Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2463-1188/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-15
Bylos Nr.: eA-2463-1188/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07987-2023-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Rytis Krasauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas: I. S.
Atsakovas: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje

Administracinė byla Nr. eA-2463-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07987-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122879, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti MD 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123894, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2028 m. rugpjūčio 2 d. (toliau – ir Sprendimas 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad MD, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 18-5498 (toliau – ir Išvada). Iš Sprendimų turinio matyti, kad tiek MD, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su jo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus. MD ir VSD sprendė, kad pareiškėjui nurodžius, jog 2012–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini), yra pagrindas konstatuoti jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi nepagrįsta, kaip jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009-2012 metais studijavo (duomenys neskelbtini) valstybinėje aukštojoje aviacijos kolegijoje, kur įgijo techninį orlaivių ir variklių techninio eksploatavimo laipsnį (specialybę). Nuo 2012 iki 2017 metų tarnavo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento apsaugos skyriuje, sargybos poste, vėliau – policininko-vairuotojo pareigose, o nuo 2017 m., pasibaigus 5 metų kontraktui ir jo nepratęsus, buvo atleistas. Nuo 2017 m. iki 2019 m. dirbo įmonėje „Triovist“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose krovinių pervežimas (šalių susitarimu atleistas 2019 m.), nuo 2020 m. iki 2023 m. dirbo įmonėje „Rutranslogistik“ tarptautinių pervežimų vairuotoju (šalių susitarimu atleistas 2023 m.), o nuo 2023 – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Integretrans“ – tarptautinių pervežimų vairuotoju.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog, baigus studijas, jam dar buvo dvidešimt metų, todėl nebuvo priežasties, kurios pagrindu jis būtų atleistas arba jam būtų atidėta privalomoji karinė tarnyba. Teigė, kad siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, nusprendė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento apsaugos skyriuje, tai yra užskaitoma kaip privalomosios karinės tarnybos atlikimas. Kontraktas buvo sudarytas 5 metų terminui, o jam pasibaigus, pareiškėjo iniciatyva nebepratęstas, kadangi, pareiškėjo teigimu, jis tik tesiekė išvengti karinės tarnybos, o ne likti joje. Pareiškėjo vertinimu, tai paneigia jo lojalumą režimui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog vien tai, kad jis dirbo apsaugos departamente prieš daugiau nei 6 metus, ten dirbo siekdamas išvengti privalomosios tarnybos ir suėjus terminui savo valia nepratęsė kontrakto, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo valdžiai ar jo vykdomai politikai šiandienai, juolab, kai paskutinius 6 metus pareiškėjas dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju. Akcentavo, kad geopolitinė situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo apsaugos departamente, ir egzistuojanti šiuo metu, labai skiriasi.

6. Pareiškėjo vertinimu, jo darbas nuo 2012 m. iki 2017 m. negali būti vertinamas kaip jo bendradarbiavimas ir lojalumas režimui šiandien, tiek įvertinus praėjusį ilgą laikotarpį nuo darbo pabaigos, tiek ten įsidarbinimo priežastis ir kontrakto pasibaigimo/nepratęsimo priežastis, tiek ir kardinaliai besiskiriančią tuometinę situaciją (duomenys neskelbtini), bei tai, kad pareiškėjas jau daugiau nei 6 paskutinius metus dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju, taip pat jo politines pažiūras aiškiai išreiškė pateikti atsakymai į klausimyno 10-11 klausimus. Skundžiamuose Sprendimuose nėra absoliučiai jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas nurodė, kad priešingai nei interpretuoja MD ir VSD, klausimyne, atsakydamas į klausimus dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos karinės agresijos, išreiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomiems veiksmams bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), tai turėjo būti analizuojama jo individualios situacijos aplinkybių kontekste, vertinant jo grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą.

8. Pareiškėjas nurodė, kad MD, priimdamas sprendimus dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į skundžiamus Sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo ar uždraudimo atvykti priėmimo, MD nagrinėjamu atveju neatliko, į sprendimus perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant proporcingumo principo, tai, pareiškėjo vertinimu, leidžia tvirtinti, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas MD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. MD, priimdamas sprendimus, VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

11. Atsakovas teigė, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Atsakovo vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje nurodyta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Akcentavo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

12. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas pildydamas MD klausimyną pažymėjo, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini), jo nuomone, priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2012–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan.

13. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad MD neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo priimant ginčijamus Sprendimus, nurodė, jog vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. galiojusią nacionalinę vizą. Pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse tokių duomenų nėra. Teigė, jog Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiami MD Sprendimai yra priimti pagal MB kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

16. Nurodė, kad MD 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 18-5498 pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiųjų režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

17. Teigė, kad vien faktas, jog šiuo metu pareiškėjas nebetarnauja (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Šalies argumentai

18. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pildydamas klausimyną išreiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomiems karinės agresijos veiksmams (duomenys neskelbtini) bei nurodė, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek MD savo Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo (duomenys neskelbtini) priklausomybės klausimu nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

19. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, MD neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

20. Pažymėjo, kad MD Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. užpildė klausimyną.

23. VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, jog 2012–2017 metais tarnavo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti naujo ir panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

24. Teismas nurodė, kad MD Sprendimu 1 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (nes pareiškėjas 2012-2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini); darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendime 1 nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo (pareiškėjas Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas ir šiuo metu nedirba); MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendime 1 konstatuota, kad 2023 m. gegužės 22 d. MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Sprendime 1 pažymėta, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. iki 2017 m., esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui. MD, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

25. Teismas taip pat nurodė, kad MD 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausi pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2012-2017 m. dirbo (tarnavo) (duomenys neskelbtini); darbas (tarnyba) (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendime 2 konstatuota, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo; MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendime 2 nurodyta, kad VSD Išvadoje pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, MD nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir nurodė, kad šis laikotarpis yra proporcingas.

26. Teismas nurodė, kad byloje pateikta pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas UAB „Integre Trans“ vairuotoju dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., kad pareiškėjas įmonėje buvo atsakingas už krovinių pakrovimą, pervežimą kelių transportu tarptautiniais maršrutais ir iškrovimą; pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai.

27. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

28. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasi UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinęs paties pareiškėjo (pildant MD pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad jis 2012–2017 metais tarnavo (duomenys neskelbtini), Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

29. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne MD) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismas vertino, kad jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti.

30. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu (tarnyba) (duomenys neskelbtini) 2012–2017 metais; kadangi (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos užduočių vykdymui, tai laikoma grėsme valstybės saugumui.

31. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, kad pasibaigus tarnybos 5 metų kontraktui, jis pareiškėjo iniciatyva nebepratęstas, kadangi jis tik tesiekė išvengti karinės tarnybos, o ne likti joje, jog pareiškėjo darbas nuo 2012 m. iki 2017 m. negali būti vertinamas kaip jo bendradarbiavimas ir lojalumas režimui šiandien, tiek įvertinus praėjusį ilgą laikotarpį nuo darbo pabaigos, tiek ten įsidarbinimo priežastis ir kontrakto pasibaigimo/nepratęsimo priežastis, tiek ir kardinaliai besiskiriančią tuometinę situaciją (duomenys neskelbtini), tiek ir tai, kad pareiškėjas jau daugiau nei 6 paskutinius metus dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju, taip pat jo politines pažiūras aiškiai išreiškė pateikti atsakymai į klausimyno 10-11 klausimus, nepaneigia VSD Išvadoje nustatytų aplinkybių.

32. Teismo pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino savo noru pagal kontraktą, (duomenys neskelbtini) dirbo (tarnavo) pakankamai ilgą laiką (5 metus), turėjo karinius laipsnius (eilinio, jaunesniojo seržanto, seržanto, tarnybą baigė turėdamas vyresniojo seržanto laipsnį), nuo jo darbo (tarnybos) (duomenys neskelbtini) praėjo neilgas laiko tarpas. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip tokios aplinkybės. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad asmens, atvirai prieštaravusio valdžiai, į darbą (duomenys neskelbtini) tikriausiai nebūtų priėmę. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo (tarnavo) (duomenys neskelbtini), nelaikytina kardinaliai besiskiriančia nuo dabar vertinant tai per (duomenys neskelbtini) režimo demokratiškumo prizmę.

33. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas (duomenys neskelbtini) 2012–2017 metais) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

34. Pažymėjo, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos praėjo daugiau nei 6 metai, kad 5 metų kontraktas, jam pasibaigus, nebuvo pratęstas, dirbti (tarnauti) į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuėjo tik siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teismas vertino, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

35. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jo atveju individualaus vertinimo MD neatliko, į ginčijamus Sprendimus perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos ir Sprendimų proporcingumo, nurodė, jog ginčijami MD Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). MD Sprendimuose nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo; MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvai, broliai, jis pats, jo žmona su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), taigi MD Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. dirbo UAB „Integre Trans“, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėją su Lietuva sietų socialiniai, ekonominiai ryšiai.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, jog pareiškėjas 2012–2017 metais tarnaudamas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad MD skundžiamu Sprendimu 1 pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

38. Teismas vertino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

39. Teismas nurodė, kad MD Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl naikinti skundžiamą Sprendimą 1 nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Sprendimą 1, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

40. Pasisakydamas dėl MD Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis padaryta išvada, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl to, kodėl pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į UPTĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimą 2 bei spręsti, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, jog Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

41. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis prieštarauja aukštesnių teismų suformuotai praktikai, taip pat netinkamai įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismui.

44. Pažymi, kad pagal teismų suformuotą praktiką, priimant sprendimą neišduoti/panaikinti leidimą laikinai gyventi, sprendimą grindžiant asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui yra suformuotos aiškios tokio vertinimo taisyklės: asmens keliama grėsmė turi būti reali, akivaizdi ir egzistuoti jau priimant atitinkamą sprendimą (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu); sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas, o procesas grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu; MD neturi automatiškai perkelti VSD išvados į sprendimą, turi vertinti individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y., atlikti vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

45. Taigi, nors pareiškėjo tarnyba gali būti vertinama kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, t. y., atsakovas bei teismas turėjo vertinti, kada (prieš kiek laiko) ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas įsidarbino Apsaugos departamente, kokias funkcijas/pareigas atliko, kokia tuo metu buvo geopolitinė situacija, kokias pareigas ėjo po tarnybos pabaigos, kokios yra jo politinės pažiūros, siekiant įvertinti, ar jis iš tiesų kelia akivaizdžią ir realią (šiai dienai) egzistuojančią grėsmę nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui.

46. Nagrinėjamu atveju, kaip ir konstatuota ginčijame teismo sprendime, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, t. y., 2009–2012 metais jis studijavo (duomenys neskelbtini) valstybinėje aukštojoje aviacijos kolegijoje, įgijo techninį orlaivių ir variklių techninio eksploatavimo laipsnį (specialybę), baigus studijas jam buvo 20 metų, nebuvo objektyviai egzistuojančios priežasties, kurios pagrindu jam atidėtų ar jį atleistų nuo prievolės atlikti privalomąją karinę tarnybą. Pagal (duomenys neskelbtini) egzistuojantį reglamentavimą, t. y., jis galėjo būti išregistruotas iš karinės įskaitos (atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos), jeigu tarnybą atlieka vidaus reikalų institucijose. Pareiškėjas, siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, nusprendė, vadovaudamasis nacionaliniu reglamentavimu, įsidarbinti (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento apsaugos skyriuje, tai užskaitoma kaip privalomosios karinės tarnybos atlikimas (darbo kontraktas sudaromas 5 metams (vietoje 2 metų privalomosios karinės tarnybos)). Pasibaigus kontrakto terminui – suėjus 5 metų terminui – pareiškėjas toliau nebetęsė darbo, kontraktas nutrauktas, kadangi, kaip nurodyta tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu – jis įsidarbino apsaugos departamente vien tik dėl to, kad išvengti privalomosios karinės tarnybos, o pasibaigus privalomam kontrakto terminui – kontrakto nepratęsė, ir nuo 2017 m. (paskutinius 6 metus) dirba įvairiose įmonėse tarptautinių pervežimų vairuotoju, t. y., civilio pareigose.

Šalies argumentai

47. Pareiškėjas teigia, kad nurodyti veiksmai – įsidarbinimas apsaugos skyriuje vien tik siekiant išvengti privalomosios karinės tarnybos, pasibaigus privalomam kontrakto terminui ir jo nepratęsus (jis dirbo apsaugos departamente 5 metus, nes toks terminas numatomas įstatymo) – priešingai nei vertina VSD ir MD, neįrodo jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, juolab niekaip nepagrindžia jo lojalumo rėžimui šiai dienai, akcentuojant, kad tarnybą jis baigė prieš 6 metus.

