Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. gautas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėja), atstovaujamos įgaliotojo atstovo advokato Mariaus Tamošiūno 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas (toliau – ir Pareiškimas), kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini) O. E. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2 000 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodoma, kad O. E. laiku nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir šiurkščiai pažeidė Pareiškėjos teisę gauti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 28 d. Juridinių asmenų registrui pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 m., datuoti 2023 m. balandžio 28 d. (nurodoma dokumentų patvirtinimo data – 2023 m. gegužės 12 d.). Pareiškėja 2023 m. nebuvo kviečiama į jokius Bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus ir nėra juose dalyvavusi ar pritarusi jokiems 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentams, todėl kyla pagrįsti įtarimai, kad Bendrovės finansiniai dokumentai yra klastojami ir (arba) be Pareiškėjos žinios (jos neinformavus) yra šaukiami ir vykdomi akcininkų susirinkimai, nepaisant to, kad Pareiškėjai priklauso net 50 proc. visų Bendrovės akcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad, susipažinus su Juridinių asmenų registrui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, datuotais 2023 m. balandžio 28 d., matyti, kad juos pasirašė V. L. H., kuris nebėra Bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), todėl 2023 m. balandžio ar gegužės mėn. nebeturėjo teisės pasirašinėti Bendrovės finansinių dokumentų. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini), UAB akcininkui (duomenys neskelbtini) (pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.)“ kreipėsi į Bendrovę ir prašė pateikti informaciją apie vykusius Bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus ir kitus prašyme išvardintus dokumentus. Prašymas buvo išsiųstas Bendrovei ir jos (duomenys neskelbtini) O. E. visais žinomais adresais tiek registruotu paštu, tiek ir el. paštu. Bendrovė (jos (duomenys neskelbtini)) neabejotinai gavo minėtą 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymą el. paštu, kadangi Bendrovės įgalioti atstovai (advokatai) taip pat yra gavę ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakę į kitą tos pačios dienos Pareiškėjos atstovų 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini), UAB nemokumo proceso inicijavimo“. Pažymima, kad registruotus laiškus, siunčiamus Bendrovės ir (ar) jos (duomenys neskelbtini) adresu, Bendrovės (duomenys neskelbtini) vengia atsiimti, tai patvirtina nesąžiningumo faktą ir sustiprina įtarimus dėl nesąžiningos veiklos. Bendrovė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (per 7 dienas, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.) nepateikė jokio atsakymo į 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymą ir tokiu būdu pažeidė Pareiškėjos teisę gauti informaciją apie bendrovę. Pareiškėjos advokatui M. Tamošiūnui 2023 m. rugsėjo 6 d. el. paštu pasiteiravus Bendrovės advokatų, ar Bendrovė ketina apskritai pateikti kokį nors atsakymą į 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, Bendrovės atstovas advokatas Rinaldas Vilušis 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakė, kad Pareiškėjos prašymas dėl informacijos pateikimo akcininkui yra atmetamas. 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakyme, be kita ko, yra patvirtinama, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymą Bendrovė yra gavusi jo išsiuntimo dieną (2023 m. rugpjūčio 21 d.) (b. l. 2–9).

3. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ 2023 m. birželio 8 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo su istorija matyti, kad Bendrovės akcijos šiuo metu priklauso (duomenys neskelbtini) akcininkams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akcijų skaičius vnt. – (duomenys neskelbtini), akcijų skaičius proc. – 45 proc.); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (akcijų skaičius vnt. – (duomenys neskelbtini), akcijų skaičius proc. – 50 proc.); D. E. (akcijų skaičius vnt. – (duomenys neskelbtini), akcijų skaičius proc. – 5 proc.) (b. l. 10–11).

4. Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad O. E. nuo (duomenys neskelbtini) yra Bendrovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 12–13).

5. Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymo „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini), UAB akcininkui (duomenys neskelbtini) (pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.)“ matyti, kad Pareiškėja kaip Bendrovės akcininkė prašė Bendrovės pateikti prašyme išvardintus dokumentus (b. l. 21–22).

6. Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo „Dėl (duomenys neskelbtini), UAB nemokumo proceso inicijavimo“ matyti, kad kreditoriai yra patiekę „(duomenys neskelbtini)“, UAB prekių, už kurias „(duomenys neskelbtini)“, UAB yra skolinga kreditoriams iš viso 573 562,28 Eur (neskaitant palūkanų ir netesybų už pavėluotą atsiskaitymą). Kaip matyti iš skolos suvestinės duomenų, „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitų už prekes apmokėjimo terminą yra pradelsusi net 211–312 dienų ir nevykdo mokėjimų nuo 2023 m. sausio mėn., bendrauti ir bendradarbiauti su kreditoriais vengia, todėl kreditoriai pagrįstai mano, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB yra galbūt nemoki ir (arba) nesąžiningai vengia atsiskaityti su kreditoriais. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, praneša, kad jei šiame pranešime apibūdinta prievolė sumokėti 573 562,28 Eur skolą nebus įvykdyta per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, kreditoriai nedelsdami pateiks pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

7. Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. advokato Rinaldo Vilušio atsakymo „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso inicijavimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su skolos mokėjimu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo pristatytos netinkamos kokybės ir sutarties sąlygų neatitinkančios prekės. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi tyrimą nustatė, kad perduotose panelėse nėra deklaruojamo galingumo. Vyksta tyrimas, todėl tiriant pristatytų prekių kokybę prašoma bendradarbiauti ir pateikti tiek paaiškinimus, tiek reikalingus įrodymus. Esant susidariusiai situacijai, kol nebus pateikti visi prašomi dokumentai ir neįrodyta, kad pristatytos prekės yra tinkamos kokybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau sulaiko visas mokėtinas sumas. Pažymima, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ privalo pateikti visus įrodymus ir patvirtinimus apie perduotų prekių gamybą ir jų savybes, todėl, nevykdant tokios savo priešpriešinės pareigos, kuri betarpiškai susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga atsiskaityti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę nevykdyti savo pareigų. Dėl netinkamo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ prievolių vykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelių nepatogumų ir nuostolių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašoma: pateikti įrodymus, kurie pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytos prekės atitinka sutarties ir prekių kokybės sąlygas; pateikti įrodymus apie prekių gamybos vietą; pateikti visus sertifikatus ir deklaracijas, kurie turi patvirtinti ir pagrįsti pristatomų prekių kokybę; derinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai prekių kokybės patikrinimą ir reikiamų dokumentų pateikimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra moki, todėl prašoma nereikšti nepagrįstų reikalavimų dėl nemokumo proceso inicijavimo (b. l. 26).

8. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos O. E. gynėjo advokato Povilo Gruodžio 2023 m. spalio 26 d. atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų) į (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareiškimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-739-1181/2023 matyti, kad O. E. su Pareiškimu nesutinka ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo O. E. administracinei atsakomybei pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kilti. Pareiškėjos galutinis naudos gavėjas, akcininkas ir (duomenys neskelbtini) yra priešiškoje ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančioje (duomenys neskelbtini) valstybėje aukštas politines pareigas užimantis asmuo – L. W., kuris neturi teisės į jokias sąžiningam akcininkui suteikiamas akcininko teises ir yra vertintinas kaip grėsmę nacionaliniam saugumui keliantis, pavojingas asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 dalies 18 punkto apibrėžimą. L. W. yra ne kartą baustas už finansinio pobūdžio nusižengimus (duomenys neskelbtini) (žr. Priedą Nr. 1, Priedą Nr. 2 ir Priedą Nr. 3), jo atžvilgiu inicijuotas baudžiamasis procesas dėl sukčiavimo Lietuvoje (žr. Priedą Nr. 4), taip pat ir (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad jautrios verslo informacijos apie Bendrovės veiklą teikimas L. W. ar jo valdomai priedangos bendrovei (duomenys neskelbtini) yra nesuderinamas su nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Yra pagrįsta rizika, kad Bendrovės teikiama jautri ir su Lietuvos bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) energetikos sektoriumi susijusi verslo informacija gali būti naudojama komercinio šnipinėjimo tikslais. Pareiškėjas yra priedangos bendrovė – tuščia, jokios veiklos nevykdanti, jokio turto neturinti priedangos įmonė, skirta nuslėpti tikrojo Pareiškėjos naudos gavėjo, (duomenys neskelbtini) valdžios struktūroms priklausančio (duomenys neskelbtini) piliečio L. W. neteisėtą, nacionaliniam saugumui ir viešajam interesui prieštaraujančią veiklą ES teritorijoje ir Lietuvoje. Informacija apie Bendrovės veiklą Pareiškėjai negali būti teikiama remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Kaip minėta, Pareiškėja yra apsimestinė, jokios veiklos nevykdanti priedangos bendrovė arba bendrovė–tarpininkė, todėl nelaikytina Bendrovės akcininke ir Pareiškėjai negali būti užtikrintos jokios ABĮ akcininkams nustatytos teisės, įskaitant ir teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, taip pat ir teisė į informaciją, vadovaujantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų ir bendruoju ES draudimo piktnaudžiauti teise