėjo būti paskirta galutinė bausmė - 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio bauda, o ne 158 MGL.

17.7. Remdamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, apeliantas pažymi, jog skiriama bausmė turi būti teisinga ir realiai įvykdoma. Nurodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant mažesnę bausmę, kadangi šiuo metu nuteistasis neturi galimybės sumokėti teismo paskirtos 6 000 Eur dydžio baudos, tokią sumą nurodo galbūt uždirbsiantis per metus ar daugiau, todėl negali jos sumokėti per teismo nustatytą vienerių metų laikotarpį.

17.8. Nuteistasis taip pat nurodo nesutinkantis su transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kadangi nėra kaltas ir neatliko jokių nusikalstamų veiksmų.

18. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

18.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstais, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Apeliantas pažymi, kad kaltės nepripažino, cituoja savo parodymus bei teigia, jog parodymai nebuvo paneigti ir teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis. Nuteistojo nuomone, teismas nuosprendyje tiesiog nurodė, kad jis, G. Š., V. P. ir D. D. teismo posėdyje davė prieštaringus parodymus, o nuteistųjų versija apie grybų paiešką neatitinka tikrovės.

18.2. Nuteistasis M. P. atkreipia dėmesį į baudžiamajame procese galiojančius nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principus ir nurodo, kad dėl jo kaltės šioje byloje yra tik abejonės, kadangi teismas byloje rėmėsi prielaidomis, kurios nėra patvirtintos BPK prasme leistinais įrodymais.

18.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis M. P., o taip pat nuteistieji G. Š., V. P. ir D. D. nebuvo sulaikyti gabenantys cigaretes, jos pas juos nebuvo rastos (draudžiamų daiktų nerasta). Nuteistieji buvo sulaikyti nemažu atstumu nuo automobilių, kuriuose buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Taip pat nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų nuteistųjų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Be to, nebuvo jokios operatyvinės informacijos, jog nuteistieji ketino atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Taigi, anot apelianto, teismas apie nuteistųjų kaltę sprendė remdamasis prielaidomis.

18.4. Nuteistasis M. P. taip pat pažymi, kad kartu su kitais nuteistaisiais buvo sulaikytas miške, neatliekantis jokių neteisėtų veiksmų. Be to, G. Š. ikiteisminio tyrimo metu, o kiti nuteistieji – teisminio nagrinėjimo metu, davė parodymus apie tai, ką veikė prieš sulaikymą ir jų parodymai sutapo bei nebuvo paneigti. Pažymima, kad teisme apklaustų pareigūnų parodymai taip pat neįrodo jo, M. P., ar kitų nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik jų sulaikymą, o sulaikymo vieta ir aplinkybės tik patvirtina nuteistųjų parodymus. Anot apelianto, kritiškai turėtų būti vertinami tokie pareigūnų parodymai, kad jis ir G. Š. turėjo draudžiamų daiktų – diržus su kabliais. Šie daiktai nėra draudžiami ir pareigūnai daro prielaidą, jog šie daiktai galėjo būti naudojami kontrabandai. Apeliantas nurodo, kad jis ir G. Š. dirba statybose (teismui yra pateiktos darbo sutartys), todėl tokius daiktus kaip diržai su kabliais, pošalmiai (kaukė), žibintuvėlis ar kiti (kurie naudojami statybai) nuteistiesiems reikalingi darbui. Be to, pareigūnai nurodė, jog nuteistieji sulaikymo metu buvo sušilę ir išsigandę, tačiau tokie jų parodymai apskritai nėra reikšmingi, nes tokia reakcija būtų bet kurio sulaikyto asmens. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į parodymus davusių pareigūnų procesinę padėtį, nurodo, kad jie yra suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimus.

18.5. Nuteistojo M. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada dėl automobilyje „VW Transporter“ rastų jo pėdsakų. Anot jo, pėdsakai galėjo likti dėl to, kad automobilis priklauso M. V., kuris yra iš (duomenys neskelbtini) ir jis yra naudojęsis minėtu automobiliu – vežė buitinę techniką, padėjo statybose ir pan. Taigi, nuteistojo nuomone, pėdsakų automobilyje aptikimas nepatvirtina, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

18.6. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl automobilio „Audi A6“ konfiskavimo, kadangi šiame automobilyje nebuvo rasta draudžiamų daiktų, juo nuteistieji važiavo grybauti, todėl jis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Nuteistasis nesutinka taip pat ir su automobilio „VW Transporter“ rinkos vertės konfiskavimu, kadangi nurodo nesantis kaltas, nepadarė nusikalstamų veikų.

18.7. Nuteistojo M. P. nuomone jam buvo paskirta per griežta bausmė. Remdamasis BK 54 straipsnio nuostatomis nuteistasis mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jam mažesnę baudą. Pažymi, kad remiantis teismų praktika, bausmė turi būti ne tik teisinga, bet ir realiai įvykdoma, tuo tarpu nuteistasis nurodo šiuo metu neturintis jokios galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, šią sumą nurodo galbūt uždirbsiantis per vienerius ar daugiau metų, todėl negali sumokėti per vienerių metų laikotarpį.

19. Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje pakeisti ir nuteistąjį T. D. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 11 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. sausio 23 d. nusikalstamų veikų epizodai), arba, sušvelninti bausmę skiriant mažesnę baudą ir nustatyti dvejų metų baudos sumokėjimo terminą.

19.1. Dėl 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos nuteistasis T. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų. Apelianto nuomone, jo parodymai apie reikšmingas faktines aplinkybes argumentuotai nepaneigti. Apeliantas dėl šios nusikalstamos veikos nurodo neprisipažinęs, nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja savo parodymus. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(1908)-IS1-2769 (DNR identifikacinis tyrimas) nurodytos aplinkybės, jog ant automobilyje „VW Caravelle“ rastos kaukės – kepurės ir pirštinės rasti jo pėdsakai leidžia iškelti prielaidą, jog T. D. yra buvęs automobilyje „VW Caravelle“, tačiau minėti duomenys neįrodo, jog jis buvo automobilyje 2017 m. kovo 11 d.

19.2. Nuteistojo nuomone, iš liudytojų G. N. ir M. K. parodymų matyti, jog asmenų, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką jie nematė, jų neatpažino. Išankstinės informacijos apie tai, kokie asmenys galimai darys nusikalstamą veiką, taip pat neturėjo. Kiek asmenų buvo įvykio vietoje, taip pat nematė ir nežinojo.

19.3. Apelianto T. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertino faktinę aplinkybę, jog nuteistieji yra iš to paties (duomenys neskelbtini) kaimo, juos sieja artimi santykiai: J. K. ir A. K. yra broliai, T. D. jų svainis, o S. M., D. D. – geri pažįstami. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės realiai pagrindžia tik situaciją, kodėl viename automobilyje buvo aptikti visų nuteistųjų biologiniai pėdsakai ant įvairių buityje naudojamų daiktų.

19.4. Dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos epizodo nuteistasis T. D. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo parodymai yra tik gynybinė versija, todėl yra atmestini. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriais, kaip galima suprasti, grindė apelianto ir kitų nuteistųjų kaltę bei lakoniškai ir šabloniškai nurodė, kad teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nepaneigė apelianto teiginių, jog automobilį „Audi A6“, 2017 m. rugsėjo 11 d. šis jau buvo pardavęs. Nuteistasis nurodo, kad šį automobilį įsigijo 2017 m. vasarą, juo pasinaudojo 2–3 savaites. Kadangi dokumentų savo vardu nebuvo sudaręs, todėl ir parduodant automobilį sutarties nesudarė, pirkėjas M. P. sakė, kad dokumentus pats susitvarkys.

19.6. Apeliantas pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo nei pastebėtas, nei sulaikytas. Be to, specialisto išvadoje Nr. 140-(4010)-IS 1 - 5991 (DNR identifikacinis tyrimas) nustatytos aplinkybės dėl jo pėdsakų aptikimo ant įvairių daiktų, rastų apžiūrint automobilį „VW Transporter“ bei „Audi A6“ nepatvirtina, kad T. D. 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo (duomenys neskelbtini). Nors įstatymas numato bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti asmens, kuriam ši veika inkriminuojama kaltę, tai turėtų būti vertinama argumentuotai. Apelianto teigimu, tai, kad DNR biologinių pėdsakų genotipas sutampa su apelianto T. D. genotipu, nesudaro galimybės teismui pagrįsti išvadą dėl apelianto kaltės šiame kaltinime. Pagal bylos duomenis (neginčijamas nuteistųjų pažintis, naudojimąsi tomis pačiomis transporto priemonėmis) yra realus atsitiktinis biologinių pėdsakų patekimas ant bendrai naudotų objektų.

19.7. Dėl 2018 m. sausio 23 d. nusikalstamos veikos nuteistasis T. D. nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriais, kaip galima suprasti, grindė apelianto ir kito nuteistojo kaltę bei lakoniškai ir šabloniškai nurodė, kad teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino kaltinimo versiją ir be aiškių motyvų konstatavo faktinę aplinkybę – apelianto išankstinį susitarimą su nuteistuoju J. J., konkrečius apelianto nusikalstamus veiksmus – cigarečių sukrovimą į automobilį „VW Crafter“, lydėjimą ir aplinkos stebėjimą. Nuteistojo teigimu, tai tiesiog šabloninis galimos įvykių versijos aprašymas, pagrįstas tik subjektyviu manymu, o ne objektyviais bylos duomenimis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog 2018 m. vasario 19 d. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Klaipėda–Vilnius magistralės (duomenys neskelbtini), pateikta filmuota medžiaga (stebėjimo kamerų vaizdo įrašai 2018 m. sausio 23 d. laikotarpiu 13.32 val. – 13.44 val.). Įrašuose užfiksuotas apelianto ir J. J. susitikimas. Tačiau, kiti duomenys neįrodo jokio apelianto T. D. ir nuteistojo J. J. galimo bendravimo ir bendrininkavimo, apeliantas skunde įvardija šiuos duomenis. Taip pat nurodo, jog abu nuteistieji už šią veiką yra pažįstami, įprastos aprangos detalės – kepurės atsitiktinis buvimas J. J. vairuojamame automobilyje yra realus, nes įprastai asmenys ir neprisimena, kur kartais pamiršta menkaverčius daiktus. Juolab, pirmos instancijos teismas niekaip nepagrindė savo manymo, kodėl būtent rasta kepurė buvo naudojama kraunant cigaretes. Apelianto nuomone, dėl 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos, dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos, dėl 2018 m. sausio 23 d. nusikalstamos veikos apelianto T. D. kaltė labiau grindžiama pirmosios instancijos teismo galimai klaidingu vidiniu įsitikinimu, o ne objektyviais duomenimis. Tinkamai neatskleidus apelianto T. D. konkrečių objektyvių veiksmų ir jo indėlio į nusikalstamų veikų padarymą, taip neteisingai konstatuotas ir galimas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ir bendrininkavimas.

19.8. Nuteistasis T. D. taip pat nesutinka su jam paskirta bauda. Atsižvelgiant į baudos dydį, į tai, jog nuosprendžio priėmimo metu apeliantas laikinai nedirbo, į Lietuvoje statistiškai nustatytų gaunamų pajamų vidurkį, pragyvenimo lygį, nuteistojo nuomone akivaizdu, jog sumokėti skirtos baudos per vienerių metų laikotarpį neįmanoma. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino nuteistojo realios galimybės savanoriškai sumokėti baudą, todėl šis terminas turėtų būti ilgesnis – dveji metai.

19.9. Apeliantas neskundžia nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 d. dėl 2018 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos. Tačiau, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pasekmes (realių žalingų pasekmių nebuvimą), socialinę padėtį (turi šeimą, augina nepilnametę dukterį, į tai, jog ankščiau neteistas, mano, jog skirta 20 000 Eur bauda, nors tiesiogiai ir nepažeidžia įstatymo reikalavimo, tačiau yra per griežta.

20. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

20.1. Apeliantas nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad jis yra nepagristas ir naikintinas. Nuteistojo nuomone, Šiaulių apygardos teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės nuostatas ir pagrindinius baudžiamosios teisės principus. Teismas nuosprendį grindė tik prielaidomis bei samprotavimais, o ne patikimais ir leistinais įrodymais.

20.2. Remdamasis kasacinio teismo praktika nuteistasis tvirtina, jog tuo atveju, jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų įtariamojo (kaltinamojo) kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas. Būtent tokia situacija, nuteistojo nuomone, susiklostė šioje byloje.

20.3. Apeliantas skunde cituoja savo parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų bei teigia, kad jie nebuvo paneigti, o teismas sprendimą priėmė remdamasis tik prielaidomis. Nuteistasis pažymi, jog nebuvo sulaikytas gabenantis cigaretes ir jos nebuvo pas jį rastos. Be to, byloje nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų nuteistojo dalyvavimą, atliekant nusikalstamus veiksmus.

20.4. Apelianto nuomone, teisme apklaustų pareigūnų parodymai neįrodo jo ar kitų nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai parodė tik su sulaikymu susijusias aplinkybes. Nuteistojo nuomone, Šiaulių apygardos teismas nuosprendį grindė tik tuo, jog ant tam tikrų daiktų buvo rasti jo biologiniai pėdsakai. Tačiau, biologiniai pėdsakai nebuvo rasti ant nusikaltimo dalyko – cigarečių, todėl, nuteistojo nuomone, nėra jokių tiesioginių ir pakankamų jo kaltės įrodymų. Kaip jo pėdsakai galėjo atsirasti ant daiktų, nuteistasis nurodo paaiškinęs ir tai galėjo būti atsitiktinumas. Nurodo, kad šie jo parodymai teisme nebuvo paneigti. Be to, išvados dėl biologinių pėdsakų nėra kategoriškos ir vien jomis teismas remtis negalėjo, kadangi to nepakanka kaltei įrodyti. Nuteistasis mano, kad nuosprendis yra paremtas tik netiesioginiais įrodymais, todėl jo kaltė yra visiškai neįrodyta ir jis buvo neteisėtai nuteistas.

