- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-04
- Bylos Nr.
- 1-37-317/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- A. J., G. J., K. P., S. P., N. P., V. V., E. Š.-V.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui ir Virginijui Sokolovui, gynėjams Vitalijai Smolenskienei, Ramūnui Gudašiui, Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiems A. J., G. J., K. P., S. P., N. P., V. V., E. Š.-V., nukentėjusiųjų atstovams-advokatams Valerijui Karpovui ir Loretai Kraujutaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K.(a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „E. K.“ individualioje įmonėje vadybininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 5p., 8p.;
A. A.(a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 5p., 8p.;
S. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 5p., 8p., 187 str. 3d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2009-02-01 apie 2 val. nakties (duomenys neskelbtini)esančio namo, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų padarė šias nusikalstamas veikas:
1.Veikdamas bendrai su kaltinamuoju S. Ž., nesunkiai sužalojo nukentėjusį S. P., o būtent: A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidą ir į kojas, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavė S. P. į krūtinę ir pilvą, ir šiais veiksmais A. K. ir S. Ž. padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
2. A. K. kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavė V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio-momens sritį, padarydamas nukentėjusiam V. V. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą;
3. A. K. ne mažiau vieno karto kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrė jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, padarydamas E. Š.-V. galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. Ž. 2009-02-01 apie 2 val. nakties, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) esančio namo, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų padarė šias nusikalstamas veikas:
1.Turėdamas rankose metalinį žarsteklį, įsiveržė į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur metaliniu žarstekliu ne mažiau septyniolikos kartų sudavė G. J. į momens ir viršugalvio sritį, nugarą, dešinįjį dilbį, dešinįjį žastą, dešinę alkūnę, dešiniąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairiąją plaštaką, kairįjį kelį ir padarė nukentėjusiajai G. J. muštines žaizdas momens ir viršugalvio srityse, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, plaštakose, kairiajame kelyje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
2. Jis metaliniu žarstekliu ne mažiau devynių kartų sudavė K. P. į galvą, krūtinę, pilvą, kairįjį šoną, kairįjį dilbį, dešinįjį kelį, kairiąją blauzdą, kairįjį raktikaulį, padarydamas nukentėjusiajam K. P. muštinę žaizdą kairiajame momenyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame šone, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, dešiniajame kelyje, kairėje blauzdoje, bei kairio raktikaulio lūžį ir krūtinės sumušimą, kurie komplikavosi abipusiu potrauminiu pleuritu t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
3. Jis metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų jis sudavė A. J. į galvą, o tuo pat metu A. A. mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę. Tuo bendrais veiksmais jie su A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
4. Veikdamas bendrai su kaltinamuoju A. K., jis nesunkiai sužalojo nukentėjusį S. P., o būtent: metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto jis sudavė S. P. į krūtinę - pilvą, o A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidą ir į kojas. Bendrais su A. K. veiksmais jis padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje- pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;
5. Metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų jis sudavė N. P. į dešinę plaštaką ir į galvą bei padarė nukentėjusiajam N. P. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos srityje, muštinę žaizdą galvos kairėje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą;
6. Metaliniu žarstekliu ne mažiau trijų kartų jis sudavė M. P. į kairįjį dilbį, kairiąją alkūnę ir kairįjį žastą, padarydamas nukentėjusiajai M. P. muštinę žaizdą kairės alkūnės srityje, poodines kraujosruvas kairiojo žasto ir kairiojo dilbio srityse t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą;
7. Metaliniu žarstekliu tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) esančio M. P. namo lango stiklą ir taip sunaikino M. P. nedidelės vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai M. P. 310 Lt. vertės turtinę žalą.