principu. Vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 13 dalies nuostatomis, būtent Bendrovės valdyba yra atsakinga už susirinkimų sušaukimą. Bendrovėje yra suformuota valdyba, Pareiškėjos galutinis naudos gavėjas ir (duomenys neskelbtini) yra Bendrovės valdybos narys. Kai Bendrovėje yra suformuota veikianti valdyba, Bendrovės (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už akcininkų susirinkimo organizavimą, taip pat nėra įgaliota spręsti dėl informacijos apie Bendrovės veiklą akcininkui pateikimo – šiuos sprendimus priima Bendrovės valdyba. Pareiškėja, turėdama 50 proc. akcijų, niekada nesikreipė į valdybą dėl akcininkų susirinkimo inicijavimo, apie tokį savo ketinimą nėra informavusi Bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos savarankiškai inicijuoti akcininkų susirinkimų, o ypač susirinkimo dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo, kai Bendrovės valdyba nėra parengusi teikimo akcininkams dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo ir tokios ataskaitos be valdybos teikimo negalėtų būti patvirtintos. Pareiškėja tyčia nevykdo savo kaip akcininkės pareigų dėl Pareiškėjos konflikto su Bendrove. Kadangi Pareiškėja yra atvirame konflikte prieš Bendrovę dėl atliekamų neteisėtų, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, Pareiškėjai negali būti teikiama konfidenciali Bendrovės informacija, kurią konfidencialia pripažino Bendrovės valdyba, kurios nariu yra pats Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bei galutinis naudos gavėjas. Pareiškėja, formaliai valdydama 50 proc. Bendrovės akcijų, niekada nesikreipė dėl akcininkų susirinkimų organizavimo ar sušaukimo nei į valdybą, nei į Bendrovę, tai patvirtina faktą, kad Pareiškime nurodomas kaltinimas Bendrovės (duomenys neskelbtini) dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo yra visiškai formalus ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjos teisės buvo iš tikrųjų pažeistos. Konfidencialios Bendrovės informacijos teikimo sąlygos ir tvarka yra numatytos pačios Pareiškėjos patvirtintuose įstatuose. Pareiškėja neturi teisės gauti jokios konfidencialia laikytinos Bendrovės informacijos. Kokia informacija laikytina konfidencialia, yra nustatyta Bendrovės valdybos nutarimu. Pareiškėjos nurodyta deklaratyvi aplinkybė, kad ketinama inicijuoti bylą dėl įmonės veiklos tyrimo, nėra teisėtas pagrindas konfidencialiai informacijai gauti, kadangi Pareiškėjos ketinimai apie tariamą tyrimo inicijavimą nėra niekaip patvirtinti. Pareiškėjai inicijavus procesą dėl Bendrovės veiklos tyrimo, tokia informacija gali būti išreikalauta per teismą, įstatymų nustatyta tvarka. Teikiama vieša informacija apie Pareiškėją ir Pareiškėjos naudos gavėją (Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 3) patvirtina faktą, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nedeklaruoja jokios vykdomos veiklos, jokių pardavimų, neteikia ataskaitų apie savo veiklą, o Pareiškėjos turimo turto vertė, kaip nurodoma Pareiškėjos finansinėje atskaitomybėje, yra 49 942 Eur, tai iš esmės atitinka Bendrovės akcijų vertę. Be to, kaip matyti iš teikiamos informacijos, Pareiškėja už Bendrovės akcijas yra neatsiskaičiusi, fiksuojama 1 500 Eur skola už akcijas. Tai rodo, kad Pareiškėja neturi jokio nuosavo turto ir veikia kaip bendrovė–tarpininkė, kurios pagrindinis tikslas – paslėpti (duomenys neskelbtini) piliečio dalyvavimą Bendrovės akcijų valdyme. Nors Pareiškėja teigia, kad yra pardavusi prekių Bendrovei už 288 333,24 Eur sumą, tačiau, kaip matyti iš viešos informacijos, nurodytas prekių pardavimo faktas neįtrauktas į Pareiškėjos turtą, neatsispindi finansinėse ataskaitose, tai papildomai patvirtina faktą, kad Pareiškėja nevykdo jokios legalios ekonominės veiklos (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad Pareiškėja neturi nei vieno įdarbinto darbuotojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepagristai nurodo, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) turėjo organizuoti akcininkų susirinkimą metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti. Bendrovės (duomenys neskelbtini) atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad tokio susirinkimo organizavimas vien tik (duomenys neskelbtini) iniciatyva yra neįmanomas, kadangi, prieš rengiant susirinkimą finansinės atskaitomybės patvirtinimui, visų pirma Bendrovės valdyba turi patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, metinį pranešimą ir tik valdyba šį projektą gali pateikti akcininkams tvirtinti (ABĮ 34 straipsnio 9 dalis). Kol nėra valdybos sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto patvirtinimo ir valdybos teikimo akcininkams, Bendrovės (duomenys neskelbtini) savarankiškai negali organizuoti jokių akcininkų susirinkimų, skirtų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimui, nes toks tvirtinimas objektyviai neįmanomas be valdybos teikimo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad nors kartą kaip valdybos narys ar kaip akcininkas siūlė inicijuoti akcininkų susirinkimą dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo, kreipėsi dėl to į Bendrovės (duomenys neskelbtini), valdybą, ar naudojosi savo, kaip tariamo akcininko, teisėmis. Nesant įrodymų, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo pateikta paraiška dėl akcininkų susirinkimo organizavimo, Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiga savarankiškai organizuoti akcininkų susirinkimą, tvirtinti kokias nors finansines ataskaitas tol, kol Bendrovės valdyba ABĮ 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nėra joms pritarusi ir atlikusi teikimo tvirtinimui, objektyviai neįmanoma. Bendrovės (duomenys neskelbtini) negali būti kaltinamas tuo, ko padaryti objektyviai negalėjo (ad impossibilia lex non