- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-749-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08484-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Milda Skersienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- L. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 8 067,98 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. su advokatu L. Ž. sudarė atstovavimo sutartį. Advokatas atstovavo ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams K. P., L. P. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo. Už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. advokato darbo ataskaitą (atliktų darbų aktą) advokatui sumokėtas 1 480 Eur atlyginimas. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas patyrė kitų išlaidų: sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, 237,98 Eur valstybės įmonei Registrų centrui ir 200 Eur atlyginimą antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu: į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo advokatas, kuriems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovas ir jo atstovas nenurodė, taip pat nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos. Teismas taip pat įvertino ir netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl jo nepradėti teismo posėdžiai, paskirti 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. Ieškovas nurodo, jog civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių. Nuostoliai atsirado dėl advokato kaltės. Advokatas aplaidžiai vykdė savo kaip atstovo pareigas, atmestinai atliko procesinius veiksmus, nesidomėjo bylos eiga. Teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, advokatas informavo, kad savo sąskaita dar kartą pateiks ieškinį teismui, tačiau to nepadarė. Pažeisdamas atstovavimo sutartį, advokatas nebendrauja elektroniniu paštu, į telefono skambučius neatsako. Papildomai pažymėjo, kad 50–60 kv. m patalpos nuoma (duomenys neskelbtini), kainuoja vidutiniškai 500 Eur per mėnesį. Dėl advokato kaltės ieškovo buto remontas ir naudojimasis juo nusikėlė 12 mėnesių. Negautos pajamos už naudojimąsi ieškovui priklausančiu turtu sudaro 6 000 Eur. Sudėjus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, ieškovas dėl advokato veiksmų patyrė iš viso 8 067,98 Eur nuostolių, prašo jų atlyginimą priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog iš byloje esančios susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos ir skambučių išklotinės matyti, kad, ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 palikus nenagrinėtą, nė viena iš šalių teisinių paslaugų sutarties nenutraukė, šalys toliau derino savo veiksmus, ieškovui siekiant pateikti teismui naują ieškinį. Ieškovo elektroniniai laiškai, skambučiai patvirtina, jog su atsakovu nepavykdavo susisiekti, į elektroninius laiškus atsakovas neatsakydavo.
2.2. Šalys duomenų apie naują ieškovo vardu pateiktą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog pats ieškovas buvo pateikęs teismui ieškinį, atsakovui bylos nagrinėjimo baigtis nežinoma, atsakovas naujų ieškinių ieškovui neparengė, be to, 2021 m. rugpjūčio mėnesį baigėsi atstovavimo sutartis. Taigi akivaizdu, kad atsakovas per protingą terminą nesiėmė jokių veiksmų ieškovo pavedimui tinkamai įvykdyti, delsė pakartotinai parengti procesinius dokumentus ir juos pateikti teismui. Teismo vertinimu, toks atsakovo neveikimas (neatvykimas į 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį, naujų procesinių dokumentų nepateikimas) negali būti laikomas suderinamu su profesionalaus, sąžiningo ir protingo elgesio standartu ir pažeidžia advokatui nustatytas pareigas veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
2.3. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos advokatūros 2022 m. vasario 24 d. sprendimu nuspręsta iškelti advokatui L. Ž. drausmės bylą.
2.4. Tiek teismo posėdžio metu, tiek Lietuvos advokatūrai atsakovas nurodė savo atliktų veiksmų priežastis, pažymėjo, jog teisinių paslaugų teikimo pobūdis, bendradarbiavimas su ieškovu buvo kitoks nei įprastai, nes ieškovas ir atsakovas abu yra teisininkai, kurso draugai, turėjo skirtingas nuomones dėl ieškovo siekiamo tikslo teisinio įgyvendinimo, be to, civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 neliko sėkmingos bylos išsprendimo galimybės pačiam ieškovui nuslėpus nuo atstovo svarbią informaciją. Atsakovas patvirtino, jog vengė parengti naujus procesinius dokumentus ieškovui 2021 metais, nes naujo ieškinio pateikimas teismui keliant tokį patį reikalavimą būtų buvęs netikslingas, ieškovas tik būtų patyręs daugiau bylinėjimosi išlaidų, atkalbinėjo nuo tokių veiksmų ieškovą, tačiau ieškovas jo nuomonės nesiklausė. Teismo vertinimu, nurodytos neveikimo priežastys nepanaikina advokatui nustatytų pareigų veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai pažeidimo.