48. Pareiškėjas paaiškina, kad kurį laiką poste dirbo kaip apsauginis, tačiau daugiausia laiko dirbo lengvojo automobilio vairuotoju – vykdė smulkius pavedimus: reikėdavo nuvežti kokius nors asmenis, nuvežti dokumentus, stebėti automobilio techninę būklę, t. y., jo pareigybės nebuvo aukšto rango, o darbo funkcijos apsiribojo techniniu pobūdžiu, didelės reikšmės neturinčiais pavedimų vykdymais.

49. Pažymi, kad geopolitinė situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo apsaugos departamente, ir egzistuojanti šiuo metu, stipriai skiriasi.

50. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju tiek klausimyne, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu išreiškė aiškią poziciją dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos karinės agresijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, išreikšdamas aiškų nepritarimą bei nuomonę, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau ši pareiškėjo pozicija nei MD nei teismo sprendimuose nebuvo įvertinta.

51. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pripažintas keliančiu grėsmę vien dėl to, jog jis, kaip ir kiekvienas (duomenys neskelbtini) pilietis turėjo atlikti privalomąją karinę tarnybą, ir, siekdamas išvengti jos, atliko mažiau potencialaus pavojaus turinčią alternatyvią tarnybą apsaugos departamente, kuriame dirbo apsauginiu ir vairuotoju, vietoj to, kad mokytųsi kariauti ir naudoti ginklą privalomosios karinės tarnybos metu, pažymint tai, jog paskutinius 6 metus asmuo dirba tarptautinių reisų vairuotoju ir aiškiai išreiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju išimtinai darbo Apsaugos departamente faktas, siekiant išvengti privalomosios karinės tarnybos, niekaip nepagrindžia jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui šiai dienai, juolab, kai nei VSD, nei MD, nepateikė jokių šiuo metu egzistuojančių ar anksčiau jo atliktų veiksmų ar turimų ryšių, kurie indikuotų realiai bei akivaizdžiai laike ir erdvėje egzistuojančią grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui (jokie anksčiau atlikti veiksmai, kurie būtų nukreipti prieš Lietuvos saugumą, nenurodyti), t. y., sprendimų priėmimo metu jokia reali grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui neegzistuoja. Taigi MD, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi išimtinai VSD Rašte pateikta informacija. Tiek MD, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja išimtinai tik su pareiškėjo darbo faktu apsauginiu ir vairuotoju prieš 6 metus, siekiant išvengti privalomosios karinės tarnybos, kai nurodytas darbas per se (savaime) niekaip nepagrindžia nei pareiškėjo turimų politinių pažiūrų, nei (duomenys neskelbtini) vykdomos agresyvios politikos palaikymo, nei jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

52. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

53. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Atsakovo teigimu, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas nepertraukiamai tarnavo (duomenys neskelbtini) 5 metus, taip pat tai, kad iš darbo išėjo sąlyginai neseniai, tarptautinį kontekstą, yra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.

54. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis spėjimais ir įtarimais. Pažymi, kad išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Atsakovo vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui

55. Atsakovas teigia, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD išvada bei perkėlė ją į sprendimą, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės, į tai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas: pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino savo noru pagal kontraktą, (duomenys neskelbtini) dirbo (tarnavo) pakankamai ilgą laiką (5 metus), turėjo karinius laipsnius (eilinio, jaunesniojo seržanto, seržanto, tarnybą baigė turėdamas vyresniojo seržanto laipsnį), nuo jo darbo (tarnybos) (duomenys neskelbtini) praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė (duomenys neskelbtini) valstybinę aukštąją aviacijos kolegiją, techninį orlaivių ir variklių techninio eksploatavimo laipsnį (specialybę)), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Pareiškėjo akcentuojamas darbas Lietuvos Respublikoje (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje bei ši aplinkybė nepaneigia grėsmės nacionaliniam saugumui.

56. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tarnybą apsaugos departamente atliko siekdamas išvengi karinės tarnybos, tačiau tai nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui. Be to, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 pateiktas išaiškinimas, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai, kad ji nepritaria (duomenys neskelbtini) vidaus ir užsienio politikai, remia (duomenys neskelbtini) organizacijas, leido pabėgėliams gyventi jos bute, iš (duomenys neskelbtini) išsivežė savo tėvus, nėra reikšmingi, nes nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos ilgalaikių ryšių ir galimos rizikos būti įtraukta į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas.

57. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju (pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (2023 m.), pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu), pareiškėjas 5 metus dirbo (duomenys neskelbtini), įvertinus tarptautinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į (duomenys neskelbtini)), buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.

58. Apeliaciniame skunde pareiškėjas siekia sudaryti įspūdį, kad 2012–2017 m. Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe. Atsakovo nuomone, pareiškėjas selektyviai pateikia informaciją apie (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

Atsiliepimas

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą, todėl turėtų būti atmestas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgta į aktualią teismų praktiką.

61. VSD teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė aplinkybių, neabejotinai liudijančių jo priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, ir įrodymais jų nepagrindė, todėl sprendžia, kad savo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai jis nepaneigė.

62. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju gi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar MD Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrojoje pastraipoje.

63. VSD nurodo, kad atmestini ir pareiškėjo argumentai, neva jo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui negali būti vertinama kaip reali, nes jo pareigybė nebuvo aukšto rango, darbo funkcijos apsiribojo techniniu pobūdžiu ir pan. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad užsieniečių eitos net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Šalies argumentai

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas visiškai nevertino fakto, jog jis, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, aiškiai nurodė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Tačiau MD sprendimai nebuvo grindžiami pareiškėjo atsakymais į nurodytus klausimus. Nors pareiškėjas į šiuos klausimus ir pateikė „teisingus“ atsakymus (pažymėjo „varnelę“ reikiamoje vietoje), tačiau vien tik jie savaime negali paneigti byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

65. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl MD sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu.

66. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus anksčiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

67. VSD akcentuoja, kad remdamosi tarptautine teise ir atsižvelgdamos į sutartinius įsipareigojimus valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia.

68. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo laikinai gyventi nepakeitimas (neišdavimas) ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu.

69. VSD nuomone, tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

70. Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. (duomenys neskelbtini) režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) režimo keliama grėsmė Lietuvos saugumui didėja, šio režimo agresyvumas Lietuvos atžvilgiu atitinka Kremliaus interesus. Karinis (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimas intensyvėja.

71. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, taigi skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

73. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad skundžiami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus (klausimyno atsakymus), o MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi išimtinai VSD Rašte pateikta informacija.

75. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

76. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį. Pareiškėjas užpildė Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) skyrius, vairuotoju (objektų apsauga). Taip pat klausimyne atsakydamas į klausimą, kam legitimiai (teisėtai) priklauso (duomenys neskelbtini), nurodė (duomenys neskelbtini).

77. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su paklausimu, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kreipėsi į VSD.

78. VSD, atsakydamas į atsakovo paklausimą, išvadoje nurodė, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti naujo ir panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

79. Migracijos departamentas, surinkęs įrodymus ir įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. turėjo galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo (Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas ir šiuo metu nedirba); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų nėra; įvertinęs pareiškėjo užpildyto klausimyno atsakymus bei VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; taip pat tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. iki 2017 m., esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2028 m. rugpjūčio 2 d.

80. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).

81. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

82. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas 1 priimtas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

84. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

85. Aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis įsidarbino apsaugos skyriuje vien tik siekiant išvengti privalomosios karinės tarnybos, pasibaigus privalomam kontrakto terminui jo nepratęsė, klausimyno užpildymas pažymint, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), pakankamai ilgas laiko tarpas nuo tarnybos pabaigos, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, jog jis gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis (duomenys neskelbtini) valdžios užduotis.

86. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą 1 priėmė įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes ir remdamasis VSD išvada.

87. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.

88. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

89. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) praėjo pakankamai daug laiko, kad jis vidaus reikalų sistemoje dirbo siekdamas išvengti privalomos karinės tarnybos savaime nereiškia, jog grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.

91. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

92. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Migracijos departamento Sprendimo 2. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

93. Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimu 2 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

94. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

95. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

96. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis