Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1201-653/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
e2A-1201-653/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18862-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina (pirm.), Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
O. T., D. T., V. T.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1201-653/2017Proceso Nr. 2-68-3-18862-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.3.1.2.4; 2.6.16.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. T., D. T. ir V. T. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti 2009-10-09 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0990; 2) iškeldinti atsakovę kartu su jos nepilnamečiais vaikais su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės O. T. 1 203,11 Eur skolos už buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės O. T. 724,25 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės O. T. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 šios patalpos buvo perduotos ieškovui patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis 2009-10-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1750, su atsakove O. T. 2009-10-09 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0990 (toliau - sutartis), kuria nuomotojas įsipareigojo išnuomoti atsakovei gyvenamąsias patalpas – butą, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Pagal sutarties 29 ir 31 p., atsakovė įsipareigojo mokėti už butą nuomos mokestį kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos. Bute gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė ir du jos nepilnamečiai vaikai – D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. T., gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. nemoka nuomos mokesčio. Įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31 sudaro 1 130,40 Eur, delspinigiai už 6 mėnesius – 72,71 Eur. Atsakovė buvo įspėta apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolų nepadengė. Atsakovė taip pat nevykdo savo sutartinės pareigos mokėti už butui tiekiamą šilumos energiją. Atsakovės įsiskolinimas už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31 sudaro 724,25 Eur. Atsakovės ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovas į teismą dėl skolų už nuomą priteisimo kreipėsi jau 5 kartus – viso ieškovo naudai iš atsakovės priteista 3 340,32 Eur. Dėl skolų už šildymą priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą 4 kartus – iš atsakovės jo naudai priteista viso 4 118,36 Eur. Priteistų sumų išieškojimo vykdymas yra perduotas antstolių kontorai, tačiau išieškota 0 Eur. Paskutinis atsakovės mokėjimas už buto nuomą atliktas 2013-07-30, už šildymą nemokama iš viso. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovė šiurkščiai pažeidžia nuomos sutartį. Atsakovė skolos faktą pripažino, bet paaiškino, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ji nedirba, registruota darbo biržoje, jai teikiama parama iš maisto banko, mokykloje vaikams skirtas nemokamas maitinimas. Sūnus D. lanko sportinę gimnastiką, už kurią per mėnesį reikia mokėti po 15 Eur. vaikai yra pradinukai – 2 ir 3 klasės mokiniai. Skolą moka pagal išgales. Šiuo metu prižiūri senolę, už kurios priežiūrą per mėnesį gauna apie 250 Eur. Iškeldinimo atveju neturi kur gyventi. Vaikų tėvas šeimą paliko, kai ji laukėsi antrojo vaikelio, praėjus 6 mėnesiams po sūnaus gimimo. Išlaikymo pats neteikia, už jį mokėjo jo tėvai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės O. T. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 1 130,40 Eur skolos už buto nuomą, 72,71 Eur delspinigių ir 724,25 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e/b.l. 5-6). Vilniaus miesto savivaldybės turtą administruoja ir prižiūri ieškovas. Nurodytas butas 2009-10-09 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3.39-N09/0990 buvo išnuomotas atsakovei neterminuotam naudojimui (sutarties 38 p.). 2009-10-27 buvo sudarytas ginčo buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-0990 (e/b.l. 13). Į bylą pateiktas atsakovei siųstas pranešimas dėl iki 2015-08-18 susidariusio įsiskolinimo – 2015-08-25 išsiųstas pranešimas dėl 177,98 Eur skolos už nuomą ir 118,11 Eur skolos už šilumos energiją, 2015-12-17 – dėl (e/b.l. 16). 2015-12-17 pranešime nurodyta, kad atsakovės bendra skola 2015-12-15 dienai už patalpų nuomą yra 3 950,78 Eur, o už šilumos energiją – 4 386,59 Eur (e/b../l. 17). Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs atsakovės paaiškinimų teisme, įvertinęs Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą (LR CPK 252 str.), kurioje nurodyta, kad vaikais rūpinamasi tinkamai, butas tvarkingas, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, buitinė technika, yra pakankamai vaikams žaidimų, atitinkančių vaikų amžių, vaikai lanko papildomus užklasinius būrelius, sūnus – sportinę gimnastiką, už kurią mokama po 15 Eur per mėnesį, įvertinęs sunkią atsakovės turtinę padėtį bei aplinkybę, kad atsakovei visą nuomos laikotarpį, t.y. nuo 2009 iki dabar buvo skiriamos socialinės pašalpos, nusprendė, jog visapusiškas rūpinimasis nepilnamečiais vaikais sudarant kuo palankesnes sąlygas jiems augti ir vystytis yra svarbesnė vertybė nei įsipareigojimų pagal socialinio būsto nuomą vykdymas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo butas yra socialinis būstas, išnuomotas socialiai remtinam asmeniui – atsakovei, ieškovo pareiga yra organizuoti socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimą, įgyvendinti socialinio būsto plėtros programos nuostatas, kontroliuoti būsto naudojimą, tačiau ieškovas, fiksuodamas augančias atsakovės skolas, neturėdamas duomenų apie kitokius ginčo būsto nuomos sutarties pažeidimus (būsto naudojimas ne pagal paskirtį, gadinimas, triukšmas ir pan.), taip pat nerodė iniciatyvos suteikti socialinę pagalbą, pasiūlyti kreiptis į socialinius darbuotojus tikslu suteikti pagalbą atsakovei tvarkant savo šeimos finansus, juos paskirstant taip, kad nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčiai būtų mokami bent iš dalies. Ieškovas nepaneigė atsakovės teisės į socialinį būstą, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, taip pat nepilnamečių vaikų interesų viršenybės principu, teismas padarė išvadą, kad nuomos sutarties nutraukimas esamoje situacijoje neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui priemonė. Be to, tokia priemonė iš esmės pažeistų atsakovės nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti 2009-10-09 su atsakove O. T. sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus O. T., D. T. ir V. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagrindas nutraukti ginčo būsto nuomos sutartį yra nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai – ieškovas net penkis kartus kreipėsi į teismą dėl skolų už buto nuomą ir šilumos energiją priteisimo iš atsakovės, o įsiskolinimas už teikiamas paslaugas yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Palikus galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, būtų formuojama tokia teismų praktika, jog asmenys, turintys teisę nuomotis savivaldybei priklausantį būstą, yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės perkeliamos būsto savininkui. Neiškeldinus atsakovės, kuri pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, neužtikrinami asmenų, laukiančių eilėje būstui išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai, be to, atsakovė, naudodamasi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir nemokėdama nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidžia savininko teises. Teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai.Esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie pažeidžia įstatymų nuostatas, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog tenkinus ieškinį ir vaikų apgyvendinimo klausimu užsiėmus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, toks vaikų teisių į būstą klausimo išsprendimas reikštų vaikų atskirimą nuo motinos, vaikams sukeltų didelį stresą. Atsakovė O. T. gerai rūpinasi savo vaikais ir savo gaunamas menkas pajamas paskirsto taip, kad galėtu išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir mokėti už suteiktas paslaugas. Jokių žalingų įpročių atsakovė neturi, kaip įmanydama stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. neįvertino, jog pagrindas nutraukti ginčo būsto nuomos sutartį yra nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai – ieškovas net penkis kartus kreipėsi į teismą dėl skolų už buto nuomą ir šilumos energiją priteisimo iš atsakovės. Pagal CK 6.611 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą teisinėje praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant dėl taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar asmenys tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31 buvo susidaręs 1 854,65 Eur dydžio bendras įsiskolinimas už nesumokėtą nuomą ir komunalinius mokesčius bei 72,71 Eur delspinigių, kas yra konstatuota ir neskundžiamoje teismo sprendimo dalyje, priteisinat nurodytą skolos sumą ieškovui. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuolatinių atsakovės nuomos sutarties pažeidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Kaip minėta, pagal CK 6.611 straipsnį faktinė aplinkybė dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo (mokesčių nemokėjimo) yra viena iš sąlygų, kuriai esant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir joje gyvenantys asmenys iškeldinti, o tokių teisinių padarinių taikymas yra teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl atsakovei taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių ir jų proporcingumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės socialinę padėtį, turtinę būklę ir galimybę ją gerinti, elgesį, kitų asmenų išlaikymą, skolos susidarymo aplinkybes bei atsakovės pastangas ir galimybes grąžinti skolas.Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. <...> siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovės šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiajai specialistei apsilankius pas atsakovę nustatyta, kad ginčo bute atsakovė gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais - D. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. T., gimusia (duomenys neskelbtini). Namuose erdvu, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vienvietė lova – sofa, dvi komodos, rašomasis stalas, daug žaislų, žaidimų, atitinkančių vaikų amžių. D. miega šiame kambaryje, o V. – kartu su mama, kitame kambaryje. Mažamečiams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. D. mokosi Vilniaus Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, baigė antrą klasę, papildomai lanko gimnastikos užsiėmimus. V. mokosi toje pačioje mokykloje, baigė pirmą klasę, papildomai lanko šokių ir dainavimo būrelius. Vaikai sakė, kad visą laiką gyveno šiuose namuose, kieme turi daug draugų, netoli yra mokykla, būreliai. O. T. nedirba, registruota darbo biržoje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nuomos sutarties sąlygos buvo pažeistos ir atsirado formalusis pagrindas nutraukti nuomos sutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar teisinga ir tikslinga sutartį nutraukti ir nuomininkę iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, kas reikštų griežčiausią galimą sankciją už sutarties nevykdymą ir nuomininkės bei jos mažamečių vaikų vienintelio būsto netekimą, teisingai taikė proporcingumo principą, atsižvelgė į tai, kad sutarties pažeidimas padarytas dėl nuomininkės sunkios materialinės padėties, dėl kurios ji neišsigali susimokėti įsiskolinimo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir, įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, ieškovas nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovei, jei atsakovė toliau pažeidinės nuomos sutarties sąlygas, t.y. nedės pakankamai pastangų nuomos mokesčiui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti arba dėl ydingo gyvenimo būdo pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.Apelianto teiginys, jog palikus galioti skundžiamą sprendimą būtų formuojama tokia teismų praktika, jog asmenys, turintys teisę nuomotis savivaldybei priklausantį būstą, yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, yra nepagrįstas, kadangi skundžiamu sprendimu teismas ne atleido atsakovę nuo įsipareigojimų vykdymo, o priteisė dėl įsipareigojimų nevykdymo susidariusią skolą.Apelianto argumentas, jog, esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie pažeidžia įstatymų nuostatas, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai, yra prieštaringas ir neįrodytas, nes tuo pačiu apeliantas teigia, kad šeimų, įrašytų į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovės šeima. Kiti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina