Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-iojoje valdyboje 2013-10-01 nutarimo Nr.93-627, panaikinimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2013 m. spalio 1 d. priimtu nutarimu Nr. 93-627 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. pagrindu, nes, remiantis „OASys“ metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais yra polinkis elgtis impulsyviai, ypač jam emociškai reikšmingose ir svarbiose situacijose, neapgalvojant visų savo veiksmų pasekmių ir jo ambicijos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo skundžiama 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, atmestas, motyvuojant nuosprendžiu skirtos individualizuotos bausmės bei teisingumo principo neįgyvendinimu, nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros pažeidimu ir pagrindo išvadai, kad, šiuo metu lygtinai jį lygtinai paleidus, nuteistasis A. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra.

A. K. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą panaikinti ir priimtu nauju sprendimu, jį lygtinai iš pataisos namų –atvirosios kolonijos su intensyvia priežiūra paleisti.

Nurodo, kad teismas, atmesdamas jo skundą, nepaisė visuomenės interesų, neįvertino, kad dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, prokuroras sutiko, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas ne vieną kartą, mokėsi, dengė civilinį ieškinį, elgėsi tinkamai, todėl teismas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Komisijos posėdyje iš aštuonių narių dalyvavo tik 5, be jokio faktinio pagrindo mano, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Komisijos nutarimu, lygtino paleidimo taikymui teikiami gali būti tik tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų, nenusikals ir, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Duomenys pateiktoje medžiagoje rodo, kad A. K. bausmę atlieka pagal 2012-01-04 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p. ir, BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu, paskirta subendrinta– 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pabaiga sueina 2016-01-07. Formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. A. K. atitinka. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis įvykdė, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą buvo paskatintas, bausmės atlikimo metu dirbo, Socialinio tyrimo išvada pagal OASys metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis, yra žemas - 20 balų, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien to nepakanka.

Sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas įpareigotas yra visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadas bei kitas svarbias aplinkybes.

A. K. nuteistas už iš chuliganiškų paskatų padarytus sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymus trims asmenims (Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-317/2012, teisminio proceso Nr.1-23-1-00087-2009-3). Psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadų duomenimis konstatuota, kad nuteistasis, nesilaikydamas įstaigoje nustatytos tvarkos, smurto naudojimu yra vieną kartą pažeidęs režimo reikalavimus, kad jis, nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų ir yra linkęs savo smurtinius veiksmus pateisinti, o vaidmenį - sumenkinti. Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais yra polinkis elgtis impulsyviai, ypač emociškai reikšmingose ir svarbiose situacijose, neapgalvojant visų savo veiksmų pasekmių bei jo ambicijos. Komisija, konstatavusi šių aplinkybių buvimą, lygtinio paleidimo taikymui apeliantą teigti atsisakė pagrįstai.

2012 m. birželio 6 d. LR Teisingumo ministro Įsakymo Nr. IR-154 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisosįstaigos nuostatų patvirtinimo“ pagrindu patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6 dalis įpareigoja Komisiją sudaryti iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys, o šio įsakymo 22 dalis Komisijos posėdį laiko teisėtu, jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių. Pataisos namų Lygtinio paleidimo Komisija sprendimą, netaikyti apeliantui lygtinio paleidimo, priėmusi yra vienbalsiai, dalyvaujant daugiau nei pusei, t.y. penkiems komisijos nariams, iš kurių visi sprendimą, lygtinio paleidimo apeliantui netaikyti, priėmė vienbalsiai visi, tad pagrindo šios Komisijos sprendimo priėmimą laikyti neteisėtu, teisėjų kolegija neturi.

Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, į visuomenės interesus, bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybės pavojingumą laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, įgyvendintas būtų teisingumo principas, pagrindo nėra, todėl apelianto skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.