Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Puzinui, atsakovės atstovėms Vilijai Jonikaitei, Reginai Vladykinai, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ingai Drąsutavičienei, Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agrolain“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Agrolain“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinių nugriovimo ir nuomos mokesčio priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 1-12), prašydama pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2074-(7.5); Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Miško g. 12, Neringa“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Minėti poilsio nameliai yra baigti statyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, visą laiką buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004-09-16 sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio nameliams eksploatuoti buvo išnuomotos atitinkamos dalys žemės sklypo. Teisės aktų nustatyta tvarka – gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-02-02 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtus poilsio namelius, o taip pat ankstesnių savininkų teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarčių, teisėtai įgijo ieškovė. 2013-11-22 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-696-386/2013 ieškovė pripažinta nuomos sutarties šalimi, buvo atlikti atitinkami pakeitimai nuomos sutartyje. Nurodo, kad įgijusi poilsio namelius ieškovė ir keli kitų teritorijoje esančių poilsio namelių savininkai patys ėmėsi teritorijos ir joje esančių poilsio namelių sutvarkymo darbų ir dar 2013 metais sutvarkė poilsio nameliams eksploatuoti skirtą teritoriją, 2014 metų pavasarį pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko jų pamatų sutvarkymą, 2015 metų pradžioje atliko pačių poilsio namelių remonto darbus. Nurodo, kad atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija savo 2015-01-16 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus patikrinimo aktais Nr. SPA-59(16.2) ir SPA-60(16.2). Tačiau 2015-06-04 ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo NŽT skyrius informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškove sudarytas nuomos sutartis LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesutikdama su nurodytu NŽT skyriaus įspėjimu nutraukti nuomos sutartis, ieškovė 2015-06-05 pateikė skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka atsakovei. 2015-08-03 ieškovė gavo atsakovės 2015-07-30 sprendimą, kuriuo informuota, kad NŽT skyrius teisėtai ir pagrįstai informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškove sudarytas nuomos sutartis. 2015-08-03 ieškovė gavo 2015-07-29 NŽT skyriaus raštą, kuriuo informuota apie tai, kad 2015-07-29 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu su ieškove sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos. Nurodo, kad priešingai ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytiems motyvams, žemės sklypo tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nėra pakeisti viešame nekilnojamojo turto registre; teismai panaikino tik ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo tvarkymo režimo (užstatymo tankio, intensyvumo, etc.), tačiau nenaikino ir nepakeitė paties žemės sklypo kadastro duomenų – ploto, ribų ir kitų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodo, jog detalusis planas buvo panaikintas ne dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo, o dėl detaliuoju planu ketinto nustatyti žemės sklypo tvarkymo režimo – numatant intensyvesnį, nei esamas ir tvirtinant detalųjį planą buvęs, žemės sklypo užstatymą: leidžiant rekonstruoti bei griauti esamus poilsio namelius ir vykdyti naujas statybas, kai tokius veiksmus draudė Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (KNNP schema). Be to, net ir detaliojo plano panaikinimas nepanaikino ieškovės teisės ir atsakovės pareigos išnuomoti poilsio nameliams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę. Visi žemės sklype esantys statiniai, įskaitant ir poilsio namelius, įregistruoti nekilnojamojo turto registre dar iki detaliojo plano parengimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, jog