- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- 2YT-6676-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01364-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- R. Š.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., K. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio A. B. 2016-09-23 patvarkymą, kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, 2017-01-23 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2017-01-23 patvarkymą dėl dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo, 2017-01-23 antstolio priimtą turto areštą bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Nurodo, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė išieškotojos K. G. vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. AV-18/2001, 2014-07-16 išduotą Radviliškio rajono apylinkės teismo. Pagal 2001 metais pagal sudarytą susitarimą civilinėje byloje Nr. AV-18-2001 teismas priteisė iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog jis faktiškai išlaikė vaikus, gyveno kartu su jais ir išieškotoja, ir prievolę išlaikyti vaikus vykdė iki pat 2015 metų, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius, teikė dovanas nepilnamečiams vaikams, dengė jų išlaidas mokymosi įstaigoms, iš jo atlyginimo buvo daromos išskaitos. Dėl šių priežasčių išduotas vykdomojo rašto dublikatas dėl priteisto išlaikymo yra priimtas neteisėtai ir jo vykdymas turėtų būti nutrauktas. pažymėjo, kad išieškotoja vykdomąjį raštą, išduotą 2001 m. vasario 20 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo, pateikė vykdyti tik 2016 m., todėl praleido įstatymų numatytą penkerių metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Mano, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta dalyje, kurioje vykdomas išieškojimas laikotarpiu nuo 2001-02-20 iki 2011-12-29, atsižvelgiant į 2015-01-29 teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoka buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis A. B. 2017-02-17 patvarkymu Nr. BLO021405 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 str. numatytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti, taip pat antstolis nemato nė vieno pagrindo, numatyto CPK 629 str., vykdomajai bylai nutraukti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkintas.
Suinteresuotas asmuo K. G. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą
2017 m. kovo 29 d. teismo nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, nustatant, kad vykdomojo rašto dublikatas išduotas pagrįstai, o CPK 606 str. 2 d. numatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Šiuo atveju penkerių metų senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas taip vykdė 2001 m. vasario 20 d sprendimą, nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kad nustatytas išlaikymo dydis buvo mokamas periodinėmis išmokomis visą skolos laikotarpį. 2017 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2017 m. kovo 29 d. teismo nutartis panaikinta ir pareiškėjo skundas perduotas nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo proceso paskirtis yra tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų, įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kas reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str.). CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis išieškojimas iš skolininko R. Š. vykdomas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-07-16 išduotą vykdomojo rašto Nr. AV-18/2001 dublikatą civilinėje byloje Nr. AV-18/2001, kurioje teismas priteisė iš R. Š. alimentus (išlaikymą) K. Š. (G.) nepilnamečių vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001-01-22 iki K. Š. pilnametystės, po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki E. Š. pilnametystės.
Dėl tinkamo išieškotojo
Pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą dalyje, kurioje išieškotoja dėl išlaikymo teikimo K. Š. yra K. G.. Pažymėtina, jog sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis Nr. 3K-3-114/2010). Prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 str. nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.147 str. 1 d. 2 p., 2.148 str.). Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis Nr. 3K-3-114/2010). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, K. Š. nepateikus prašymo pakeisti uzufruktoriaus – antstolis privalėjo galėjo priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. tęsti išieškojimą K. G. naudai, už laikotarpį, iki asmuo tapo pilnametis, todėl prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo dalyje dėl K. Š., esant netinkamam išieškotojui, netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl termino, per kurį vykdomasis raštas pateikiamas vykdyti, senaties
Pagal CPK 606 str. 2 d. (nauja įstatymo redakcija nuo 2011-10-01) vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (iki tol buvo dešimties metų terminas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose). Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. Pagal CPK 606 str. galima išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą, bendrasis penkerių metų senaties terminas taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga, taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą, prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo, taikant bendrąjį senaties terminą - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.
