- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-2546-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08181-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. D. (I. D.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122874, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 23S126921, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Migracijos departamento Panevėžio skyriuje jis 2023 m. kovo 27 d. pateikė dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti, nes ketino įsidarbinti vairuotoju Trixor Logistics LT, MB. Tačiau pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bei pritaikytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvą.
2.2. Jis nesutinka su Migracijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodytais teiginiais, kad pareiškėjo prieš 10 metų atliktos tarnybos Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) kariuomenėje faktas pats savaime identifikuoja jo lojalumą Baltarusijos vykdomam režimui bei leidžia spręsti apie jo keliamą pavojų Lietuvos saugumui. Pareiškėjo teigimu, vien formaliai, neatlikus jokio papildomo aplinkybių tyrimo, nesuteikus pareiškėjui galimybės duoti išsamesnius paaiškinimus dėl jo praeityje dirbto darbo Baltarusijos kariuomenėje, jis buvo deklaratyviai pripažintas lojaliu Baltarusijos režimui, šį režimą palaikančiu. 2011–2013 metais Baltarusijos kariuomenėje jis atliko vien technines funkcijas – dirbo vairuotoju-elektriku, vairuotoju-gaisrininku, vairuotoju-kranininku. Po privalomosios karinės tarnybos, baigtos 2011 metais, jis dėl ekonominių priežasčių liko dirbti kariuomenėje, tačiau atliko vien technines funkcijas, neturėjo nieko bendro su vykdoma politika. 2013 metais jis įsidarbino vairuotoju privačiame sektoriumi ir nuo to laiko nutraukė visus ryšius su Baltarusijos kariuomene.
2.3. Pareiškėjo daugiau nei prieš 10 metų baigtas darbas Baltarusijos kariuomenėje, kurioje jis buvo tik techninis darbuotojas, nesuteikia pagrindo daryti išvados nei apie jo pritarimą bei lojalumą Baltarusijos vykdomai politikai šiandien, nei apie Ukrainos atžvilgiu vykdomos agresijos palaikymą. Pareiškėjas palaiko būtent Ukrainą kariniame konflikte, smerkia tiek Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija), tiek Baltarusijos veiksmus. Tai jis aiškiai pažymėjo, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, jog nepalaiko Rusijos agresijos. Tai paneigia sprendimo motyvus apie jo pritarimą ir Rusijos bei Baltarusijos agresyvių veiksmų Ukrainos atžvilgiu palaikymą, juos daro akivaizdžiai nepagrįstus, deklaratyvius bei formalius. Atsakovas pareiškėjo atsakymui dėl darbo Baltarusijos kariuomenėje suteikė visiškai priešingą reikšmę, jį įvertino neteisingai bei izoliuotai nuo kitų klausimyne pateiktų atsakymų bei padarė nepagrįstą ir formalią išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
2.4. Nebuvo nustatytas pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, akivaizdumas, objektyvumas, išvada padaryta vadovaujantis vien pareiškėjo tarnybos vykdymo faktu, netiriant, nenustatant kitų aplinkybių, identifikuojančių šio pavojaus realumą. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, vadovavosi tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte pateikta informacija. Tačiau pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepatvirtina jokie kiti duomenys bei įrodymai. Šiuo atveju nenustatytos jokios aplinkybės apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos sprendime ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti, priimant ginčijamus sprendimus. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.
2.5. VSD rašte nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau Lietuvos administracinių teismų praktikoje pažymima, kad būtent Migracijos departamentas turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Tuo metu, kai pareiškėjas išėjo į kariuomenę– 2013 metais, Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje. Ši aplinkybė yra aktuali, sprendžiant dėl pareiškėjo galimos grėsmės, tačiau ji nebuvo įvertinta ir į ją nebuvo atsižvelgta. Taip pat nebuvo vertinami pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, kurie išreiškė jo aiškų nepritarimą Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu. Taip pat neatsižvelgta į pareiškėjo atliekamų funkcijų Baltarusijos kariuomenėje pobūdį (vairuotojas).