20.5. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai nesudaro vieningos sistemos, kuri leistų daryti pagrįstas ir neabejotinas išvadas dėl jo kaltės, kaip tai numato LAT formuojama praktika.

20.6. Nuteistasis J. K. taip pat mano, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Nurodo, jog atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, finansinę padėtį, nuteistajam galėjo būti skirta mažesnė bauda. Nuteistasis atkreipia dėmesį į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus ir teigia, jog jam paskirta 21 947 Eur bauda nėra teisinga ir proporcinga. Be to, jos sumokėjimas neįgyvendinamas, nes tokią sumą nuteistasis nurodo galintis uždirbti nebent per keleto metų laikotarpį. Nuteistasis taip pat pažymi, jog teismas padarė klaidą sudėdamas baudas, kadangi 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos teismo paskirtą baudą jis iš dalies sumokėjęs, duomenys apie tai buvo pateikti į bylą, todėl jam turėjo būti paskirta mažesnė galutinė subendrinta bausmė.

20.7. Nuteistasis J. K. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl automobilio „VW Transporter“ rinkos vertės konfiskavimo bei automobilio „VW Transporter“ rinkos vertės konfiskavimo, kadangi nurodo, jog nėra kaltas ir nepadarė jokių nusikalstamų veikų.

21. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti ir išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, taip pat, sušvelninti bausmę skiriant mažesnę baudą ir nustatyti dvejų metų terminą jai sumokėti.

21.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriais, kaip galima suprasti, grindė jo ir kitų nuteistųjų kaltę bei lakoniškai ir šabloniškai nurodė, kad teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

21.2. Apeliantas cituoja specialisto išvadoje Nr. 140-(6107)-IS 1-5380 (DNR identifikacinis tyrimas) nustatytas aplinkybes, savo parodymus, teismo padarytas išvadas bei nurodo, kad teismo išvados yra abstrakčios ir grindžiamos ne faktais, o prielaidomis. Apelianto nuomone, jis nurodė konkrečius faktus dėl sąsajų su automobiliu „VW Transporter” ir teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti jo parodymais. O teismo vartojama formuluotė „vengė duoti teisingus parodymus, siekdami išvengti atsakomybės ir bausmės“ atskleidžia tik teismo šališkumą ir akivaizdų palankumą kaltinimui, parodo, jog teisingi parodymai gali būti tik pripažįstant kaltę.

21.3. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, tačiau šiuo atveju, apelianto nuomone, teismo vidinis įsitikinimas galimai nebuvo pagrįstas objektyviu pagrindu.

21.4. Nuteistasis nurodo nežinantis kaip teismui įtikinamai paaiškinti kokiu būdu jo biologiniai pėdsakai atsirado ant cigarečių nuorūkos, rastos automobilyje „VW Transporter“. Nuteistasis nurodo paaiškinęs, jog yra galimai važiavęs minėtu mikroautobusu ir jame rūkė. Tokiu būdu galėjo likti nuorūkos su jo DNR pėdsakais. Juolab, byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad minėtu mikroautobusu naudojosi nuteistojo pažįstami, su kuriais jis yra bendravęs. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo DNR pėdsakai rasti ne ant įrankių, pirštinių, kaukių ir pan., o ant nuorūkos. Bylos dokumentuose neaprašyta, ar nuorūkos galimai šviežios, ar akivaizdžiai likę iš seniau, o nuteistasis, kaip minėjo, yra galimai važiavęs šiuo automobiliu į techninės apžiūros atlikimo vietą (2017 m. rugpjūčio 31 d.) ir galimai juo važiavęs kaip pakeleivingu automobiliu.

21.5. Taigi, apelianto nuomone teismas niekaip nepagrindė aplinkybės, jog jis automobilyje „VW Transporter“, buvo būtent 2017 m. rugsėjo 11 d. ir būtent (duomenys neskelbtini), miško masyve. Kiti nuosprendyje aprašyti bylos duomenys neleidžia net iškelti prielaidų, jog jis buvo nusikaltimo vietoje – liudytojas M. V. teisme parodė, kad iš salėje sėdinčių kaltinamųjų pažįsta J. J., G. Š., T. D., J. K., A. K., A. J., M. P., D. D., V. P. ir S. M.. Vieni iš jų draugai, kiti – kaimynai, beveik visi yra iš tos pačios vietovės. Norėdamas truputėlį užsidirbti, t. y. išnuomoti, maždaug už 500 Eur įsigijo automobilį „transporterį“. Papildomai teisme apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė 2017 m. vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, t. y. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, statė pavėsinę. Tuo autobusiuku važinėjo, vežė lentas ir kitokias priemones. Pavėsinės statyboje dalyvavo A. K., J. K., M. P., J. J., G. Š., V. P., D. D., S. M.. Pastačius pavėsinę, jis įdėjo skelbimą, kad tą mikroautobusą išnuomoja. Taigi, nuteistasis nurodo, jog liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis būtų susijęs su minėtu automobiliu galimai nusikalstamos veikos darymo metu.

21.6. Nuteistasis cituoja liudytojų M. K. ir G. N. parodymus ir nurodo, kad šie liudytojai parodė, jog automobilis pilnai pakrautas dėžėmis. Iš automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog visas bagažo skyrius pilnas, jokių ertmių nesimato. Taigi, apeliantas daro išvadą, jog nėra įrodymų, kad jis būtų pastebėtas įvykio vietoje; kiek iš viso įvykio vietoje buvo asmenų, nes buvo sulaikyti tik asmenys, kurie važiavo automobiliu „Audi A6“; mikroautobusas (duomenys neskelbtini) buvo pilnas dėžių su cigaretėmis, jame negalėjo tilpti penki asmenys. Teismo išvada, jog T. D., A. K., J. K., jis – A. J., ir J. J. cigaretes nuo įgijimo vietos mikroautobusu (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, logiškai vertinant abejotina ir yra prielaida. Anot nuteistojo, jokie konkretūs jo veiksmai nuosprendyje nenurodyti, išvada, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais cigaretes sukrovė į automobilį, po to šias cigaretes gabeno, yra tik prielaida.

21.7. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką dėl to, kas paprastai laikoma esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu ir mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių įrodymų vertinimo klaidų.

21.8. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad per teismo nustatytą laikotarpį jam skirtos baudos sumokėti negalėtų. Nuteistasis nurodo, jog nuosprendžio priėmimo metu laikinai nedirbo, be to, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvoje statistiškai nustatytų gaunamų pajamų vidurkį, pragyvenimo lygį, kurie patvirtina, jog sumokėti tokio dydžio baudos per vienerių metų laikotarpį neįmanoma, todėl nurodo, kad baudos sumokėjimo terminas turėtų būti ilgesnis – dveji metai, o jam turėtų būti skiriama mažesnė bauda.

22. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti arba, paskirti nuteistajam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

22.1. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Jo nuomone, kaltinimai šioje byloje jam buvo grindžiami remiantis tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

22.2. Nuteistasis pažymi, kad kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino, parodymus davė iškart po sulaikymo, apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Pažymi, jog nebuvo sulaikytas gabenantis cigaretes, jos pas jį nebuvo rastos (draudžiamų daiktų nerasta). Nuteistasis buvo sulaikytas pakankamai dideliu atstumu nuo automobilių, kuriuose buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Taip pat nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi, jog nebuvo ir operatyvinės informacijos, jog jis atliks kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl mano, kad apie jo kaltę buvo daromos prielaidos.

22.3. Apeliantas M. R. nurodo, kad buvo sužalotas ir sulaikytas miške, neatliekantis jokių nusikalstamų veikų, davė parodymus, kurie nebuvo paneigti. Šiaulių apygardos teismas rėmėsi teisme apklaustų pareigūnų parodymais, tačiau, nuteistojo manymu, jų parodymai neįrodo nusikalstamų veikų padarymo fakto, kadangi pareigūnai patvirtina tik jo sulaikymo aplinkybes, o sulaikymo vieta ir aplinkybės tik patvirtina jo parodymus. Be to, vienas pareigūnas nurodė, kad nuteistasis buvo sulaikytas miške, brūzgynuose, kitas, kad šalia kelio, ir nurodoma, jog buvo bandoma pasišalinti. Nuteistojo nuomone, ši versija nelogiška, nes jis buvo sužalotas (sulaužyta koja, vėliau nuvežtas į ligoninę), todėl bandymas pabėgti nelabai įgyvendinamas ir tikėtinas. Be to, buvo sulaikytas ne nusikaltimo vietoje ir neturėjo jokių draudžiamų daiktų. Mano, kad buvo nuteistas už buvimą miške netoli nuo nusikaltimo vietos, o kaip atsirado sulaikymo vietoje, nurodė iš karto po sulaikymo. Nuteistojo nuomone, pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi, vertinant parodymų objektyvumą ir patikimumą, reikšminga aplinkybė yra parodymus duodančiojo procesinė padėtis. Šiuo atveju parodymus davė pareigūnai, kurie yra suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimus.

22.4. Nuteistojo teigimu, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis, kadangi jos nėra kategoriškos. Specialisto išvadoje nurodoma, kad automobilyje „Audi A6“, kuris siejamas su nusikaltimu, tikėtina yra M. R. kvapas. Be to, automobilyje „VW Transporter“ rasta skardinė „Kalnapilis Original“ su jo piršto pėdsaku neįrodo kaltės, kadangi skardinė buvo kažkur išmesta ar palikta, todėl ji galėjo atsitiktinai atsirasti minėtame automobilyje. Kaip ši skardinė atsirado ir kaip ji gali būti siejama su dalyvavimu nusikaltime, tai yra kaltinimo įrodinėjimo pareiga. Atsitiktinai rasta skardinė su piršto pėdsaku, nuteistojo nuomone, savaime neįrodo jo kaltės. Taigi, nesant pakankamų, patikimų ir tiesioginių įrodymų, nuteistojo nuomone, jis negalėjo būti pripažintas kaltu.

22.5. Nuteistasis taip pat mano, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę, nurodo, kad neturi jokios galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, kadangi ji yra 7 456,68 Eur dydžio, o nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą, pajamos nėra didelės ir jis privalo išlaikyti šeimą. Todėl, negali sumokėti baudos per vienerių metų teismo paskirtą laikotarpį. Nuteistojo M. R. nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konfiskavo „Audi A6 Avant“ rinkos vertę, kadangi jis nėra kaltas ir neatliko jokių nusikalstamų veiksmų.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų E. A., J. J., J. K., A. K. ir V. P. advokatas gynėjas R. Mikliušas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistųjų M. P., G. Š., M. R. ir S. M. gynėjas advokatas S. Mikliušas prašė nuteistųjų skundus tenkinti. Nuteistųjų T. D., D. D., A. J. ir A. R. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašė tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais. Prokuroras prašė V. P., G. Š. ir J. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Nuteistųjų D. D., M. P., A. J., M. R., T. D., J. J., A. K., nuteistųjų E. A., A. R. ir S. M. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų V. P., G. Š. ir J. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

25. Visų apeliantų nuomone, šioje byloje jų kaltė preziumuojama, skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas motyvuotos ir pagrįstos, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje teismas nepadarė. Pažymėtina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu ištirtais, patikimumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Visgi teisėjų kolegija iš dalies sutinka su J. K. apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl jam paskirtos galutinės bausmės nustatymo bei V. P. ir G. Š. apeliacinių skundų argumentais dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę.

26. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šis reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (iš lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-458/2020, 17 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988-12-06 sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001-03-20 sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nuteistieji (išskyrus T. D. dėl 2018 m. vasario 21 d. veikos) neigia kaltę dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje padarymo ir akcentuoja aplinkybę, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jų kaltę. Nuteistieji kritikuoja teismo išvadas, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, jų nuomone skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Atmetant tokius nuteistųjų teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateiktos versijos vertinamos atsietai nuo byloje esančių įrodymų visumos, be jokio pagrindo suteikiant nuteistųjų versijoms išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje bei nepagrįstai menkinami kitų įrodymų patikimumas. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje pakankamai detaliai nustatytos, paremtos įrodymų visuma – rasti nuteistųjų DNR, rankų, kvapo pėdsakai, detalūs pareigūnų, dalyvavusių vykdomose operacijose paaiškinimai, kai kurių asmenų sulaikymai įvykio vietoje, automobiliuose ir įvykio vietose rasti daiktai (diržai su kabliais, prožektoriai, naudojami dėtis ant galvos ir kt.) suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad nuteistųjų padarytoje veikoje yra visi BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymiai.

29. Nuteistųjų A. R., S. M., E. A. gynėjo advokato A. Mažeikos, nuteistųjų A. K., J. J., V. P., G. Š., M. P., T. D., J. K., A. J., M. R. apeliacinių skundų prašymai alternatyvūs – skundžiamą nuosprendį panaikinti / pakeisti / bylą nutraukti ir išteisinti arba sušvelninti bausmę / skirti mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį, dvejų metų terminą jai sumokėti. Nuteistasis D. D. prašo pakeisti nuosprendį ir jį išteisinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad visi apeliantai (išskyrus T. D. dėl 2018 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos) ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus pirmiausia pasisako dėl įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę, dalyvavimu darant nusikaltimą.

Dėl 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos

30. Nors bylos nagrinėjimo metu nuteistieji kaltę neigė visiškai, tvirtindami, kad nėra susiję su jiems inkriminuota nusikalstama veika, visgi teisėjų kolegija, remdamasi įrodymų visuma, pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams ir daro priešingą išvadą.

