- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eA-2340-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07297-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81495, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85153, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2028 m. birželio 7 d. (toliau – ir Sprendimas 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760243187. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-5789, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į tai, VSD, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašė neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi, taip pat uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSD išvadą, ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 d. 14 punktu, Sprendimu 1 panaikino pareiškėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2.2. Skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
2.3. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes asmeniui turėtų būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali. VSD rašte nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimantis subjektas yra Migracijos departamentas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.
2.4. Migracijos departamentas jokio individualaus vertinimo neatliko, į skundžiamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
2.5. VSD samprotavimai, jog pareiškėjas Baltarusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, yra faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstos tikimybės ir prielaidos, kurios negali būti laikomos teisėtais įrodymais viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą.
2.6. Pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis 2001 m. vasario 6 d. buvo priimtas į tarnybą vidaus reikalų organuose, t. y. (duomenys neskelbtini) milicininku, ir tarnavo iki 2002 m. kovo 21 d., kai buvo atleistas savo noru. Į tarnybą milicijoje pateko pažinčių dėka, nes iš karto nepraėjo sveikatos patikrinimo. Po priėmimo į tarnybą stažavosi 6 mėnesius mokomoje dalyje, o po to buvo nukreiptas dirbti milicininku, turėjo jaunojo seržanto laipsnį. Į jo pareigas įėjo įprastas patruliavimas vadovybės nustatytu maršrutu, saugant gatvėse viešąją tvarką ir užkertant kelią teisėtvarkos pažeidimams – alkoholinių gėrimų gėrimui ir buvimui neblaiviam viešojoje vietoje bei neteisėtoms valiutos keitimo operacijoms. Kaip milicininkas turėjo teisę duoti pažeidėjams privalomus nurodymus, surašyti pažeidimo protokolus ir, reikalui esant, pristatyti į budinčią dalį aplinkybių išaiškinimui. Pareiškėjas jokiose represijose prieš Baltarusijos piliečius nedalyvavo, nes tuo metu nebuvo jokio viešo nepritarimo valdžios politikai. Motyvas įsidarbinti milicijoje buvo tikėjimasis gauti bendrabutį (duomenys neskelbtini). Iš tarnybos milicijoje pareiškėjui buvo liepta išeiti savo noru, nes per išeigines dienas prarado tarnybinį pažymėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Migracijos departamentas turėjo padaryti galutinę išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis, kurios išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo teiginiai, kad VSD išvados yra grindžiamos prielaidomis ir nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti VSD išvadoje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023.
3.3. Nagrinėjamu atveju grėsmė valstybės saugumui kyla dėl pareiškėjo ryšių su Baltarusijos Respublikos karinėmis struktūromis, vertinimas yra pagrįstas pareiškėjo veiksmais, elgesiu (tarnavimo karinėje sistemoje). Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimus.
3.4. Surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, draudimas atvykti pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
3.5. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.6. Iš sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, jo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundus prašė juos atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2001 m. iki 2002 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybinėse institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas kartu su prašymu užpildė 2023 m. vasario 27 d. klausimyną, į kurio 2 klausimą atsakė apie savo esamą ir buvusias darbovietes: 1997-1997 m. apsaugos darbuotojas; 1998-1998 m. šaltkalvis avariniams-atstatymo darbams, 3 kategorija; 1998-1998 m. šlifuotojo mokinys, gauta 3 kategorija; 1999-1999 m. apsaugininkas; 2000-2000 m. krovikas; 2001-2002 m., Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerija (MVD), tarnyba (duomenys neskelbtini); 2001-2004 m. dispečeris; 2005-2007 m. pakrovėjo vairuotojas; 2006 m. pervestas į komercinio atstovo pareigas; 2006 m. pervestas į pardavimų specialisto pareigas; 2006 m. pervestas į ekspeditoriaus pareigas; 2006 m. pervestas į vyresniojo ekspeditoriaus pareigas; 2007-2008 m. sandėlininkas; 2009-2009 m. prekybos atstovas; 2009-2009 m. programų specialistas; 2009-2011 m. sandėlininkas; 2012-2013 m. sandėlininkas; 2012-2015 m. pakrovėjo vairuotojas; 2015 m. - IP, individualus verslininkas; 2016-2023 m. direktorius; 2022-2022 m. pakrovėjo vairuotojas; 2021 m. pakrovėjo vairuotojas; 2023 m. stalius.
6.2. Pareiškėjas į klausimyno 3 klausimą („Ar esate atlikęs karinę tarnybą?) atsakė: 1994 -1996 m., jaunesnysis seržantas.
6.3. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje?“) atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“) atsakė „Ukrainai“.
6.4. 2023 m. balandžio 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. balandžio 25 d.
