Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis su atsakovu buvo pasirašęs atstovavimo sutartį, tačiau atsakovas kaip atstovas veikė neprofesionaliai, vilkino bylos nagrinėjimą, jo ieškinį palikus nenagrinėtu atsakovui nenuvykus į paskirtą posėdį šis žadėjo teikti naują ieškinį, tačiau to iki šiol nepadarė, nesilaikė pažadų. Mano jog atsakovo elgesys neatitinka advokatų etikos kodekso normų. Pradinį ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtu ir atsakovui nepateikus teismui naujo ieškinio visos ieškovo patirtos išlaidos tapo beprasmės, advokato atlikti veiksmai betiksliai, įtaria, jog atsakovas veikė kitų šalių interesais, nebuvo lojalus ieškovui. Ieškovas tikėjosi išspręsti ginčą dėl patalpų palėpėję adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šias patalpas nuomoti, tačiau dėl atsakovo veiksmų to negalėjo padaryti, negavo numatytų pajamų.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nutikusi situacija yra nemaloni abejoms proceso šalims. Ieškovas ir atsakovas buvo kurso draugai, teisininkai, o tai lėmė bendravimo pobūdį. Pažymi, jog darbų atstovavimo atveju buvo gerokai daugiau nei nurodė darbų ataskaitoje, su ieškovu buvo aptarę ginčo eigą ir sėkmės galimybes, sutiko atstovauti ieškovą ginant jo, kaip savininko teises nuo asmens, kuris buvo užėmęs palėpę neturėdamas į patalpas jokių teisių, atliko viską, kad būtų sėkminga bylos baigtis, taikė draugui minimalius įkainius. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti įrodymai, jog atsakovai P. tapo palėpės bendrasavininkiais, tokiu būdu įgijo teisę teisėtai naudotis palėpe, ir visas ginčas jam atstovaujant byloje neteko prasmės. Šiuos duomenis ieškovas nuo atsakovo nuslėpė. Po tokios informacijos ieškovas ir atsakovas skirtingai vertino teisinę situaciją, susiginčijo, atsakovas nematė bylos perspektyvos, tačiau vardan draugiškų santykių dar vykdė toliau ieškovo nurodymus, rašė nagrinėjamoje byloje atskiruosius skundus, nors nematydamas perspektyvos kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, vengė tai daryti. Paaiškino ieškovui, kodėl tokie veiksmai netikslingi. Atkreipė dėmesį, jog jo atstovavimo metu surinkta archyvinė patalpų medžiaga, antstolės aplinkybių konstatavimo protokolas galės būti ir bus ieškovo naudojama vėliau. Pažymėjo, jog atstovavimo sutartis su ieškovu pasibaigė 2021 m. rugpjūčio mėnesį, todėl tolesnių ieškovo reikalaujamų veiksmų neatliko ir neturėjo tam pagrindo. Teismui pasiūlius į bylą įtraukti atsakovo civilinės atsakomybės draudiką, nurodė, jog dėl prašomų priteisti lėšų į civilinės atsakomybės draudiką neketina kreiptis, todėl byla nesusijusi su civilinės atsakomybės draudiko teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenimis nustatyta, jog R. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L. Ž., kuri galiojo 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (imtinai) ir teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartį advokatas L. Ž. įgaliotas atstovauti R. S. nurodytoje sutartyje įgalinimų apimtyje visų apylinkių teismuose, visų apygardų teismuose, visi apygardų administraciniuose teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiame Teisme, prokuratūrose, visose įmonėse, įstaigose, įskaitant ikiteisminio tyrimo, organizacijose. 2018 m. rugpjūčio 24 d. teisinių paslaugų sutartyje advokatas L. Ž. sutiko teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas R. S., sutartyje numatytomis sąlygomis.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 pagal ieškovo R. S., atstovaujamo advokato L. Ž., ieškinį atsakovams K. P., L. P., dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, Ž. L., R. L., A. Š., M. S., O. R., V. A., V. A. (V. A.), L. A., A. B., J. Ž., G. A., L. N., D. P. (D. P.), V. N., J. K., J. A. – F., O. S. (O. S.), T. Š., T. S., ieškovo R. S. ieškinys paliktas nenagrinėtu, pažymint, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas advokatas L. Ž., kuriems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovas ir jo atstovas nenurodė, taip pat neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos, todėl, atsakovo atstovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktinas nenagrinėtas; Teismas tuo pačiu įvertino ir netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių nepradėti paskirti teismo posėdžiai 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugsėjo 17 d.

Civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 ieškovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. lapkričio 14 d. sumokėjo 237,98 Eur valstybės įmonei „Registrų centras“ pagal 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaitą Nr. 22346593-1, 2020 m. sausio 17 d. sumokėjo 1 480 Eur advokatui L. Ž. už jo paslaugas pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. advokato darbo ataskaitą (atliktų darbų aktą) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta antstolės L. P. 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra (serija (duomenys neskelbtini)) paslaugos gavėjui R. S. 200 Eur sumai apmokėti už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 6.15.-01. Nagrinėjamoje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 duomenų apie įvykdytą apmokėjimą antstolei pagal 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) nėra pateikta.

Prijungtos civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenimis iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog ieškovas yra negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žymimos indeksais 17-1; 17-2, 1907/6716 dalių savininkas, taip pat ieškovas yra negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žymimos indeksu 18-1, 2633/9271 dalių savininkas. Ieškovo paaiškinimais jo negyvenamos patalpos, neįrengtos pastogės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), sudarytų apie 19 kv. m; o (duomenys neskelbtini), sudarytų apie 26 kv. m – bendrai ieškovui priklauso apie 45 kv. m. palėpės ploto.

Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto skelbimų puslapio „aruodas.lt“ išrašo 2021 m. kovo 12 dienai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), 1 aukšte 60 kv. m. ploto 2 kambarių buto nuoma yra 460 Eur, 2 aukšte 62 kv. m. ploto 2 kambarių buto nuoma yra 530 Eur. Remdamasis nurodytais skelbimais ieškovas nurodo, jog civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 sėkmės atveju galėjo greičiau įrengti jam nuosavybės teise priklausančias 45 kv. m ploto patalpas palėpėje, jas išnuomoti ir gauti po 500 Eur per mėnesį pajamų (6 000 Eur už 12 mėnesių).

Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį. Ieškovas teigia, jog atsakovui netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį jis patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių ir negavo 6 000 Eur pajamų. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, nurodydamas, jog ieškovo nurodomi nuostoliai ir negautos pajamos nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo, kaip atstovo veikimu / neveikimu, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756–6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi griežtesni elgesio standartai. Tai reiškia, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų ieškovui teikimo buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 24 d. Teismui 2019 m. rugsėjo 2 d. pateiktas ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, užvesta civilinė byla Nr. e2-380-676/2020, kurioje atsakovas, remiantis atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartimi vedė bylą ieškovo vardu. Nurodytoje byloje 2020 m. vasario 12 d. suplanuotas teismo posėdis atidėtas, teismui LITEKO sistemoje nurodžius posėdžio atidėjimo priežastį pastabose “dėl ieškovo pateiktų prieš pat teismo posėdį didelės apimties įrodymų, su kuriais nei teisėjas, nei kiti dalyvaujantys asmenys iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybės susipažinti; dėl ieškovo prašymo pakeisti mirusįjį trečiąjį asmenį jo teisių perėmėju; dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimui. Ieškovas ir jo atstovas advokatas įspėti, kad savo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą naudotųsi tinkamai ir nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui“. 2020 m. gegužės 19 d. pateiktas patikslintas ieškinys, atsižvelgiant į tai ir kitus proceso šalių prašymus 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdis perskirtas į 2020 m. rugsėjo 17 d. 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdis atidėtas teismui LITEKO sistemoje nurodžius posėdžio atidėjimo priežastį pastabose „teismo posėdis nepradėtas tenkinant ieškovo atstovo advokato L. Ž. prašymą leisti tikslinti ieškinį; ieškovui nustatytas 20 dienų terminas patikslinto ieškinio pateikimui“. Į 2020 m. lapkričio 30 d. paskirtą teismo posėdį ieškovui ir jo atstovui neatvykus ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos elektroniniu paštu bei skambučių išklotinės matyti, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 palikus nenagrinėtu, nė viena iš šalių teisinių paslaugų sutarties nenutraukė, šalys toliau derino savo veiksmus, ieškovui siekiant teismui pateikti naują ieškinį. Ieškovo elektroniniai laiškai, skambučiai patvirtina, jog su atsakovu nepavykdavo susisiekti, į elektroninius laiškus atsakovas neatsakydavo. 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku atsakovas ieškovui nurodė „žinau, kad pavargai laukti, bet patikėk aš ne mažiau pavargau būti atakuojamas priekaištais ir nejaučiu dėl to jokio malonumo. Duoki, prašau porą dienų iki trečiadienio pabaigti su mokančiais klientais, ir pirmiausia grįžtu prie mūsų bylos. Dar kartą atsiprašau...“ Duomenų apie naujai pateiktą ieškovo vardu ieškinį, naujai užvestą civilinę bylą šalys duomenų neteikė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog pats ieškovas buvo pateikęs savo nuožiūra teismui ieškinį, atsakovui bylos nagrinėjimo baigtis nežinoma, atsakovas naujų ieškinio ieškovui neparengė, be to 2021 m. rugpjūčio mėnesį baigėsi atstovavimo sutartis. Taigi akivaizdu, kad atsakovas per protingą terminą nesiėmė jokių veiksmų ieškovo pavedimui tinkamai įvykdyti, delsė pakartotinai parengti procesinius dokumentus ir juos pateikti teismui. Teismo vertinimu, toks atsakovo neveikimas (neatvykimas į 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį, naujų procesinių dokumentų neteikimas atstovaujamojo vardu 2021 metais) negali būti laikomas suderinamu su profesionalaus, sąžiningo ir protingo elgesio standartu bei pažeidžia advokatui nustatytas pareigas veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos advokatūros 2022 m. vasario 24 d. sprendimu nuspręsta iškelti advokatui L. Ž. drausmės bylą.

