Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-348-650/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-627-965/2024Nutartis · 2024-06-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
2S-348-650/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06309-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „A.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-348-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06309-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo procese - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A.“ 2023 m. spalio 6 d. skundu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus vykdomojoje byloje Nr. 0010/23/01380 antstolio A. S. ir jo padėjėjo priimtus patvarkymus, įskaitant, bet neapsiribojant (jeigu paaiškėtų, kad per tą laiką daugiau jų yra priimta): 2023 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-10-5069; 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. S1h-33143; 2023 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. S1h-34013; priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė, kad antstolis, 2023 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-23-10-5069 priėmęs vykdyti Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, atnaujino vykdomojo rašto priėmimo terminą ir jį priėmė.

4. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad terminas atnaujintas ir vykdomasis raštas antstolio priimtas nepagrįstai, nesant jokių įrodymų pagrindžiančių objektyvias termino praleidimo aplinkybes. Pažymėjo, kad byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, jog yra priimtas teismo sprendimas pareiškėjai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pareiškėja skunde neužsimena apie savanorišką sprendimo įvykdymą, tačiau aktyviai kvestionuoja vykdomojo dokumento priėmimo termino praleidimą.

5. Teismas sprendė, kad vien tai, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti pavėluotai, nesant kitų jo neteisėtumo įrodymų, negali būti priežastimi pareiškėjai nevykdyti teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėja UAB „A.“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad ji priimta pirmosios instancijos teismui iš esmės tinkamai neišnagrinėjus bylos ir neįvertinus visų susijusių aplinkybių. Bylą iš esmės išsprendus neteisingai, netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas, teismų praktiką, tokia teismo nutartis turėtų būti panaikinta;

4.2. Apeliantė nurodo, kad prieš tai jokių antstolio patvarkymų ir/ar kitų dokumentų, susijusių su vykdomąja byla, pareiškėjai iš antstolio nebuvo pateikta. Paaiškina, kad kaip matyti iš vėliau antstolio pareiškėjos atstovui pateiktų dokumentų (žr. Skundo priedą Nr. 3), pvz. 2023-09-21 patvarkyme dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. S1h-34013, priimto Vykdomojoje byloje, (toliau - 2023-09-21 patvarkymas), kaip ir 2023-09-14 patvarkyme, nurodyti pareiškėjos adresai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2023-09-13 patvarkyme atnaujinti praleista vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-10-5069 (toliau - 2023-09-13 patvarkymas) - tik (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. kodėl 2023-09-13 patvarkymas nebuvo išsiųstas / atsiųstas pareiškėjai adresu, kuris antstoliui žinomas - (duomenys neskelbtini), visiškai nėra aišku iki šios dienos;

4.3. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad NŽT antstoliui į vykdomąją bylą apskritai iš esmės net nebuvo / nėra pateikusi nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad joje apskritai visu tuo laikotarpiu būtų buvusi bent kokia nors darbuotojų kaita, o ir tuo labiau tokia didelė, kad tai išties realiai būtų galėję įtakoti ir įtakojo vykdomąjį raštą;

4.4. Pažymėjo, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, o nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje kartu su 2023-09-12 NŽT prašymu nepateikta apskritai jokių dokumentų, kuriais tai būtų grindžiama, tuo akivaizdžiai pažeidžiant CPK 608 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo klausimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo prašymų nagrinėti teismo nuožiūra, o pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

5.1. antstolis nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiu, kad prašymas priimti vykdymui yra nepasirašytas suinteresuoto asmens. Paaiškina, kad prašymas priimti vykdymui ir pats vykdomasis dokumentas buvo pateiktas per antstolių informacinę sistema (toliau – ir AIS). Prisijungiant prie antstolių informacinės sistemos reikia pateikti savo identifikacinius duomenys, todėl pareiškėjos teiginiai apie tai, jog dokumentai nepasirašyti ir/ar suinteresuotas asmuo neidentifikuotas yra neteisingi;

5.2. nurodo, kad visi byloje priimti procesiniai dokumentai buvo siųsti pareiškėjos buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjos vadovės adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti dokumentai su pašto atžymomis buvo grąžinti antstoliui kaip neįteikti. Visa informacija apie laiškų siuntimą yra vykdomojoje byloje;

5.3. Informuoja, kad antstoliui buvo pateiktas vykdymui 2018-11-07 išduotas vykdomasis raštas. Informacijos apie tai, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl pakartotino vykdomojo rašto išdavimo antstoliui nebuvo pateikta. Antra vertus, tai nieko nepakeistų, kadangi antstolis sprendė konkretaus vykdomojo rašto priėmimo vykdymui klausimą;

5.4. Pažymi ir tai, kad 2017-02-06 teismo sprendimas byloje Nr. e2-928-769/2016 yra galiojantis, jo niekas nepanaikino, sprendimo reikalavimai yra privalomi civilinio proceso šalims (tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui), todėl nesuprantamas toks pareiškėjos skundas.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

6.1. NŽT nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes, o jo naikinimui nėra teisinio pagrindo. NŽT nuomone, antstolis pagal kompetenciją nustatęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą, įvertinęs termino praleidimo priežastis, atnaujino vykdomojo rašto priėmimo terminą ir jį priėmė, veikė jam įstatymais suteiktos kompetencijos ribose;

6.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės nurodyta teismų praktika civilinėje byloje Nr. 2YT-6676-1004/2017, kad atskirajame skunde nurodyta iš pirmo žvilgsnio palanki pareiškėjai praktika nėra teismų suformuota, esant analogiškomis aplinkybėmis. Apeliantės nurodytoje nutartyje klausimo išsprendimas buvo susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis gauti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, terminas, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti, nepraleistas. Taigi pareiškėjos nurodyti argumentai netinkamai manipuliuojant teismų praktikam nesant analogiškų aplinkybių, laikytini nepagrįstais;