Būtent šioje byloje nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas iki jų pilnametystės, tai t. y. iki 2014-06-21 ir 2018-11-14 įskaitytinai. Todėl senaties terminas skaičiuojamas remiantis nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. Šiuo metu pats pareiškėjas nurodo, kad vykdomasis raštas buvo vykdomas, todėl senaties eiga buvo sustojusi. Tas faktas, kad išieškotoja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo praėjus keturiolikai metų po teismo sprendimo priėmimo taip pat nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento patiekimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 str. 4 d.). Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Klaipėdos apygardos teismo praktika yra dėl senaties termino taikymo ne dėl periodinių išmokų, o dėl skolos ir neturtinės žalos išieškojimo, todėl šiuo atveju netaikytina.
Vykdomojo dokumento dublikato išdavimo teisėtumo
CPK 649 str. 1 d. nustato, kad jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606 str. nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 str. nustatyta tvarka (CPK 649 str. 1, 3 d.). Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Išieškotoja K. G. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomojo rašto dublikatą pagal 2001 m. vasario 20 d. sprendimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad klausimo išsprendimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis gauti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, terminas, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti nepraleistas (CPK 606 str. 4 d., 649 str. 3 d.), o formalios priežastys negali užkirsti kelio užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių gynimą, sudarė pagrindą tenkinti išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir 2014-07-16 išdavė vykdomojo rašto dublikatą.
Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, įstatymų leidėjas nemažai įpareigojimų yra nustatęs skolininkų darbdaviams. Pastarieji turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740-741, 743 str.).
Iš pareiškėjo R. Š. teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad K. Š. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio (beveik kiekvieną mėnesį) buvo mokami alimentai, kurių dydis sudaro 104,26 Eur, mokami pagal 2001 m. vasario 20 d. nutarimą dėl alimentų išskaitymo (I t., b.l. 158-160). Remiantis pateikta pažyma išieškotojai buvo išmokėti 8653,58 Eur.
Pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, anksčiau pradėta vykdomoji byla baigiama, kai skolininko darbdaviui išieškotojas pateikia vykdomąjį raštą (CPK 632 str. 1 d. 5 p., šiuo metu netekęs galios). Sisteminis nurodytos teisės normos ir CPK 733 str. 1-2 d., 740 str. nuostatų, kad antstolis darbdaviui pateikia vykdomąjį dokumentą, kad antstolis patvarkymu paveda darbdaviui vykdyti vykdomąjį dokumentą, kad darbdavys turi daryti įrašus vykdomajame dokumente, įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, vertinimas, patvirtina, jog užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, taip pat turi būti panaikinamos. Vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 str. 1 d. 5 p. pagrindu galimas tik esant tam tikrų sąlygų visumai, t. y. ne tik vykdomojo dokumento skolininko darbovietės adresu išsiuntimo, bet ir realiam jo įvykdymo faktui.
Teismui pareikalavus pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo daromos išskaitos iš R. Š. darbo užmokesčio, buvo pateiktas pareiškėjo 2007 m. spalio 29 d. prašymas dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio ir nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo kopija, tačiau ne jo originalas. Radviliškio rajono apylinkės teismas į prašymą pateikti civilinės bylos Nr. AV-18/2001 kopiją informavo, kad teisme yra tik nutarimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, o pati byla yra sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad ant nutarimo kopijos yra įrašas ranka „2001 02 22 vykdomi raštai“, kas leidžia manyti, kad vykdomasis raštas buvo išduotas 2001 m. vasario 22 d. Iš vykdomojoje byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie pareiškėjo darbo stažą matyti, kad nuo 2001 m. sausio mėn. iki 2003 m. sausio 2 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2006 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2006 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbti pradėjo tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. Taigi iki tol vykdomasis raštas turėjo būti vykdomas minėtose darbovietėse. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pasibaigus darbo santykiams vykdomasis raštas turi būti grąžintas, o toje pačioje civilinėje byloje teismo procesinio sprendimo pagrindu tik kartą išduodamas vykdomasis raštas, o jį praradus gali būti išduotas jo dublikatas. Šiuo atveju susidarė situacija, kad vykdymo proceso metu vykdomasis raštas galimai nebuvo grąžintas, dabartinė skolininko darbovietė išskaitas vykdė remdamasis pareiškėjo prašymu ir vykdomojo rašto kopija. Pagal CPK 646 str. įtvirtintų teisės normų turinį, teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimo apskundimas CPK III d. XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka jose nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, esant išieškotojos prašymui, įvertinęs visas aplinkybes išdavė vykdomojo rašto dublikatą įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl antstolio A. B. 2016-09-23 patvarkymo Nr. S-16-41-33169 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo, netenkintinas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir antstolio A. B. 2017-01-23 patvarkymo Nr. S-17-41-2975 dėl skolos išieškojimo panaikinimo bei vykdomosios bylos nutraukimo
CPK 18 str. numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų.