31. Byloje esantys objektyvūs duomenys, specialisto išvados ir kiti įrodymai patvirtina, kad dėl šios veikos nuteisti asmenys (T. D., A. K., J. K., D. D., S. M.) kontaktavo su automobiliais, kurie buvo užfiksuoti įvykio vietoje ir juose esančiais daiktais. Nekyla abejonių, kad visas transporto priemones ir nuteistuosius sieja rastos akcizais apmokestinamos prekės. Pradėjus pareigūnams stabdyti automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo sukrautos cigaretės vairuotojas iššoko ir pabėgo. Automobilis „Audi 100“, staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga, negesindamas variklio vairuotojas pabėgo. Netoliese stovėjo paliktas netvarkingai pastatytas automobilis „F. F.“. Apie tai, kad automobiliai susiję ne tik tarpusavyje, bet ir su kontrabandinių cigarečių gabenimu atskleidžia automobiliuose rasti daiktai, skirti gabenti cigaretes (termovizorius, pirštinės, kaukės–kepurės traukimo vilktis, rulonai su lipnia juosta). Pastebėtina, kad nuteistuosius sieja draugystės, giminystės ryšiai, kurie tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad jie visi yra susiję su rastomis akcizinėmis prekėmis, jų kelionės tikslas į (duomenys neskelbtini) miško masyvą tikslingas ir planuoti atlikti veiksmai visiems nuteistiesiems buvo žinomi iš anksto. Tokiu būdu byloje specialistų išvadose nurodyti rasti nuteistųjų duomenys bei netiesioginių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad visi asmenys veikė bendrininkų grupėje, suprasdami savo veiksmus ir veikdami bendru sumanymu, kartu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

32. Nuteistasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė paaiškinti kur buvo 2017 m. kovo 10 d., iki kovo 11 d. pietų, nurodydamas, kad tai asmeniška ir nesusiję su įtarimu. 2017 m. kovo 10 d jam priklausančius automobilius „VW Caravelle“, „Audi“ (aptikti įvykio vietoje) paskolino nepažįstamam apie 40 metų vyriškiui (t. 17, b. l. 147–150). Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus po liudytojų apklausos iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus (t. 25, b. l. 27–28). Nuteistasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nurodė, kad neturi ką pasakyti, nes nesusijęs su nusikaltimu, nebuvo (duomenys neskelbtini) miško masyve (t. 19, b. l. 37–40, 82, 87). Apklausiamas teisme jis laikėsi tos pačios pozicijos. S. M., A. K., J. K., D. D. gal iš matymo pažįsta, nes iš vieno (duomenys neskelbtini) kaimelio, o A. K. sesers vyras. D. D. iš matymo pažįsta, jis tvarko mašinas. Nelabai pamena, bet 2017 m. kovo 11 d. vakare turėjo būti namuose. Automobilyje jo DNR galėjo likti iš senesnių laikų. D. D. teismo posėdyje prašė vadovautis jo ankstesniais (ikiteisminio tyrimo metu duotais) parodymais. Jis paaiškino, kad 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietoje nebuvo, tokio kaimo nežino. Galimai tvarkydamas kokį automobilį ir paliko jame žibintuvėlį, kuris tvirtinamas ant galvos. J. K. nurodė, kad cigarečių neįgijo, negabeno, įvykio vietoje nebuvo, su S. M. priklausančiu autobusiuku yra važiavęs, vežė lentas pavėsinei statyti (t. 25, b. l. 22). A. K. taip pat kaltės nepripažino, paaiškino, kad neturi ką pasakyti, nes ten nedalyvavo (t. 25, b. l. 23–25).

33. Tikslu patikrinti gautą informaciją dėl galimo neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo 2017 m. kovo 11 d. apie 21 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai G. N. ir M. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime ir pastebėjo išvažiuojantį automobilį „VW Transporter“, baltos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus stabdyti automobilį iššoko vairuotojas ir pasišalino link miško masyvo. Patikrinus automobilį jame rasta 10 dėžių, kurių kiekvienoje po 500 pakelių cigarečių „Winston“ su baltarusiškomis banderolėmis, 13 dėžių cigarečių „Minsk“, 15 dėžių cigarečių „NZ Gold“, iš viso 38 dėžės, 19000 pakelių. Netrukus tuo pačiu keliuku pastebėjo važiuojantį automobilį „Audi 100“, kuris staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga, pavažiavęs sustojo, variklio neužgesino ir vairuotojas nubėgo į miško pusę. Einant toliau link geležinkelio bėgių pamatė dar vieną netvarkingai pastatytą automobilį „F. F.“ (t. 1, b. l. 1, 159–160, 162–163). Apklausiamas teisme liudytojas G. N. patvirtino savo ankstesnius paaiškinimus ir papildomai nurodė, kad medyje buvo rasta įmontuota medžioklinė vaizdo stebėjimo kamera. Keliukas, kuriuo važiavo transporto priemonės eina palei bėgius, ten nėra jokių sodybų, niekur negalima nuvažiuoti. „Audi“ automobilio vairuotojas buvo užsidėjęs ant galvos prožektorių ir bėgdamas į mišką jį pametė, bandant jį persekioti prožektorius buvo rastas miške (t. 23, b. l. 178–180). Liudytojas (pareigūnas) M. K. teisiamajame posėdyje iš esmės analogiškai, kitais žodžiais paaiškino įvykio aplinkybes kaip jo kolega G. N. (t. 23, b. l. 180–182). Aplinkybes apie automobilių „VW Transporter“, „Audi“ buvimą įvykio vietoje, žmonių išsibėgiojimą patvirtina liudytojo E. M. paaiškinimai, kuris buvo išsinuomojęs automobilį „F. F.“, atvežė į įvykio vietą rusiškai kalbantį vyriškį ir užklimpo (t. 23, b. l. 182–184).

34. 2017 m. kovo 11/12 d. paminėtų trijų transporto priemonių (VW „Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi 100 Avant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir teritorijos palei kelią apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilyje VW „Caravelle“ rastos 38 dėžės su cigaretėmis, automobilio salone ant keleivio sėdynės rasta megzta kaukė su ant jos esančiu žibintuvėliu dedamu ant galvos, termovizorius, 5 poros pirštinių. Nuo pastarojo automobilio 85 m. atstumu nuslydusiu priekiu nuo kelio stovėjo automobilis „Audi 100 Avant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame rastos 4 poros pirštinių, bagažinėje traukimo vilktis, rulonai su lipnia juosta, plastikinės talpos, dar toliau stovėjo neužrakintas automobilis „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat įvykio vietoje rastas degantis žibintas, dedamas ant galvos, ant medžio kamieno pritvirtinta vaizdo kamera su baterija, ant sniego rastas cigarečių „Winston“ pakelis, cigaretės nuorūka (t. 1, b. l. 105–131). Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus, atskleisti įvykį buvo paskirtas objektų, daiktų rastų automobiliuose ir aplinkoje tyrimas (t. 4, b. l. 74–75).

35. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir LP KTC) 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(1636)-IS1-5215 nustatyta, kad ant pateiktų tirti pirštinių, paimtų 2017 m. kovo 12 d. apžiūrint automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) k. ant pirštinės Nr. 5 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje yra S. M. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Ant pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 6, Nr. 8, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu (t. 4, b. l. 80–86).

36. Iš Nr. 2018-05-17 LP KTC specialisto išvados Nr. 140-(1908)-IS1-2769 (DNR identifikacinis tyrimas) nustatyta, kad: ant kaukės–kepurės (mėg. Nr. 17), paimtos 2017 m. kovo 12 d., apžiūrint automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje (žr. LP KTC 2017-08-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) yra T. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys; ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 13, paimtos 2017 m. kovo 12 d., apžiūrint automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje (žr. LP KTC 2017-08-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) yra T. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys (4 t., b. l. 93–94).

37. 2018 m. spalio 25 d. LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(4008)-IS1-5965 (DNR identifikacinis tyrimas) nurodyta, kad: 1) ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo vandens butelio kaklelio, padaryta 2017 m. kovo 14 d. daikto apžiūros metu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215 t. 4, b. l. 80-86) sutampa su J. K. genotipu; 2) ant pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 11, Nr. 16, Nr. 17, paimtų 2017 m. kovo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) sutampa su J. K. genotipu; 3) ant kepurės – kaukės, paimtos 2017 m. kovo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėg. Nr. 17 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje (žr. 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) yra J. K. genotipą sudarantis alelių rinkinys; 4) ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 13, paimtos 2017 m. kovo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje (žr. 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) yra A. K. genotipą sudarantis alelių rinkinys; 5) ant žibintuvėlio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2017 m. kovo 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215) sutampa su D. D. genotipu (4 t., b. l. 172–174).

38. Nors bylos nagrinėjimo metu visi nuteistieji kaltę neigė visiškai, tvirtindami, kad nėra susiję su inkriminuota nusikalstama veika, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtikinamais laikė nuteistųjų paaiškinimus apie jų nebuvimą įvykio vietoje ir neturėjimą nieko bendro su nustatyta nusikalstama veika. Nuteistieji negalėjo paaiškinti kur buvo įvykio metu, o kadangi visi asmenys tarpusavyje susiję nesistebėjo, kad rasti jų DNR pėdsakai ant daiktų, rastų automobiliuose, neva tai galėjo pėdsakus palikti iš anksčiau, atsitiktinai. D. D. remontuodamas automobilį paliko žibintuvėlį, kuris tvirtinamas ant galvos, J. K. kepurę – kaukę galėjo palikti anksčiau, nes naudojosi autobusiuku, T. D. DNR automobilyje galėjo likti iš seniau. T. M. paaiškinimai apie jam priklausančių dviejų automobilių paskolinimą visiškai svetimam, nepažįstamam asmeniui, kurio jis negali įvardyti prieštarauja elementariai logikai. Mažai tikėtina, kad asmuo, turėdamas savo žinioje automobilius, kurie vėliau surasti įvykio vietoje nesigilindamas kam ir kokiu tikslu juos perleistų.

39. Nuteistasis D. D. nurodo, kad jokios sąsajos, apart atsitiktinai palikto žibintuvėlio (ant kurio rasti jo pėdsakai) jo nesieja su nusikalstama veika. Jis remontuoja automobilius, todėl naudoja pirštines, pošalmį, kepurę, pridengiančią kaklą, kurią dėl patogumo dėvi lauke ar užterštoje aplinkoje, todėl atsitiktinis jų pametimas ar pamiršimas nestebina. Pareigūnai patvirtino tik neginčijamą aplinkybę, kad rado cigaretes, bet tai niekaip negalima sieti su nuteistojo dalyvavimu nusikaltime, nuosprendis grįstas prielaidomis.

40. Su tokiais D. D. samprotavimais teisėjų kolegija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai ne atsitiktinai atvyko į mišką, jie gavo informaciją, kad gali būti gabenamos cigaretės, jie nuvyko gautos informacijos patikrinti ir detaliai išdėstė aplinkybes apie automobilių „VW Caravelle“, „Audi“, „F. F.“ judėjimą, po to, kai pravažiavo traukinys, vairuotojų pasišalinimą, cigarečių, kaukių, pirštinių, termovizorių suradimą. D. D. glaudžius ryšius su nusikaltimo padaryme dalyvavusiais asmenimis atskleidžia ne tik ta aplinkybė, kurios jis neginčija, kad visi jie kilę iš to paties (duomenys neskelbtini) miestelio (draugai, giminės), bet ir analogiškomis aplinkybės padaryta nusikalstama veika rugsėjo 11 d. jo kartu su A. K.. Aplinkybė, kurią D. D. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) degalinės pateiktoje filmuotoje medžiagoje (stebėjimo kamerų vaizdo įrašai 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu 14.15 val. – 14.45 val., 2017 m. kovo 11 d. laikotarpiu 17.00 val. – 21.00 val.) yra užfiksuoti T. D., A. K., J. K., A. J., J. J. (t. 4, b. 1. 65), o jis nefiksuotas nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Įvertinus vienintelį įrodymą – ant žibintuvėlio, rasto įvykio vietoje, aptiktą D. D. DNR, galima būtų tvirtinti duomenų stoką, tačiau visos detalės, sudėliotos į vientisą paveikslą parodo, kad D. D. su skundžiamame nuosprendyje nurodytais asmenimis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Atkreiptinas dėmesys dar į vieną gana svarbią detalę, kad D. D. DNR rastas būtent ant įvykio vietoje rasto degančio pamesto žibintuvėlio (2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1636)-IS1-5215, t. 4, b. l. 80-86 pažymėtu Nr. 1, o ne ant žibintuvėlio pažymėto Nr. 2 rasto automobilyje „VW Caravelle“. Tai paneigia D. D. paaiškinimą, kad kažkada, seniai galėjo atsitiktinai palikti žibintuvėlį remontuodamas automobilius.

41. Iš dalies sutiktina su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybe, kad įvykio vietoje nebuvo nei vienas nuteistasis sulaikytas ir nėra tiesioginių įvykio liudytojų, kad nuosprendis grindžiamas netiesioginiais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principus. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. LAT praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019), tačiau būtent išdėstytų netiesioginių įrodymų visuma leidžia tvirtinti skundžiamame nuosprendyje nustatytus faktus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis aptariamą nusikaltimą T. D., A. K., J. K., D. D., S. M. padarė suvokdami daromo nusikaltimo požymius, jo pavojingumą, pasekmes ir jų siekdami.