Tiek teismo posėdžio metu atsakovui teikiant paaiškinimus, tiek Lietuvos advokatūrai teikiant paaiškinimą atsakovas nurodė savo atliktų veiksmų / neveikimo priežastis, pažymint, jog teisinių paslaugų teikimo pobūdis, bendradarbiavimas su ieškovu buvo kitoks nei įprastai, nes ieškovas ir atsakovas abu yra teisininkai, kurso draugai, turėjo skirtingas nuomones dėl ieškovo siekiamo tikslo teisinio įgyvendinimo, be to civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 neliko sėkmingos bylos išsprendimo galimybės pačiam ieškovui nuslėpus nuo atstovo svarbią informaciją. Atsakovas patvirtino, jog vengė rengti naujus procesinius dokumentus ieškovui 2021 metais, nes naujo ieškinio teikimas teismui keliant tokį patį reikalavimą būtų netikslingas, ieškovas tik būtų patyręs daugiau bylinėjimosi išlaidų, atkalbinėjo nuo tokių veiksmų ieškovą, tačiau ieškovas jo nuomonės nesiklausė. Teismo vertinimu nurodytos neveikimo priežastys nepanaikina advokatui nustatytų pareigų pažeidimo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. tinkamai nevykdė ieškovo jam duoto pavedimo, pažeidė CK 6.718 straipsnio 1 dalyje, CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje, Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje jam nustatytas pareigas, todėl tai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių, kurie patirti civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020. Nurodo, jog dėl atsakovo neveikimo, jam neatvykus į teismo posėdį ir ieškinį palikus nenagrinėtu, visos ieškovo asmeniškai nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos tapo betikslės, panaudotos be reikalo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas jog tarp ieškovo patirtų išlaidų ir jo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-380-676/2020 patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 237,98 Eur išlaidos VĮ „Registrų centrui“, 200 Eur išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 1 480 Eur išlaidos pačiam atsakovui už jo teisines paslaugas.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

