- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- eA-2003-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01265-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 23SD2526 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) įpareigoti Migracijos departamentą klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo spręsti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad bendrovėje ketina dirbti plataus profilio statybininkų ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos vertinimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Vykdydamas procedūrą Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 16 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-25314, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymoje nurodyta, kad 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį už dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjui paskirta 3 150 Eur bauda, kurią jis privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 m. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 14 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gegužės 6 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis 2022 m. balandžio 13 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir jam inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 d. nuostatas kvalifikuojamos kaip nesunkūs nusikaltimai. Dvi nusikalstamas veikas jis padarė, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta dėl vairavimo būnant neblaiviam. Jo elgesys yra socialiai žalingas, rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jo padarytų neleistinų veiksmų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
2.2. Pareiškėjas nuosprendžiu paskirtą baudos dalį iš dalies įvykdė; 1640 Eur piniginę kompensaciją pagal vykdomąjį dokumentą ir sumokėjo 1580 Eur iš 3150 Eur paskirtos baudos.
2.3. Nurodomas ikiteisminis tyrimas jau yra užbaigtas ir byla paskirta nagrinėjimui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, o posėdis numatytas 2023 m. kovo 1 d. Dėl Sprendimo susiklostė paradoksali pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Viena vertus, baudžiamajame ikiteisminiame ir teisminiame pirmosios instancijos teismo procese jo atžvilgiu yra pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir dokumentų paėmimas, taip pat areštuotos jo sąskaitos banke. Kita vertus, Migracijos departamentas, atsisakydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo tolimesnį buvimą paverčia neteisėtu, nes jis nebeturi nei galiojančios vizos, nei leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau išvykti taip pat negali, nes pažeis paskirtų kardomųjų priemonių režimą.
2.4. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 124 straipsnio 3 dalį ir Grąžinimo aprašo 9 punktą ir paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjo buvimas Lietuvoje negali būti pripažintas neteisėtu, nes jo buvimo teisėtumas grindžiamas kompetentingų Lietuvos institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, sprendimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas savo skunde neginčijo 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime pareiškėjo atžvilgiu konstatuotų aplinkybių, leidusių daryti išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros (nagrinėjamu atveju – prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo) dalis. Minėtas vertinimas yra atliekamas pagal Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006).
3.2. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, šiame Sprendime buvo nurodyta visa Migracijos departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė Departamentui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodyti nusikaltimai pareiškėjo iš tikrųjų buvo padaryti. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento, tiek ginčijamame sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
3.3. Sprendimas yra proporcingas. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo atsižvelgta į pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius, esamus ekonominius ryšius. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
4.1. Policijos departamentas 2022 m. gruodžio 12 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar pareiškėjas, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – Aprašas).
4.2. Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją apie pareiškėją, nustatė, kad 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 27 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilės neblaivumas), taip pat, jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir 2022 m. kovo 10 d. (nustatytas 1,94 promilės neblaivumas). Be to, 2022 m. balandžio 14 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gegužės 6 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis 2022 m. balandžio 13 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
4.3. Įvertinęs nustatytą informaciją ir atsižvelgęs į Aprašo 13 punkto nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, Policijos departamentas 2022 m. gruodžio 16 d. Departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-25314 (toliau – Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Dvi nusikalstamas veikas pareiškėjas padarė, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta dėl vairavimo būnant neblaiviam. Transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Konstatuotina, kad pareiškėjas ignoruodamas draudimą vairuoti transporto priemones, taip pat, ne kartą vairuodamas transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą. Jo elgesys yra socialiai žalingas, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jo padarytų neleistinų veiksmų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti jo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Policijos departamento vertinimu, Departamento sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas Policijos departamento Išvados pagrindu, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė „Guldvina“ pateikė 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.