42. Nuteistojo S. M. gynėjas A. Mažeika apeliaciniame skunde nurodo, kad S. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ir detaliai apibūdino asmenį, kuriam išnuomojo nusikaltimo padarymo vietoje rastus automobilius, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių šiam asmeniui nustatyti, nepagrįstai jo ginamojo parodymus atmetė kaip neteisingus. Su šiais gynėjo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Apeliacinės instancijos teismas jau minėjo, kad nuteistasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė paaiškinti kur buvo įvykio metu, nurodė, kad tai asmeniška ir nesusiję su įtarimu. 2017 m. kovo 10 d jam priklausančius automobilius „VW Caravelle“, „Audi“ (aptikti įvykio vietoje) paskolino nepažįstamam apie 40 metų vyriškiui, pastarasis asmens dokumentų neturėjo, sutarčių nesudarinėjo, tik paėmė užstatus už šiuos automobilius, daugiau, kas ir kaip iš kiemo išvarė tuos automobilius, jis nematė. Kadangi vyriškis paliko gerą užstatą, tai nesuko galvos kas jis toks yra, vardo, pavardės jis nesakė (t. 17, b. l. 147–149). Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus po liudytojų apklausos iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus (t. 25, b. l. 27–28). Taigi teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismui, kad vertinti S. M. parodymus ar/ir jo apibūdinimą asmens, kuriam neva paskolino automobilius kaip patikimus ir išsamius nėra pagrindo. S. M. migloti ir abstraktūs tvirtinimai apie jam priklausančių automobilių „VW Caravelle“, „Audi“ išnuomojimą neparemti konkrečiais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis ir tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama S. M. ar pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

43. Tik iš dalies sutiktina su gynėjo nurodomu argumentu, kad aplinkybė, jog nuteistieji yra iš to paties (duomenys neskelbtini) kaimo ir vieni kitus pažįsta negali būti S. M. kaltės įrodymu. Visgi ši aplinkybė Šiaulių apygardos teismo vertinta tik kitų įrodymų, pagrindžiančių S. M. ir kitų nuteistųjų kaltę kontekste. Pastebėtina, kad S. M. neva tai išnuomojęs tiek „VW Caravelle“, tiek „Audi“ nepažįstamam asmeniui net nesidomėjo jų likimu, neieškojo, neturi net tariamai asmens, kuriam išnuomojo telefono numerio. Jis net nesulaukęs automobilių grąžinimo išvyko iš namų, su juo nuo 2017 m. kovo 9 d. negalėjo susisiekti tėvas Ž. M. (t. 1, b. l. 165), o savo gyvenimo draugei su kuria kartu gyvena, kuri laukiasi kūdikio G. S. paskambino 2017 m. kovo 14 d. iš nežinomo telefono numerio ir paprašė, kad nuramintų jo tėvus, kad pasakytų, jog jam viskas gerai (t. 1, b. l. 167–169). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį, jog atliekant ikiteisminį tyrimą S. M. atsisakė pasitikrinti poligrafu, nes tokie teiginiai leidžia manyti, kad nuosprendis grįstas neleistinu įrodymu. Priešingai nei nurodo advokatas S. M. kaltę teismas grindė visų byloje surinktų, nuosprendyje nurodytų įrodymų ir aplinkybių visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su gynėju, kad nuosprendis grįstas prielaidomis ir turi būti panaikintas bei, kad grįstas baudžiamajame procese neleistinu įrodymu.

44. Nuteistasis A. K. taip pat apeliaciniame skunde teigia, jog jo parodymai pagrindžia, kad jis nedalyvavo nusikaltimų daryme, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir samprotavimais. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka, nekartoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių tik atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pasisakydamas dėl kiekvienos veikos (A. K. dalyvavo ne tik 2017 m. kovo 11 d., rugsėjo 11 d, bet ir 2018 m. vasario 21 d. vykdomuose nusikaltimuose) išdėstė ne tik įrodymus, bet ir juos įvertino, padarė motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės vykdant nusikalstamas veikas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip apeliantas dėsto savo skunde, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

45. Nagrinėjamoje byloje dėl 2017 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos rastas A. K. DNR pėdsakas ant pirštinės, kuri buvo rasta automobilyje „VW Caravelle“. Ši nusikalstama veika iš anksto buvo planuojama, tai patvirtina medyje rasta filmavimo kamera, kurioje rastas vaizdo įrašas kaip du asmenys ją montuoja 2017 m. kovo 10 d. 17.08 – 17.14 val., o nusikalstamos veikos dieną, 2017 m. kovo 11 d. nuo 20.44 val. iki 20.59 val. užfiksuoti asmenys, atvykstantys į įvykio vietą (t. 2, b. l. 34–48). Tai, kad dėl pastarosios nusikalstamos veikos asmenys yra tarpusavyje susiję rodo ir byloje esantys duomenys, kuriais grindžiamas asmenų kaltumas dėl kitų skundžiamame nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų. Nusikaltimo vietoje asmenys su savimi turėjo telefonus, ikiteisminio tyrimo metu buvo rastos ir paimtos ryšio priemonės „BlackBerry“, kuriuose esančią informaciją nuskaityti sudėtinga. Automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2018 m. sausio 26 d. rasta 61980 pakelių cigarečių „Minsk Super Slim“ privalomajai techninei apžiūrai 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė J. K. (t. 11, b. l. 81). Automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. vasario 21d. vairavo A. K. privalomajai techninei apžiūrai UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 20 d. pateikė A. J. (t.13, b. l. 174, 175–176). Taigi jeigu paimti vieną įrodymą ir jo negretinti su kitais galbūt galima išvada, kad tai atsitiktinumas, tačiau visų detalių visuma, įvertinant surinktus įrodymus dėl kitų nusikalstamų veikų šioje byloje rodo ne tik A. K., bet ir kitų, šiuo nuosprendžiu nuteistų asmenų, dalyvavimą nusikaltimų padaryme.

Dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos

46. Dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos buvo nuteisti T. D., A. K., J. K., D. D., V. P., G. Š., M. P., A. J. ir J. J.. Nuteistieji dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

47. T. D. nurodė, kad dėl to, jog buvo rasti jo DNR neturi ką pasakyti, jis savo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 11 d. jau buvo pardavęs M. P. (vienam iš nuteistųjų, t. 25, b. l. 8–11). D. D. su M. P., G. Š. ir V. P. važiavo pasižiūrėti grybavimo vietų, buvo dar normaliai šviesu apie 18 val. vakaro. D. D. paaiškino, kad buvo pasiėmęs kaukę, nes kai eini grybų rudeniop labai daug voratinklių, vabalų, erkių, puola tiesiai į veidą (t. 25, b. l. 11–13). A. J. nurodė, kad rugsėjo 11 d. gal visai Lietuvoje nebuvo. Tai, kad ant kelių nuorūkų automobilyje galėjo atsirasti jo DNR, tai kažkada J. yra paprašęs pavairuoti autobusiuką (t. 25, b. l. 13). J. J. negalėjo prisiminti, ar rugsėjo 11 d. buvo Lietuvoje, neneigia, kad „WV Transporter“ automobilį pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) centrui. Ant rastos nuorūkos jo DNR galėjo atsirasti, nes automobiliu naudojosi, o jis daug rūko (t. 25, b. l. 13-15). A. K. paaiškino, kad „VW Transporter“ automobiliu yra vežę lentas, todėl ant rastos pirštinės galėjo būti rastas DNR (t. 25, b. l. 23–25). J. K. nurodė, kad kaltinamas dėl to, jog rasta jo pirštinė, jis neturi ką paaiškinti (t. 25, b. l. 22).

48. 2017 m. rugsėjo 11 d. Telšių apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai G. N. ir M. K. apie 20 val. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) miško masyve, iš važiuojančių traukinių vagonų bus galimai mėtomos kontrabandinės cigaretės. Stebint aplinką apie 21 val. pro juos dideliu greičiu pravažiavo „Audi A6“ žalios spalvos automobilis. Kolegos patruliai vaizdiniais garsiniais švyturėliais sustabdė minėtą automobilį („Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilyje sėdėjo keturi akivaizdžiai sušilę, uždusę, išsigandę vaikinai. Buvo nustatytos asmens tapatybės. „Audi A6“ vairavo M. P., šalia vairuotojo sėdėjo G. Š., galinėje sėdynėje sėdėjo V. P., šalia sėdėjo D. D.. Asmenys buvo įtariami susiję su kontrabanda, visų jų paimti „BlackBerry“ mobiliojo ryšio telefonai. Automobilio „Audi A6“ salone buvo rasti prožektoriai, kurie skirti ant galvos užsidėti, įvairios pirštinės, naujų elementų tuščios ir dalinai panaudotos pakuotės, taip pat karabinai, t. y. trumpa juosta su abejuose galuose esančiais kabliais, kas dar labiau sukėlė įtarimą, nes tokie karabinai yra skirti cigarečių dėžėms tempti (nešti). Patrulių ekipažas pristatė minėtus vaikinus į policijos komisariatą, o pareigūnai G. N. ir M. K. su iškviestais reagavimo skyriaus dviem pareigūnais nuvyko į miško masyvą, tuo keliuku, kuriuo važiavo automobilis „Audi A6“ miško masyvo gilumoje pastebėjo „VW Transporter“ automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užgesintas, automobilyje žmonių nebuvo. Pradarius automobilio galo duris, matėsi, kad yra prikrautas dėžių, apvyniotų polietileno plėvele ir perrištų virve. Ant dėžių matėsi gamykliniai ženklai ir kontrabandinių cigarečių pavadinimai (t. 4, b. l. 177–178, 182–184).

49. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas G. N. plačiau paaiškino aplinkybes apie tai, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. su kolega M. K. gavę informaciją, kad traukiniu gali būti gabenamos kontrabandinės cigaretės stebėjo aplinką netoli geležinkelio stoties. Jie pamatė, kad į miško teritoriją įvažiavo „Audi“ automobilis su 4 jaunuoliais, keliukas vedė į akligatvį, nebuvo galimybės juo važiuoti toliau. Traukiniui pravažiavus po 15–20 min pamatė iš miško išvažiuojantį tą patį automobilį su 4 jaunuoliais. Matė, kad miške šviečia dar vieno nusisukančio automobilio šviesos. Vėliau paieškos metu miške buvo rastas mikroautobusas „VW Transporter“ su kontrabandinėmis cigaretėmis. Sulaikyti jaunuoliai buvo sušilę, suprakaitavę, nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti, ką veikė tame miške. Vienas iš jų pasakė, kad grybavo, bet jau buvo tamsus paros metas ir tokia versija buvo neįtikinama. Visi Audi automobilyje sulaikyti asmenys turėjo „BlackBerry“ telefonus, kuriuos buvo spėję išardyti, taip pat buvo rasti automobilyje diržai su kabliais (t. 23, b. l. 178–180). Teisme apklaustas pareigūnas M. K. iš esmės davė analogiškus parodymus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 23, b. l. 180–182).

50. Automobilyje VW „Transporter“ esančios cigaretės apžiūrėtos ir nustatyta, kad buvo 55 dėžės, kuriose buvo 8500 pakelių cigarečių „Premjer“, 9 000 pakelių cigarečių „W. B.“, 6 500 pakelių cigarečių „Fest“, 3 500 pakelių cigarečių „Fest 7“ (6 t., b. l. 92–101). Apžiūrėti automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys daiktai: juodos spalvos kaukė, žibintai, ant galvos, 3 juostos nešimui, baltos, juodos pirštinės ir kt. (6 t., b. l. 102–136).

51. Remiantis 2018 m. liepos 23 d. LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(6107)-IS1-4151 (DNR tyrimas) nustatyta, kad ant pateiktų tirti objektų, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d. apžiūrint automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta: 1) ant pirštinių Nr. 1, Nr. 11 rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. Š. genotipu; 2) ant pirštinės Nr. 12 rastų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. D. genotipu; 3) ant kaukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. D. genotipu. Ant pateiktų tirti objektų, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta: 1) ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 16, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu; 2) ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 17, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu (7 t., b. l. 28–36).

52. 2018 m. spalio 26 d. LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(4010)-IS1-5991 (DNR identifikacinis tyrimas) nurodyta, kad 1) ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 5, ir cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 10–13, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 14, Nr. 15, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d., apžiūrint automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. D. genotipu; 2) Ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 6 (mėg. Nr. 48), paimtos 2017 m. rugsėjo 12 d., apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu; 3) ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 4 (mėg. Nr. 47), paimtos 2017 m. rugsėjo 12 d., apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 10 (mėg. Nr. 51) bei striukės (mėg. Nr. 26), paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d., apžiūrint automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. K. genotipu; 4) ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d., apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. J. genotipu (t. 7, b. l. 48–50).

53. Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. LP KTC specialisto išvados Nr. 140-(6107)-IS1-5380 (DNR identifikacinis tyrimas) nustatyta, kad ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, paimtų 2017 m. rugsėjo 12 d. apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2018 m. liepos 23 d. LP KTC specialisto išvadą Nr. 140-(6107)-IS1-4151) sutampa su A. J. genotipu (t. 7, b. l. 57–58).

54. Nuteistieji pasinaudojo savo teise ir ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus arba paaiškino lakoniškai, kad nesusiję su nusikalstama veika, tačiau teismas turi pareigą įvertinti tokius jų parodymus ir tikrinti, kiek jie teisingi, pagrįsti, kiek juose yra loginių spragų. M. P., G. Š., V. P., D. D. nurodė, kad tikrino, ar nėra grybų, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog tokia versija neįtikinama, nes jau buvo tamsus paros metas (apie 21.30 val.). Be to pareigūnų sustabdyti jaunuoliai buvo išsigandę, sušilę, automobilyje pareigūnai matė diržus su kabliais, kurie skirti cigarečių dėžėms sutvirtinti. Taip pat automobilio „Audi A6“ salone buvo rasta ant galvos dedami prožektoriai, įvairios pirštinės, terminė kaukė–pošalmis, kuri pasak D. D. buvo skirta grybaujant apsisaugoti nuo vabzdžių, voratinklių ir erkių. Kadangi visi nuteistieji yra pažįstami, giminės ar kitaip susiję, tai ir rasti DNR pėdsakai automobiliuose „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti iš anksčiau, nes naudojosi automobiliais.

55. Nuteistieji M. P., G. Š., V. P., D. D. neneigia, kad naudojosi automobiliu „Audi A6“, kurį T. D. buvo įsigijęs 2017 m. birželio 28 d., suklastodamas pirkimo-pardavimo sutartį (dėl šios nusikalstamos veikos T. D. kaltę pripažino).