2.5. Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. tinkamai nevykdė ieškovo jam duoto pavedimo, pažeidė Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalyje, 6.760 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje, Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje jam nustatytas pareigas; tai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą.
2.6. Teismas pažymėjo, jog priežastinis ryšys tarp advokato elgesio ir nuostolių reiškia, kad advokato veikimas arba atitinkamai neveikimas vyko anksčiau, nei atsirado tam tikri nuostoliai, žala. Šie nuostoliai turi būti atstovo veiklos rezultatas. Ieškovo vertinimu, jeigu atsakovas būtų tinkamai jam atstovavęs, atvykęs į teismo posėdį arba būtų pateikęs naują ieškinį teismui, ieškovas nebūtų patyręs 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Iki 2020 m. lapkričio 30 d., kai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, jam nevykdant pareigos atvykti į teismo posėdį, ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, siekiant savo pažeistų teisių gynimo, o lėšos advokatui sumokėtos už konkrečius tinkamai įvykdytus atsakovo darbus pagal pateiktą atliktų darbų aktą. Patirtos išlaidos atsirado iki atsakovo neteisėto neveikimo. Byloje nėra duomenų, jog nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovo darbo ataskaitoje (atliktų darbų akte) nurodyti darbai nebuvo atlikti ar atlikti netinkamai, darbo rezultatais ieškovas nesinaudojo, todėl, teismo vertinimu, atstovo neatvykimas į teismo posėdį 2020 m. lapkričio 30 d. nepanaikina advokato teisės gauti sutartą atlygį už tinkamai ir laiku suteiktas teisines paslaugas, ir priežastiniu ryšiu šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nesietinos su atsakovo netinkamu pareigų vykdymu.
2.7. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.
2.8. Ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su atsakovu, nes dalis palėpės patalpų buvo užimtos be teisėto pagrindo, atskirtos siena, ieškovas siekė apginti pažeistas savo kaip savininko teises. Ieškovo vertinimu, ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo palikus nenagrinėtą, ieškovas nuo 2020 m. gruodžio iki kreipimosi į teismą dienos (iš viso už 12 mėnesių) negavo pajamų (po 500 Eur per mėnesį) už šių patalpų nuomą.
2.9. Teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su nurodytu ieškovo nuomos pajamų skaičiavimu. Pridėtos civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenys patvirtina, jog ieškovas nurodytas patalpas valdo su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalies patalpų nuosavybės teisės nėra įregistruotos, patalpos yra negyvenamosios paskirties, patalpose nenustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka, patalpos nėra atidalytos, todėl nei iš pridėtos bylos duomenų, nei iš nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų nėra aišku, kuria palėpės dalimi ieškovas gali naudotis, kurią palėpės dalį ketino remontuoti, atidalyti ar nustatyti naudojimosi ja tvarką ir, pakeitęs patalpų paskirtį, nuomoti. Iš ieškovo pateikto faktinių aplinkybių 2020 m. vasario 26 d. konstatavimo protokolo matyti, jog palėpės patalpų nuotraukose užfiksuotas palėpės patalpų vidus neįrengtas, nepritaikytas gyventi, todėl nėra jokių įrodymų, jog ieškovas už jo patalpų dalies nuomą nuo 2020 m. gruodžio galėjo gauti po 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė reikalavimo dėl negautų pajamų pagrįstumo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs, todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų 6 000 Eur pajamų priteisimo atmetė.
2.10. Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos, patirtos žalos dydžio, teismas konstatavo, jog neįrodytos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 8 067,98 Eur žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 8 067,98 Eur jo veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlygimą; taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos nebuvimo yra nepagrįstas. Teismas analizuoja ieškovo išlaidų ir atsakovo kaltų veiksmų santykį, tačiau įstatymas kalba apie žalos ir kaltės santykį. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui sutikus, tačiau neįvykdžius susitarimo atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, natūra, t. y. pakartotinai pateikti ieškinį, ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos žala. Pripažinęs advokato kaltę netinkamai atstovaujant klientui, teismas turėjo pripažinti kliento byloje patirtas išlaidas žala, nepriklausomai nuo šių išlaidų atsiradimo laiko. Šiuo konkrečiu atveju žala atsirado atsakovui neįvykdžius pareigos ištaisyti netinkamą sutarties vykdymą.