Kaip jau buvo nustatyta vykdomojo rašto dublikatas 2016 m. liepos 23 d. pagrįstai priimtas vykdyti. 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu dėl išskaitų nutraukimo išskaitymų vykdymas sustabdytas, nes gautas skundas (vykd. b.l. 55). CPK 661 str. 2 d. numatyta, jog bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, tačiau tai neatleidžia antstolio nuo pareigos priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl periodinių išmokų išieškojimo atlikti tokius veiksmus, kurie atliktų vieną iš raginimo įvykdyti sprendimą atliekamų funkcijų, t. y. informuojamąją funkciją. Tam antstolis gali pasinaudoti CPK 654 str. numatytomis teisėmis: iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
Dėl nurodytų priežasčių teigtina, jog antstolis, nesuteikdamas skolininkui galimybės pasinaudoti visomis CPK suteiktomis teisėmis, neužtikrino skolininko ir išieškotojos teisių ir interesų pusiausvyros, taigi pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų/vaikio išlaikymo įsiskolinimo, prioritetas teiktinas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui, o ne vykdomosios bylos nutraukimui. Esant pareiškėjo pateiktiems duomenims, vertintinas skolininko indėlis į vaikų išlaikymą laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d.
Kaip jau buvo nustatyta aukščiau paminėtais duomenimis, 8653,58 Eur suma išieškotojai K. Š. buvo išmokėta laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio (I t., b.l. 158-160). Pareiškėjas nurodo, kad iki 2013 m. lapkričio 1 d. vaikų gyvenamoji vieta buvo kartu su jų tėvu R. Š., jis faktiškai išlaikė išieškotoją ir nepilnamečius vaikus, šeima gyveno gerokai geriau negu pati išieškotoja, gaudama išlaikymą vaikams būtų galėjusi suteikti. Išlaikymas gyvenant kartu buvo nuolatinis, nenutrūkstamas. Teismo nuomone, antstolis, vadovaudamasis vien tik išieškotojos atstovo advokato prašymu, jog išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7330 Eur (vykd. b. 16), pažeidė CK 6.123 str. 2 d. nustatytą prezumpciją, skundžiamu patvarkymu išlaikymo mokėjimo įrodinėjimo pareigą perkėlė R. Š.. Kaip nustatyta iš 2017 m. sausio 20 d. išieškotojos atstovo advokato D. V. rašto dėl informacijos pateikimo, pateikto antstoliui A. B. (vykd. b. b.l. 16), jis nurodydamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, nenurodė iš skolininko gautų sumų (I t., b.l. 160). Todėl konstatuotina, kad išieškotoja neįrodė, jog išlaikymas laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams sudaro 7330 Eur. Pareiškėjos atstovo į vykdomąją bylą pateikti duomenys apie gautas išlaikymo sumas ir esamus įsiskolinimus prieštarauja iš skolininko darbovietės pateiktiems duomenims. Pvz. 2015 metais nurodyta, kad turėjo sumokėti 572,36 Eur, sumokėjo 92,68 Eur, tačiau iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad skolininkei sumokėti 104,26 Eur, 2014 metais turėjo būti sumokėta 18605,57 Lt (5388,54 Eur), sumokėta 6480,00 Lt (1876,74 Eur), kai (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta 1251,12 Eur ir t.t. Esant šioms neatitiktims ir teismas negali tiksliai nustatyti esamo įsiskolinimo dydžio, todėl teismas vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi pareiškėjo pateiktais duomenimis (pažyma iš darbovietės, sąskaitomis faktūromis, banko sąskaitos išrašais ir pan.), o ne K. G. prieštaringai vertinama pažyma, kuri neparemta jokiais rašytiniais duomenimis (sąskaitos išrašais, konkrečiais skaičiavimais ar pan.).
