- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1044-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00366-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Trečiasis asmuo
- R. A., Č. A., I. R.
- Ieškovas
- individualios įmonės G
- Atsakovas
- A. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. A., Č. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės G. V. įmonės „Šoklys“ patikslintą ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims I. R., R. A., Č. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 15 449,98 Eur skolos; 5 180,45 Eur palūkanų; 5 procentų mėnesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2021 m. rudenį telefonu susisiekė su eile ūkininkų, kuriems pasiūlė įsigyti dyzelino už patrauklią kainą. Teigia, kad tokiu būdu tikėjosi padidinti pardavimus, tačiau išskirtinį pasiūlymą teikė tik tiems ūkininkams, kuriems dyzelinį kurą buvo tiekęs praeityje, bet dėl vienų ar kitų priežasčių jie nebuvo tapę nuolatiniais ieškovo klientais. Kreiptasi buvo tik į tuos ūkininkus, kurie praeityje neturėjo problemų atsiskaitant už patiektas prekes. Pažymėjo, kad toks ūkininkas buvo Č. A., kuriam dyzelinis kuras 2017 metais buvo tiekiamas net tris kartus: 2017 m. sausio 11 d. (už 1 425 Eur), 2017 m. sausio 31 d. (už 1 399,99 Eur) ir 2017 m. vasario 28 d. (už 1 425 Eur).
2.2. Kiekvieną iš minėtų dyzelinio kuro tiekimo atvejų kuras buvo vežamas į talpyklas, esančias (duomenys neskelbtini). Šį prekių pristatymo adresą buvo nurodęs užsakymą pateikęs asmuo (kaip tada atrodė ieškovui, ūkininkas Č. A.). Teigia, kad iš patiekto dyzelinio kuro Č. A. 2017 metais PVM sąskaitų-faktūrų ir akcizo apskaičiavimo dokumentų turinio matyti, kad dyzelinį kurą priėmė I. R. ir/arba J. L., kurie, kaip žinia, kurą priėmė ir 2021 m. rugsėjo 14 d. bei 2021 m. spalio 8 d., t. y. pristatant ginčo dyzeliną. Būtent dėl šios priežasties ieškovui, minėtomis datomis (t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. spalio 8 d.) pristačius užsakytą dyzeliną, nekilo abejonių, kad galimai kuras pristatytas netinkamam adresatui, nes kurą priėmė ir gabenimo dokumentuose pasirašė tie patys asmenys kaip ir 2017 metais. Ieškovas pažymėjo, kad neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad šie asmenys galimai neturėjo įgalinimų veikti Č. A. ar jo brolio vardu, ypač įvertinant tai, kad visos 2017 metais išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo vėliau apmokėtos paties Č. A., kas reiškia, kad I. R. ir J. L. betarpiškai bendravo su Č. A. ir R. A., šie asmenys vieni kitiems įvairiai talkino. Nurodo, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir šalių 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai apie vykdomą ūkininkų veiklą ir kartu veikiančius bei viena ar kita forma bendradarbiaujančius asmenis (A. L., J. L., I. R., I. R., Č. ir R. A.).
2.3. Ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pretenziniais raštais dėl įsiskolinimo padengimo ir paskaičiuotų palūkanų sumokėjimo buvo įteikti tiek R. A., tiek ir Č. A.. Nurodė, kad minėti asmenys 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje patvirtino, jog sužinoję apie ieškovės pretenzijas jų atžvilgiu kreipėsi į A. L. ir paprašė spręsti susiklosčiusią situaciją. Savo ruožtu A. L. teigia šiuo klausimu parodęs iniciatyvą ir skambinęs ieškovei bei prašęs „perrašyti“ sąskaitas jo ūkio vardu, tačiau mano, kad tokie jo paaiškinimai yra melas. Pažymėjo, kad dar iki pretenzijų išsiuntimo ieškovo darbuotojai nuolat patys skambino abonento numeriu (duomenys neskelbtini) ir, kaip jiems atrodė, bendraudami su vienu iš brolių A. (o realiai tik su vienu iš jų prisistatančiu A. L.) reikalavo atsiskaityti už patiektą produkciją, tačiau reaguojama į tokius raginimus nebuvo. Galiausiai į skambučius niekas nebeatsiliepdavo, todėl ir prireikė siųsti pretenzijas bei kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo A. L. ieškovei individualiai įmonei G. V. įmonei „Šoklys“ priteisė 15 449,98 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 449,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 979,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo A. L. priteisė valstybei 60,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