6.5. VSD Migracijos departamentui pateikė 2023 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 18-5789 (toliau ir – VSD išvada), kuriame nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
6.6. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ir atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. birželio 4 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.7. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, ir atsižvelgdamas į tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams (VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui), į tai, kad Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
7. Teismas išanalizavo Įstatymo 4 straipsnio 1-6 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 133 straipsnio 1, 5, 7 ir 8 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o ne Migracijos departamentas. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje praėjo daugiau kaip 20 metų. Nors VSD išvadoje akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau nei 20 metų tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, visa bylos medžiaga vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos vykdomai politikai, įvertinus ir tai, kad pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje metu 2001-2002 m. buvo kitokia geopolitinė situacija. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas paaiškino, jog iš tarnybos Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje išėjo savo noru, nutraukęs tarnybą, dirbo civilinėse pareigose.
10. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 naikintini.
11. Atsižvelgęs į tai, kad teismas pareiškėjo skundą tenkino, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundus atmesti.
13. Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
13.1. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodo, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
13.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
13.3. Teismas sprendime klaidingai vertino faktą, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje ir nuo tarnybos pabaigos praėjo daugiau kaip 20 metų ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
13.4. VSD nurodo Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą byloje Nr. 19-A/2021, LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį byloje Nr. eA-2049-463/2023.
13.5. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti bei nurodo šiuos argumentus:
14.1. Atsakovo nuomone, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
14.2. Nagrinėjamu atveju (pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (2023 m.), pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu), dirbęs Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, įvertinus tarptautinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą), buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
15.1. Aplinkybė, kuria VSD grindžia savo išvadą, yra tokia nereikšminga ir tiek nutolusi laiko prasme nuo nūdienos, kad pagal analogiją tokia grėsme būtų galima apkaltinti bet kokį Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ar kitos nedemokratinės šalies pilietį, gyvenantį Lietuvoje, o taip pat dar ir nemenką dalį kitakalbių Lietuvos piliečių.
15.2. Nagrinėjamai bylai ir pareiškėjo asmenybės vertinimui reikšmingos aplinkybės: (1) nuo pareiškėjo trumpalaikės tarnybos vidaus reikalų sistemoje praėjo daugiau, nei 20 metų; (2) tiek prieš minėtą tarnybą, tiek po jos pareiškėjas dirbo kroviku, t. y. menkai apmokamą neprestižinį darbą, neturintį jokių sąsajų su Baltarusijos valdžios struktūromis; (3) pareiškėjas tarnavo eiliniu milicininku, saugojusiu viešąją tvarką, kuriam pagal pareigas ir tarnybos pobūdį negalėjo būti prieinama kokia nors ypatingo pobūdžio informacija; (4) byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų praėjęs kokį nors specialų profesinį, karinį, kovinį ar žvalgybinį parengimą ar apmokymą, būtų buvęs užverbuotas kokiu nors agentu, rengiamas priešiškai veiklai prieš kaimyninę Lietuvos Respubliką, rinktų kokią nors specifinę informaciją ar palaikytų kokius nors ryšius su asmenimis, keliančiais grėsmę Lietuvos Respublikai; (5) pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, elgėsi sąžiningai ir nenuslėpė jokių savo biografijos faktų; (6) pareiškėjas turi kitos ES šalies – Lenkijos Respublikos – išduotą vizą, leidžiančią 1 metus laiko iki 2023 m. spalio 23 d. legaliai gyventi minėtoje šalyje, kas liudija, jog jis ir Lenkijoje yra praėjęs atitinkamą lojalumo ir grėsmės valstybei vertinimo patikrinimą; (7) pareiškėjui paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas prieš 1,5 mėnesius, tačiau legaliai Lietuvoje jis gyvena ir dirba daugiau kaip 2 metus, per šį laikotarpį pareiškėjas turėjo nuolatinį darbą, nepadarė jokių teisėtvarkos pažeidimų, jokių konkrečių duomenų apie jo įtartinus ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius ar kontaktus per paskutinius 20 metų nesurinkta, todėl Lietuvos valstybės institucijos, dėl menkaverčių nereikšmingų faktinių aplinkybių kaitaliodamos savo sprendimus dėl leidimo gyventi mūsų valstybėje neatrodo solidžiai ir patikimai.
15.3. VSD apeliaciniame skunde ir Migracijos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta teismų praktika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Šalies argumentai
15.4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 23S81495, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 23S85153, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje praėjo daugiau kaip 20 metų, konstatavo, kad visa bylos medžiaga vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos vykdomai politikai. Teismas vertino, kad sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl skundžiamus sprendimus panaikino.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD nustatė konkrečius Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, kai Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. Teismas klaidingai vertino faktą, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje ir nuo tarnybos pabaigos praėjo daugiau kaip 20 metų.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 5 dalyje įtvirtinta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikata (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
21. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
22. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Migracijos departamento sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
25. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
26. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
27. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Joje, įvertinus paties pareiškėjo nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog jis 2001-2002 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
28. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
29. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje 2001-2002 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam nebus panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023).
31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
32. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.