Šalies argumentai

6.3. Apeliantė ieško nepagrįstų priežasčių teismo sprendimo nevykdymui, todėl toks jos elgesys nelaikytinas sąžiningu. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo teismų praktiką, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007), tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl iki šiol nėra įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo dar 2016-08-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, pagal kurį apeliantė buvo įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir Nr. 2390-1000-2120, nors nuo įsiteisėjusio sprendimo praėjo pakankamai laiko, kad jis būtų visiškai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

Dėl ginčo esmės

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino senaties termino praleidimo priežastį, neįvertino, jog suinteresuotas asmuo NŽT nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad institucijoje apskritai visu tuo laikotarpiu būtų buvusi bent kokia nors darbuotojų kaita, tuo labiau tokia didelė, kad tai išties realiai būtų galėję įtakoti ir įtakojo vykdomojo rašto pateikimą priverstiniam vykdymui. Teigia, jog apeliantė nėra gavusi iš antstolio jokių patvarkymų ir/ar kitų dokumentų, susijusių su pradėta vykdomąja byla.

10. Nagrinėjamo skundo atveju nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/23/013820, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti apeliantę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir Nr. 2390-1000-2120; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš apeliantės. 2017 m vasario 6 d. Klaipėdos apygardos teismas minėtą žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2023 m. rugsėjo 13 d. antstolis gavo išieškotojo (suinteresuoto asmens) NŽT prašymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą. Prašyme suinteresuotas asmuo nurodė, jog nustačius, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, tačiau dėl NŽT didelės darbuotojų kaitos 2018 m. lapkričio 7 d. vykdomojo rašto Nr. e2-928- 769/2016 antstoliui vykdyti nebuvo pateikę, todėl prašė antstolio atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir priimti jį vykdyti. Antstolis 2023 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-23-10-5069 priėmė sprendimą atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminą ir priėmė vykdymui išieškotojo teiktą vykdomąjį dokumentą.

11. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.

12. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus ( išieškotojo), turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius (išieškotojas) sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

13. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008).

14. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

15. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl ko buvo praleistas vykdomojo dokumento pateikimo terminas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad nėra ginčijama aplinkybė, jog bendrasis terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdymui baigėsi 2022 m. vasario 6 d., o prašymas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstoliui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 12 d., tai yra daugiau kaip pusantrų metų praleidus įstatyme numatytą terminą (CPK 606 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju turi būti įvertina, kokios svarbios aplinkybės suinteresuotam asmeniui NŽT sutrukdė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir ar jos sudarė antstoliui pagrindą šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklėje. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

16. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo NŽT (išieškotojas) antstoliui nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kad terminą praleido dėl darbuotojų kaitos, be to minėta priežastis nėra laikoma svarbia, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės teikiamais argumentais, pažymi, kad nagrinėjamo skundo atveju išieškotojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. Todėl akivaizdu, kad šios valstybės institucijos darbuotojams keliami aukštesni reikalavimai, nei įprastai, dėl ko labiau tikėtina, kad dėl darbuotojų (teisininkų) kaitos išieškotoja NŽT praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą laiku.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė teismo sprendimu buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir Nr. 2390-1000-2120. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė per nustatytą terminą šį teismo reikalavimą būtų įvykdžiusi. Apeliantė ginčija antstolio veiksmus iš esmės tik vienu motyvu, kad antstolis NŽT praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti neturėjo pagrindo atnaujinti, nes, pasak apeliantės, išieškotojos darbuotojų kaita nėra svarbi priežastis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė, būdama skolininke, neteikė jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių ji nebendradarbiavo su valstybės interesus atstovaujančia išieškotoja, gera valia nešalino neteisėtos statybos padarinių teismo nustatytu terminu. Per visą įsiteisėjusio sprendimo vykdymo laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2017 m vasario 6 d., kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, pareiškėja (apeliantė) net neužsimena apie savanorišką sprendimo įvykdymą, tik aktyviai kvestionuoja išieškotojos vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti termino praleidimą.

18. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Neatnaujinus termino vykdomajam dokumentui pateikti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje priimtas sprendimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo taps neįgyvendinamas, dėl ko šalių teisinės padėties ir materialiųjų pasekmių klausimo sprendimas vėl tampa neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia teisinė situacija neleistina, pagal bendrąjį teisės principą, galiojantį ir civiliniame procese, iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl apeliantė, būdama skolininke, nebendradarbiaudama su išieškotoja ir nesiekdama greitesnio bei ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, negali išvengti teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, susijusio su valstybės interesų gynimu, įvykdymo priverstine tvarka.

19. Be to apeliantė ginčija antstolio veiksmų teisėtumą ir ta aplinkybe, kad nebuvo gavusi iš antstolio jokių patvarkymų ir kitų dokumentų, susijusių su vykdomosios bylos pradėjimu. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad antstolis siuntė apeliantei vykdymo dokumentus tiek jos buveinės adresu -(duomenys neskelbtini), tiek apeliantės atstovės – vadovės adresu - (duomenys neskelbtini). Pati apeliantė duomenų apie tai, dėl kokių aplinkybių nurodytais adresais antstolio siunčiamų dokumentų negavo, byloje nepateikė, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie deklaratyvaus pobūdžio apeliantės skundo motyvai atmestini.

20. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl netenkinamas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė ir daugiau argumentų, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė