- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-2344-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06592-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66934 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos Departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.
2. Pareiškėjas nurodė:
2.1. Pareiškėjas būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Gruber logistics“ (toliau – ir Bendrovė), darbuotoju 2023 m. vasario 10 d. pateikė Migracijos Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kartu pateikdamas ir reikalingus dokumentus. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, priimdamas minėtą sprendimą rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 18-3389 (toliau – ir VSD raštas). 2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjas el. paštu gavo dar vieną Migracijos Departamento pranešimą, kuriame nurodoma, jog yra priimtas Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2028 m. gegužės 11 d. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2026 m. gegužės 11 d. Skundžiamo Sprendimo faktinis pagrindas sutampa su pareiškėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindu – užsieniečio tariamai keliama grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui, kuri nurodyta VSD rašte.
2.2. Sprendimas priimtas neišnagrinėjus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai reikšmingų aplinkybių viseto dėl pareiškėjo individualių aplinkybių, formaliai atsižvelgiant tik į VSD raštą, neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Asmens darbiniai teisiniai santykiai, kurie egzistavo prieš daugiau nei 10 metų gali absoliučiai sugriauti asmens gyvenimą, apribojant bet kokia galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, paverčiant asmenį galimu valstybės priešu. Nors pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tačiau negalima atsižvelgti vien tik į šią aplinkybę, neįsigilijus į aplinkybių visumą (laikotarpį, darbinių santykių pasibaigimo priežastis, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.).
2.3. Tiek Migracijos departamentas, tiek VSD visiškai neįvertino ir nesigilino į pareiškėjo atliekamas darbo funkcijas dirbant Baltarusijos Respublikoje bei išėjimo iš darbo aplinkybes. Iš pateiktų atsakovo ir VSD aplinkybių, atrodo, jog pareiškėjas buvo įtakingas nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojas (specialistas), kuris turėjo įtaką ir galėjo priiminėti sprendimus, tačiau taip nebuvo. Pareiškėjo darbinių teisinių santykių pažymose nurodoma, jog pareiškėjas dirbo telefonistu. Jo pareigos buvo pranešimų apie gaisrus priėmimas, jis siųsdavo techniką į gaisrų gesinimo vietas, į kelių eismo įvykius. Pareiškėjas nedalyvavo gaisrų gesinime ir kitose ekstremaliose situacijose. Pareiškėjas savo noru paliko darbą, kadangi jo netenkino darbo sąlygos, aplinka ir požiūris į darbuotojus. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdymo įstaigose dirbo 2006 m. – 2013 m. laikotarpiu t. y. prieš 10 metų, todėl nesuprantama, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis Baltarusijos Respublika gali bandyti išnaudoti asmenį, kuris nuo 2017 m. gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, bei sieja savo ateitį su Lietuva.
2.4. Nei atsakovas, nei VSD nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas užsiima kokia nors ardomąja veikla arba yra lojalus Baltarusijos Respublikai. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, pasinaudodamas savo buvusia darboviete ar pažintimis, bandytų skleisti dezinformaciją, ar kitaip skatintų neapykantą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neužsiima jokia politine veikla ir neatlieka jokių neteisėtų veiksmų. 2023 m. gegužės 12 d. Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjo sutuoktinei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams, kas tik dar kartą patvirtina formalų požiūrį į asmens situaciją bei pačią bylą. Šiuo atveju yra nesuprantama, kokiu būdu šeima gyvens Lietuvos Respublikoje, jeigu sutuoktinei yra suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu pareiškėjui 5 metams draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.
2.5. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje pareiškėjas elgėsi pareigingai ir, dirbdamas Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m., įrodinėjo, kad asmens ketinimai sieti ateitį su Lietuvos Respublika yra labai rimti, jis vertina šalį, kurioje dirba ir gyvena, o socialiniai ir kiti ryšiai yra labai stiprūs. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentų dėl VSD padarytos išvados, apie ją jis net nebuvo informuotas, nebuvo kviestas į apklausą, nebuvo prašoma pasiaiškinti ar pateikti savo situacijos vertinimą. Pareiškėjui visiškai nėra aišku, kodėl atsakovas nieko nepasiaiškinęs, jam nepateikęs jokios informacijos ir su juo nebendradarbiaudamas, iš karto priėmė Sprendimą, kuris akivaizdžiai pažeidžia asmens teises ir yra neproporcingai griežtas. Dėl susiklosčiusios sudėtingos politinės ir geopolitinės situacijos, grįžimas į Baltarusijos Respubliką sukeltų neproporcingas pasekmes, žymiai pablogintų gyvenimo sąlygas, galimybes susirasti kitą darbą. Nei atsakovas, nei VSD neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Vieninteliu įrodymu byloje tapo prieš daugiau nei 10 metų susiklostę darbiniai santykiai Baltarusijos Respublikoje dirbant telefonistu.