6.2. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-25314, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį už dvi nusikalstamas veikas pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 27 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilės neblaivumas), taip pat jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir 2022 m. kovo 10 d. (nustatytas 1,94 promilės neblaivumas). Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių – nesilaikydamas ikiteisminiame tyrime dėl 2021 m. lapkričio 27 d. įvykio paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo. Taip pat, teismas konstatavo, kad „pareiškėjas <...> kaltinamas padaręs net dvi analogiškas nusikalstamas veikas, kurios kelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, turtui, gyvybei, sveikatai. Šios veikos padarytos vos kelių mėnesių laikotarpyje <...> šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo faktas dėl pirmos veikos jokios įtakos jam neturėjo, nesustabdė nuo naujos analogiškos veikos padarymo“. Pareiškėjui paskirta 3 150 Eur (63 MGL) bauda, kurią jis privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 m.
6.3. 2022 m. balandžio 14 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gegužės 6 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis 2022 m. balandžio 13 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
6.4. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, jis dirbo nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse šių duomenų nėra. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Surinkti duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, kuris negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, sąmoningai daro pakartotines nusikalstamas veikas, piktnaudžiauja savo teise gyventi Lietuvos Respublikoje. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo interesas būti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
7. Teismas išanalizavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2, 3, 4 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Teismo vertinumu, Migracijos departamento informacija bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, Departamentui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
9. Teismas sutiko su Policijos departamento argumentais, jog dvi nusikalstamas veikas pareiškėjas padarė, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta dėl vairavimo būnant neblaiviam. Transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Pareiškėjas ignoruodamas draudimą vairuoti transporto priemones, taip pat, ne kartą vairuodamas transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo. Jo elgesys yra socialiai žalingas, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jo padarytų neleistinų veiksmų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendime buvo nurodyta visa Departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė Migracijos departamentui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad ginčijamame sprendime nurodyti nusikaltimai pareiškėjo iš tikrųjų buvo padaryti. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento, tiek Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
11. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, todėl šį skundo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo spręsti iš naujo laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:
14.1. Pareiškėjas nuosprendžiu paskirtą baudą jau įvykdė visiškai.
14.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamojoje byloje (bylos Nr. 1-103- 408/2023) įsiteisėjusio nuosprendžio nėra.
14.3. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies taikymo (2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, pabrėžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtą baudą jau įvykdė visiškai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamojoje byloje (bylos Nr. 1-103-408/2023) įsiteisėjusio nuosprendžio nėra. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi deklaratyviais atsakovo ir Policijos departamento išvados teiginiais apie pareiškėjo keliamas grėsmes.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, tarp kurių ir jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
19. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 71 punktas reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į Policijos departamentą dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
22. Tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, konstatuota įvertinus Policijos departamento nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (vairavimas transporto priemonės, kai vairuoja neblaivus asmuo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas). Paminėtina, kad pareiškėjas šias veikas padarė 2021 m. lapkričio 27 d., kai vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilės neblaivumas), taip pat jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir 2022 m. kovo 10 d. (nustatytas 1,94 promilės neblaivumas). Be to, antrą kartą transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių – nesilaikydamas ikiteisminiame tyrime dėl 2021 m. lapkričio 27 d. įvykio paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo. Dar daugiau, pareiškėjas yra įtariamas (nagrinėjama baudžiamoji byla) vairavęs transporto priemonę neblaivus ir 2022 m. balandžio 13 d. Teisėjų kolegija šios bylos kontekste daro išvadą, kad pakartotinis transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio vairavimas, esant neblaiviam, kai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK, neabejotinai gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes Policijos departamento išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeima, nepateikti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje.
24. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjo daromos nusikalstamos veikos gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo atstovės advokatės surašytas tiek skundas pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinis skundas nėra tikslūs, t. y. juose nurodoma, kad Migracijos departamento 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 23SD2526 atsisakyta pareiškėjui „išduoti leidimą nacionalinę vizą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, nors tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde prašoma įvertinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 23S10945 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o Migracijos departamento 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 23SD2526 atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtumo ir pagrįstumo, kad dėl vizos neišdavimo pareiškėjo skunde argumentų iš esmės nepateikta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pasisakė pareiškėjo skundo klausimais, dėl to Migracijos departamento sprendimų šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtu ir pagrįstu ir dėl to atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.