3.2. Nustačius atsakovo kaltus veiksmus ir ieškovo nuostolius, nesunku įžvelgti tiesioginį priežastinį ryšį. Jei atstovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą, nuostolių būtų buvę išvengta. Tai, kad išlaidos buvo patirtos iki atsakovo kaltų veiksmų, nepakeičia jų priskyrimo žalai fakto. Visos bylos išlaidos pripažintinos ieškovo nuostoliais ir žala dėl pradinių kaltų atsakovo veiksmų ir vėlesnio susitarimo pateikti pakartotinį ieškinį nevykdymo.
3.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpų panaudojimo galimybės yra abejotinos. Ieškovas nurodė, kad patalpos buvo nupirktos turint tikslą jas atidalyti iš bendrojo naudojimo patalpų ir išnuomoti. Dėl atsakovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Su atsakovu buvo susitarta, kad bus pateiktas pakartotinis ieškinys dėl patalpų valdymo. Neišsprendus klausimo dėl neteisėto patalpų valdymo, jų atidalijimas ir nuoma nebuvo įmanomi. Priežastinis ryšys dėl atsakovo veiksmų ir galimybės naudotis patalpomis nuo 2020 m. lapkričio 31 iki 2021 lapkričio 30 d. teismo nėra ginčijamas. Tačiau teismas ginčija pajamų realumą. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija reiškia, kad ieškovas turi įrodyti veiksmą, kuris įvyks ateityje, kad patalpos bus atidalytos, įrengtos ir išnuomotos. Priteisiant negautas pajamas nėra reikalaujama, kad jų būsimas gavimas būtų įrodytas. Pakanka, kad tokia galimybė realiai egzistuotų. Šiuo atveju akivaizdu, kad yra galimybė išnuomoti 45 kvadratinių metrų gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovui metus laiko tyčia vilkinus jų valdymo atgavimą, atidalijimo, įrengimo ir išnuomojimo veiksmai užsitęsė, taigi būtent tokios negautos pajamos byloje buvo patirtos.
3.4. Ieškovas pažymi, kad atsakovas byloje pateiktų skaičiavimų neginčijo, nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis teismas galėtų atlikti tikslesnį negautų pajamų įvertinimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovo patirtos išlaidos nėra susijusios su veiksmais, kurie teismo įvertinti kaip neteisėti po 2020 m. lapkričio 30 d. Be to, ieškovo patirtos išlaidos negali būti įvertintos kaip nepagrįstos ir nepanaudojamos ieškovo naudai ir interesais. 150,00 Eur žyminis mokestis, 237,98 Eur Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduotų dokumentų kopijų apmokėjimo išlaidos, 200,00 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio, patirtos iki to momento, kai tapo žinoma apie nebegalimą arba minimaliai sėkmingą civilinio ginčo baigtį dėl informacijos apie ieškovui pateiktą siūlymą įsigyti perleidžiamą bendrosios nuosavybės dalį ir vykstančią ginčo turto dalies perleidimo procedūrą neatskleidimo. Tai išlaidos, kuriomis buvo siekiama pagrįsti ir įrodyti pareikšto ieškinio reikalavimą. 150,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos yra išlaidos, kurios, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovui gali būti grąžintos, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduotų dokumentų kopijų apmokėjimo išlaidos ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos pagrindžia įrodymus, kurie ieškovo jau yra naudojami kitame procese dėl palėpės dalies perleidimo naujiesiems bendraturčiams (atsakovams byloje dėl pažeistų valdymo teisių gynimo) sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi nurodytos išlaidos negali būti laikomos ieškovo nepagrįstai patirtomis išlaidomis (patirta žala), nes jų ekvivalentu (rezultatu) ieškovas naudojasi ir galės naudotis ateityje. Ieškovo patirtos 1 480,00 Eur dydžio išlaidos yra susijusios su jo interesų atstovavimu. Taigi nėra pagrindo nurodyto pobūdžio išlaidų laikyti kilusiomis iš galimų neteisėtų veiksmų.