cogit). Kadangi Pareiškėja ir jos naudos gavėjas L. W. niekada neorganizavo ir neinicijavo Bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo, konstatuotina, kad Pareiškėjos kaltinimai Bendrovės (duomenys neskelbtini) dėl susirikinimo nesušaukimo yra tik formalus bandymas imituoti tariamą savo teisių gynimą, pasitelkiant administracinio nusižengimo teisės procesą kaip spaudimo Bendrovės (duomenys neskelbtini) priemonę, o ne realus bandymas įgyvendinti akcininko teises. ANK 119 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už realų akcininkų teisių pažeidimą. Šiuo atveju nesant įrodymų, kad Pareiškėja savo teisėmis kada nors bandė realiai pasinaudoti ar sąžiningai siekė jomis pasinaudoti, negalima konstatuoti, kad Pareiškėjos kaip akcininkės teisė į akcininkų susirikinimo sušaukimą ar dalyvavimą jame buvo kaip nors pažeista. Nesant realaus Pareiškėjos kaip Bendrovės akcininkės teisių pažeidimo fakto, Bendrovės (duomenys neskelbtini) negali būti taikoma atsakomybė už tariamą pareigos sušaukti akcininkų susirinkimą neįvykdymą, kadangi tai prieštarauja atsakomybės už administracinius pažeidimus instituto paskirčiai ir esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužes 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Iš Pareiškėjos pareiškimo akivaizdu, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini), reaguodama į Pareiškėjos prašymą pateikti konfidencialia laikytiną Bendrovės informaciją, pasirinko teisėtą elgesio alternatyvą – aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) ir apie tai informavo Pareiškėją. Pareiškėja, nesutikdama su motyvais ir argumentais, kodėl jai informacija yra neteikiama, Bendrovės atsisakymą pateikti informaciją turi teisę ginčyti teisme civilinio proceso tvarka (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis), o ne bandyti inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą. Pabrėžtina, kad pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos inicijuotas jau po to, kai Pareiškėja gavo aiškų, išsamų ir motyvuotą, Bendrovės atsisakymą pateikti informaciją. Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, kad Bendrovėje yra patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas (žr. Priedą Nr. 5). Pareiškėja neturi teisės gauti jokios informacijos, kuri yra laikytina konfidencialia informacija, dėl argumentų ir motyvų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrovės 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakyme Pareiškėjai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės Bendrovės (duomenys neskelbtini) taikyti administracinę atsakomybę, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 nustatytomis taisyklėmis, turi būti vertinamas Pareiškėjos teisių pažeidimo mastas ir dėl tokio pažeidimo Pareiškėjai galėjusi atsirasti reali žala (padarytos žalos dydis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Pareiškime nurodomi tariami Bendrovės (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai neturėjo visiškai jokio neigiamo poveikio Pareiškėjai ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms. Pareiškėja niekada nesikreipė į Bendrovę dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, niekada ankščiau iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pateikimo momento nesidomėjo Bendrovės veikla ir finansine būkle. Bendrovės (duomenys neskelbtini) negali būti ANK nustatyta tvarka kaltinama ir dėl ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino informacijai pateikti praleidimo. Vadovaujantis Bendrovės įstatų 15 punkto nuostatomis, Bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Pareiškėjos prašymas leisti susipažinti su dokumentais turėjo būti išsiųstas ir pateiktas registruotu laišku Bendrovei. Pareiškėjai yra žinomas Bendrovės veiklos adresas, kur yra įsikūręs Bendrovės biuras ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodytu adresu nesiuntė prašymo pateikti informaciją, todėl toks prašymas niekada nebuvo gautas Bendrovėje. Bendrovės (duomenys neskelbtini) el. paštu pateiktą Pareiškėjos atstovo prašymą dėl didelio el. laiškų srauto pastebėjo tik 2023 m. rugpjūčio 28 d. Susipažinusi su prašymu, O. E. nedelsdama ir nepraleidusi 7 dienų termino, pateikė atsisakymą pateikti informaciją Pareiškėjai. Įvertinus tai, kad Pareiškimas pateiktas tik kaip papildoma poveikio („spaudimo“) priemonė kitiems Bendrovės akcininkams, kurie yra susiję su Bendrovės (duomenys neskelbtini) artimais giminystės ir (duomenys neskelbtini) ryšiais Pareiškėjos ir kitų Bendrovės akcininkų ginče, bei tai, kad Pareiškime nurodyti tariami Pareiškėjos teisių pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio Pareiškėjos teisėms ir interesams, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 suformuoto precedento, nagrinėjamoje byloje yra būtina vadovautis teisingumo bei protingumo principais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną O. E. atžvilgiu ir Pareiškimą atmesti. Tačiau, jei teismas nustatytų, kad buvo padarytas formalus ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti realios nuobaudos, arba skirti švelnesnę, nei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą (b. l. 73–78).

9. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. 2023 m. spalio 11 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 169 straipsniu, 174 straipsnio 1 dalimi, nutarta panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą L. W. atžvilgiu. Veika, dėl kurios pradedamas ikiteisminis tyrimas, jos kvalifikacija: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis (b. l. 89–92).

10. Iš 2023 m. kovo 8 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad L. W., gimęs (duomenys neskelbtini), priimamas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 93–94).

11. Administracinėn atsakomybėn traukiama O. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinama ir kaltinimo nepripažįsta. V. L. H., L. W. ir ji pati, yra trys įmonės akcininkai ir nariai, kiekvienas gali teikti savo prašymus kada nori, daryti susitikimus, tačiau to niekada nebuvo norėta. V. L. H. yra jos (duomenys neskelbtini) ir valdybos narys bei jos (duomenys neskelbtini), jis gali pasirašyti dokumentus. Pavasarį buvo atskridęs L. W., jis dirbo ofise, matė, kaip sekėsi kompanijai, bet iniciatyvos niekada nebuvo. Jis buvo porą savaičių, po to pasiėmęs atostogų išvyko, po to po trijų mėnesių, pavasarį buvo nutraukta darbo sutartis. Minėtas asmuo yra didysis (duomenys neskelbtini) kompanijos akcininkas (80 proc.). Būtent jis valdo šią kompaniją, kuri yra popierinė įmonė, nevykdanti jokios veiklos. L. W. atėjo į kompaniją prisistatęs, kad jis turi fabriką, tačiau fabriko jis neturėjo. Ji pardavė jam akcijas, nes galvojo, kad tokiu būdu jie sustiprins verslą, kad turės partnerį ir plėsis per Europą. Ji šį pavasarį nuskrido į (duomenys neskelbtini), tačiau jokio fabriko nebuvo. Viskas yra pastatyta ant melo, dokumentai visi yra padirbti, todėl ji ir nesuteikė jam informacijos. Apie tai, kad minėtas asmuo norėjo informacijos, ji sužinojo tik rugsėjo mėnesį. Jie raštu atsakė, kad informacijos neteiks. Informacijos nusprendė neteikti, nes norėjo apsaugoti kompaniją, kadangi yra nutekinama, kokie yra pardavimai, klientai, ji nenorėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sugriautų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prasideda pardavinėjimas paraleliai, yra vagiama klientūra. Įmonėje yra nustatyta, kokia informacija patenka į konfidencialios informacijos apibrėžimą. Pareiškėjos prašoma informacija papuolė į konfidencialios informacijos sąrašą. Pareiškėja pagal įmonės vidaus tvarkas negali gauti tos informacijos, todėl buvo nuspręsta neteikti informacijos. Konfidencialios informacijos sąrašą papildė valdybos nariai – ji, V. L. H., o kita pusė L. W. – susilaikė. Konfidencialios informacijos sąrašas buvo patvirtintas rugsėjį, po Pareiškėjos kreipimosi dėl informacijos pateikimo. Ko gero, informacija nebuvo pripažinta konfidencialia iki kreipimosi. L. W. nebuvo pasiekiamas, tai dingsta, tai atsiranda. Informacija nebuvo priskirta, tai yra jos žioplumas, jie susigriebė per vėlai. Valdybos sprendimams priimti reikia dviejų balsų. Viskas buvo žodžiu, ji negali įrodyti, kad L. W. būtų pasirašęs sprendimą. Gali būti, kad tą savaitę ji sirgo, todėl pasirašė (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, visa prašoma pateikti informacija papuola į konfidencialios informacijos sąrašą. Informacija nebuvo teikiama, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra grėsmė. Informacijos neteikimas nebuvo susijęs su konkurencija. Administracinės baudos ji gauti nenorėtų. Darbą įmonėje, savo pačios manymu, ji vykdo gerai, visi darbuotojai yra patenkinti, laiku gauna algą, mokesčiai yra mokami ir jokių banko paskolų įmonė neturi, ji nori, kad įmonė funkcionuotų ir plėstųsi. Nori paminėti, kad, kai L. W. buvo atskridęs, jie turėjo kitą dieną pasišnekėti ir išspręsti visas problemas, išsiaiškinti, kodėl sertifikatų modeliai yra be sertifikatų, tačiau šis kitą dieną išskrido. Jis niekada nebuvo iniciatorius ir visą laiką bėgdavo nuo problemų, buvo labai daug meluota. Jie susidūrė su dideliu aferistu, tačiau jie nori toliau vykdyti veiklą. Todėl, mes, atsižvelgdami į viską, taip, kaip daromas verslas, nutarėme informacijos neduoti. Ne dėl to, kad prašoma informacija buvo konfidenciali, o tiesiog neduoti.

12. Administracinėn atsakomybėn traukiamos O. E. gynėjas advokatas Povilas Gruodis teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyksta akcininkų konfliktas, popierinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), slepianti (duomenys neskelbtini) pilietį, vykdo nesąžiningos konkurencijos veiklą. Minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis negali būti Europos Sąjungoje, negali net turėti banko sąskaitos, už advokato paslaugas jis sumokėjo grynaisiais pinigais ne per savo sąskaitą, o per (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų surinkimo sąskaitą. Šis asmuo negali legaliai veikti Europos Sąjungoje, jis yra politiškai suinteresuotas (duomenys neskelbtini) aukštas pareigūnas, kuris, pasiėmęs lietuviškos bendrovės klientus, pasisavinęs