4. 2023 m. liepos 17 d. Tauragės apylinkės teisme gautas trečiųjų asmenų R. A. ir Č. A. atstovo advokato E. K. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo trečiųjų asmenų atstovas prašė priimti papildomą sprendimą bei trečiųjų asmenų Č. A. ir R. A. naudai iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ priteisti po 1 815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
5.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims atsirado būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojas pasiūlė A. L. įsigyti ieškovės parduodamą kurą (pripažįstama, kad kuro pardavimas buvo suderintas su A. L., jo naudojamu tel. numeriu), kurą ieškovė pristatė į A. L. buveinę – (duomenys neskelbtini) bei kurą perdavė A. L. darbuotojams. Pažymėjo, kad tuo tarpu esama situacija susiklostė būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. ieškovei kaip verslininkei netinkamai įforminus pirkimo-pardavimo santykius, bei vėliau pareiškiant ieškinį netinkamiems atsakovams. Darė išvadą, kad visos trečiųjų asmenų patirtos išlaidos teismo privalėjo būti priteistos iš ieškovės, trečiųjų asmenų naudai. Tačiau teismas sprendimu neišsprendė trečiųjų asmenų pateikto prašymo teismui dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
5.2. Duomenys apie visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktos proceso metu. Pažymėjo, kad sprendimas byloje iš esmės yra priimtas trečiųjų asmenų naudai, t. y. ieškovė atsisakė pareikštų reikalavimų tretiesiems asmenims, bei pripažino, kad ji prekes pasiūlė pirkti atsakovui, o dėl ieškovės darbuotojo klaidos, būtent ieškovė netinkamai įformino pirkimo – pardavimo teisinius santykius, bei nepagrįstai pareiškė reikalavimą tretiesiems asmenims, t. y. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo būtent ieškovės neteisėti veiksmai. Todėl mano, kad visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas privalėjo priteisti iš ieškovės. Kadangi trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas nebuvo, jis išspręstinas priimant papildomą procesinį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomu sprendimu prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinius atsakovams R. A. ir Č. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Bylas išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Atsakovai R. A. ir Č. A. pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl preliminarių sprendimų, kuriuose nesutiko tik su priteistų palūkanų dydžiu. Bylas sujungus ir nagrinėjant pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovė pakeitė atsakovą A. L., todėl R. A. ir Č. A. įtraukti trečiaisiais asmenimis.
7.2. Pažymėjo, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad tiek tretieji asmenys, tiek atsakovas vykdė bendrą ūkininkavimo veiklą, šalys su ieškove nebendradarbiavo siekdami išvengti teisminių ginčų, todėl atsižvelgiant į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, konstatavo, kad prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1098100, trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidas 2 420 Eur sumoje apmokėjo A. L..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiųjų asmenų atstovas advokatas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų R. ir Č. A. naudai iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ priteisti po 1 815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
9.1. Nurodė, kad kiekvienas iš trečiųjų asmenų, tiek R. A., tiek ir Č. A. vykdo savarankišką ūkininkavimo veiklą. Tačiau mano, kad yra svarbiausia, jog atsakovas A. L. turi įregistravęs savarankišką ūkininko ūkį. Pažymėjo, kad kiekvienas iš šalių turi savarankišką ūkininkavimo veiklą, kiekvienas veikloje dalyvauja kaip savarankiškas ūkio subjektas, todėl mano, jog teismo samprotavimai, kad „tiek tretieji asmenys, tiek atsakovas vykdė bendrą ūkininkavimo veiklą“ yra nepagrįstas ir neteisėtas.