Atsiliepimas
2.6. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas niekada neturėjo vizų ar leidimų gyventi Lietuvoje, neturi ryšių su Lietuva, nesant kitų duomenų, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados apie pareiškėjo pavojingumą Lietuvai. Pareiškėjas siekia įsidarbinti vairuotoju. Vadovaujantis vieša informacija, Lietuvoje masiškai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, jų trūksta ir visoje Europoje. Todėl teisėtas pareiškėjo įdarbinimas turėtų teigiamos įtakos Lietuvoje registruotos įmonės veiklai bei prisidėtų prie bendros ekonominės situacijos transporto sektoriuje gerinimo.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD, išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
4.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju, nepaneigia grėsmės, nes grėsmė šiuo atveju kildinama iš ryšių ir kt. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
4.3. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą, todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
4.4. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad nacionalinių vizų, leidimų laikinai gyventi ar darbo santykių Lietuvoje pareiškėjas neturėjo. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Įvertinus duomenų visumą (pareiškėjas anksčiau neturėjo leidimų gyventi Lietuvoje, pirmą kartą dėl leidimo gyvent kreipėsi tik 2023 m. kovo 27 d., t. y. jau prasidėjus karui Ukrainoje, kreipėsi dėl leidimo darbo pagrindu), Ginčijami sprendimai yra proporcingi.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:
6.1. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 18-5472 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos karinėse struktūrose tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
6.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę dirbę šios šalies karinėse struktūrose, ar dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar karinę tarnybą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko po tarnybos yra praėję, ar kokias funkcijas pastarieji vykdė, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
6.3. Užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Baltarusijos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad jose netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo I. D. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus nurodė, kad 2011–2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą.
8.2. VSD 2023 m. gegužės 22 d. pateikė išvadą Nr. 18-5472, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
8.3. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122874 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 23S126921 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek tokio sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vertino, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, dabartinę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teismas sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
11. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, jau yra palikęs karinę tarnybą, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su karinėmis struktūromis yra išnykusi. Pareiškėjas, nors ir nurodo, kad iš karinės tarnybos išėjo dar 2013 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su karinėse struktūrose / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos ir pan.) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
12. Teismas taip pat vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas darbas bendrovėje nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
13. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S35702, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes.
14. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Pripažinus atsakovo sprendimą neišduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstu dėl to, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat kitų socialinių ir ekonominių ryšių nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjui pagrįstai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį teismas vertino kaip proporcingą.
15. Teismas sprendė, kad, netenkinus reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, reikalavimas dėl įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą taip pat negali būti tenkinamas.
III.
16. Pareiškėjas I. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje jam išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo argumentų, nesivadovaujant naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.
17.2. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 ir kt.) tokio pobūdžio bylose, t. y. nustačius, kad asmuo praeityje tarnavo (Rusijos, Baltarusijos) kariuomenėje, privalo būti papildomai įvertinamos tokios aplinkybės: atliktos tarnybos pobūdis; pareigos; tarnybos trukmė; tarnybos pasibaigimo pagrindas; praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės; duomenys apie asmens tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose; pareiškėjo ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Priimant sprendimus, privalo būti įvertintos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, kurios yra aiškiai išskirtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taip pat jos turi būti vertinamos kartu su pareiškėjo atsakymais į klausimyno 10 ir 11 klausimą. Šio visapusiško aplinkybių vertinimo atsakovas neatliko.