Pareiškėjas nurodo, jog mokėjo už komunalinius patarnavimus UAB „(duomenys neskelbtini) vanduo“ už K. Š., draudė namų turto draudimu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena išieškotoja, mokėjo už išieškotojos civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, mokėjo įmokas už dukros mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje, už darželį, mokėjo už vandentiekio ir nuotekų vamzdžių montavimą, elektros energiją ir kitus mokesčius (I t., b.l. 22- 157). Nors išlaidos, susijusios su komunalinių mokesčių, namų priežiūros išlaidos, išlaidos kitiems tretiesiems asmenims (kelionės sutuoktinei ar visai šeimai) negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu tuo pačiu adresu, santuoką nutraukė tik 2015 m. sausio 29 d. ( I t., 16-19 b.l.), išieškotoja atsiliepimo, ar įrodymų, pagrindžiančių, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo 2001 m. vasario 20 d. iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios nebuvo teikiamas, todėl 2017 m. sausio 23 d. antstolio patvarkymai Nr. S-17-41-2975 dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-41-2991 dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo, Nr. S-17-41-2991 dėl turto areštavimo laikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą nebuvo vertintos skolininko darbovietės pervestos sumos, nebuvo vertintos bendrai kartu gyvenant nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų išlaikymui skirtos lėšos, laikytina, kad išieškotoja antstoliui pateikė neteisingai paskaičiuotus/įvertintus duomenis apie išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio 1 d., kuomet išieškotoja ir skolininkas faktiškai gyveno kartu. Nustačius, kad santuokos (faktinio gyvenimo kartu) laikotarpiu, abu sutuoktiniai dirbo vienoje įmonėje, ta pati įmonė pervedinėjo sumas išieškotojai, t. y. skolininkas teikė dalinį išlaikymą įmokomis, o kita dalimi prisidėjo prie bendro gyvenimo išlaidų, spręstina dėl likusios išlaikymo įsiskolinimo dalies, susidariusios iki išlaikymo dydžio įvertinimo.
2014 m. gruodžio 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta K. Š. ir R. Š. taikos sutartis, kuria sutarta nuo 2014 m. lapkričio 1 d. teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Todėl išlaikymo įsiskolinimo klausimas pagal 2001 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą tuo metu nepilnametei dukrai K. Š. vertintina laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki tapimo pilnamečiu dienos, kai pasibaigė vykdomojo rašto galiojimas K. Š. atžvilgiu. Nepilnamečio sūnaus E. Š. išlaikymo įsiskolinimas pagal 2001 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą susidarė laikotarpiu, kai pasibaigė sutuoktinių bendras gyvenimas kartu – 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir susitarta dėl išlaikymo sūnui pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad vykdomasis raštas po šalių gyvenimo skyrium pradžios nebuvo vykdomas visiškai (buvo numatyta pervesti po 1/3, vėliau ¼ pajamų, o būdavo pervedama ta pati 104,26 Eur suma), laikytina, kad visgi yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas pagal 2001 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą. Iš įsiskolinimo minėtu laikotarpiu būtina išskaičiuoti K. G. pervestas sumas iš skolininko darbovietės/darboviečių ar kitu būdu perduotas/pervestas pinigų sumas. Vykdomoji byla laikoma pilnai įvykdyta ir vykdomasis raštas grąžinamas jį išdavusiai institucijai tik tokiu atveju, kai išieškant išlaikymą iki pilnametystės buvo pilnai išieškota ir nesusidarė išlaikymo skola. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013 metų lapkričio 1 d. buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, todėl K. Š. tapus pilnamete vykdomasis dokumentas nebuvo visiškai įvykdytas ir nebuvo pagrindo užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 str. 1 d.).