2.6. Sprendimas galėjo būti priimtas tik jeigu būtų egzistavusios 2 privalomos sąlygos: pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui; atsakovas būtų disponavęs pakankamu kiekiu objektyvių faktų (duomenų), t. y. įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalies taikymo faktinis pagrindas. Sprendimas apskritai negali būti pagrįstas ir teisėtas dėl tos priežasties, kad jo priėmimo metu nebuvo nė vienos iš paminėtų privalomų sąlygų. Šiuo atveju atsakovui, o ne VSD tenka imperatyvi pareiga atsižvelgti ir įvertinti VSD pateiktą informaciją ir, priimant sprendimą, nustatyti, ar šiuo individualiu atveju egzistuoja teisinis sprendimo pagrindas. Sprendime uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų terminas parinktas formaliai, netaikant jokių aiškių kriterijų, pagrindžiančių tokio termino proporcingumą. Sprendimo turinio sisteminis vertinimas leidžia manyti, kad atsakovas neatliko jokio aplinkybių vertinimo savo nuožiūra, o tiesiog formaliai perkėlė VSD rašte nurodyto prašymo rezoliucinę dalį į Sprendimą. Atsakovas nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti; taip pat Migracijos departamentas neįverto, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, ar nepažeis pareiškėjo teisės verstis darbine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Migracijos departamentas nurodė:
4.1. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, įvertino tai, kad VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat nustatyti socialiniai bei ekonominiai ryšiai, kurie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktus, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas. Išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.
4.2. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėjas pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, jog personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos Respublikos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2017 m., tačiau nebuvo nustatyta, jog jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjas teikdamas prašymą nenurodė, jog turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, tokių duomenų nebuvo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėjas taip pat nepateikė ir teismui jokių tokį faktą patvirtinančių duomenų. Pagal suformuotą teismų praktiką, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Taip pat toks reikalavimas būtų pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir UTPĮ.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD atsiliepime pažymėjo:
6.1. Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
6.2. VSD Migracijos departamentui VSD raštu pateikė vertinimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas nuo 2006 m. iki 2012 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijoje dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvos Respublikoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybinėse institucijose, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių, gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kur agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes.
6.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik šiems asmenims atitinkant UTPĮ nustatytus reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. EŽTT praktikoje pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą šalyje, reguliuoti išsiuntimo iš šalies tvarką. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. UTPĮ numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ši UTPĮ nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui yra pakankamas pagrindas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
6.4. Vien faktas, kad pareiškėjas jau baigė tarnybą savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ar kitomis tarnybomis yra išnykusi. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus nurodytų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metai), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdymo įstaigose ir poskyriuose, dirbo telefonistu, jo pareigos buvo pranešimų apie gaisrus priėmimas, jis siųsdavo techniką į gaisrų gesinimo vietas, į kelių eismo įvykius, pats nedalyvavo gaisrų gesinime ir kitose ekstremaliose situacijose. Pareiškėjas atleistas iš minėtos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 31 d., jam atsisakius sudaryti darbo sutartį. VSD rašte nurodyta, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2006-2012 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašė Migracijos departamento pareiškėjui neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Atsižvelgdamas į šį VSD vertinimą Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.
10. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Sprendime iš esmės perkelta VSD išvada, pateikta VSD rašte. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalines vizas, galiojusias nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d., nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, kuris UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu buvo panaikintas. Sprendime taip pat nurodyta, kad aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2023 m. gegužės 12 d. Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjo sutuoktinei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams, tačiau kaip nurodė Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdžio metu, nei pats pareiškėjas, nei pareiškėjo sutuoktinė jų santuokos fakto, kreipdamiesi į Migracijos departamentą, nenurodė, MIGRIS šių duomenų taip pat nėra, sprendimas dėl pareiškėjo sutuoktinės priimtas tą pačią dieną kaip ir ginčijamas Sprendimas dėl pareiškėjo.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdymo įstaigose ir poskyriuose praėjo 10 metų; pareiškėjas tuo metu dirbo telefonistu, jo pareigos buvo pranešimų apie gaisrus priėmimas, jis siųsdavo techniką į gaisrų gesinimo vietas, į kelių eismo įvykius, pats nedalyvavo gaisrų gesinime ir kitose ekstremaliose situacijose. Pareiškėjas atleistas iš minėtos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 31 d., jam atsisakius sudaryti darbo sutartį, t. y. tarnybą nutraukė savanoriškai. Nuo 2017 m. (t. y. apie 6 metus) pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kokia nors forma išsakęs savo poziciją, palaikančią dabartinę Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos politiką, karinius veiksmus Ukrainoje, priešingai – skunde pareiškėjas nurodė, kad yra kardinaliai prieš Baltarusijos Respublikoje vykstančius procesus, vykdomą politiką, karą, dėl ko nenori Baltarusijos Respublikoje nei gyventi, nei dirbti. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtino ir jo atstovas teismo posėdžio metu. Tokia pareiškėjo pozicija atspindėta ir pareiškėjo pateiktuose atsakymuose į Migracijos departamento klausimyną.
12. Nagrinėjamu atveju vienintelė aplinkybė, kuri Sprendime laikyta įrodymu pareiškėjo galimai keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, – prieš 10 metų buvusi tarnyba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdymo įstaigose ir poskyriuose. Vertinant šią aplinkybę teismų praktikos kontekste, atsižvelgiant į ilgą po minėtos tarnybos praėjusį laikotarpį, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teismas padarė išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą. Nei iš Sprendimo, nei iš VSD rašto nėra aišku, ar kitos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės (jei taip, tai kokios) turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturėjo galimybės jų įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio informacija. Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.
14. Teismas pažymėjo, kad šiame sprendime teismas nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; šis teismo sprendimas nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.
III.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino UTPĮ normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos Respublikos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Nors UTPĮ 98¹ straipsnio 1 dalis nėra tiesiogiai taikytina nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, tačiau ši nuostata reikšminga sisteminiam UTPĮ normų ir įstatymų leidėjo ketinimų (teleologiniam) aiškinimui.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Priimant Sprendimą, buvo nustatyta konkreti pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje valstybei keliama grėsmė, t. y. taikytas aukštesnis standartas, nei minimaliai reikalaujama pagal UTPĮ. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus bei grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamą grėsmę eliminuoja tai, jog po pareiškėjo tarnybos nurodytoje Baltarusijos institucijoje praėjo tam tikras laikotarpis. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, vertinant grėsmę pagal UTPĮ nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį. Sprendimas buvo priimtas remiantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią reikalaujama nustatyti tik patį žemiausią grėsmės lygmenį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankama Sprendimui priimti.
16.4. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Sprendimo argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos keliamų grėsmių Lietuvos Respublikai ir šių valstybių karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Lietuvai priešiškai Baltarusijos valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvai, kuris sietinas su Lietuvos valstybės pagrįstu nepasitikėjimu tuo asmeniu ir reiškia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kita negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodo, jog Migracijos departamentas nesurinko absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kelią grėsmę valstybei. Migracijos departamentas formaliai perkėlė VSD rašto rezoliucinę dalį. Nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikoje praėjo 10 metų. Migracijos departamentas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeimos gyvenimu ir šeimos interesais. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, o ne būti tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Nagrinėjamu atveju turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl pasirinkta priemonė laikytina proporcinga konkrečiu atveju.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Migracijos departamentas akcentuoja, jog VSD rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į individualią pareiškėjo situaciją, t. y. pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (2020 m.); užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta; socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, 2006-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, bei įvertinus tarptautinį kontekstą, buvo tinkamai nustatytas perspektyvinis vertinimas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ir priimti proporcingi sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2023 m. kovo 27 d. rašte Nr. 18-3389 nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
23. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD raštą, 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S44520, panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760028151, galiojusį iki 2023 m. balandžio 13 d. Šiuo administraciniu sprendimu Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.
24. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 23S58241 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
25. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, pareiškėjas nėra apskundęs teismui minėtų Migracijos departamento sprendimų.
26. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjas kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.
27. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S44520, 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 23S58241 ir ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas. Visi šie administraciniai sprendimai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu (grėsmė valstybės saugumui). Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra administracinių sprendimų, kuriais nuspręsta dėl pareiškėjo statuso Lietuvos Respublikoje, daugeto dalis. Tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui yra nustatyta teisės aktų nustatyta nenuginčytais ir nepanaikintais administraciniais sprendimais (Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S44520 ir 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 23S58241). Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. Nr. 23S44520 ir 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 23S58241 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
28. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 2 d.).
29. Kiekvienas suinteresuotas subjektas įgyvendindamas teisminės gynybos teisę, savarankiškai pasirenka pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynybos būdą.
30. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsakovas nusprendė̇ panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jam būtų apsunkinta ar kliudyta pasinaudoti įstatymų suteikta teise ginčyti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44520 ir 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58241. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti pareiškėjo skundo reikalavimų ribas.
31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 23S44520 ir 2023 m. gegužės 1 d. sprendime Nr. 23S58241 nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybei. Kadangi ginčijamas Sprendimas irgi yra grindžiamas tais pačiais faktais, kaip ir minėti administraciniai sprendimai, todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog ginčijamame Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.
32. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektas nurodė pakankamai aplinkybių dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
33. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
34. Šiuo atveju priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į kompetentingos institucijos – VSD raštą, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija vertina, kad Sprendime pagrįstai nurodyta, jog uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Migracijos departamentas Sprendime įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kitas aplinkybes. Migracijos departamentas Sprendime nustatydamas 5 metų draudimo atvykti laikotarpį jį motyvavo ir vertino, ar jis yra proporcingas.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.