Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., T. V. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo

- A. M. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta A. M. galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d.

- T. V. nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d.

- A. B. nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta A. B. galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. liepos 12 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio apeliacinius skundus pateikė nuteistieji A. M., T. V. ir A. B..

3.1. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašė sumažinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jo vertinimu, A. M. teismo nuteistas per griežta laisvės atėmimo bausme. Nusikaltimo (vagystės iš automobilio Audi 80) padaryme apelianto vaidmuo buvo antraplanis, T. V. buvo organizatorius. Tvirtino, kad jis norėjo užkirsti kelią šio nusikaltimo padarymui, tačiau jo niekas neklausė. Prašo į šias aplinkybes atsižvelgti ir paskirtą bausmę sumažinti arba jį išteisinti, nes padėjo ištirti nusikaltimą. Taip pat skunde kėlė klausimą kodėl teismas neįskaičiavo į bausmės laiką jo suėmime išbūtą laiką.

3.2. Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, blogai dėl to jaučiasi, yra tvirtai pasiryžęs pasikeisti, pasitaisyti, pradėti naują dorą gyvenimą ir ateityje nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

9. Įvertinus baudžiamojoje byloje duomenis ir aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimo procesui individualizuojant bausmę nuteistųjų atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja pateiktų apeliacinių skundų nepagrįstumą ir neabejoja priimto ir ginčijamo nuosprendžio teisėtumu.

Dėl A. M. apeliacinio skundo.

10. Apeliantas A. M. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų ir tinkamai įvertintų objektyvių įrodymų visuma, kuria teisėjų kolegija neabejoja, dėl išteisinimo detalių argumentų nenurodė ir pats apeliantas, tik užsimindamas, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pirminis, jis galimai siekė nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau tokia jo pozicija neatitinka byloje faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti padarytus procesinius pažeidimus vertinant šios bylos įrodymus nuteistojo kaltės aspektu. Nusikaltimai įrodyti byloje objektyviais ir patikimais įrodymais už ką jis ir nubaustas.

11.1. Apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas dėl bausmės rūšies, akcentuojant tik jos sumažinimą, bausmės griežtumą. Pirmosios instancijos teismas A. M. už BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors įstatyme numatyta bausmė iki 6 metų, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytas nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimo procesui ir sutinkamai su prokuroro išvada, A. M. paskirta visiškai ne per griežta, o daug mažesnė nei šio nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuomet tikėtina, nesant ankstesnių teigiamų išvadų dėl asmens neteisėto elgesio, pasižymėjusio teistumu, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, tačiau teismas apeliantui skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokia teismo išvada yra teisinga ir abejoti šio sprendimo teisingumu apeliacinės instancijos teismui nėra jokių pagrindų, paskirtos bausmės ir jų dydžiai yra motyvuoti nepažeidžiant BK 61 straipsnio 2 dalies.

11.2. Atsižvelgiant į skundo reikalavimo esmę – paskirtos bausmės švelninimo prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju šių normų taikymui nėra jokių pagrindų.

13. Skunde nuteistasis tvirtino, kad jo suėmime išbūtas laikas pirmosios instancijos teismo nebuvo įskaičiuotas į bausmę. Posėdžio metu advokatė nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. M. buvo sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime, šias aplinkybes patikrinusi teisėjų kolegija nustatė šių advokatės teiginių tikrumą, kadangi A. M. nebuvo sulaikytas šioje byloje, todėl jo suėmimo laikas pagrįstai neįskaičiuotas skiriant šiuo nuosprendžiu jam bausmę.

Dėl T. V. apeliacinio skundo.

14. Nuteistasis T. V. nekvestionuoja inkriminuotų jam veikų kvalifikavimo aspektų, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą prašant paskirtą pirmosios instancijos teismo bausmę pašvelninti nurodant, kad jis gailisi dėl savo veiksmų, pasiryžęs pasikeisti, pradėti dorą gyvenimą, ateityje nenusikalsti.

14.1. Apylinkės teismas T. V. nuteisė už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 187 straipsnio 1 dalyje paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 180 straipsnio 2 dalyje paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinta pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant T. V. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas skiriat bausmes pagrįstai atsižvelgė į T. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkino trys tokio pobūdžio aplinkybės, t. y. veikimas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų darymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Analizuojant reikšmingus duomenis bausmės skyrimo procese apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino ir T. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie įvertinti neigiamai, kaip jau minėta, padarytos trys nusikalstamos veikos, kurių viena priskirta prie sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis), kita apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) bei nesunkių (BK 187 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijų. Be šių aplinkybių nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, darbiniais santykiais nesaistomas, motyvacijos dirbti nėra, neregistruotas darbo biržoje, jam nustatytas ribotas darbingumas (45 proc.). Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad jis lankėsi pas psichiatrą ir jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas. Apibendrinus visa kas nustatyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės visiškai pagrįstai pagrindžia teismo sprendimą parinkti realią laisvės atėmimo bausmę, jog būtų pasiekti bausmės tikslai. Analizuojant baudžiamosios bylos aplinkybes ir vertinant bausmės skyrimo procesui būdingus aspektus pažeidimų nenustatyta, teismas tinkamai laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų ir jas pilnai išpildęs priėmė teisingą sprendimą T. V. atžvilgiu, parinkdamas teisingą ir adekvačią bausmę nuteistajam. Nagrinėjamu atveju aktuli bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje ir teisingas sprendimas dėl kaltojo asmens baustumo, t. y. teisingumo principo užtikrinimo. Šiuo atveju šios normos (BK 54 straipsnis) ir teisingumo principas pilnai įgyvendintas, teismo tikimybė, kad tik laisvės atėmimo bausmė bus tinkama ir teisinga, jog asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų yra pagrįsta teismo nurodytais motyvais, jie įtikinami ir pateikto apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Skunde apeliantas nurodęs siekius, jog daugiau nusikalstamai nesielgs, tačiau kilus asmens ir valstybės konfliktui, kaltininkas turi prisiimti kilusias pasekmes ir patirti atitinkamus suvaržymus, kurie labiau švelnintini be pagrindo negali būti. Nei bylos duomenys, nei pats nuteistasis pagrindų dėl bausmės švelninimo nenurodė, iš paskirtų bausmių dydžių matyti, kad ir teismas paskyrė pakankamai švelnesnes bausmes savo dydžiu, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų.

15. Apeliantas A. B. ginčija jam inkriminuotą smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kritikuodamas įrodymų pakankamumą ir jo kaltės įrodytinumą.

15.1. Pirmosios instancijos teismas nuteisė apeliantą už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 8 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto tarpduryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai R. K. į dešinį petį, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą. Tiriant šį nusikaltimą teismas vertino ir gretino su kitais įrodymais paties nuteistojo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, darydamas išvadą, kad nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs aiškinant įvykio aplinkybes, tyrė ir vertino pačios nukentėjusiosios R. K. parodymus, liudytojos R. M. parodymus, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų duomenis, atliko bylos įrodymų analizę ir visa tai įvertinus teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti padarytų apelianto neteisėtų smurtinių veiksmų atitiktį BK specialiosios dalies normai (BK 140 straipsnio 1 daliai).

15.2. Tikrinant šio nuosprendžio dalį pagal pateiktą apeliacinį skundą ir analizuojant teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą smurtinio nusikaltimo padarymo aspektu, teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusioji R. K. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl atliktų neteisėtų A. B. veiksmų, įvykis buvo tiriamas ir surinkti įrodymai: apklausta nukentėjusioji, apklausta liudytoja R. M., patvirtinusi faktą dėl suduoto smūgio nukentėjusiajai apie kurį jai pasisakė pati R. K.. Nusikalstamus veiksmus atlikusį asmenį matė įvykio dieną, jį atpažino iš nuotraukos tiek R. K., tiek ir R. M., kaip asmenį sparčiu žingsniu atsitraukinėjantį nuo nukentėjusiosios buto durų, minėta liudytoja tvirtino, kad girdėjo triukšmą, todėl ėjo pasižiūrėti kas vyksta. Nuteistasis skunde tvirtino, kad nukentėjusioji dėl panaudoto smurto nesikreipė į medikus, sumušimas neužfiksuotas, o liudytoja R. M. nėra objektyvi, tačiau šie argumentai neeliminuoja nuteistojo baudžiamosios atsakomybės kilimo, kadangi nukentėjusiosios nurodyti paaiškinimai dėl atlikto smurtinio veiksmo jos atžvilgiu pagrįsti bylos rašytine medžiaga, jos pareiškimu, liudytojos parodymais, jie nuoseklūs, o paties nuteistojo pozicija kito ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo, teismas nustatė jo duotų paaiškinimų nenuoseklumą, kas teismui pagrįstai sukėlė abejonių dėl jo nekaltumo. Smurto apraiškos (sumušimo žymė) patvirtintos liudytojos parodymais, kuri matė ją paraudus iš karto po įvykio, dėl to buvo pasikreipta į policiją, kas patvirtina, kad toks įvykis įvyko ir jis įrodytas visumoje. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios ir liudytojos R. M. neobjektyvumo bei siekio apkalbėti nuteistąjį nenustatė, paties apelianto subjektyvus manymas, kuris nepagrįstas objektyviais įrodymais yra tik bandymas išvengti jam kilusios atsakomybės pasekmių.