Kaltinamasis A. A. padarė šią nusikalstamą veiką: 2009-02-01 apie 2 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, turėdamas rankose medinį kastuvo kotą,009-02-041nę, V.. įsiveržė į S. g. 4 Kaune esančio namo kiemą, kur mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvą. Bendrais su S. Ž. veiksmais A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2009 m. sausio 31 d. apie 20 val. pas jį į namus juodos spalvos automobiliu „SAAB“ atvažiavo jo draugai S. Ž. ir R. J.. Automobilį vairavo R. J., nes S. Ž. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jiems trims bevažinėjant po miestą, S. Ž. sugalvojo nuvažiuoti į svečius pas A. A., kuris gyvena Z. rajon. Pas A. A. jie atvažiavo apie 22.00 val. – 23.00 val., pažaidė kortomis. A. A. pasakė, kad jo draugė R. T. yra kažkieno tai gimtadienyje ir turįs ją parsivežti, kai ši paskambins jam. A. susiskambinus su R., jie visi keturi S. Ž. automašina nuvažiavo į R. parsivežti R. T.. Automobilį SAAB vėl vairavo R. J.. Pasiėmę R., jie vėl važiavo į A. A. namus. Atvažiavus pas A. į namus, Kadangi susitarė pasisėdėti pas A. A. namuose, tai R. nuėjo tvarkytis, o jis, R. J., S. Ž. ir A. A. išvažiavo į miestą nusipirkti alaus ir sidro. Kadangi alkoholio negavo, tai apie 1.00 – 2.00 val. nakties automobiliu SAAB važiavo atgal pas A. A. į namus. Netoli A. A. namų, tik įsukus į S. gatvę, jie pamatė priešais gatvėje stovinčią grupę žmonių. Jų galėjo būti 8-10 asmenų, tarp kurių buvo ir moterų. Ši žmonių grupė stovėjo ant važiuojamosios gatvės dalies. R. J. vairuojama automašina privažiavo prie tos grupės žmonių. Kadangi žmonės nuo gatvės nesitraukė, R. sustojo, nes gatvelė buvo siaura ir pravažiuoti nebuvo įmanoma. S. Ž. norėjo atidaryti langą, bet stovėję priešais automobilį žmonės apstojo automobilį, o kažkas iš jų spyrė į mašinos priekinę dalį. S. Ž. išlipo iš mašinos. Paskui jį išlipo ir jis bei A. A.. Aplink stovėję vyrai artinosi prie jų. Jam tik išlipus iš automobilio, prie jo pripuolė stambus vyriškis, kuris įsikabino savo rankomis į jo striukės atlapus. A. K. jam taip pat įsikabino į drabužius rankomis. Taip jie tampė vienas kitą ir A. K. vyriškį nustūmė iki automobilio priekio. Pribėgo dar vienas vyriškis, puolė jį tempti už rankos, pervertė ant žemės priešais automobilį. Nukritęs, jis pajuto kelis smūgius į galvą, į šonus bei rankas. Jis atsistojo ir pabėgo į šalį ir išgirdo, kaip R. J. sušuko „važiuojam“. Tuo metu jis matė, kaip S. Ž. su kažkuo taip pat stumdosi ar grumiasi. Ką darė A. A., jis per tą šurmulį nematė. Jis skubiai sėdo į automobilį. Ten pat skubiai įsėdo ir jo draugai, todėl R. pradėjo važiuoti. Jiems nuvažiuojant, mašiną apspardė aplink ją stovėję vyrai. Bevažiuojant S. Ž. pasigedo savo piniginės, o A. A. pasakė, kad grumtynių vietoje liko jo liemenė. Sugrįžus į A. namus, jie kieme susinervinę rūkė ir berūkydami nusprendė, kad reikia grįžti atgal į konflikto vietą pasiimti piniginės ir liemenės. S. Ž. nubėgo į A. A. namus ir grįžo nešinas metaliniu žarstekliu, o A. A. atsinešė kažkokią tai medinę lazdą. A. K. su savimi nieko neėmė. Jie vėl sėdo į S. Ž. automašiną, kurią vairavo R. J., ir nuvažiavo atgal į tą vietą, kur vyko grumtynės. Važiavo tik susirasti grumtynių vietoje likusių daiktų ir neplanavo naujų muštynių. S. Ž. ir A. A. išleidę ties namu, prie kurio prieš tai vyko grumtynės, jiedu su R. J. kiek pravažiavo tą vietą ir sustojo netoliese. Iš automobilio išlipę S. Ž. ir A. A., laikydami žarsteklį ir lazdą, nuėjo ieškoti savo daiktų, o jis sėdėjo su R. J. automašinoje ir matė, kaip jo draugai vaikščiojo po gatvę ir ieškojo savo daiktų. Jis matė, kad prie namo, ties kuriuo ir įvyko grumtynės, stovi keli žmonės, tačiau pro jo duris staiga išėjo dar keli žmonės. Pagalvojęs, kad gali vėl įvykti muštynės, jis paprašė Raimondos atidaryti mašinos bagažinę, kadangi tikėjosi ten rasti kokį nors įrankį, kuriuo galėtų apsiginti pats ar apginti draugus. Išlipęs iš automobilio, išgirdo