9.2. Nurodė, kad esama situacija susiklostė būtent dėl ieškovo veiksmų, t. y. ieškovui kaip verslininkui netinkamai įforminus pirkimo-pardavimo santykius, bei vėliau pareiškiant ieškinį netinkamiems atsakovams. Todėl teismo samprotavimus, kad „šalys su ieškove nebendradarbiavo siekdami išvengti teisminių ginčų,“ laikė ne tik, kad nepagrįstais, tačiau akivaizdžiai neteisėtais. Teigia, jog yra priešingai, teismo subjektyviai, įrodymais nepagrįstai nuomonei, visos trečiųjų asmenų patirtos išlaidos yra patirtos išimtinai tik ieškovės veiksmų pasekoje, ką jis iš esmės pripažino, pateikdama pareiškimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Darė išvadą, kad teismas privalėjo visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. Nurodė, kad R. A. ir Č. A. 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje patys patvirtino, kad paprastai nededa didelių pastangų spręsti su ūkio valdymu susijusių klausimų, ūkio valdymą patiki atsitiktiniams žmonėms, nesiekia įgyti bent minimalių su žemės ūkio veikla susijusių kompetencijų (elementariosios sąskaitybos ir panašiai), o tenkinasi akivaizdžiai nepakankamu „9 klasių“ išsilavinimu. Taip pat patvirtino, kad tiek ginčo PVM sąskaitas faktūras, tiek ieškovės pretenzinius raštus jie gavo 2022 m. vasario 11 d. (žr. bylos medžiagos tomas l, puslapis 155), tačiau kartu nesiėmė jokių veiksmų apie galimus sąskaitose užfiksuotus netikslumus (jei, jų nuomone, tokių buvo) informuojant ieškovę. Mano, jog yra priešingai, trečiasis asmuo Č. A. 2022 m. kovo 2 d. atliko dalinį ieškovės išrašytų sąskaitų apmokėjimą tuo sustiprindamas ieškovės įsitikinimą, kad tretieji asmenys yra tikrieji prekių užsakovai (žr. ieškovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepimo į trečiųjų asmenų prašymą priedą Nr. l). Pažymėjo, kad būtent tiek R. A., tiek ir Č. A. nepagrįstas neveikimas nulėmė ieškovės ieškinių dėl skolos pareiškimą teisme ir aptariamų bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl laikė, kad pagrindo spręsti, jog tokiomis aplinkybėmis susidariusios advokato samdymo išlaidos jiems neturėtų būti jokia forma kompensuojamos.
11.2. Pažymėjo, jog tretieji asmenys nutyli, kad jų pačių veiklos vykdymo vieta iš esmės sutapo su A. L. veiklos vykdymo vieta ir tiek A. L., tiek ir tretiesiems asmenims priklausiusios kuro talpyklos buvo laikomos tuo pačiu adresu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tretieji asmenys nutyli, kad Č. A. ieškovo dyzelinis kuras net tris kartus buvo tiekiamas dar 2017 metais: 2017 m. sausio 11 d. (už 1 425 Eur), 2017 m. sausio 31 d. (už 1 399,99 Eur) ir 2017 m. vasario 28 d. (už 1 425 Eur). Teigia, kad kiekvieną iš minėtų dyzelinio kuro tiekimo atvejų kuras buvo vežamas į talpyklas, esančias (duomenys neskelbtini) (sutampa su A. L. talpyklų adresu). Nurodė, kad pagal į civilinę bylą pateiktus dyzelinio kuro tiekimo Č. A. 2017 metais PVM sąskaitas-faktūras ir atitinkamus akcizo apskaičiavimo dokumentus matyti, jog dyzelinį kurą tąkart priėmė tie patys A. L. darbuotojai I. R. ir/arba J. L., kurie, kaip žinia, kurą priėmė ir 2021 m. rugsėjo 14 d. bei 2021 m. spalio 8 d., t. y. pristatant ginčo dyzeliną šioje civilinėje byloje. Laikė, kad būtent dėl šios priežasties ieškovei, minėtomis datomis pristačius užsakytą dyzeliną, nekilo ir iš esmės negalėjo kilti jokių abejonių, kad galimai kuras pristatytas netinkamam adresatui, nes sutapo tiek užsakovo telefono numeris, tiek kuro pristatymo adresas, o kuro priėmimo ir gabenimo dokumentuose pasirašė tie patys asmenys kaip ir 2017 metais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
13. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo netenkintas trečiųjų asmenų prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. A. 7 724,99 Eur skolos, 2 099 Eur palūkanų priteisimo. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-351/2022 ieškovės ieškinį tenkino. Taip pat ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Č. A. 6 109,99 Eur skolos, 1 625,26 Eur palūkanų priteisimo. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-351/2022 ieškovės ieškinį tenkino. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. teisme gauti Č. A. prieštaravimai, kuriais buvo prašoma panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1155-351/2022 ir preliminarų sprendimą pakeisti. Prieštaravimuose trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalėjo būti tenkinamas, tačiau jokių prieštaravimų dėl skolos priteisimo nereiškė.
16. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo – pakeisti atsakovus R. A. ir Č. A. atsakovu A. L.; R. A. ir Č. A. įtraukti į civilinę bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisėmis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarė – panaikinti 2022 m. kovo 18 d. preliminarius sprendimus, ginčą skyrė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, pakeitė atsakovus R. A. ir Č. A. atsakovu A. L.. R. A. ir Č. A. įtraukė į civilinę bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisėmis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo A. L. ieškovei individualiai įmonei G. V. įmonei „Šoklys“ priteisė 15 449,98 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 449,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 979,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo A. L. priteisė valstybei 60,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-954-524/2023 ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė iš atsakovo ieškovei 15 449,98 Eur skolos, 355,64 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 805,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 047,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 60,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą“. Iš atsakovo ieškovei priteisti 76,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo apeliacinį skundą atmetė.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, jog susiklostė faktinė situacija, kai iš pradžių atsakovais į bylą patraukus R. ir Č. A., tačiau vėliau byloje pakeitus atsakovą, atsakovų (šuo metu trečiųjų asmenų) R. ir Č. A. atžvilgiu, byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
18. Apeliaciniu skundu apeliantai iš esmės teigia, kad esama situacija susiklostė būtent dėl ieškovo veiksmų, t. y. ieškovui kaip verslininkui netinkamai įforminus pirkimo-pardavimo santykius, bei vėliau pareiškiant ieškinį netinkamiems atsakovams, todėl mano, kad teismas privalėjo visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
19. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
21. Vertinant tiek ieškovės tiek ir apeliantų procesinį elgesį, jų apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą bei kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kaip šalys elgėsi dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu prašant priteisti skolą iš apeliantų. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė apeliantams PVM sąskaitas-faktūras, kurias reikalavo apmokėti, taip pat nesulaukdama įsipareigojimų siuntė apeliantams pretenziją dėl įsiskolinimo už naftos produktus padengimo, tačiau apeliantai į šiuos raginimus nereagavo, su ieškove nebendradarbiavo. Dar daugiau, ieškovei pasikreipus į teismą su ieškiniu bei pirmosios instancijos teismui priėmus preliminarius sprendimus dėl skolos priteisimo, kuriais ieškiniai buvo tenkinti, trečiasis asmuo Č. A. pateikė prieštaravimus, tačiau ginčijo tik preliminaraus sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo (skolos priteisimo fakto trečiasis asmuo neginčijo. Tuo tarpu trečiasis asmuo R. A. apskritai niekaip nereagavo į priimtą preliminarų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, ieškovė dėjo pastangas, jog ginčas išsispręstų taikiai, t. y. iki teismo, tačiau apeliantai šioje stadijoje elgėsi nerūpestingai, nebendradarbiavo su ieškove, todėl akivaizdu, jog ieškovei, siekiant apginti jos pažeistas teises, neliko kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu.
22. Nors apeliantai teigia, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl ieškovės darbuotojo klaidos, t. y., kad ieškovė netinkamai įformino pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todėl nepagrįstai pareiškė reikalavimą tretiesiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantų veiklos vykdymo vieta iš esmės sutapo su atsakovo A. L. veiklos vykdymo vieta, t. y. tiek apeliantų, tiek atsakovo A. L. kuro talpyklos buvo laikomos tuo pačiu adresu. Be to, dyzelinį kurą priiminėjo tie patys asmenys. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės byloje dėstoma pozicija, jog būtent dėl šios priežasties ieškovei pristačius užsakytą dyzeliną, nekilo – ir iš esmės negalėjo kilti – jokių abejonių, kad galimai kuras pristatytas netinkamam adresatui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pakankama teigti, jog apeliantų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo sąlygotos netinkamų ieškovės veiksmų, kai tuo apeliantai visiškai nebendradarbiavo su ieškove, o taip pat jų prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo tik klaidino ieškovę.
23. Be to, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais kad pateikdami prieštaravimus teismui dėl priimtų preliminariųjų sprendimų apeliantai neinformavo teismo apie jiems žinomas aplinkybes dėl tikrojo dyzelinio kuro užsakovo ir tokiu būdu nepagrįstai sukūrė prielaidas civilinės bylos vilkinimui. Toks procesinis apeliantų elgesys rodo, jog buvo nebendradarbiaujama ne tik su ieškove, tačiau tokiu elgesiu be kita ko nebuvo siekiama kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Įvertinus visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą, kurio keisti, ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 500 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2023 m. spalio 16 d. sąskaitą Nr. QED1644 bei mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 307, iš kurios matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 500 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei lygiomis dalimis (po 250 Eur) priteistina iš trečiųjų asmenų R. A. ir Č. A. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
28. Trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei individualiai įmonei G. V. įmonei „Šoklys“ iš trečiojo asmens R. A. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei individualiai įmonei G. V. įmonei „Šoklys“ iš trečiojo asmens Č. A. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.