bendrojo plano sprendiniai nekeičia ir negali pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Bendruoju planu nustatomi principiniai ir (ar) koncepciniai sprendiniai, jokiu būdu nereiškiantys, kad nėra galimos atskiros išimtys. Nurodė, jog siekiant pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (pobūdį), turėjo būti priimtas ne tik sprendimas patvirtinti bendrojo plano sprendinius, tačiau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (pobūdį), tačiau apie tokio sprendimo priėmimą nėra žinoma. Teigė, kad nei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – tvarkymo planas), nei bendrasis planas nėra galutinis, tvarkymo planas tikslintinas vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389. Patikslinus šį planą, turėtų būti tikslinami ir bendrojo plano sprendiniai, todėl nesant galutinių planavimo dokumentų sprendinių, jais remiantis nutraukti teisėtas žemės nuomos sutartis atsakovė negalėjo. Pažymėjo, kad KNNP schema, bendrojo plano sprendiniai draudžia naują statybą ir netaikytini šiuo atveju, kai ieškovei priklausantys statiniai eksploatuojami daugiau nei penkiasdešimt metų, taip pat pažymėjo, kad Miškų įstatymo 4 str. 2 d. numato galimybę išnuomoti valstybinę miško žemę poilsiniams tikslams, o ieškovės poilsio namelių paskirtis tokia ir yra. Net ir taikant tvarkymo plano ir bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi būti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams) ir tik tuomet griaunami. Teigia, kad nuosavybės teisės paėmimas administraciniu aktu ne pagal įstatymo reikalavimus yra griežtai draudžiamas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (T.2, b.l. 1-11), kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad 2009-03-13 teismo sprendimu panaikintas žemės sklypo suformavimas, panaikinus detalųjį planą, kartu „išnyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos (įskaitant ir ieškovės nuomotą). Apeliacine tvarka peržiūrėtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas nuomos sutarties dalykas – suformuotas žemės sklypas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Taigi panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali būti tęsiami. Pažymėjo, jog panaikinus detalųjį planą pasikeitė ir teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, naudojimo būdas. Remiantis Neringos savivaldybės ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas – miškų ūkio paskirties miškas – ekosistemos apsaugos miškų sklypai, žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Be to, pagal teritorijai taikytinus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, - Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą 2010-12-22 Seimo nutarimu Nr. XI-1248, teritorija, kurioje yra žemės sklypas priskirtina gamtiniam rezervatui ir šioje teritorijoje draudžiama bet kokia statyba, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą - žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Pažymėjo, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 m. Vyriausybės patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t.y. prieš privatizuojant poilsio namelius, todėl ieškovė dar prieš įsigydama namelius turėjo susipažinti su galiojančių teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Teigė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą teisės aktai sieja su pastatų, statinių buvimu žemės sklype, teritorijoje statinių nėra, 2013 m. fiksuota, jog nagrinėjamoje vietoje buvo išlikę tik pamatai, kurie Statybos įstatymo prasme nėra prilyginami statiniui; sunykus statiniams, išnyko pagrindas tęsti nuomos teisinius santykius. Nurodė, kad ieškovė ant nugriuvusių statinių pastatė naujus, neturėdama NŽT sutikimo. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokia statyba ar rekonstrukcija, nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Teigė, kad ieškovė naudoja žemės sklypą ne pagal jo tikslinę paskirtį miškų ūkio veiklai vykdyti, todėl nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 45-48 straipsnių nuostatas visuomenės poreikiams gali būti paimama tik privati žemė, paimti visuomenės poreikiams neteisėtai pastatytus statinius, esančius valstybinėje žemėje, teisinis reglamentavimas nenumato.

Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį (T.2, b.l. 71-75, 120-124), kuriuo prašo įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu šio įsipareigojimo ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys – leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovės atstatytus statinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę, žemės sklype 2014-2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai. Pakartotinio patikrinimo 2016-01-15 metu nustatyta, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovei priklausantys poilsio nameliai (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso statinys – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog pagal 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintus sprendinius žemės sklype numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka ieškovei priklausantys poilsio nameliai, ir kitas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 31.4 p. nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, o sudarytoje nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius nuomininkas privalo nugriauti; ieškovės atlikti buvusių statinių atstatymo darbai daro neleistiną įtaką unikaliam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui; teismui pripažinus, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, teismo sprendimas bus daiktinių teisių į namelius išregistravimo pagrindas. Taip pat nurodė, kad ieškovė nuo 2014-07-02 nemoka nuomos mokesčio už naudojamą žemės sklypą, yra nesumokėjusi 220 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (T.3, b.l. 1-12), kuriuo prašo atmesti atsakovės priešieškinį, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2014-2015 m. atliko kapitalinio remonto darbus, ieškovė darbus vykdė teisėtai – vykdant imperatyvias statinių savininkų pareigas bei pačios atsakovės reikalavimą. Teigė, kad 1965 m. teisėtai pastatyti poilsio nameliai neprivalėjo ir neprivalo atitikti nei 1994 m. patvirtintos KNNP schemos, nei 2012 m. patvirtintų KNNP tvarkymo plano sprendinių, o šie poįstatyminiais aktais įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai jokiu būdu negali nei paneigti poilsio namelių statybos teisėtumo, nei panaikinti ieškovų nuosavybės teisės į šį turtą, nei panaikinti įstatymų nustatytą imperatyvų reikalavimą statinių savininkui prižiūrėti statinius, atlikti jų remonto ir rekonstrukcijos darbus, užtikrinant statinių tinkamumą eksploatavimui. Nurodė, kad reikalavimas taikyti savavališkos statybos padarinius yra ydingas, nes nameliai buvo ne naujai pastatyti ar rekonstruoti, o kapitaliai suremontuoti, reikalavimas juos iškeldinti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį, ieškovė pareigą mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2014-10-23 sumokėjo pareikalautą 134,53 Eur sumą, ieškovė nebuvo informuota apie nuomos mokesčio perskaičiavimą, ieškovė yra pasirengusi sumokėti nuomos mokestį, jei yra įvykusi techninio pobūdžio klaida ir ieškovei klaidingai buvo nurodytas mokesčio dydis; nurodė, kad atsakovė negali reikalauti nuomos mokesčio, nes jį renka Neringos miesto savivaldybė, todėl atsakovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir papildomų prievolių ieškovei.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (T.3, b.l. 98-100), kur klausimą dėl pareikšto ieškinio palieka spręsti teismui, nurodo, kad inspekcijai valstybės mastu pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, todėl šioje ginčo situacijoje inspekcija kompetentinga pasisakyti tik dėl ginčo teritorijoje, t.y. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklausančių nesudėtingos kategorijos statinių – poilsio namelių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Pažymėjo, kad dėl poilsio namelių teisėtumo atlikus patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti ieškovės teismui pateiktuose 2015-01-16 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60 (16.2), nurodyta, jog pažeidimų dėl šių statinių statybos nenustatyta. Analogiška išvada pateikta 2015-02-03 skyriaus rašte „Dėl buvusių pionierių stovyklos statinių Juodkrantėje“ Nr. 2D-1708 (16.2), kuriame nurodyta, jog „savininkai, atlikdami I grupės nesudėtingų statinių poilsio namelių kapitalinį remontą nepažeidė teisės aktų reikalavimų.“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia Inspekcijos 2015-06-19 raštas „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“, kuriame inter alia pateikta galutinė išvada, kad Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti savavališką ar neteisėtą poilsio namelių statybą ir vykdyti atitinkamas procedūras. Nurodė, kad teismui pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartys yra nutrauktos pagrįstai, statinių nugriovimas galėtų būti taikomas kaip Civilinio kodekso 4.104 ir 4.105 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmė.

Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu savivaldybės administracijos atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, nes nėra įrodyta, kad statyba neteisėta, statiniai įregistruoti, atsakovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių įgyvendinimo būdą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Tomas Puzinas prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu, priešieškinį atmesti.

Atsakovės atstovės palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją prašė tenkinti pateiktą priešieškinį, ieškovės ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai dėl ieškinio ir priešieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra, paaiškinę, kad jų darbuotojo atliktas patikrinimo aktas teisinių pasekmių nesukelia, tik buvo patikrinta, ar tai nėra savavališka statyba pagal STR, kitų norminių aktų reikalavimai nebuvo vertinti.

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011)..

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti 2012-02-12 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 13-27, T.3, b.l. 153-166); 2011-12-13 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius raštais Nr. 13ST-(14.136.5.)-554 ir Nr. 13ST-(14.136.5.)-555 informavo tuometinius ginčo pastatų savininkus sutinkanti dėl jų pardavimo ir nuomos sutarties su naujais savininkais sudarymo (T.1, b.l. 35, 36). 2013-11-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi byloje Nr. I-696-386/2013 patvirtinta atsakovės ir ieškovės sudaryta taikos sutartis, ieškovė pripažinta nuomos sutarčių šalimi (admin. Byla Nr. Nr. I-696-386/2013, T2, b.l.71-76). Vykdant teismo nutartį 2014-06-16 NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymais Nr. 13VĮ-(14.13.2)-292 ir 13VĮ-(14.13.2)-293 pakeistos 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-02 pasirašyti susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nuomininku įrašyta ieškovė, pakeistas nuomos sutarčių 5 punktas, jame nurodant „pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba - vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka“ (T.1, b.l. 45-48). 2015-05-07 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu Nr. 13SD-624-(14.13.55) informavo ieškovę, kad po dviejų mėnesių bus nutrauktos 2004-09-16 sudarytos nuomos sutartys (T.1, b.l. 49-50); 2015-06-05 ieškovė skundė atsakovės sprendimą paduodama skundą išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (T.1, b.l. 52-55); 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1149-(14.13.55.) ieškovei pranešta, kad 2015-07-29 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ priimtas sprendimas nutraukti 2004-09-16 nuomos sutartis ir 2014-07-02 susitarimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 57, 58). 2015-07-30 NTŽ raštu Nr. 1SS-2074-(7.5) dėl skundo nagrinėjimo ieškovė informuota, kad sprendimas nutraukti nuomos sutartis teisėtas (T.1, 75-76). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ (T.2, b.l. 12-28); NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro (T. 2, b. l. 66). 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypų išregistravimo (T.2. b.l. 60), 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1141-(14.13.7.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuomos sutarčių išregistravimo (T.2. b.l. 63-64). 2015-11-05 VĮ Registrų centras raštu Nr.(4.6.11)RA-5537 pranešė, kad nekilnojamo turto registre išregistruotas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį ir juridiniai faktai (T.1., b.l. 186). 2013-02-28 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.13ŽN-(14.13.73)-4 nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebestovi nė vienas pastatas, pastatai sugriuvę arba nugriauti, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog žemės sklype statinių nėra (T.2, b.l. 67-69). 2016-01-19 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-4-(14.13.73) nustatyta, jog žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), stovi šeši pastatai, įskaitant indeksais pažymėtus statinius: indeksas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir indeksas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys ieškovei (T.2, b.l. 125-127, 130, 131, 136-173). Iš 2015-09-24 el. laiško ir pateiktos fotofiksacijos matyti, kad buvo atliekami namelių statybos darbai (T.2, b.l. 41-57). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo statinių paėmimo visuomenės poreikiams saugomose teritorijose nebuvo pradėtos (T.3, b.l. 67-72). 2013-05-08 ieškovė kartu su kitais teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarta dėl vienkartinio buvusios pionierių stovyklos teritorijos sutvarkymo (buitinių, statybinių ir pavojingų atliekų surinkimas ir išvežimas) darbų atlikimo (T. 3, b.l. 73-75). 2014-05-07 rangos sutartimi ieškovė (kartu su kitais poilsio namelių savininkais) užsakė statybos rangos darbus – poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini) (buvusios pionierių stovyklos teritorijoje) pamatų kapitalinio remonto darbus (namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas ir kt.), 2014-11-17 užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelius (T. 3, b.l. 76-78, 79-80). 2015-01-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktuose Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60(16.2) nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta, 4 punkte į klausimą ar statinys pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų atsakyta neigiamai (T. 1, b.l. 59-74, T. 3, b.l. 1-8). Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-01-16 dirbo Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje vyriausiuoju specialistu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundo pagrindu atliko patikrinimą, užpildė klausimyną, nustatė, kad teritorijoje buvo atliekami kapitalinio remonto darbai, nustatė, kad darbai atlikti teisėtai; teritorijoje buvo privatizuoti poilsinės stovyklos pastatai, skundų dėl jų buvo ir iki 2009m., kol vyko skundų tyrimai buvę nameliai sunyko; atliko geodezinius matavimus, turėjo registro duomenis, tikrino pamatų matmenis, darbus vertino pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kad pastatai likviduotini informacijos neturėjo, Kuršių nerijos tvarkymo planu nesivadovavo. Liudytojo teigimu, matėsi seni pamatai, dalis pamatų buvo sunykę, nameliai atstatyti pagal buvusius išmatavimus.