Nors pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. sausio 29 d. teismui pakeitus nustatytą tvarką nepilnamečiam sūnui pareiškėjui nebeliko pareigos teikti išlaikymą pagal 2001 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą. Tačiau jau buvo nustatyta, kad pagal pateiktus duomenis negalima konstatuoti, kad buvo teikiamas nustatyto dydžio išlaikymas po 2013 m. lapkričio 1 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis Nr. 3K-3-246-378/2016). Tai, kad laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas pirko poilsines keliones į užsienį, daug didesne dalimi nei K. G. prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, nereiškia, kad jis sumokėjo išlaikymą į ateitį, todėl tai negali būti įskaityta į bendrą išlaikymo (įsiskolinimo) sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis Nr. 3K-3-147/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikams teikiamo išlaikymo sudedamąja dalimi nelaikytinos proginės ar papildomos išlaidos, taip pat neproginės išlaidos, viršijančios būtinumo ribas. Tai, kad ieškovas laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. galimai teikdavo didesnį išlaikymą, nei jis buvo priteistas teismo sprendimu, nereiškia, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki pat 2015 m. sausio 29 d. išlaikymo įsiskolinimo neliko.
Remiantis pateiktais faktiniais duomenimis išlaikymo įsiskolinimo faktas neginčijamai nustatytas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir priimtų patvarkymų panaikinimo, netenkintinas. Tačiau antstolis įpareigotinas atlikti CPK 654 str. numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už minimą laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d.
Kaip jau buvo konstatuota, antstolis, neturėdamas duomenų apie 2001 m. vasario 20 d. vykdomojo rašto buvimą skolininko darbovietėje, pagrįstai priėmė vykdyti vykdomojo rašto dublikatą, nes senatis praleista nebuvo, o atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės, nes jis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-231-969/2016 išaiškino, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, įvertinus antstolio A. B. atliktus veiksmus, jų nepagrįstumo ar neteisėtumo nenustatyta, tačiau atsižvelgiant į viešąjį interesą (nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimas), antstolis įpareigotinas iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., ko pasekoje pakeičiant priimtus patvarkymus dalyje, kiek tai susiję su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.
Pareiškėjas prašo priteisti iš antstolio 2450,71 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad net skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingų interesų atvejais, įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Antstolis pagrįstai rėmėsi išieškotojos pateikta informacija, pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė teismui. Teismas išsiuntė patvarkymo ir skundo kopijas suinteresuotam asmeniui (išieškotojai), tačiau K. G. atsiliepimo šioje byloje negauta, antstolio veiksmų neteisėtumo nenustatyta. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad šalys nesutaria dėl išlaikymo dydžio, tačiau suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) nenurodžius pozicijos dėl skundo, t. y. nagrinėjamos civilinės bylos dalyko, teismui nėra galimybės konstatuoti, kad šalių teisinis suinteresuotumas priešingas. Remiantis išdėstytu, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (CPK 443 str. 6 d.).
CPK 279 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Kilus ginčui vykdymo procese dėl išlaikymo dydžio ir termino, nuo kada išlaikymas turi būti skaičiuojamas, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu ir reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Asmuo tokiu atveju gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismas pažymi, jog pareiškėjas gali laisva valia spręsti, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tai yra jo prerogatyva, tačiau tai nesuteikia jam teisės nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 513 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolį A. B. atlikti CPK 654 str. numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., o likusioje dalyje pareiškėjo prašymų netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.