Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai R. P. ir A. P. ( toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą bei prašė nustatyti žemės servitutą pagal vieną iš ieškovų pasiūlytą variantų, t.y. pripažinti 2014 m. gegužės 9 d. susitarimą galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnio 1 punktas) dalyje dėl servituto ir jį nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę ieškovams neterminuotai naudotis 3 m pločio ir 85,7 m ilgio (257 m2 ploto) dalimi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui D. T., su teise važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ parengtą planą arba nustatyti žemės servitutą kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 86,3 m ilgio (345 m2 ploto) dalimi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. T., su teise keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ parengtą planą; arba nustatyti žemės servitutą kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti, suteikiantį teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 54 m ilgio (216 m2 ploto) dalimi infrastruktūrinio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei Č. D., su teise važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų bei teise neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 35,3 m ilgio (141 m2 ploto) dalimi žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. T., irgi nenustatant minėtų naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ parengtą planą

2. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2972/3121 dalis 3121 kv.m. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustačius keliui ir inžinierinių tinklų koridoriui žemės servituto, ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančio žemės sklypo dalimi, nes sklypas buvo suformuotas kaip grąžintinas natūra be privažiuojamo kelio. Pažymėjo, kad ši aplinkybė yra laikytina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaryta klaida, kas buvo konstatuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-08 nutartyje.

3. Nurodė, kad prieš ieškovams įsigyjant iš buvusios savininkės R. T. sklypo dalį, tarp ieškovų ir atsakovės R. T. 2014-05-09 buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo ir dėl teisės į žemės servitutą. Sudarant pirkimo pardavimo sutartį, susitarimas dėl žemės servituto nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nes tuo metu nebuvo laisvo įvažiavimo, todėl notarė negalėjo įtraukti į pagrindinę sutartį šio susitarimo.

4. Nurodė, jog atsakovė R. T. 2018 m. informavo, kad žemės sklypą perleido savo sūnui D. T.. Atsakovė atsisakė sudaryti notarinę sutartį dėl servituto ir vykdyti 2014-05-09 susitarimo 5 punkte numatytus įsipareigojimus dėl servituto nustatymo.

5. Nurodo, kad žemės sklypu naudotis negali jau šešerius metus, nors ir moka priklausančius mokesčius valstybei. Ieškovai prašė susitarimą pripažinti galiojančiu, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 1.138 straipsnio 1 punktu ir nustatyti servitutą, išrenkant jo variantą, kuris atitiktų šalių interesus ir mažiausiai pažeistų viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų teises. Nurodė, kad tik dėl buvusio susitarimo su atsakove R. T. dėl servituto nustatymo, sumokėjo už perkamą žemės sklypą žymiai didesnę kainą nei buvo reali rinkos vertė.

6. Nurodo, kad esant servituto būtinumui, siūlymas nustatyti jį per vieną tarnaujantį sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui D. T., labiausiai atitiktų viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesus. Ieškovų nuomone, servituto nustatymas atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją žemės nuosavybės atkūrimo metu dėl numatyto privažiavimo į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) per namų valdą adresu (duomenys neskelbtini) į viešpataujantį sklypą, o atsakovei Č. D. nebūtų apsunkintas naudojimasis infrastruktūriniu žemės sklypu savo nuožiūra.

7. Mano, kad šiuo atveju visiškai ekonomiškai yra nepagrįstas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siūlymas kaip vieną iš servituto variantų nustatyti per du tarnaujančius daiktus, kadangi tokiu atveju būtų aptarnaujami tris atsakovės Č. D. sklypai ir viešpataujantis sklypas. Be to, padidėtų privažiuojamo kelio įrengimo sąnaudos.

8. Nurodo, kad atsakovė R. T., atsisakydama sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, kurio sąlygos buvo sutartos 2014 metais sudarant preliminarią sutartį, ne tik pažeidė esminį civilinės teisės principą – pacta sunt servanda, bet ir neįvykdė pardavėjui keliamų reikalavimų, nes pardavė nekilnojamąjį daiktą su trūkumais ( CK 6.398 straipsnio 4 dalis). Jei teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas pagal planą, kuris numato 3 metrų pločio kelią ir kuris atitinka 2014-05-09 susitarimo 5 punktą, tai jo atlyginimas buvo apspręstas sandoriu. Ieškovai mokėjimą yra sustabdę, remiantis CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, kadangi mokėjimas turėjo būti atliktas po notarinio servituto įforminimo. Atsakovė R. T., pasirašiusi pagrindinę sutartį, nėra atleista nuo pareigos vykdyti kitą susitarimo dalį, kuri yra teisėta ir galiojanti ( CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bus nustatytas servitutas, ieškovai sutinka atlikti mokėjimą.

9. Nurodo, kad atsakovė R. T., nevykdydama 2014-05-09 susitarimo, o po to nuosavybės teisę perleisdama savo sūnui, suprato, kad ji pažeis ne tik ieškovų konstitucinę teisę į nuosavybę, bet ir gretimų sklypų savininkų teises. Atsakovė elgėsi nesąžiningai.