56. Iš liudytojos S. L. (automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjos) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad automobilio „Audi A6“ pirkti atvažiavo du vaikinai. Stambesnis vaikinas smulkesnįjį bekalbėdamas pavadino A. Stambesnis vaikinas buvo su tatuiruote ant dešinės rankos su moterišku vardu iš „A“ raidės. Jai vaikinai sukėlė įtarimą, kad automobilis jiems gali būti reikalingas negeriems tikslams pasinaudoti, nes jie patys buvo su dviem automobiliais ir tikrai žymiai geresnės būklės nei jos parduotas (t. 5, b. l. 2–5). 2017 m. birželio 28 d. dėl automobilio pirkimo skambino iš dviejų telefono numerių, patikrinus numerių priklausomybę, vienas iš numerių priklausė T. D. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatinėjant asmenį T. D. apžiūrėta socialiniame tinkle „Facebook“ informacija dukros A. D. profilis. Profilyje buvo įkelta nuotrauka su T. D., kurioje matosi ant T. D. dešinės rankos tatuiruotė su užrašu „(duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 34) Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad A. D. profilyje 2016-08-26 įkelta nuotrauka, kurioje baseine maudosi vyras su tatuiruote, be kitų ornamentų parašyta „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 36–37). Atpažįstant pateiktus asmenis pagal nuotrauką, liudytoja S. L. negalėjo tiksliai pasakyti apie kurį vaikiną davė parodymus, nurodė, kad tai Nr. 1 arba Nr. 3 esančioje nuotraukoje (nurodydama „panašūs“), Nr. 1 nuotraukoje buvo T. D. (kaip vieno iš asmens įsigijusio jos transporto priemonę automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 39–41).

57. Teisėjų kolegija daro vienareikšmę išvadą, kad šį automobilį T. D. įsigijo konkrečiam tikslui – nusikalstamai veikai daryti. T. D. neabejotinai susijęs su nusikalstama veika. T. D. DNR rasta ne tik ant automobilyje „Audi A6“ rastų 2 pirštinių, bet jo DNR rastas ir ant kito su ta pačia nusikalstama veika susijusio automobilio „VW Transporter“ t. y. ant šiame automobilyje rastos pirštinės ir cigarečių nuorūkų (t. 7, b. l. 48–50).

58. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo patenkinti J. J. apeliacinio skundo, kuriame jis teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sulaikytuose automobiliuose rastos pirštinės patvirtina, kad ir negalėjo būti rasti J. J. (ar kitų nuteistųjų) pėdsakai ant cigarečių, kadangi asmenys nusikaltimams ruošėsi, rastos pirštinės, kurias neabejotinai mūvėjo, tačiau automobilyje „VW Transporter“, kuriame buvo sukrautos cigaretės ant rastų daiktų surastas ne tik J. J. pėdsakas, bet ir asmenų, kurie buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje, kaip jie teigia grybaujantys, kas rodo, kad jie susiję. Nors „VW Transporter“ automobilis priklausė M. V., tačiau juo rūpinosi J. J. (2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė techninei apžiūrai (t. 5, b. l. 56, 58–59).

59. Apeliaciniame skunde V. P. iš esmės analogiškai kaip kiti nuteistieji (G. Š., A. K.) teigia, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumcijos principas, skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertinti jo parodymai, taip pat ir kitų asmenų parodymai, jie nepaneigti, nėra jokių telefoninių pokalbių, jokios operatyvinės informacijos ar asmenų parodymų, kurie įrodytų jo dalyvavimą.

60. Nuteistasis V. P. neteisus teigdamas, kad nėra surinkta byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ant pirštinės rastas V. P. DNR (t. 7, b. l. 28–36). Jis nurodė, kad jam nėra žinomas šis automobilis, jis pats neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio. Automobilio „Audi A6“ salone buvo rasti prožektoriai, kurie skirti ant galvos užsidėti ir pasišviesti, įvairios pirštinės, naujų elementų tuščios ir dalinai panaudotos pakuotės, taip pat karabinai, t. y. daiktai, kurie skirti ne grybams rinkti, o cigaretėms gabenti. Pats V. P. savanoriškai pateikė prožektorių, skirtą dėti ant galvos ir baltos spalvos medžiagines pirštines (t. 5, b. l. 140–141). Visi šie duomenys paneigia V. P. versiją, kad važiavo į mišką ieškoti grybų. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus (t. 20, b. l. 55–56, 61) ir tik vėliau, susipažinęs su byla, pateikė šią versiją, kuri paneigta byloje esančių duomenų visetu.

61. Nėra pagrindo sutikti ir su kitu V. P. argumentu, kad juos sulaikiusių pareigūnų parodymai nieko verti (analogiškai vertina ir kiti nuteistieji apeliaciniuose skunduose), kad jie suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus. Nuteistojo G. Š. nuomone, pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir dėl to, kad pareigūnai nurodė, kad jis ir M. P. turėjo draudžiamų daiktų (diržus su kabliais). Pareigūnai M. K. ir V. N. įvykio vietoje sulaikė V. P. ir jo bendrininkus, jie detaliai nurodė kurioje automobilio vietoje kuris sėdėjo, kokie daiktai rasti automobilyje, kaip elgėsi ir atrodė sulaikytieji (sušilę, išsigandę), kokius daiktus su savimi turėjo. Apklausiami pareigūnai išsakė savo vertinimą dėl to kam paprastai naudojami diržai su kabliais. Tokie nuteistųjų argumentai nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, o tokių nenurodė ir patys nuteistieji, kad pareigūnai, vykdydami savo pareigas kerštautų V. P., G. Š. ar kitiems kartu su jais sulaikytiems asmenims, norėtų pakenkti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

62. G. Š. 2017 m. rugsėjo 13 d. savanoriškai pateikė juodos spalvos karabiną (trumpa virvė su kabliais gale, t. 5, b. l. 138–139). M. P. savanoriškai pateikė 2 vnt. karabinų (t. 5, b. l. 142–143). Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad G. Š., D. D., J. K. DNR pėdsakai rasti ant automobilyje „Audi A6“ rastų daiktų, o V. P., A. K., J. J., A. J. ant automobilio „VW Transporter“ rastų daiktų, pastebėtina, kad J. K. ir T. D. DNR pėdsakai rasti ant abiejuose automobiliuose rastų daiktų. Automobiliuose rasti ne tik nuteistųjų DNR pėdsakai, bet ir kiti daiktai (juodos, žalios spalvos kaukės, pirštinės, prožektoriai, kurie skirti dėti ant galvos) leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad asmenys ne grybingų vietų ieškojo, o vykdė nusikaltimą. Visi asmenys tarpusavyje pažįstami, draugai, kai kurie giminės, nei vieno nėra atsitiktinio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką 2017 m. rugsėjo 11 d., padaryti priešingas išvadas, nei padarė Šiaulių apygardos teismas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl 2017 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos

63. Nuteistieji A. A. ir M. R. neigia padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: pareigūnų (R. M., R. J., S. B., R. J., A. K., J. S., N. S., K. K., V. Ž.), kurie dalyvavo surengtoje pasaloje parodymais, liudytojo G. J. (geležinkelio tarnybos atstovo) paaiškinimais, specialistų išvadomis, įvykio vietos, daiktų, apžiūrėtų automobilių protokolais bei kitais duomenimis.

64. Apeliacinės instancijos teismas nekartodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstytų duomenų, pagrindžiančių A. A. ir M. R. kaltę atkreipia dėmesį į keletą aspektų, kurie paneigia nuteistųjų paaiškinimus. A. A., kuris buvo sulaikytas pareigūnams suorganizavus pasalą įvykio vietoje nurodė, kad pateko atsitiktinai, važiavo į kaimo turizmo sodybą pas mamą, jį sustabdė moteriškė su 3–4 metų vaiku, jis juos pavežė 4–5 km į šoną, moteris patarė kur važiuoti ir pagal jos patarimą važiavo iki bėginės sankryžos. Pareigūnas liudytojas A. K. nurodė, jog jis dirba kriminalinės žvalgybos skyriuje ir E. A. jam buvo žinomas kaip asmuo, disponuojantis kontrabandinėmis cigaretėmis. Kai sulaikė E. A. bandė bendrauti, tačiau šis nebuvo nusiteikęs. Liudytojas (pareigūnas) R. M. prisiminė, kad jam buvo pateikta informacija, kad traukiniu gali būti gabenamos ir iš jo mėtomos cigaretės, cigarečių gabenime gali dalyvauti E. A. Be cigarečių prie „Škoda Octavia“ automobilio rasti prožektoriai ir kaukės.

65. M. R. surastas įvykio vietoje susižeidęs koją. Jis paaiškino, kad jį partrenkė balta mašina, nugriuvęs nebegalėjo atsistoti ir gulėjo apie pusę valandos, kol surado pareigūnai. Tačiau įvykio vietoje sulaikytame automobilyje „VW Transporter“ ant tuščios 0,5 l skardinės su užrašu – “Kalnapilis Original“, paimtos 2017 m. lapkričio 27 d., apžiūrint automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas M. R. vienas rankos piršto pėdsakas, paliktas M. R. dešinės rankos didžiuoju pirštu (9 t., b. l. 111–118). 2018 m. lapkričio 8 d. LP KTC Nr. 140-(2638)-IS1-6217 užfiksuota, jog tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2017 m. lapkričio 25 d. iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo odinės sėdynės, yra įtariamojo M. R. kvapas (9 t., b. l. 174–179). Taip pat įvykio vietoje sulaikytame automobilyje „VW Transporter“, kuriame buvo rastos cigaretės, cigarečių partijos serija ir numeris sutapo su cigarečių rastų automobilyje „Škoda Octavia“, kurį vairavo E. A.. Taigi akivaizdu, kad M. R. ir A. A. susiję ne tik tarpusavyje, bet ir disponavimu akcizinėmis prekėmis, jie abu neatsitiktinai atvyko į įvykio vietą.

66. M. R. versiją, kad jį kliudė pravažiuojantis automobilis iš dalies paneigia ir pareigūno S. B. parodymai. Jam vienas iš sulaikytųjų – M. R. sakė, kad eidamas paslydo ir pasisuko koją. Liudytojas K. K. paaiškino, jog operacijos metu apžiūrėję mišką, tankmėje surado ant žemės gulintį M. R.. M. R. buvo sužalotas, gulėjo ant pilvo, sakė, kad šoko nuo pylimo per griovį. Liudytojas A. K. taip pat paaiškino, kad iš kolegų (pareigūnų) sužinojo, kad M. R. susižalojo, tikriausiai, bandydamas pasišalinti.

67. E. A. versiją apie atsitiktinį patekimą į mišką paneigia, o jo dalyvavimą patvirtina nusikaltimo padaryme jo vairuotame automobilyje „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos dvi kartoninės dėžės suvyniotos į polietileninę plėvelę su cigaretėmis (ant dėžių matėsi etiketės su baltarusiškų cigarečių „Minsk Super Slims“ pavadinimu, t. 7, b. l. 59–64). Iš 2017 m. lapkričio 25-26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje paliktame automobilyje „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 99 dėžės cigarečių. Atlikus automobiliuose „Škoda Octavia“, kurį vairavo E. A. ir „VW Transporter“ bei greta geležinkelio bėgių rastų cigarečių pakuočių palyginimą nustatyta, kad data „(duomenys neskelbtini)“, partijos serija ir numeris (duomenys neskelbtini) ant cigarečių įpakavimų sutampa (9 t., b. l. 85). Taip pat nustatyta, kad radijo ryšio stotis (racija) (duomenys neskelbtini), paimta 2017 m. gruodžio 14 d. apžiūros metu iš E. A. automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir radijo ryšio stotis (racija) (duomenys neskelbtini), paimta 2017 m. lapkričio 28 d. apžiūros metu iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos vienodu dažniu (t. 9, b. l. 52–57). Pastarosios aplinkybės patvirtina ne tik A. A., bet ir M. R. dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

68. Nuteistojo E. A. gynėjas, cituodamas E. A. parodymus, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nurodoma aplinkybe, kad jo ginamasis neva negalėjo nurodyti kur mamos sodyba. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, ar E. A. mama turi sodybą ir ar žino jis tikslų jos adresą (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikslaus kaimo pavadinimo nežino) visiškai nereikšminga. Liudytojui G. J. (geležinkelio tarnybos atstovui) sulaikytas A. A. teisinosi, kad į tą vietą tik šiaip atvažiavo, kad važiavo pas draugus, kad jį paliko. Pareigūnai klausė jo ką jis čia veikia, jis pasakė, kad šiaip atvažiavęs žiūri (t. 24, b. l. 44–47). Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad E. A. buvo sulaikytas įvykio vietoje automobilyje „Škoda Octavia“, kuriame rastos dvi kartoninės dėžės, kuriose buvo po 500 pakelių cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių. Įvykio vietoje automobilyje VW „Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 99 dėžės cigarečių. Atlikus abiejuose automobiliuose esančių cigarečių palyginimą nustatyta, kad rastų ir paimtų cigarečių iš automobilio „Škoda Octavia“, kurį vairavo E. A. užrašai sutampa su užrašais, esančiais ant cigarečių „Minsk Super Slims“ įpakavimų (dėžių) etikečių, rastų ir paimtų automobilyje „VW Transporter“ ir greta geležinkelio bėgių rastų cigarečių, todėl jo parodymai apie tai, kad įvykio vietoje atsirado atsitiktinai neįtikinami.