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu bei panaikinti administracinius aktus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog šios nuomos sutartys buvo nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.546 str., 6.564 str., <...> bei atsižvelgiant į 2009 metų kovo 13 dienos Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.I-60-609/2009, kuriuo buvo panaikintas ginčo teritorijos detalusis planas ir ši teritorija vėl pasidarė miškų ūkio paskirties žeme, naudojimo būdas-ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Viena principinių žemės teisinių santykių nuostatų yra ta, kad žemė turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties, kitos paskirties žemę. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečiu atveju nuomos sutartis panaikinta vadovaujantis 1 šio straipsnio punktu, miškų ūkio paskirties žemę naudojant ne pagal paskirtį. Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemėje, o vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 straipsniu valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai (10 p.). Teismui panaikinus detalųjį planą, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, išnyko žemės sutarties nuomos dalykas ( LR CK 6.546 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkinus pirmo reikalavimo negali būti pripažįstamas negaliojančiu ab initio atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 sprendimas Nr. 1SS-2074-(7.5); Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštas Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymas Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.

Iš bylos duomenų matyti, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinam naudojimui- laikini statiniai. Ieškovė poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012-06-23, jau žinodama apie aukščiau minėtą 2009-09-13 teismo sprendimą dėl detaliojo plano panaikinimo, tokiu būdu prisiimdama su tuo susijusią riziką. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2013-02-28 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti. 2014-05-07 rangos sutartimi ieškovė užsakė statybos rangos darbus dėl poilsio namelių pamatų kapitalinio remonto (namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas ir kt.), 2014-11-17 užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelius. Tai yra, ginčo žemės sklype, kuris galėjo būti naudojamas tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai, buvo vykdomi statybos darbai, ieškovės atstovo teigimu, kapitalinio remonto darbai, nustatyti LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. Atsakovės teigimu, vykdyti statybos darbai nebuvo kapitalinis remontas, nes vietoj išardytų senų pamatų buvo pastatyti ( išlieti) nauji pamatai, atlikti darbai įvardytini kaip rekonstrukcija ar nauja statyba. Įvertinus šalių poziciją nustatyta, kad ginčo, jog statybos darbai miškų ūkio paskirties žemėje buvo atliekami, byloje nėra. Ginčas kilo dėl atliktų miškų ūkio paskirties žemėje statybos darbų įvardijimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2012 priimtoje nutartyje yra išaiškinęs, jog Miško žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdžio, pagrįsti būtinumu užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą, gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miško žemėje ir miškų ūkio žemėje), – ­ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, kad miškų ūkio paskirties žemėje po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iš dalies ar pilnai išardytų ir iš naujo išbetonuotų pamatų, darytina išvada, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės normas, nustatančias, jog statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius,-pavėsines, laipynes. Statybos darbai atlikti neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-449/2013 yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai neteisėto statinio statyba prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), sprendiniams ar (ir) imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas negali taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintų neteisėtos statybos padarinių ir priimti neteisėtą statybą įteisinti leidžiančio sprendimo; todėl Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų aplinkybių vertinimas tokiu atveju neaktualus, nes negali daryti įtakos teismo parenkamo neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas, kaip pagrįstas. Jeigu šio įsipareigojimo ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leistina atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovės atstatytus statinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės.