17.3. Teisminio nagrinėjimo metu buvo akcentuota, kad pareiškėjas nusprendė įsidarbinti pagal kontraktą 2011 metais Baltarusijos kariuomenėje (savo miestelio Gardino srityje padalinyje) dėl ekonominių (ne ideologinių) priežasčių. Pareiškėjas paaiškino, kad tas padalinys jo tarnybos metu jau buvo išformuojamas, jis pats faktiškai padėjo išmontuoti / išardyti lėktuvo pakėlimo tako plytas (darbo pobūdis). Pareiškėjo pareigos kariuomenėje buvo išimtinai techninės – dirbo vairuotoju-elektriku, vairuotoju-gaisrininku, vairuotoju-kranininku, tai matyti iš pridėto karinio bilieto (pareigos). Jokio priėjimo prie strateginės ar slaptos informacijos pareiškėjas niekada neturėjo. Likus pusmečiui iki kontrakto pabaigos, pareiškėjas pradėjo ieškoti darbo kitur, kurį radęs, turėjo dirbti vis tiek iki kontrakto pabaigos – 2 metus, nes kitoje darbovietėje buvo reikalingas 2 metų darbo stažas. Pasibaigus 2 metų kontraktui, pareiškėjas savo laisva valia pareiškė, kad kontrakto nenori pratęsti, nors pratęsimas jam buvo siūlomas, todėl iš tarnybos jis išėjo savo noru bei iniciatyva. Pareiškėjo tarnyba pagal kontraktą truko 2 metus, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinama kaip neilgas laiko tarpas. Nuo tarnybos pabaigos jau praėjo daugiau negu 10 metų, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinama kai pakankamai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjas nėra dirbęs jokiose valdžios institucijose Baltarusijoje, neturi ryšių su tokiose institucijose dirbančiais asmenimis. Pareiškėjas nepalaiko karo, agresijos Ukrainos atžvilgiu, į klausimyno 10 klausimą atsakė „Ne“, o į 11 klausimą – „Ukrainai“. Pareiškėjas nepalaiko oficialios Baltarusijos valdžios, teismo posėdžio metu paaiškino, kad už A. Lukašenką nebalsavo. Šios aplinkybės nepagrindžia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o kaip tik atvirkščiai – ją paneigia. Šių aplinkybių nei atsakovas, nei pirmosioms instancijos teismas neneigė, nekvestionavo, nepasisakė dėl jų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau teismas tik formaliai išnagrinėjo skundą, sprendimas buvo skelbiamas jau kitą dieną po teismo posėdžio. Sprendime nebuvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, nebuvo iš viso pasisakyta dėl aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, tokių kaip, pavyzdžiui, pareiškėjo vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu vertinimas, jo vykdytos funkcijos tarnyboje, praėjęs laikas nuo tarnybos pabaigos, tarnybos trukmė bei pasibaigimo pagrindas, neturėjimas ryšių su valdžios institucijomis, kai šios aplinkybės turėjo būti tinkamai įvertintos, kaip skundo argumentai bei motyvai, ir tik jas įvertinus, darytina išvada apie jų įtaką galutiniam teismo sprendimui. Taigi, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla, tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Tačiau šiuo atveju, įvertinus nurodytus argumentus, yra pakankamas pagrindas pripažinti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, bet ir pripažinti atsakovo skundžiamus sprendimus neteisėtais, prieštaraujančiais suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei VAĮ nuostatoms, todėl naikintinas ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, bet ir skundžiami atsakovo sprendimai kaip neteisėti bei nepagrįsti, o pareiškėjo prašymas nagrinėtinas iš naujo.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad:
19.1. Migracijos departamento sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Aplinkybės, jog nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (10 metų), pareiškėjo išsakytas požiūris apie Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Migracijos departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai), nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė, nurodoma, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023).
19.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2011 metais į tarnybą Baltarusijoje įstojo dėl ekonominių priežasčių, tačiau pareiškėjas į tarnybą įstojo savo noru, jo ryšius su Baltarusija patvirtina Baltarusijoje gyvenanti pareiškėjo žmona (tai pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tarnyba gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
19.3. Tai, kad teismo sprendimas buvo skelbiamas kitą dieną po teismo posėdžio niekaip nepagrindžia, kad sprendimas buvo nagrinėtas formaliai bei yra nepagrįstas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad:
21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., administracines bylas Nr. eA-2383-442/2023, Nr. eA-2409-552/2023, Nr. eA-2344-442/2023, Nr. eA-2463-1188/2023, Nr. eA-2381-1047/2023, Nr. eA-2391-415/2023, Nr. eA-2376-525/2023, Nr. eA-2340-575/2023, Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje.
21.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu. Vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. VSD įsitikinimu, teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122874, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 23S126921, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra pagrindų panaikinti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, be kita ko, išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2011–2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą. Ginčijami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas iš esmės yra grindžiami VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas 2011–2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.) yra pažymėta, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvados, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai (2011–2013 m.) tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje VSD surinktos informacijos kontekste (žr. šios nutarties 8.2 p.) gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
30. Nors ginčijami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau iš jų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturėjo vizų bei leidimų gyventi, niekada nebuvo įdarbintas.
31. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Migracijos departamentas taip pat įvertino ir pareiškėjo atsakymus į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus bei skundžiamame 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendime pažymėjo, kad „I. D. Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais tarnybos santykiais“.
32. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ar kitose valdžios institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.
34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
36. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. D. (I. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.