69. Analogiškai logikai prieštaraujanti E. A. nurodoma aplinkybė, kad jis nežino iš kur atsirado cigaretės jo automobilyje, o advokato keliama versija, kad bet kas galėjo paimti iš įvykio vietos porą besimėtančių dėžių su cigaretėmis ir sudėti jas į bagažinę. Remiantis liudytojų (pareigūnų) V. Ž., S. B., R. M., R. J., A. K., J. S., N. S. paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 25 d. nuo 17 val. buvo organizuojama pasala, kurios tikslas buvo patikrinti gautą kriminalinės žvalgybos informaciją apie planuojamą kontrabandinių cigarečių iškrovimą. Buvo žinomas šio nusikaltimo organizatorius E. A., pasalai buvo sudarytos kelios grupės, nes nebuvo žinomos tikslios nusikalstamos veikos darymo aplinkybės ir veikoje dalyvausiančių asmenų skaičius. Pareigūnas A. K., kuris dirba kriminalinės žvalgybos skyriuje, nurodė, kad E. A. žinojo iš anksčiau, jis buvo žinomas kaip asmuo, disponuojantis kontrabandinėmis cigaretėmis. Po sulaikymo su E. A. bandė bendrauti, bet šis nebuvo nusiteikęs. Pareigūnas J. S. nurodė, kad buvo girdėjęs, kad E. A. organizuoja kontrabandos gabenimą, bet nepamena kada – prieš sulaikymą ar po jo. Pareigūnas V. Ž. nurodė, kad jam buvo žinoma informacija, kad E. A. su bendrininkais planuoja kontrabandinių cigarečių gabenimą traukiniais. Sutiktina su gynėjo nurodoma aplinkybe, kad sulaikius E. A. niekas automobilio neapžiūrėjo, nes remiantis G. J. parodymais nebuvo tam laiko, nes tuo pat metu, kai sulaikytas automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas, radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad link jų važiuoja autobusas su paketais. Jis nepamena, kas užrakino prieš jiems nuvažiuojant „Škoda Octavia“ ar automobilis buvo užrakintas distanciniu būdu ar raktu, bet automobilis buvo tikrai užrakintas. Taigi negalima sutikti su advokato teiginiu, kad automobilis buvo paliktas 3–4 val. be priežiūros ir bet kas (byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pašalinių asmenų) galėjo įdėti cigaretes. Kita vertus logiškai nepaaiškinamas E. A. elgesys, kaip asmens nesusijusio su nusikaltimu, jog jį sulaikant, remiantis liudytojo G. J. parodymais, pastarasis numetė ant žemės telefoną, kuris vėliau buvo surastas.

70. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo E. A. parodymai dėl rastos racijos ir jos dažnio nustatymo naudojamo Lietuvoje, pasak gynėjo, jeigu butų nustatyta dažniu galimu naudoti Lenkijoje ar Estijoje galėtų būti vertinama kaip konspiracija. Teisėjų kolegija pažymi, šioje byloje aktualu ne kokios šalies veikimo teritorijos ribose nustatytu dažniu veikė racija, priklausanti E. A., bet tai, jog radijo ryšio stotis (racija) (duomenys neskelbtini), paimta 2017 m. iš automobilio „Škoda Octavia“ ir radijo ryšio stotis (racija) (duomenys neskelbtini), paimta iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo surastos dėžės su cigaretėmis) buvo nustatytos vienodu dažniu (t. 9, b. l. 52–57).

Dėl 2017 m. gruodžio 13 d. nusikalstamos veikos

71. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos kaltu pripažintas J. K. Nors jis kaltę neigė, tačiau byloje esantys duomenys (pareigūnų parodymai, įvykio vietos ir automobilio „VW Transporter“ apžiūros metu gauti duomenys, specialistų išvados) patvirtina jo kaltę. Remiantis tarnybiniu pranešimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gavo informaciją iš anksto, kad 2017 m. gruodžio 13 d. automobiliu „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos) bus gabenamos cigaretės (t. 10, b. l. 9). Pareigūnai R. J., V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškai. Taip pat paaiškino, kad jie tarnybiniu automobiliu nuvyko prie netoli (duomenys neskelbtini) esančio kaimo, sulaukė mikroautobuso, tačiau mikroautobusas nestojo, padidino greitį ir neleisdamas aplenkti važiavo nemažą ratą per aplinkinius kaimus. Padaręs ratą, vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo. Automobilio vairuotojas pabėgo. Bandė vytis vairuotoją, tačiau jis, įbėgęs į miestelį, dingo. Apžiūrėjus automobilį, jame buvo rastos dėžės su cigaretėmis (t. 10, b. l. 195–197). Iš 2017 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilyje „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų daiktų rasta 33996 pakeliai cigarečių, o taip pat nuo įvykio vietos apie 50 metrų į šiaurę rastas mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“, telefono aparatas perlūžęs (t. 10, b. l. 180–188).

72. Atliekant įvykio vietos apžiūrą iš automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono buvo paimti objektai: DNR ėminys nuo vienkartinio puodelio „Kvistija“, DNR ėminys nuo vienkartinio puodelio „Coca-Cola“, du vnt. medžiaginių pirštinių. 2018 m. balandžio 11 d.–2018 m. balandžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 132/2018(01) (DNR tyrimas) užfiksuota, kad atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo dešinės medžiaginės darbinės pirštinės gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu nuoplovose nuo vienkartinių puodelių „Kvistija“ ir „Coca-Cola“ bei kairės medžiaginės darbinės pirštinės (10 t., b. l. 146–150). 2018 m. liepos 23 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 260/2018(01) (DNR lyginamasis tyrimas) užfiksuota, kad DNR profilis, nustatytas ištyrus nuoplovas nuo vienkartinių puodelių „Kvistija“ ir „Coca-Cola“, ant dviejų medžiaginių pirštinių, sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,9999999999999998% tikimybe (10 t., b. l. 162). Apžiūrint įvykio vietą, 2017 m. gruodžio 13 d., automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta S. K. priklausanti atmintinė (t. 10, b. l. 127–128).

73. Nors J. K. kaltę neigia, nurodo, kad autobusiuke liko jo DNR ir S. K. priklausanti atmintinė, kai jis su tėvu pasiskolinęs pastarąjį automobilį vežė skalbimo mašiną į Kauną, tačiau teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad tiek J. K., tiek ir jo tėvo V. K. parodymai nepatikimi ir jais vadovautis nėra pagrindo, kadangi pastarieji negalėjo nurodyti asmens iš kurio pasiskolino automobilį. V. K. paaiškino, kad iš A. pažįstamų pažįstamo, kas yra nekonkretu ir nepatikrinama. J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (t. 18, b. l. 163–164, 166), vėliau paaiškino, kad duos parodymus ir atsakys į klausimus tik nagrinėjant bylą teisme (t. 18, b. l. 177). J. K. parodymų nepatikimumą dar labiau sustiprino byloje esantys duomenys, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Latvijos Respublikos gyventojui V. S. Nuomos sutartimi 2017 m. spalio 27 d. automobilis buvo išnuomotas Lenkijos piliečiui T. N. Iš byloje esančio 2018 m. kovo 8 d. atsakymo į paklausimą, matyti, kad turimose Lenkijos Respublikos duomenų bazėse asmuo T. N. nefigūruoja (t. 10, b. l. 38–41).

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai – automobilyje, kuriame rastos cigaretės, ant vienkartinių puodelių „Kvistija“ ir „Coca-Cola“ rastas J. K. DNR, jo žmonai S. K. priklausanti atmintinė, kuri negali paaiškinti (neturi supratimo) kaip minėta atmintinė su jos baigiamuoju darbu galėjo atsirasti automobilyje, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, o taip pat pareigūnų paaiškinimai apie vairuotojo elgesį įvykio metu paneigia jo versiją dėl atsitiktinio jo pėdsakų automobilyje, kuriame buvo vežamos cigaretės, atsiradimo, ir patvirtina, kad J. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl 2018 m. sausio 23 d. nusikalstamos veikos

75. Dėl šios nusikalstamos veikos pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį T. D. ir J. J. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltais T. D. ir J. J. veikiant bendrininkų grupe neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis teismo nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi byloje surinktų duomenų visuma, kurie nepaisant nuteistųjų kaltės nepripažinimo leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl jų kaltės.

76. Liudytojas (pareigūnas) N. Č. kartu su pareigūne Ž. Ž. darbo metu 2018 m. sausio 23 d. stebėjo kaip vairuotojai laikosi kelių eismo taisyklių. Apie 14.20 val. bandė stabdyti baltos spalvos autobusiuką „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įjungus švyturėlius ir garsinį signalą vairuotojas nereagavo, pasuko į dešinę ir kaimo keliukais nuvažiavo į netoliese esantį mišką. Įvažiavus į mišką vairuotojas pradėjo stabdyti ir iš pilnai nesustojusio automobilio iššoko palikdamas užvestą automobilį pabėgo į mišką. Autobusiuko viduje rado „Red Bull“ skardinę, juodas pirštines ir viduje sukrautas dėžes, ant kurių buvo užklijuotas užrašas, kad tai yra cigaretės „Minsk Super Slim“, vizualiai paskaičiavus buvo apie 90 dėžių (rasta 116 dėžių cigarečių „Minsk Super Slim“ ir 3 980 pakelių cigarečių „Minsk Super Slim“). Automobilio salone rastas įdėtas automobilio „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, tech. apžiūros aktas ir draudimas, durelėse nešiojama radijo stotelė, kuri buvo įjungta (t. 10, b. l. 186–188, 191–192, teisiamojo posėdžio protokolas, t. 24, b. l. 130–131).

77. Remiantis liudytojo A. B. parodymais bei byloje esančia 2018 m. sausio 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 11, b. l. 6) nustatyta, kad A. B. pardavė automobilį „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S., taip pat jis nurodė, kad pažįsta A. ir J. K., neatsimena, ar yra leidęs kada nors naudotis automobiliu A. ir J. K., išregistruoti iš karto automobilį neturėjo laiko (t. 24, b. l. 131-132).

78. Tai, kad automobiliu „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi J. K. (bendrininko T. D. pažįstamas) patvirtina 2018 m. vasario 2 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2018 m. sausio 23 d. buvo rasti 61980 pakeliai cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, privalomajai techninei apžiūrai UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pranešimo pridedamos vaizdo įrašų nuotraukos, kuriose užfiksuotas šį automobilį techninei apžiūrai pateikęs asmuo. Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenimis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas J. K. (t. 11, b. l. 65–74). Nekyla abejonių, kad su šiuo automobiliu ir šiuo automobiliu įvykdytu nusikaltimu susijęs ir A. K., nes byloje esanti 2018 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-418 (daktiloskopinis identifikacinis tyrimas) patvirtina kad ant tirti pateiktos „Red Bull“ 250 ml talpos skardinės, paimtos 2018 m. sausio 23 d. automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikto miške (duomenys neskelbtini) gatvėje rasti pirštų antspaudai, palikti A. K. (13 t., b. l. 32–35, 49–55).

79. Byloje esantis 2018 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareigūnas M. D. peržiūrėjęs 2018 m. sausio 23 d. vaizdo stebėjimo kameromis filmuotą medžiagą, gautą iš (duomenys neskelbtini) degalinės atpažino, kad autobusiuką „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. J., o automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. D. T. D. atpažino ir žino, nes atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04063-18 tikrino policijos duomenų bazėse ir buvo matęs jo foto nuotraukas, o J. J. atpažino pareigūnas G. N. (t. 12, b. l. 146). Remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu (filmuota medžiaga, stebėjimo kamerų vaizdo įrašai 2018-01-23 laikotarpiu 13.32 val. – 13.44 val.) gautu iš (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Klaipėda–Vilnius magistralės (duomenys neskelbtini) rajone nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. 13.35 val. į degalinę įvažiavo automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. J. išlipo iš automobilio, užsidėjęs kapišoną, paėmė žarną, pylė kurą, nugara stovi į kamerą, 13.37 val. baigė pilti, pakabino žarną, uždarė dureles ir nuėjo nuo automobilio 13.42 val. Prie automobilio prieina T. D., atidaro automobilio keleivio dureles, rankoje matyti skardinė, kurią įdeda į vidų, uždaro dureles ir nueina. J. J. sugrįžta nuo automobilio galo, padeda kibirą, atidaro vairuotojo dureles, įsėda į vidų prie vairo, valgo, paėmęs nuo sėdynės, priešais šone ant panelės pasideda skardinę, užveda automobilį, 13.44 val. išvažiuoja. Išvažiuodamas rankoje laiko raciją. Kita stebėjimo kamera: 13.32 val. pradžia: atvažiuoja „BMW“ lengvasis automobilis, išlipa T. D., apsirengęs „kamufliažinėmis“ kelnėmis, su tamsia kepure, tamsia striuke, pilku bluzonu, rudais batais, uždaro automobilį ir nueina iš stebėjimo zonos. 13.37 val. matosi praeina J. J. 13.39 val. prie automobilio sugrįžta T. D., rankoje neša kavą ir maišelį, atrakina vairuotojo dureles, įdeda į vidų, užrakina automobilį ir nueina iš stebėjimo zonos. 13.40 val. ateina prie automobilio su kibiru, valo priekinį stiklą šepečiu, nuvalo žibintus. 13.41 val. praeina J. J., abu kalbasi. T. D. nuvalo galinį numerį, matyti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nueina, vėl pareina, kalbasi. T. D. paduoda J. J. kibirą, abu nueina iš stebėjimo zonos. 13.42 val. T. D. sėda į automobilį „BMW“, 13.43 val. išvažiuoja iš degalinės. 13.44 val. iš degalinės išvažiuoja automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 147–148). Užfiksuotas T. D. ir J. J. kontaktas/susitikimas degalinėje neatsitiktinis, nes abu asmenys vėliau išvyko viena kryptimi. Peržiūrėjus tarnybinio automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus įrašą, kuriame buvo dirbančių patrulių N. Č. ir Ž. Ž. persekiojamas autobusiukas „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta T. D. automobilis užfiksuotas pravažiuojantis 14.15.33 val., o už 3 min. 32 s pravažiavo autobusiukas „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 137–142).