4.2. Kaip teisingai nustatė teismas, nei 2018 metais, nei šiuo metu joks nekilnojamasis turtas, butas, kurio nuomos pajamas neva galėjo gauti ieškovas, neegzistuoja. Ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso dalis negyvenamųjų patalpų – palėpės, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodytos negyvenamosios patalpos nuosavybės teisėmis priklauso dar daliai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų, dalies teisės į šias patalpas iki šiol nėra įregistruotos. Tam, kad šios ieškovui priklausančios patalpos galėtų būti naudojamos, ieškovas turi išspręsti jam priklausančios palėpės patalpų dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, pakeisti patalpų paskirtį, atlikti patalpų rekonstrukciją jas rekonstruojant į gyvenamosios paskirties patalpas. Įvertinus ieškovo ir kitų bendraturčių tarpusavio santykius, iš esmės neegzistuoja tikimybė, kad ieškovui priklausančios negyvenamųjų patalpų dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas galėtų būti išspręstas ne teisminiu keliu; patalpų panaudojimo nuomai perspektyva yra visiškai neapibrėžta laiko prasme, dėl to neegzistuoja jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo neva negautų nuomos pajamų ir kokio nors atsakovo veikimo ir (ar) neveikimo.
4.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas apibrėžė, kad laikotarpį, už kurį jo naudai turėtų būti priteistas žalos atlyginimas, sudaro 12 mėnesių laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio pradžios iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos; turtas, kurio negautų nuomos pajamų atlyginimo reikalauja ieškovas, neegzistavo ir neegzistuoja iki šiol.
4.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl teismo pateikto jo veiksmų teisėtumo įvertinimo, pažymi manantis, kad pakartotinio ieškinio dėl ieškovo pažeistų valdymo teisių gynimo nepateikimas, kai nėra išnagrinėta kita ieškovo inicijuota byla dėl dalies palėpės perleidimo sandorio nuginčijimo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovo neveikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2018 m. rugpjūčio 24 d. R. S. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L. Ž., ji galiojo 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (imtinai), ir teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartį advokatas L. Ž. įgaliotas atstovauti R. S. visų apylinkių teismuose, visų apygardų teismuose, apygardų administraciniuose teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, prokuratūrose, visose įmonėse, įstaigose, įskaitant ikiteisminio tyrimo, organizacijose.
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 pagal ieškovo R. S., atstovaujamo advokato L. Ž., ieškinį atsakovams K. P., L. P. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, Ž. L., R. L., A. Š., M. S., O. R., V. A., V. A. (V. A.), L. A., A. B., J. Ž., G. A., L. N., D. P. (D. P.), V. N., J. K., J. A.-F., O. S. (O. S.), T. Š., T. S., ieškovo R. S. ieškinys paliktas nenagrinėtas, pažymint, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas advokatas L. Ž., jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovas ir jo atstovas nenurodė, taip pat nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos, todėl, atsakovo atstovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktinas nenagrinėtas; teismas taip pat įvertino ir netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, kai nepradėti teismo posėdžiai, paskirti 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugsėjo 17 d.
9. Civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 ieškovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. lapkričio 14 d. sumokėjo 237,98 Eur valstybės įmonei Registrų centrui pagal 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitą Nr. 22346593-1, 2020 m. sausio 17 d. sumokėjo 1 480 Eur advokatui L. Ž. už jo paslaugas pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. advokato darbo ataskaitą (atliktų darbų aktą) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) Į bylą pateikta antstolės L. P. 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra (serija ALP, Nr. 001547) paslaugos gavėjui R. S. 200 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šioje byloje ir pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 duomenų apie tai, kad ieškovas sumokėjo antstolei pagal PVM sąskaitą faktūrą, nepateikta.
10. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog ieškovas yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 17-1; 17-2, 1907/6716 dalių savininkas, taip pat ieškovas yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 18-1, 2633/9271 dalių savininkas. Kaip paaiškino ieškovas, jo negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini), sudarytų apie 19 kv. m, (duomenys neskelbtini)– apie 26 kv. m.
11. Iš Nekilnojamojo turto skelbimų puslapio aruodas.lt duomenų matyti, jog 2021 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte 60 kv. m ploto 2 kambarių buto nuomos kaina sudaro 460 Eur, antrajame aukšte 62 kv. m ploto 2 kambarių buto nuomos kaina – 530 Eur.
12. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog, atsakovui netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį, ieškovas patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių ir negavo 6 000 Eur pajamų. Atsakovas nesutiko su reikalavimu, nurodydamas, jog ieškovo nurodyti nuostoliai ir negautos pajamos priežastiniu ryšiu nėra susiję su jo kaip atstovo veikimu (neveikimu); ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovui (CPK 178 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, jog šioje situacijoje neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, patirtos žalos dydis. Kolegija visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su atsakovo veiksmų kaip neteisėtų įvertinimu. Įvertindamas atsakovo veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu, teismas rėmėsi tinkamomis teisės normomis, aktualia teismų praktika, išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes.
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756–6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi griežtesni elgesio standartai. Tai reiškia, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai ir pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ir atsakovo atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų ieškovui suteikimo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 24 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. teismui pateiktas ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo (civilinė byla Nr. e2-380-676/2020), joje ieškovui atstovavo atsakovas. Byloje 2020 m. vasario 12 d. suplanuotas teismo posėdis atidėtas; teismų informacinės sistemos LITEKO bylos kortelėje nurodyta, jog posėdis atidėtas „dėl ieškovo pateiktų prieš pat teismo posėdį didelės apimties įrodymų, su kuriais nei teisėjas, nei kiti dalyvaujantys asmenys iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybės susipažinti; dėl ieškovo prašymo pakeisti mirusįjį trečiąjį asmenį jo teisių perėmėju; dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimui. Ieškovas ir jo atstovas advokatas įspėti, kad savo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą naudotųsi tinkamai ir nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui“. 2020 m. gegužės 19 d. teismui pateiktas patikslintas ieškinys; atsižvelgiant į tai ir į kitus proceso šalių prašymus 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdis perskirtas į 2020 m. rugsėjo 17 d. 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdis atidėtas, LITEKO sistemoje nurodyta, jog „teismo posėdis nepradėtas tenkinant ieškovo atstovo advokato L. Ž. prašymą leisti patikslinti ieškinį; ieškovui nustatytas 20 dienų terminas patikslinto ieškinio pateikimui“. 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, nutartyje nurodyta, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas advokatas L. Ž., jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovas ir jo atstovas nenurodė, taip pat nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos, todėl, atsakovo atstovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktinas nenagrinėtas; teismas taip pat įvertino ir netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl jo nepradėti teismo posėdžiai, paskirti 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugsėjo 17 d.
17. Kaip teisingai iš byloje pateiktos susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos ir skambučių išklotinės nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinį palikus nenagrinėtą, nė viena iš šalių teisinių paslaugų sutarties nenutraukė, šalys toliau derino veiksmus dėl naujo ieškinio teismui pateikimo. Atsakovas į elektroninius ieškovo laiškus neatsakydavo, telefonu su atsakovu susisiekti nepavykdavo. 2021 m. birželio 28 d. elektroniniame laiške ieškovui atsakovas nurodė: „<...> Žinau, kad pavargai laukti, bet patikėk aš ne mažiau pavargau būti atakuojamas priekaištais ir nejaučiu dėl to jokio malonumo. Duoki, prašau porą dienų iki trečiadienio pabaigti su mokančiais klientais, ir pirmiausia grįžtu prie mūsų bylos. Dar kartą atsiprašau...<...>.“ Duomenų, kad atsakovas ieškovo vardu teismui būtų pateikęs naują ieškinį, byloje nėra. 2021 m. rugpjūčio mėnesį atstovavimo sutartis baigėsi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį (pats nurodo, jog nepasižymėjo posėdžio datos darbo kalendoriuje), dėl to ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nekomunikavo su ieškovu, kad tinkamai įvykdytų ieškovo pavedimą, per protingą terminą nesiėmė veiksmų pavedimui įvykdyti, pakartotinai procesinių dokumentų neparengė ir nepateikė jų teismui, neketindamas vykdyti pavedimo, teisinių paslaugų sutarties nenutraukė. Toks atsakovo neveikimas nesuderinamas su profesionalaus, sąžiningo ir protingo elgesio standartu, ypač turint omenyje tą faktą, jog advokatui kaip savo srities profesionalui taikytini griežtesni atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, be to, tokie veiksmai pažeidžia advokatui nustatytas pareigas veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
18. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos advokatūros 2022 m. vasario 24 d. sprendimu nuspręsta iškelti advokatui L. Ž. drausmės bylą. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Lietuvos advokatūrai aiškindamas savo neveikimo priežastis atsakovas nurodė, jog teisinių paslaugų teikimo pobūdis, bendradarbiavimas su ieškovu buvo kitoks nei įprastai, nes ieškovas ir atsakovas abu yra teisininkai, kurso draugai, turėjo skirtingas nuomones dėl ieškovo siekiamo tikslo teisinio įgyvendinimo, be to, civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 neliko sėkmingos bylos išsprendimo galimybės pačiam ieškovui nuslėpus nuo atstovo svarbią informaciją. Atsakovas patvirtino, jog vengė parengti naujus procesinius dokumentus ieškovui 2021 metais, nes naujo ieškinio pateikimas teismui keliant tokį patį reikalavimą būtų buvęs netikslingas, ieškovas tik būtų patyręs daugiau bylinėjimosi išlaidų, atkalbinėjo nuo tokių veiksmų ieškovą, tačiau ieškovas jo nuomonės nesiklausė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytos neveikimo priežastys nepateisina advokatui nustatytų pareigų veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai netinkamo vykdymo (neatvykimo į teismo posėdį, naujų procesinių dokumentų nepateikimo). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai ieškovą informavęs, jog nebemato sėkmingos bylos išsprendimo galimybės, ir būtų nutraukęs sutartį (priešingai, kaip jau nurodyta, dar 2021 m. birželio 28 d. patikino ieškovą, jog grįš prie bylos), taigi ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, jog atstovas tinkamai ir laiku vykdys ieškovo pavedimus, teiks jo vardu procesinius dokumentus, vykdys kitas atstovo pareigas. Tais pačiais argumentais kaip nepagrįsta vertintina atsakovo atsiliepime į skundą pateikta pozicija, jog pakartotinio ieškinio dėl ieškovo pažeistų valdymo teisių gynimo nepateikimas, kai nėra išnagrinėta kita ieškovo inicijuota byla dėl dalies palėpės perleidimo sandorio nuginčijimo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovo neveikimas.
19. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. tinkamai nevykdė ieškovo jam duoto pavedimo, pažeidė CK 6.718 straipsnio 1 dalyje, CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje, Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje jam nustatytas pareigas, taigi konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Kaip nustatyta, ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 150 Eur žyminis mokestis, 237,98 Eur išlaidos VĮ Registrų centrui, 200 Eur išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 480 Eur išlaidos atsakovui už jo suteiktas teisines paslaugas.
21. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma, tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę ir pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
23. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo vertinimu, kad, jeigu atsakovas būtų tinkamai jam atstovavęs, atvykęs į teismo posėdį arba, nors ieškinys ir paliktas nenagrinėtas, būtų pateikęs naują ieškinį teismui, ieškovas nebūtų patyręs 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iki 2020 m. lapkričio 30 d., kai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, jam nevykdant pareigos atvykti į teismo posėdį, ieškovo byloje patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, siekiant savo pažeistų teisių gynimo, o lėšos už advokato teisinę pagalbą sumokėtos už konkrečius tinkamai įvykdytus atsakovo darbus pagal pateiktą atliktų darbų aktą. Patirtos išlaidos susidarė iki neteisėto atsakovo neveikimo. Kaip matyti iš advokato darbo ataskaitos, 1 480 Eur suma apskaičiuota už teisines paslaugas, suteiktas iki 2020 m. rugsėjo 17 d. Byloje nėra duomenų, jog nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovo darbo ataskaitoje (atliktų darbų akte) nurodyti darbai (prašymai VĮ Registrų centrui ir vizitai į jį, pasirengimas bylos nagrinėjimui, ieškinio, patikslinto ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, prašymų dėl papildomų įrodymų parengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas parengiamuosiuose posėdžiuose ir pasirengimas jiems) nebuvo atlikti ar atlikti netinkamai, kad ieškovas nesinaudojo darbų rezultatais. Taigi, turint omenyje tai, jog visos nurodytos išlaidos patirtos iki atsakovo neatvykimo į teismo posėdį, o ieškovas iki neteisėtų veiksmų momento naudojosi suteiktų paslaugų rezultatais, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo patirtos išlaidos susijusios su atsakovo netinkamu pareigų vykdymu pakankamu priežastiniu ryšiu.