vardą, klaidina su tuo pačiu prekės ženklu, važinėja po Europą ir pardavinėja suklastotus sertifikatus turinčius (duomenys neskelbtini), visi kokybės sertifikatai yra suklastoti. Minėtas asmuo slepiasi už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungoje jų vardu pardavinėja prekes ir daro žalą. Visi reikalavimai eina į įmonę, kuri turi normalų ofisą. Jie tokiam asmeniui negali teikti informacijos apie įmonės klientus, pardavimus ir maržas, ypač įvertinant tai, kad minėtas asmuo vykdo konkurencinę veiklą. Jie tiesiai šviesiai pasakė, kad jokios informacijos neteiks, nes tai yra įmonės konfidenciali informacija ir nėra jokio skirtumo, ar ši informacija yra konfidencialios informacijos sąrašuose, ar jos nėra. Informacija yra laikoma konfidencialia ne dėl to, kad yra patvirtintas kažkoks sąrašas. Atsakymas, kad informacija nebus teikiama, Pareiškėjai buvo pateiktas raštu. (duomenys neskelbtini) pilietis pamiršo advokatą informuoti apie savo kontroliuojamos bendrovės ofiso adresą. Jis nurodė adresą, kuriuo korespondencija nėra gaunama. Jie pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio darbo sutartį, iš kurios aiškiai matoma, kur yra vykdomos funkcijos ir kur yra ofisas. Turėdamas Bendrovės (duomenys neskelbtini) el. pašto adresą, kuriuo reaguojama iš karto, šis išsiuntė el. laišką per atstovą, kurio niekas nežino, į bendrąjį el. paštą, kuriuo gaunama reklama. El. laiškas buvo atrastas ir pateiktas (duomenys neskelbtini) pačiomis paskutinėmis rugpjūčio dienomis, 28 dieną. Gavus el. laišką rugpjūčio 28 d., buvo sureaguota, atsakymas buvo paruoštas ir rugsėjo 4 d. pateiktas raštu. Taigi asmuo, žinodamas telefoną, el. pašto adresą, prašymą dėl informacijos pateikimo išsiuntė į nesąmoningus paštus. Dėl rugpjūčio 25 d. skolos rašto atsakyti negali, nes nežino, kas buvo siųsta ir kada. Ten yra parašyta, kad raštas yra datuotas rugpjūčio 21 d., o ne gautas. Pareiškimas galbūt yra surašytas nekompetentingai. Valdybos ir (duomenys neskelbtini) kompetencijos šiek tiek skiriasi. Pareigos yra valdybai, o ne (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ataskaitas parengė, tačiau valdyba neatliko teikimo ataskaitų akcininkams tvirtinti. Valdybos nariai yra trys, tačiau nei vienas iš valdybos narių neiniciavo susirinkimo. Tiesa yra ta, kad vyksta akcininkų konfliktas, kuris vyksta anksčiau, ne nuo pareiškimo ar prašymo pateikti informaciją dienos. (duomenys neskelbtini) pilietis niekada nesikreipė dėl susirinkimo iniciavimo. Šiuo atveju matyti, kad yra už kažką keršijama. Bandoma spausti žmogų, kuris tikrai nėra atsakingas už nei vieną iš tų veiksmų, kuriais jis yra kaltinamas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai yra formalaus pažeidimo tyrimo atvejis ir realybėje jis nėra niekaip susijęs su realiu akcininko teisių gynimu ar pažeidimu. Akcininkų ginčo esmė yra visiškai nesusijusi nei su akcininkų susirinkimo sušaukimu, nei su informacijos teikimu, nes visa informacija, kuri yra vieša, yra vieša ir prieinama Pareiškėjai. Informacija, kuri nėra prieinama, Pareiškėjai nėra prieinama, nes Pareiškėja vykdo konkuruojančią veiklą su atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama Bendrove, o minėtos informacijos pateikimas pakenks įmonės būklei, verslui. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad įmonėje yra ir faktinis (duomenys neskelbtini), kuris priima realius sprendimus dėl įmonės valdymo ir sprendžia, kada teikti informaciją, kada ne. Pažymima, kad tiek Pareiškėjos galutinis naudos gavėjas, akcininkas ir (duomenys neskelbtini) būdamas valdybos nariu, tiek pati Pareiškėja, lygiai taip pat turėjo teisę inicijuoti akcininkų susirinkimą, todėl tai nėra (duomenys neskelbtini) kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikia atsižvelgti, kokią realią įtaką turėjo tariamai kito akcininko pažeistoms teisėms. Atitinkamai reikėtų ir vertinti atsakomybės klausimą ir žalą. Teismas neturėtų būti ta vieta, per kurią yra įgyvendinamas kerštas. Įmonės (duomenys neskelbtini) yra traukiama atsakomybėn tik dėl to, kad yra artimas asmuo kitam akcininkui, nepaisant to, kad pati įmonės (duomenys neskelbtini) buvo paskirta Pareiškėjos, galutinio naudos gavėjo ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) poziciją. Šios aplinkybės yra svarbios, jas reikėtų vertinti sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti atsakomybę ir nustatant nuobaudos dydį.

13. Pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Marius Tamošiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jos atstovas labai daug kalbėjo apie tai, kas niekaip nesusiję su byla ir akivaizdžiai neteisinga. Yra susiklostęs akcininkų ginčas. Jis atstovauja juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuri yra viena iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės bendrovių. Pagrindinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veikia (duomenys neskelbtini). Tai yra pakankamai didelė bendrovė su dešimtimis milijonų apyvartos JAV dolerių visame pasaulyje, turinti panašias bendroves tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitose valstybėse, kuri verčiasi (duomenys neskelbtini). Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra informacija apie įmonių grupę, apie šį „baisų“ (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris turi nuo visų slėptis. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo inicijavimas nieko nereiškia, kadangi matyti, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenų apie tariamas nusikalstamas veikas akivaizdžiai trūko. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo gynėjas, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra popierinė bendrovė, nes ji pati neturi fabriko, išrašo sąskaitas ir paima pinigus. Jo nuomone, tai yra lygiai tas pats, ką veikia ir ponios O. bendrovė. Apie 95 proc. viso pasaulio verslo sudaro perpardavimo veikla. Jo klientas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per savo (duomenys neskelbtini) įmonę yra patiekęs prekių už 4 mln. Eur. Prekės buvo pradėtos tiekti pernai, po to, kai O. (duomenys neskelbtini) V. L. H., (duomenys neskelbtini) pilietis, susitarė su L. W. vykdyti bendrą verslą. Susitarimas buvo toks, kad L. W. per savo įmonę tiekia prekes už lengvatinę kainą, naudingomis sąlygomis, neprašydamas išankstinio atsiskaitymo, o O. (duomenys neskelbtini) bendrovė prekiauja tomis prekėmis Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) šalyse. Iš pradžių viskas sekėsi gerai, prekės gautos, jas pelningai perdavė. Tačiau iškilo problema, kad 2022 m. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo neatsiskaitinėti už prekes. Šiuo metu skola sudaro virš 600 000 Eur ir nuo 2022 m. pabaigos yra ieškoma įvairiausių pretekstų, kad neatsiskaityti už prekes. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pusės buvo siūloma praktiškai už dyką atiduoti savo akcijas kaip atsiskaitymo už prekes sąlygą. Girdimos įvairios mistinės istorijos dėl nekokybiškų prekių, nors iki šios dienos nei vienos pretenzijos jie nėra gavę. O. nurodė, kad ketina grąžinti, būtent tą jie ir pasiūlė padaryti. Nes jeigu „(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų dėl kokybės, tai gali tiesiog gražinti prekes, tačiau nieko panašaus padaryta nebuvo, raštai buvo ignoruojami. Siūlymai tartis buvo ignoruojami, lygiai taip pat, kaip ir buvo ignoruotas raštas dėl informacijos pateikimo. Klientas, norėdamas atgauti savo skolą, kreipėsi į advkatą, buvo pateikta pretenzija „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu, kadangi jiems priklauso pusė šito verslo, paprašė pateikti informaciją apie Bendrovę. Prašymas pateikti informaciją buvo išsiųstas tiek registruotu paštu buveinės adresu, tiek O. jos namų adresu, papildomai išsiuntė ir el. paštu, kad prašymą gautų įmonės (duomenys neskelbtini). Jiems yra pasakojama, kad minėtą raštą gavo rugpjūčio 28 d. Kaip ir minėjo, jis rugpjūčio 21 d. išsiuntė du raštus – pretenziją dėl skolos ir tą patį raštą dėl informacijos pateikimo. Į vieną iš tų raštų dėl skolos gavo atsakymą rugpjūčio 25 d., o kitas raštas buvo visiškai ignoruojamas. Nenorėdamas tikėti, kad laiškas yra ignoruojamas, jis parašė dar vieną laišką, kuriame nurodė: „kolegos, ar jūs tikrai neketinate atsakinėti į šį raštą ir ketinate jį ignoruoti“. Atsakymas iš kolegų buvo gautas rugsėjo 7 d. (atsakymas datuotas rugsėjo 4 d.), jame parašyta, kad „mes atsisakome tenkinti šį prašymą“. Kadangi jokios informacijos jie negavo, net tos, kuri besąlygiškai teikiama akcininkams, jis bandė gauti duomenis iš Registrų centro. Paaiškėjo, kad, nepaisant to, jog jokių susirikimų nevyko, tai pripažįsta ir O. šiandien, Juridinių asmenų registrui vis tiek yra pateiktas Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, kurį turi tvirtinti vienas įstatyme numatytas organas, t. y. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Negana to, tą dokumentą pasirašė O. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašė kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), ne kaip valdybos pirmininkas, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) jis nėra nuo (duomenys neskelbtini). Kolegos rašytiniuose paaiškinimuose matomas argumentas, kad neva to akcininkų susirinkimo nebuvo įmanoma sušaukti dėl to, kad finansinės atskaitomybės dokumentus privalėjo parengti Bendrovės valdyba. Atsakant į šį argumentą, nori atkreipti dėmesį į tai, kad akivaizdu, jog finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti. Niekas netrukdė pateikti šiuos dokumentus visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti, jeigu tik būtų noras, tačiau buvo nuspręsta ignoruoti įstatymų reikalavimą. Kolega cituoja ABĮ 34 straipsnio 9 dalį, pagal kurį neva valdyba privalo parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau pažymėtina, kad ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte yra aiškiai nurodyta, kad už finansinių ataskaitų rinkinio parengimo bendrovėje yra atsakingas direktorius. Už apskaitos vedimą ir organizavimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini). Valdyba nėra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą. (duomenys neskelbtini) lygiai taip pat atsakinga už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir užtikrinimą, kad jis įvyktų. Jeigu O. būtų norėjusi sušaukti susirinkimą, tą