15.3. Visa tai išanalizavus ir įvertinus darytina išvada, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog prokuroro pateiktas kaltinimas A. B. dėl BK 140 straipsnio 1 dalies pasitvirtino ir įrodytas byloje esančių įrodymų visuma, kurie betarpiškai ištirti teisme, todėl A. B. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

16.1. Aukščiau jau buvo kolegijos paminėta, kad skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Įvertinus apylinkės teismo motyvus dėl bausmės skyrimo teisėjų kolegija konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės rūšies skyrimas yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus. Tokia išvada seka atidžiai įvertinus byloje esančius duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų.

16.2. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis, vertinant padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo darbinės veiklos nebuvimą ir pragyvenimo šaltinio teisėtumą, nustatyta, jog nuteistasis nedirbantis, kas pagrįstai pagrindžia, kad būtent iš atliekamų neteisėtų veiklų ir gaunamos pajamos pragyvenimui. Nepaisant to, apeliantas veikė tyčiniais veiksmais ir tai jau ne pirmasis jo susidūrimas su teisėsaugos institucijomis, jis turi teistumą. Pagrįsta teigti, kad šis nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Anksčiau apeliantas teistas net 8 kartus kas suponuoja išvadą, jog vis tik jis visiškai savo elgesio nevertina kritiškai ir iš atsiradusių pasekmių, jo teisių suvaržymo bei apribojimų, nedaro jokių teigiamų išvadų, stengiantis stoti į dorą gyvenimo kelią. Laikytina, kad nuteistasis savo asmeninius interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Ankstesniais nuosprendžiais teismas skyrė švelnesnes bausmes, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo A. B. nepateisino, vėl nusikalto. Visa tai patvirtina, kad būtent tik griežtoji bausmės rūšis bus tinkama bausmės paskirties įgyvendinimo efektyvumui ir tuo pačiu tikimybe dėl asmens prevenciškumo. Analizuojamas nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą, apylinkės teismui pagrįstai nurodžius, jog apeliantas recidyvistas, kas jo teisinę padėtį sunkino (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, visiškai pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė ir dydis artimas jos vidurkiui gali atimti ar apriboti galimybę apeliantui daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu užtikrinant bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybė, jog nuteistasis turi mažametį vaiką, nesudaro absoliutaus pagrindo keisti skundžiamą sprendimą jo atžvilgiu, kadangi ir darant nusikaltimus, jo padėtis nebuvo kitokia, jis ir tada turėjo atsakomybę prieš vaiką, tačiau ją sumenkino paties savo neteisėtais veiksmais, juolab atlikdamas juos ir prieš savo dukros motiną.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad jis apgalvojo savo veiksmus ir pripažįsta juos bei prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tokios argumentacijos vertinimu teisėjų kolegija mano, jog nuteistasis, siekdamas lengvinančios aplinkybės pripažinimo, sieks ir bausmės sušvelninimo BK 64¹ straipsnio nuostatų pagalba.

17.1. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Apeliacinio skundo pateikimo momentu pripažinus A. B. savo kaltę teisėjų kolegijai nėra pagrindas šią aplinkybę pripažinti lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ji išlieka daline. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Esant tokiai praktikai nesant pilno kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl savo neteisėtų veiksmų teismams nekyla įstatyminė pareiga kaltininko teisinę padėtį švelninti.

17.2. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas visiškai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje savo kaltę pripažino tik iš dalies, o ne visiškai, apeliacinio skundo argumentai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis savo veiksmus apgalvojęs kaltę jau pripažįsta, nelaikytini pagrindu ne tik teismui pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų taisyklę dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu šiuo atveju.

18. Apibendrinus visa kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė A. B. nėra per griežta, ji nustatyta įvertinus visas būtinas bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti paskirtą bausmę, nepripažinus lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų A. M., T. V. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.