24. Ieškovas teigia, jog, nustačius atsakovo kaltus veiksmus ir ieškovo nuostolius, nesunku įžvelgti tiesioginį priežastinį ryšį: jei atstovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą, nuostolių būtų buvę išvengta. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą. Nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nebūtų patyręs nurodytų išlaidų, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai, t. y. išlaidos byloje jau buvo patirtos ir jos nepriklausė nuo neteisėtų veiksmų pasekmių – bylos palikimo nenagrinėtos ir naujo ieškinio nepateikimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nereikalavo atsiskaityti už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., nors civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos (byloje buvo parengti 2 atskirieji skundai).
25. Ieškovo išlaidos, patirtos sumokant VĮ Registrų centrui ir antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, apskritai pagal savo pobūdį yra pernelyg nutolusios nuo atstovo veiksmų (neveikimo) ir nelaikytinos jo veiksmų pasekmėmis, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas šias išlaidas patyrė už konkrečius Nekilnojamojo registro išrašus, antstolės konstatuotos faktus, šie ieškovo dokumentai gali būti laisvai naudojami, o iš šalių pateiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ir buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje kaip įrodinėjimo priemonė.
26. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių, todėl šis ieškovo reikalavimas pagrįstai atmestas.
27. Ieškovas byloje taip pat įrodinėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 6 000 Eur nuostolių negautų pajamų forma. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 000 Eur negautų pajamų atlyginimo atmetė.
28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 49 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
31. Šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
32. Ieškovas prašomus priteisti nuostolius negautų pajamų forma grindė tuo, kad, jo ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo (juo ieškovas siekė įpareigoti asmenis, neteisėtai užėmusius palėpės patalpas, šias patalpas atlaisvinti) palikus nenagrinėtą, ieškovas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (iš viso už 12 mėnesių) negavo pajamų (po 500 Eur per mėnesį) už šių patalpų nuomą.
33. Kaip nustatyta byloje, ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais valdo apie 45 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas neįrengtoje pastogėje (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pirmosios instancijos teismui, būdamas dalies palėpėje esančių patalpų savininkas, ieškovas turėjo tikslą atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti daikto naudojimo paskirtį, įsirengti gyvenamąsias patalpas ir šias patalpas išnuomoti. Ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su atsakovu, nes dalis palėpės patalpų buvo užimtos be teisėto pagrindo, atskirtos siena, taigi ieškovas siekė ginti savo kaip savininko teises. Negautų pajamų forma prašomą priteisti sumą ieškovas grindžia nekilnojamojo turto portalo skelbimų duomenimis apie panašaus pobūdžio turto mėnesio nuomos kainas.
34. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolių, įrodinėjamų iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu, t. y. neįrodė realios galimybės gauti konkrečias pajamas (žalos padarymo fakto realumo).
35. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nurodytas patalpas valdo su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalies patalpų nuosavybės teisės nėra įregistruotos, patalpos yra negyvenamosios paskirties, nenustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka, patalpos nėra atidalytos, todėl nėra aišku, kuria palėpės dalimi ieškovas gali naudotis, kurią dalį ketino remontuoti, atidalyti ar nustatyti naudojimosi ja tvarką. 2020 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose užfiksuotas palėpės patalpų vidus neatidalytas, neįrengtas, nepritaikytas gyventi, todėl nėra jokių įrodymų, jog ieškovas už jo patalpų dalies nuomą nuo 2020 m. gruodžio galėjo gauti po 500 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie siekį nuomoti patalpas, ieškovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų siekį išnuomoti turimas patalpas potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis, kad derėjosi su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko galimybės sudaryti nuomos sutarties ir gauti pajamų, nors tokią galimybę turėjo.
36. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi asmuo, siekdamas gauti negautų pajamų atlyginimą, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui išsamiais duomenimis neįrodžius, kad realiai buvo siekiama patalpas išnuomoti, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos faktą. Ieškovo pateikti kitų nekilnojamojo turto objektų skelbimai nepatvirtina paties žalos atsiradimo fakto realumo, o vertintini žalos dydžio nustatymo klausimo kontekste. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo patiriamus nuostolius negalint išnuomoti palėpės patalpų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo negautų pajamų realumo, o kartu ir paties fakto, kad atsakovo neteisėti veiksmai lėmė ieškovo nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 000 Eur negautų pajamų atlyginimo.
37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
39. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.