80. Remiantis LP KTC 2018 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(654)-IS1-1746 (DNR tyrimas) neginčijamai nustatyta, kad ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2018 m. sausio 24 d., apžiūrint daiktus, rastus ir paimtus 2018 m. sausio 23 d. apžiūrint automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. D. genotipu (t. 13, b. l. 22–26). Taigi T. D. susijęs ne tik su automobiliu „(duomenys neskelbtini) kurį vairavo, bet ir su automobiliu „VW Crafter“, kuriame buvo rastas nusikaltimo dalykas – kontrabandinės cigaretės.

81. T. D. neneigė, kad 2018 m. sausio 23 d. vairavo „(duomenys neskelbtini) susitiko su J. J., pasak jo persimetė keliais žodžiais ir išvyko kiekvienas savo reikalais. Jis važiavo parduoti BMW automobilio. T. D. negalėjo paaiškinti kaip kepurė su jo DNR atsirado J. J. mašinoje. Taip pat nežino kaip ant gėrimo „Red Bull“ skardinės, kurią įdėjo į J. J. mašiną, atsirado A. K. (jo sesers vyro) rankos pėdsakas. J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad kaltės nepripažįsta, skauda galvą ir stuburą (t. 19, b. l. 140–142), vėliau sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą bei teismo posėdyje taip pat neneigė, kad buvo sustojęs degalinėje, sutiko T. D., tačiau jis užsipylė kuro ir autostradoje šį automobilį („(duomenys neskelbtini) pasiėmė kitas žmogus. Už 50 Eur automobilį pasiūlė nuvaryti (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad tame automobilyje sudėtos cigaretės, automobilį su kitu žmogumi pasikeitė greitkelyje. Tokius paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kaip neįtikinamus ir nepatikimus, nes jie paneigti atliktais matematiniais skaičiavimais. Atlikus 2018 m. sausio 23 d. vaizdo įrašų apžiūrą bei policijos automobilio vaizdo registratoriaus 2018 m. sausio 23 d. vaizdo įrašų apžiūrą, ir atlikus matematinius skaičiavimus, padaryta išvada, kad J. J. neturėjo galimybės sustoti ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei perduoti automobilį vairuoti kitam asmeniui (skaičiuojant nuo išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Klaipėda–Vilnius magistralės (duomenys neskelbtini) rajone, momento iki šio automobilio stabdymo momento automagistralės Klaipėda–Vilnius sankirtoje su keliu (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 149–150).

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų bylos duomenų visumą, T. D. ir J. J. paaiškinimus apie jų nekaltumą vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pritaria Šiaulių apygardos teismo padarytai išvadai, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 23 d. iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų veikdami bendrininkų grupe neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 61 980 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes jų vertė viršijo 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą. Iš 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktos pažymos nustatyta, 2018 m. sausio mėnesį su privalomais sumokėti mokesčiais 61 980 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 192 060,20 Eur (t. 11, b. l. 58).

Dėl 2018 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos

83. Dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteisti A. K., A. R., T. D. ir J. J. T. D. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, kiti nuteistieji ją neigė, pateikė savo įvykių versijas, tačiau byloje esančių duomenų visuma jų versijas paneigia.

84. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje buvo gauta išankstinė informacija apie tai, kad A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su T. D. automobiliais „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 21 d,. galimai neteisėtai gabens didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių. 2018 m. vasario 21 d. apie 15.50 val. Kelmės rajone pareigūnai sustabdė automobilį „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K.. Tuo pat metu paskui minėtą automobilį važiavęs krovininis automobilis „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likus apie 700 metrų iki policijos pareigūnų sustabdyto automobilio „VW Caravelle“ sustojo kelkraštyje esančioje autobusų stotelėje, iš jo išlipęs vairuotojas persėdo į iš paskos privažiavusį ir sustojusį automobilį „VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant neleisti pasišalinti asmeniui, vairavusiam automobilį Volvo pareigūnas V. Ž. susisiekė su pareigūnu R. B. ir paprašė sustabdyti „VW Touran“. Pareigūnai V. Ž. ir R. M. atsivežė T. D. Dalyvaujant T. D. buvo apžiūrėtas automobilis. Apžiūrėjus automobilį „Volvo“ krovinių skyriuje rasta kartoninės dėžės aptrauktos juoda plėvele, atidarius dėžes nustatyta, kad jose yra cigaretės „NZ Gold“ be banderolių, viso 200 000 pakelių. T. D., A. K., A. R. bei visi minėti automobiliai buvo sulaikyti (t. 13, b. l. 57–65, 67–68).

85. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai R. M., V. Ž., R. J. detaliai paaiškino trijų automobilių „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. D., A. K., A. R. sulaikymo aplinkybes (t. 23, b. l. 197-204). Remiantis pareigūnų parodymais nustatyta, kad T. D. vairavo automobilį „Volvo“, A. K. – VW „Caravelle“, o A. R. – „VW Touran“. 2018 m. vasario 21 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurios metu paimta: 200000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, navigacija, rasti pinigai, kiti daiktai (t.13, b. l. 56–65), 2018 m. vasario 27 d. apžiūrėti automobiliai „Volvo FL 612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti juose esantys daiktai, tikslu surasti asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką pėdsakus (t. 16, b. l. 47–55).

86. Be pareigūnų R. M., V. Ž., R. J. parodymų, A. K., T. D., A. R., J. J. kaltę pagrindžia byloje esančios specialistų išvados. 2018 m. balandžio 11 d. – gegužės 17 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 134/2018(01) (DNR tyrimas) neginčytinai nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant tyrimui pateiktų daiktų gauti keturių skirtingų asmenų DNR profiliai: 1) ant juodų odinių pirštinių, darbinių pirštinių, popierinės servetėlės, cigarečių nuorūkų (iš automobilio „Volvo FL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuoplovose nuo skardinės „Red Bull“, ant darbinės pirštinės, nuoplovoje nuo kavos puodelio dangtelio (iš automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (2018 m. liepos 26 d. iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gautas pranešimas, kad, atlikus DNR tyrimą, šių biologinių pėdsakų genotipai sutapo su T. D. genotipu); 2) ant popierinės servetėlės, ant darbinių pirštinių, nuoplovoje nuo kavos puodelio (iš automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant darbinių pirštinių (iš automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (2018 m. liepos 26 d. iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gautas pranešimas, kad, atlikus DNR tyrimą, šių biologinių pėdsakų genotipai sutapo su A. R. genotipu); 3) ant cigaretės nuorūkos iš peleninės, nuoplovoje nuo kavos puodelio dangtelio (iš automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas trečio asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (2018 m. liepos 26 d. iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gautas pranešimas, kad, atlikus DNR tyrimą, šių biologinių pėdsakų genotipai sutapo su A. K. genotipu); 4) ant cigaretės nuorūkos iš peleninės (iš automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas ketvirto asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (2018 m. liepos 26 d. iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gautas pranešimas, kad, atlikus DNR tyrimą, šių biologinių pėdsakų genotipai sutapo su J. J. genotipu (t. 17, b. l. 2–35)).

87. Remiantis 2018 m. spalio 4 d. LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(4007)-IS1-5598 (DNR lyginamasis tyrimas) nustatyta, kad: 1) ant juodų odinių pirštinių (mėg. Nr. 1, Nr. 2), darbinių pirštinių (mėg. Nr. 3, Nr. 9), popierinės servetėlės (mėg. Nr. 11), cigarečių nuorūkų (mėg. Nr. 12-20), tamponų su nuoplovomis (mėg. Nr. 21, Nr. 22), paimtų automobilyje „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei darbinės pirštinės (mėg. Nr. 29), tampono su nuoplova (mėg. Nr. 32), paimtų automobilyje „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2018 m. balandžio 11 d. – gegužės 17 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 134/2018(01)) sutampa su T. D. genotipu; 2) ant darbinių pirštinių (mėg. Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10), paimtų automobilyje „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žr. 2018 m. balandžio 11 d. / 2018 m. gegužės 17 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 34/2018(01)) sutampa su T. D. genotipu (17 t., b. l. 50–51).

88. J. J. kaltę iš dalies patvirtina ir byloje fiksuotas 2018 m. kovo 8 d. jo susirašinėjimas pokalbių programa „Messenger“ su E. G.. Pastaroji priekaištauja J. J., kad „parėjo šaukimas dėl kontrabandos, dėl mašinos“ ir nurodo, kad „viską teisme pasakysiu visų jūsų vardus pavardes“. J. J. atrašo „Prie ko čia tu nesuprantu, mašina tai išregistruota, parduota ir su ja niekas nieko nevežė, aš suprantu tave, tikrai kažkaip viską atlyginsiu už nemalonumus, kada tave, kur čia kviečia“ (t. 12, b. l. 154–161). 2018 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog asmenys kalba apie automobilį VW „Caravelle“, kuris iki 2017 m. birželio 1 d. buvo registruotas E. G. vardu (t. 13, b. l. 162–163).

89. Nėra jokio pagrindo tikėti teismo posėdyje teiktais J. J. paaiškinimais (ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė), kad jis automobilį „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomojęs. Liudytojas R. B. patvirtino, kad sunkvežimis „Volvo FL612“ priklausė jam (registruotas jo vardu) ir J. J.. Jie automobilį nuomodavo, klientus surasdavo J. J.. Jis iš tyrėjos sužinojo, kad paskutinį kartą išnuomojo žmogui, kuris neegzistuoja (t. 24, b. l. 132). 2018 m. kovo 14 d. buvo apžiūrėti liudytojo R. B. savanoriškai pateikti dokumentai – automobilio „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta 2017 m. liepos 28 d., T. N. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (t. 16, b. l. 106–107). Byloje esantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2018 m. balandžio 17 d. raštas patvirtina, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Podlasko rinktinės sienos skyriaus pareigūnai informavo, jog turimose duomenų bazėse šis asmuo neregistruotas (t. 13, b. l. 152). 2018 m. gegužės 23 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimas patvirtina, kad asmens T. N., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos gyventojų registre nėra, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa su jokio asmens duomenimis (t. 13, b. l. 147).

90. Nuteistojo A. R. gynėjas A. Mažeika nesutinka su skundžiamame nuosprendyje jo ginamojo A. R. parodymų vertinimu kaip nekonkrečių, abstrakčių, neva tai pareigūnai R. M., V. Ž., R. J. nuo automobilio „VW Touran“ buvo pakankamai dideliu atstumu – nuo kelių šimtų metrų iki pusės kilometro, be to, toje vietoje buvo posūkis, ribojantis matomumą, todėl liudytojų R. M. ir V. Ž. parodymai apie tai, kad jie matė, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas nestabdė automobilio „VW Touran“ kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad su jais buvęs trečiasis pareigūnas R. J. teigia to nematęs. Su šiuo gynėjo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes dar kartą susipažinus su minėtų pareigūnų parodymais nustatyta, kad V. Ž. tvirtino, jog matė kaip maždaug už pusės kilometro esančioje autobuso stotelėje sustojo krovininis automobilis „Volvo“, iš jo išlipo vairuotojas ir įsėdo į iš paskos važiavusį baltos spalvos „VW Touran“ automobilį, jei gerai pamena su nelietuviškais numeriais (t. 24, b. l. 50). Iš esmės analogiškai tvirtino pareigūnas R. M. apie tai, jog pastebėjo, jog šalikelėje stovi „Volvo“ sunkvežimis, prie kurio privažiavo „VW Touran“ automobilis, iš sunkvežimio išlipo vairuotojas, įsėdo į „VW Touran“ ir nuvažiavo (t. 23, b. l. 199). Sutiktina, kad pareigūnas R. J. nurodė, jog nematė, ar išlipęs žmogus iš „Volvo“ stabdė „VW Touran“, tačiau patvirtino, kad žmogus išlipo ir įsėdo į „VW Touran“ automobilį (t. 23, b. l. 204). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė, ar T. D. stabdė A. R. vairuojamą automobilį ar pats sustojo, jokios lemiamos reikšmės neturi, neabejotinai nustatyta, kad T. D. įsėdo į A. R. vairuojamą automobilį. Kita vertus, tai ne vienintelė A. R. kaltę pagrindžianti aplinkybė.

91. Neįtikinama A. R. versija, kad jis nieko bendro neturi su nusikalstama veika bei su A. K., T. D., jog jis tik nepažįstamą žmogų (T. D.) pavežė ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad jo kaltę patvirtina ne tik jo sulaikymas nusikaltimo padarymo vietoje, tačiau ir tai, kad jis rūpinosi krovininiam automobiliui „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių mokesčio vinjetės įsigijimu. Iš 2018 m. kovo 26 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atsiskaityta 2018 m. vasario 21d. 11.32.08 degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyjant kelių mokesčio vinjetę, rastą automobilyje „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduota 2018 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenimis (duomenys neskelbtini) direktoriumi yra K. R., kuris yra įtariamojo A. R. tėvas (t.13, b. l. 191–194).

92. Nors nuteistojo A. R. gynėjas pažymi, kad vinjetę A. R. pirko jo tėvo įmonės automobiliams, vėliau ji galėjo būti pavogta ar pamesta ir tokiu būdu atsirasti automobilyje „Volvo FL612“, tačiau logiškai nepaaiškinamas sutapimas – A. R. atvyko 2018 m. vasario 21 d. laikotarpiu nuo 11 iki 12 val. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone (t. 16, b. l. 14–22) ir 11.32.08 val., įsigijo kelių mokesčių vinjetę ir po trumpo laiko tarpo (tą pačią dieną) ši vinjetė rasta automobilyje „Volvo FL612“, kuriuo buvo gabenamos cigaretės. Tai, kad A. R. dalyvavo nusikaltimo padaryme patvirtina ir ant darbinių pirštinių, paimtų iš trečiojo įvykio metu sulaikyto automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., rastas DNR (t. 17, b. l. 2–35).