padaryti nebūtų sudėtinga. Šiuo atveju buvo norima atriboti akcininką nuo informacijos apie Bendrovę ir tokiu būdu spręsti akcininkų ginčą. Rugsėjo 7 d. rašte, faktiškai datuotame rugsėjo 4 d., „(duomenys neskelbtini)“ advokatai labai aiškiai parašo priežastį „2023-08-21 jūs pateikėte prašymą dėl informacijos gavimo“. Terminas atsakyti į šį raštą suėjo rugpjūčio 28 d., todėl šią dieną jau galima konstatuoti pakankamą akcininkų teisės pažeidimą. Kai tik jie pateikė pretenzijas dėl skolos ir dėl informacijos pateikimo, O. iš karto bėgo pas advokatus ir nedelsiant buvo imtasi organizuoti valdybos posėdį, kuriame pateiktas O. ir jos (duomenys neskelbtini) siūlymas patvirtini konfidencialios informacijos sąrašą. Terminas jau buvo suėjęs tiek prašymo pateikimo, tiek jo atsakymo, o konfidencialios informacijos sąrašas patvirtintas tik po to. Prašyme buvo nurodyta, kad informaciją įsipareigoja saugoti ir, esant poreikiui, įsipareigoja pasirašyti. Jokių kalbų apie konfidencialumą negali būti, nes informacija pagal esmę yra vieša ir jos negalima slėpti, nes akcininko galimybė disponuoti savo akcijomis taptų visiškai neįmanoma. Pareiškėjos atstovas paaiškina, kad jos atstovaujamas klientas yra teisėtai registruotas Bendrovėje, tai patvirtina ir Juridinių asmenų išrašas iš (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra normali (duomenys neskelbtini) bendrovė, kuri turi teisę veikti ką nori, turi teisę turėti ar neturėti darbuotojų, turi teisę turėti fabrikus ar tiesiog perpardavinėti prekes. Šis juridinis asmuo yra Lietuvos registre. Anksčiau minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad kolega pripažįsta, kad nežymiai praleido terminą, nors šiandien pasakoja kitaip. Nors L. W. yra valdyboje, jis įtakos neturi, nes valdyboje yra 3 nariai ir 2 iš jų gali priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja, neturėdama informacijos, niekaip negali dalyvauti bendrovėje, to ir siekia O. Pažeidimas yra akivaizdžiai tyčinis ir padarytas ne dėl nežinojimo. Tai yra tikslinga teisinė strategija, suprantant įstatyme numatytas pasekmes, buvo priimtas sprendimas neteikti informacijos. Atsižvelgiant į valinį sprendimą neteikti informacijos, turi būti taikomos atitinkamos pasekmės. Todėl prašoma paskirti 2 000 Eur nuobaudą, ši nuobauda būtų pakankamai efektyvi, taip pat prašoma jo klientui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė nagrinėjamoje byloje. Jis nežino, kodėl O. (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo kaip įmonės (duomenys neskelbtini) nebūdamas įmonės (duomenys neskelbtini). Faktinio (duomenys neskelbtini) negalima patraukti atsakomybėn, visada atsako tas (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas registre. Visuotinio susirinkimo iniciatyva sušaukti susirinkimą ir jo sušaukimas yra skirtingi dalykai. Pagal ABĮ sušaukti susirinkimą gali valdyba ir (duomenys neskelbtini). Sušaukti susirinkimą jos klientas, juridinis asmuo, akcininkas neturi galimybės, nes tik akcininkas, turintis daugiau negu 50 proc. akcijų, galėtų sušaukti susirinkimą, lygiai 50 proc. nepakanka. Šiuo atveju sušaukti privalėjo valdyba. O. su savo (duomenys neskelbtini) galėjo sušaukti susirinkimą. Problema yra ta, kad jo klientui niekada nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl jis niekaip negalėjo žinoti, kad yra pagrindas inicijuoti finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimą. Klientas gal ir būtų inicijavęs susirinkimą, bet, jam pradėjus aiškintis situaciją, Judrinių asmenų registre finansinė atskaitomybė jau buvo pateikta ir pasirašyta. O. nurodė, kad „mes, atsižvelgdami į viską, taip, kaip daromas verslas, nutarėme informacijos neduoti“. Tai aiškiai parodo, kad buvo priimtas valinis verslo sprendimas, siekiant pakenkti savo akcininkui, kuris yra konkurentas. To sprendimo motyvai neturi nieko bendro su teise. Akivaizdu, kad tie duomenys nieko neturi bendro su konfidencialia informacija. Šita informacija yra šventa akcininkui gauti, jos negalima atsisakyti teikti ir jokiu būdu prašoma informacija negali būti traktuojama konfidencialia. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo vykti. Jeigu nevyko, iki kada turėjo vykti, tai yra pagrindas taikyti atsakomybę pagal ANK 119 straipsnį. Valdyboje yra pati O. su savo (duomenys neskelbtini) ir jie turėjo visas galimybes tą susirinkimą inicijuoti ir sušaukti.

14. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai pagal akcininko pareiškimą, šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

15. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

16. Pareiškime nurodoma, kad O. E. ABĮ nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir šiurkščiai pažeidė Pareiškėjos teisę gauti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administracinėn atsakomybėn traukiamos O. E. gynėjas advokatas P. Gruodis byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už akcininkų susirinkimo organizavimą tais atvejais, kai bendrovėje yra suformuota veikianti valdyba. Bendrovės (duomenys neskelbtini), jo teigimu, taip pat nėra įgaliota spręsti dėl informacijos apie Bendrovės veiklą akcininkui pateikimo, kadangi šiuos sprendimus priima Bendrovės valdyba. Administracinėn atsakomybėn traukiamos O. E. gynėjas advokatas be kita ko nurodė, kad, vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 13 dalies nuostatomis, būtent bendrovės valdyba yra atsakinga už susirinkimų sušaukimą. Tačiau teismas nesutinka su tokia O. E. gynėjo advokato pozicija. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus. ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi, ABĮ yra aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinta, kad be kitų ABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų atvejų, bendrovės valdybai nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, pareiga sušaukti minėtą susirinkimą tenka būtent bendrovės (duomenys neskelbtini).