Pažymėtina, jog žalos atsiradimas neturi būti labai nutolęs nuo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys tarp advokato elgesio ir nuostolių automatiškai reiškia, kad advokato veikimas arba atitinkamai neveikimas vyko anksčiau nei atsirado tam tikri nuostoliai, žala. Kitaip tariant, šie nuostoliai yra atstovo veiklos rezultatas. Ieškovo vertinimu, jeigu atsakovas būtų tinkamai jį atstovavęs, atvykęs į teismo posėdį arba nors ir palikus nenagrinėtu ieškinį, atstovas būtų pateikęs naują ieškinį teismui, ieškovas nebūtų patyręs 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Pažymėtina, jog iki 2020 m. lapkričio 30 d., kada pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, jam nevykdant pareigos atvykti į teismo posėdį, ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, siekiant savo pažeistų teisių gynimo, o lėšos advokato teisinei pagalbai apmokėtos už konkrečius tinkamai įvykdytus atsakovo darbus pagal pateiktą atliktų darbų aktą. Patirtos išlaidos atsirado iki atsakovo neteisėto neveikimo. Byloje nėra duomenų jog nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovo darbo ataskaitoje (atliktų darbų akte) nurodyti darbai nebuvo įvykdyti, įvykdyti netinkamai, darbo rezultatais ieškovas nesinaudojo, todėl teismo vertinimu atstovo neatvykimas į teismo posėdį 2020 m. lapkričio 30 d. nepanaikina advokato teisės gauti sutartą atlygį už tinkamai ir laiku atliktas teisines paslaugas ir priežastiniu ryšiu šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nesietinos su atsakovo netinkamu pareigų vykdymu. Pažymėtina, jog atsakovas nereikalavo atsiskaityti už vėliau suteiktas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., nors prijungtos civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos, pvz. ruošiami 2 atskirieji skundai, ieškovas papildomų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas nepatyrė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas patirdamas išlaidas VĮ „Registrų centrui“ bei antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą civilinėje byloje e2-380-676/2020, gavo konkrečius nekilnojamojo registro išrašus, bei užfiksuotus antstolės faktus, kurie ieškovo gali būti laisvai naudojami, o šalių teiktais paaiškinimais nustatyta, jog ir buvo naudojami kitoje civilinėje byloje kaip įrodinėjimo priemonė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 2 067,98 Eur tiesioginių nuostolių, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis negavo 6 000 Eur pajamų. Atsakovas su nurodytu reikalavimu nesutiko, pažymėdamas jog tokio reikalavimo ieškovas neįrodė.

Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 35 punktas ir jame nurodyta praktika).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas valdo apie 45 kv. m negyvenamų patalpų ploto neįrengtoje pastogėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe su kitais bendrasavininkais. Iš ieškovo teiktų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas būdamas dalies palėpėje esančių patalpų savininkas turėjo tikslą atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti daikto naudojimo paskirtį, įsirengti gyvenamąsias patalpas ir šias patalpas nuomoti. Ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su atsakovu, nes dalis palėpės patalpų buvo užimtos be teisėto pagrindo, atskirtos siena ir tuo remiantis ieškovas siekė ginti savo, kaip savininko pažeistas teises. Ieškovo vertinimu, jo ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, kuriuo siekė įpareigoti neteisėtai užėmusius palėpės patalpas asmenis šias patalpas atlaisvinti, palikus nenagrinėtu, ieškovas nuo 2020 m. gruodžio iki kreipimosi į teismą dienos (viso už 12 mėnesių) negavo pajamų (po 500 Eur per mėnesį) už šių patalpų nuomą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytu ieškovo nuomos pajamų paskaičiavimu. Prijungtos civilinės bylos Nr. e2-380-676/2020 duomenys patvirtina, jog ieškovas nurodytas patalpas valdo su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalies patalpų nuosavybės teisės nėra įregistruotos, patalpos yra negyvenamosios paskirties, patalpose nenustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka, patalpos nėra atidalintos, todėl nei iš prijungtos bylos duomenų, nei iš nagrinėjamoje byloje teikiamų duomenų nėra aišku kuria palėpės dalimi ieškovas gali naudotis, kurią palėpės dalį ketino remontuoti, atidalinti ar nustatyti naudojimosi tvarką konkrečia palėpės dalimi, ir pakeitęs patalpų paskirtį nuomoti. Ieškovo teikto faktinių aplinkybių 2020 m. vasario 26 d. konstatavimo protokolo palėpės patalpų nuotraukose užfiksuotas palėpės patalpų vidus neatidalintas, neįrengtas, nepritaikytas gyventi, todėl nėra jokių įrodymų, jog ieškovas už jo patalpų dalies nuomą realiai nuo 2020 m. gruodžio galėjo gauti po 500 Eur per mėnesį. Ieškovas įrodinėdamas nuomos kainos dydį, rėmėsi aruodas.lt portale esančio nekilnojamojo turto nuomos kainomis. Skelbimuose nurodomos nuomojamos gyvenamosios paskirties, didesnės kvadratūros, įrengtos, pritaikyti gyventi patalpos, todėl teismo vertinimu šių butų nuomos kainos vidurkiu negali būti grindžiamas ieškovo reikalavimas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu ieškovas neįrodė jo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs, todėl ieškovo reikalavimas dėl negautų 6 000 Eur pajamų priteisimo laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, neįrodžius patirtos žalos dydžio, nėra įrodytos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 067,98 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 135, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas nenurodė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.