Ieškovės atstovo teiginiai, jog ieškovė atstatė namelius, nes statinių neatstatymas būtų pažeidimas, jog perspektyviniai sprendimai negali nustatyti nuosavybės teisių ribojimo, jog nugriovus namelius būtų LR Konstitucijos pažeidimas, jog nėra konkretizuotas visuomenės poreikis, nameliai buvo iki 1994 metų ir negali būti ribojamos nuosavybės teisės, jog žinojo apie ginčo žemės atžvilgiu priimtus sprendinius, tačiau „ tai nieko nekeitė“, nes LR Vyriausybės sprendimai nerealizuojami ir t.t., atmestini, kaip nepagrįsti, pažymint, kad poįstatyminiuose normi­niuose teisės aktuose įtvirtintos taisyklės visiškai ati­tinka įstatymų reikalavimus. Poįstatyminiai norminiai aktai gali būti pri­imami tik remiantis įstatymais. Jų paskirtis – sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas. Vyriausybės nutarimuose paprastai būna suformuluoti ir įtvirtinti bendro po­būdžio paliepimai, teisės normos, kuriomis dažniausiai konkretinamos ir aiški­namos įstatymų nuostatos, nusakoma, kaip jos turi būti įgyvendinamos praktikoje. Todėl jų reikalavimus vykdyti yra būtina. 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ( generaliniame plane) ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas, buvo numatyta „iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti želdinius“. 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija nurodyta kaip esanti ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio ( konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. LR Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr.996 patvirtintuose saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenimis. Plane ginčo žemėje buvę pamatai ( sunykę pastatai) buvo pažymėti ženklu „likviduojami objektai“. Įvertinus ieškovės teiginius, kad apie Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) jai buvo žinoma, su LR Vyriausybės nutarimais buvo susipažinusi, žinojo apie ginčo žemės atžvilgiu priimtus sprendinius, tačiau nepaisant to, vykdė statybos darbus miškų ūkio paskirties žemėje, laikytina, jog ieškovės reikalavimas už naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelius atlyginti paimant juos valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams), yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Priešieškiniu atsakovė, remdamasi Neringos savivaldybės pateiktais duomenimis (T.2, b.l. 76-78, T.3, b.l. 83) prašo priteisti iš ieškovės 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovė pateikė duomenis, kad pareigą mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2015-10-23 sumokėjo 134,53 Eur sumą, 2016-01-29 sumokėjo papildomai 92,54 Eur (T.3, b.l. 24-28, 131-133). Šioje dalyje priešieškinis atmestinas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog už 2014 metus UAB „Agrolain“ netinkamai sumokėjo nuomos mokestį, deklaruodama 0,0074 ha nuomojamą žemės sklypą, o ne 0,0322 ha. Neringos savivaldybės administracijos atstovės teigimu, juridinis asmuo turėjo persiskaičiuoti nuomos mokestį, patikslinti deklaraciją bei susimokėti trūkstamą mokestį, nes tai įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Teismas su tokia pozicija sutinka, atmeta ieškovės atstovo teiginius, jog pati savivaldybė suklydo nurodydama per mažą žemės nuomos sumą, tačiau įvertinus tai, jog atsakovė neadministruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio, jos reikalavimą dėl 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palūkanų priteisimo atmeta, kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis,) neatlyginamos, duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Atsakovė už pateiktą priešieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tenkinus neturtinį priešieškinio reikalavimą, iš ieškovės priteistina 31 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1d., 5 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę UAB „Agrolain“, į.k. 302579474, savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“.

Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš UAB „Agrolain“, į.k. 302579474, valstybei 31,00 Eur (trisdešimt vieną Eur 00 ct) žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)31 Eur žyminio mokesčio Valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.