93. T. D. paaiškinimus apie tai, kad jam pasiūlė nuvairuoti sunkvežimį „Volvo FL612“ iki kažkokio miestelio prie Latvijos, iki kažkokių sandėlių ir palikti degalinėje, o kitą dieną parvaryti iki (duomenys neskelbtini) taip pat paneigia byloje surinkti duomenys. Liudytojas pareigūnas V. Ž. nurodė, kad buvo gauta informacija, kad A. K. ir T. D. planuoja gabenti kontrabandines cigaretes. Sulaikius automobilius ir juos vairavusius asmenis, T. D., vairavusio automobilį „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aptiko cigaretes, klausė, kodėl išlipo, ką veža. Jeigu gerai atsimena iš pradžių minėjo, kad patys žinome ką veža, dėl to ir sustabdėme, paskui jau sakė, kad nebežino ką veža (t. 24, b. l. 49–50). Tai, kad visi trys policijos pareigūnų sustabdyti automobiliai ir asmenys susiję tarpusavyje ir dalyvavo nusikaltimo padaryme patvirtina aukščiau minėta specialisto išvada, kad automobilyje „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį vairavo A. K.) rasti vyro biologiniai pėdsakai sutampa su T. D. genotipu. Taip pat asmenų bendrumą atskleidžia degalinės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 21 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašų aprašymai (16, b. l. 128-165). 2018 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), LV, 2018 m. vasario 21 d. 00.50 val. kasoje mokėjo T. D.. 2018 m. vasario 21 d. 07:57 val. kasoje mokėjo T. D. ir A. K.; 2018 m. vasario 21 d. ryte užfiksuoti bendraujantys T. D. ir A. K.; 2018 vasario 21 d. 00.55 val. degalinės teritorijoje pastatytas baltos spalvos krovininis automobilis. Automobilio kabina taip pat baltos spalvos su raudonomis juostomis. Iš jo išlipa galimai T. D.. Po to privažiuoja „VW“ modelio mikroautobusas, pilkos spalvos, tamsintais langais, į automobilio dešinės pusės priekinę sėdynę įsėda galimai T. D.; 2018 m. vasario 21 d. 07:47 val. nenustatyti asmenys atvyko prie krovininio automobilio su nenustatyto modelio automobiliu, iš jo keleivio pusės išlipęs nenustatytas asmuo išsivaro minėtą krovininį automobilį. 2018 m. vasario 21 d. 07.49 val. ryte užfiksuotas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t 16, b. l. 127). Jau paminėti byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. įvykdė nusikaltimą.

94. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai patikrino byloje surinktus įrodymus, įvertino jų turinį sąsajumo aspektu ir visiškai sutinka su Šiaulių apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad T. D., A. K., A. R. veikdami bendrininkų grupe su J. J., kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką pateikdamas nusikalstamos veikos darymo priemonę – automobilį „Volvo FL612“, valst. Nr. numeriai (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo 200 000 pakeliais cigarečių „NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 631 189 Eur.

Dėl turto konfiskavimo

95. Skundžiamu nuosprendžiu kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskuoti automobiliai: 1) „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. M., t. 1, b. l. 146; 2) „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. M., t. 1, b. l. 177); 3) „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis T. D.; 4) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. A., 5) „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas asmuo pirkėjas M. S. (t. 8, b. l. 14), tačiau Latvijos Respublikos gyventojų registre informacijos apie minėtą asmenį nėra, t. 8, b. l. 12–14)). „Audi A6 Quatro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal dokumentus priklausanti G. K., pastarasis 2017 m. lapkričio 17 d. pardavė už 100 Eur T. B., bet dokumentų netikrino, (t. 7, b. l. 188–189, t. 8, b. l. 29), Lietuvos gyventojų registro centro duomenimis, toks asmuo neegzistuoja, neteisingas asmens kodas); 7) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal dokumentus priklausantis A. B., pastarasis tvirtina 2018 sausio 22 d. pardavęs O. S.), 8) „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., 9) „Volvo FL612“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2018 m. vasario 21 d. rasta 200000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, priklausantį J. J., 10) „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti A. R.).

96. Nuteistieji, kuriems priklauso pastarieji automobiliai nesutinka su jų konfiskavimu, nes nėra susiję su jiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas nuteistųjų kaltumas įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje. Nekartojant skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių visi paminėti automobiliai buvo priemonės, padėjusios nuteistiesiems įvykdyti nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotos iš kaltų asmenų.

97. Taip pat nuteistieji A. K., J. K., D. D., T. D., V. P., G. Š., M. P., J. J. ir A. J. nesutinka su 2 400 Eur sumos, atitinkančios automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę (kaip priemonės nusikalstamai veikai daryti) konfiskavimu, nes nepadarė nusikalstamos veikos. M. R. nesutinka su iš E. A. ir jo (M. R.) rinkos vertės (1570 Eur) kaip nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės konfiskavimu (automobilis priklauso A. M. (buvusiai M.), t. 9, b. l. 27), o J. K. nesutinka dėl automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės (4 530 Eur) konfiskavimu (automobilis priklauso V. S.), kadangi nepadarė jokių nusikalstamų veikų.

98. Šioje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. T. D., A. K., J. K., D. D., V. P., G. Š., M. P., A. J. ir J. J. Šiaulių apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Įvykio vietoje rastas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prikrautas 27 500 pakelių įvairių kontrabandinių cigarečių kas įrodo, jog minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Automobilis priklauso trečiajam asmeniui V. V.. 2017 m. lapkričio 25 d. ir 26 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo paimtas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis neatsitiktinai atvyko, o susijęs su 2017 m. lapkričio 25 d. įvykdytu nusikaltimu (automobilis grąžintinas savininkei A. M. (buvusiai M.), o iš kaltų asmenų – E. A. ir M. R. konfiskuota automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 570 Eur. J. K. pripažintas kaltu įvykdęs 2017 m. gruodžio 13 d. nusikalstamą veiką, nustatyta, kad automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos cigaretės, po policijos pareigūnų persekiojimo, pasišalinus vairuotojui jame rasta 33 996 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Taigi nekyla abejonių, jog jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl pagrįstai apygardos teismas konfiskavo iš J. K. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 4 530 Eur, o automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui V. S.

99. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

100. Šioje byloje nėra patikimų duomenų, kad nurodyti automobilių savininkai žinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir tam tikslui leido naudoti jų vardu registruotas transporto priemones, todėl teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių apygardos teismo sprendimu konfiskuoti ne automobilius, o automobilių vertes atitinkančias pinigų sumas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms konfiskuotinų transporto priemonių vertėms, šių sumų neginčijo ir nuteistieji ar jų gynėjai, nereiškė jokių prašymų, susijusių su iš nuteistųjų konfiskuotino turto vertės nustatymu.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

101. Iš nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų matyti, kad visuose (išskyrus D. D. apeliacinį skundą) teikiamas arba savarankiškas, arba alternatyvus išteisinimui prašymas sumažinti paskirtos bausmės – baudos dydį ir nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistiesiems paskirtos baudos yra per griežtos, neproporcingos, neatitinkančios teisingumo principo, o baudų sumokėjimo terminas nustatytas neatsižvelgus į nuteistųjų finansines galimybes.

102. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

103. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

104. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei bausmės individualizavimo principu. Buvo įvertintas kiekvieno nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, stadija, kaltės forma – padaryti sunkūs, baigti nusikaltimai veikiant tiesiogine tyčia. Visų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė veikdami bendrininku grupe (išskyrus J. K. dėl 2017 m. gruodžio 13 d. nusikaltimo), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu T. D. atsakomybę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą lengvinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį teismas individualiai vertino kiekvieno nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Buvo įvertinta informaciją, susijusi su: jų ankstesniais teistumais arba teistumo nebuvimu; darbu ar registravimusi Užimtumo tarnyboje; šeimine padėtimi, amžiumi. Įvertinęs visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems E. A., T. D., A. J., J. J., J. K., A. K., S. M., V. P., M. P., A. R., M. R. ir G. Š. paskyrus BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o D. D. – laisvės atėmimo bausmę (atidedant jos vykdymą).

105. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nesutinkama ne su pačia pirmosios instancijos teismo E. A., T. D., A. J., J. J., J. K., A. K., S. M., V. P., M. P., A. R., M. R. ir G. Š. paskirta bausmės rūšimi – bauda, o su kiekvienam nustatytu baudos dydžiu bei sumokėjimo terminu. Teisėjų kolegijos vertinimu šiems nuteistiesiems ne tik buvo parinkta jų padarytų nusikaltimų ekonominį pobūdį bei asmenybes labiausiai atitinkanti bausmės rūšis, bet ir tinkamai nustatyti baudų dydžiai. Nuteistųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie sunkių nusikaltimų. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimą nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Įvertinęs bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis siektos gauti naudos dydį (nors ir nekilo realių žalingų padarinių), pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. A., T. D., A. J., J. J., J. K., A. K., S. M., V. P., M. P., A. R., M. R. ir G. Š. parinko šiek tiek didesnius, nei minimali baudžiamajame įstatyme numatyta riba, baudų dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai – nuo 160 MGL iki 400 MGL – proporcingi kiekvieno nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir yra ženkliai mažesni, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkius nusikaltimus numatytos baudos vidurkį – 3 075 MGL.

106. Atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliantų (T. D., J. J., J. K. ir A. K.) nuteisti už kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos. Net ir subendrinus paskirtas bausmes, be kita ko – nuteistiesiems palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, nustatytos galutinės subendrintos bausmės taip pat yra ženkliai mažesnės už minėtą baudos, skirtinos už sunkius nusikaltimus, vidurkį. Dar labiau švelninti nuteistiesiems E. A., T. D., A. J., J. J., J. K., A. K., S. M., V. P., M. P., A. R., M. R. ir G. Š. nustatytas bausmes mažinant paskirtų baudų dydžius, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių pripažinti, kad kuriam nors iš nuteistųjų sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir tuo pagrindu skirti dar švelnesnes bausmes.

107. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirtos bausmės, teisingai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto ir 6 dalies nuostatomis, buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tačiau šiuo nuosprendžiu paskirtoji galutinė subendrinta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme netinkamai taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). J. K. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017 metais, t. y. iki Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad J. K. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turi būti vadovaujamasi ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

108. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų bendrinti J. K. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias J. K. nuteistas abejais nuosprendžiais buvo nukreiptos į tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupe, nebūtų teisinga J. K. galutinę bausmę nustatyti taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą. Bendrinant paskirtas baudas tokiu būdu būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, sudarantis prielaidas švelnesnei baudžiamajai atsakomybei kilti bei neužtikrinantis BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Šiuo atveju bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant J. K. visiškai sumokėtą baudą (8 900 Eur) pagal ankstesnį nuosprendį (t. 26, b. l. 138). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

109. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų prašymai nustatyti ilgesnius, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti, nuteistiesiems paskirtų baudų sumokėjimo terminus. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22–25 straipsniuose. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų prasme bauda į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BVK 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad, atsižvelgiant į paskirtų baudų dydžius, nuteistųjų darbingą amžių ir turimas galimybes dirbti, paskirtoms baudoms sumokėti buvo nustatytas vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo terminas, t. y. ilgesnis baudos sumokėjimo terminas už BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytąjį. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškota priverstinai.

110. Baudos vykdymą, kaip minėta, reglamentuoja BVK 22–25 straipsnių nuostatos. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. dar nepradėjus vykdyti nuosprendžio, nėra pagrindo spręsti apie nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą, vertinti realias galimybes, įdėjus visas įmanomas pastangas, savalaikiai sumokėti paskirtas baudas. Remiantis teismų praktika, klausimas dėl paskirtų baudų sumokėjimo termino pratęsimo galėtų būti sprendžiamas tik teismui nuosprendžio vykdymo metu nustačius, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistiesiems yra sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtas baudas per teismo nurodytą terminą. Tokiu atveju būtent nuosprendžio vykdymo metu nuosprendį priėmęs teismas BPK 362 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka galėtų svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistųjų siekį savanoriškai sumokėti jiems nuosprendžiu paskirtas baudas ir galimybių sumokėti baudas per teismo nustatytą terminą sumažėjimą, visumai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-40-518/2019, 1S-288-387/2019 ir kt.).

111. Iš bausmių vykdymo įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal teismo nuosprendyje nurodytą ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turėtų būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinami baudžiamojo proceso tikslai. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (nuo 2019 m. liepos 6 d. galiojanti redakcija).

112. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas į nuteistiesiems E. A., T. D., J. J., A. K., V. P., M. P., A. R., M. R. ir G. Š. paskirtas bausmes įskaitė laikino sulaikymo laiką vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis. Vis tik, kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, nustatydamas galutinių bausmių – baudų dydį V. P. ir G. Š., pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą. Teisingai nurodęs, kad į šiems nuteistiesiems paskirtą bausmę – 160 MGL dydžio baudą įskaičiuojamas šių asmenų sulaikymo laikas (dvi paros), kurių viena, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, prilyginama 2 MGL, pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog galutinė bausmė paskiriama 158 MGL, o ne 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija šią klaidą ištaiso.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirtą 450 MGL (16 947 Eur) bausmę subendrinti su 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos teismo paskirta 200 MGL (10 000 Eur) bauda jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 650 MGL dydžio baudą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti J. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 6 d. 8.30 val. iki 2018 m. gruodžio 17 d. (11 dienų) ir nustatyti, kad jis yra sumokėjęs 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą. Taip pat įskaityti visiškai sumokėtą likusią baudos dalį – 178 MGL (8 900 Eur).

Nustatyti, kad likusi J. K. nesumokėta baudos dalis – 450 MGL (16 947 Eur).

Į V. P. paskirtą bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paras). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu prilyginti vieną arešto parą 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirti galutinę bausmę – 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio baudą.

Į G. Š. paskirtą bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (dvi paras). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu prilyginti vieną arešto parą 2 MGL (75,32 Eur) ir paskirti galutinę bausmę – 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.