S. Ž. balsą ir pamatė gulintį jį gatvės važiuojamoje dalyje, o virš jo buvo palinkę du ar tai trys vyrai. Vienas jų mušė S. Ž.. S. sušuko „gelbėkit“ ar tai „padėkit“. R. atidarius bagažinę, A. K. surado joje tik kirvį mediniu kotu, kurį pasiėmė ir nubėgo padėti S. Ž.. Pribėgęs artyn ir pamatęs, kad ant S. sėdi ir jį rankomis muša V. V., o dar vienas ar du vyrai stovi šalia, jis sudavė kirviu pradžioje stovėjusiam S. P. į nugarą, o po to ir ant S. Ž. sėdinčiam bei jį mušančiam V. V.. Kirviu V. V. jis norėjo suduoti taip pat į nugaros sritį, manydamas, kad šis nuo smūgio paleis S. Ž.. Tačiau kirvis nuslydo nuo V. V. nugaros ir bukuoju galu atsitrenkė į šio galvą. V. V. sukniubus, jis padėjo S. Ž. išlįsti iš po V. V. jiedu bėgo link tos vietos, kur turėjo stovėti Raimondos vairuojamo SAAB automobilis. Gal būt prabėgdamas jis dar kam nors sudavė kirviu, tačiau to nepamena. Neatmeta galimybės, kad sudavė ir E. Š.-V., tačiau tai galėjo padaryti tik tamsoje neįžiūrėjęs, kad tai moteris, pamanęs, jog jį kažkas tai puola. Kaip ir su kuo tuo metu mušėsi A. A., jis nematęs ir negalintis apie tai nieko pasakyti. Kai S. Ž. atsistojo ir jiedu bėgo link automobilio, A. K. pamatė, kad Raimondos su automobiliu nebėra, o A. A. bėga S. gatve į kalną. Tuomet ir jis su S. Ž. nubėgo S. gatve A. A. namų link. Parbėgę su S. Ž. pas A. A., kieme jie jau rado R.. A. taip pat buvo namuose. Tuomet jie visi skubiai išvažiavo į R.. Automobilį vairavo R.. A. ir R. jie paleido prie A. tėvų namų, paskui išlipo ir jis. S. Ž. su R. J. taip pat nuvažiavo į namus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tačiau jis sužalojo žmones ne dėl chuliganiškų paskatų, o siekdamas apginti S. Ž. nuo V. V. ir S. P.. Tyčia nužudyti nieko nesikėsino ir tokio tikslo neturėjo. V. V. sunkiai sužaloti jis taip pat nenorėjo, nesiekė jam suduoti į galvą, o smūgiavo į nugarą bandydamas apginti S. Ž.. Tai įvyko netyčia kirviui nuslydus nuo nugaros.
Motyvuojamoji dalis
Savo parodymus kaltinamasis A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu(t. 5 b.l. 17-18). Jis nurodė, jog iš namų S. Ž. pasiėmė žarsteklį, o A. A. medinę lazdą ir jie grįžo prie namo S. g. 4., sustojo apie 12 metrų atstumu nuo namo vartų pradžios. Jis paaiškino, kad sustojus automobiliui, A. su S. išlipo ir ėjo ieškoti savo daiktų- piniginės ir liemenės, o jis liko automobilyje. Po to kaltinamasis parodė, kad pamatė prie namo vartų S. Ž. gulintį ant žemės, o šalia jo stovinčius vyrus, kurie muš ė- spardė, smūgiavo rankomis. Tuomet A. K. nurodė, jog pasiėmė iš automobilio bagažinės kirvį, atbėgo nuo mašinos prie S. Ž. ir sudavė vienam iš jį mušančių vyriškių kirvio buku galu pentimi į nugaros sritį. Kadangi po smūgio kirvis nuo nugaros nuslydo, tai pataikė vyriškiui į galvą ir tas vyras nukrito. Po to jiedu A. K. nurodė, jog jis su S. Ž. nubėgo į A. A. namus.
Kaltinamasis S. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, jog kad 2009-01-31 apie 22.00 val. su R. J. ir A. K. V. V. priklausančiu automobiliu SAAB 95 atvažiavo pas A. A. į namus Z. mikrorajone, adreso jis nepamena. Automobilį atvairavo R. J., nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Pas A. jie žaidė kortomis, o apie 23.30 vai. visi tuo pačiu automobiliu nuvažiavo pas A. sugyventinę R., kuri tuo metu buvo baliuje. Jie parsivežė R. pas A. į namus. Kiek pabuvę nusprendė važiuoti į parduotuvę apsipirkti. Važiavo jis, A., R. J. ir A. K., o R. liko namuose. Nusipirkę cigarečių ir alaus jie važiavo atgal. Vėl vairavo R. J.. Važiuojant S. gatve ir automobiliui kylant i kalną, jiems pravažiuoti sutrukdė vidury gatvės stovinti grupė žmonių, tarp kurių buvo ir vyrų, ir moterų. R. J. sustabdžius automobilį, jie prasidarė langus ir šūktelėjo stovintiems, kad šie pasitrauktų nuo važiuojamos dalies. Vienas iš stovinčių vyrų atsisuko į automobilį ir spyrė į jo kapotą. Tuomet jis su draugais išlipo iš automobilio, o R. liko prie automašinos vairo. Jam tik išlipus, prie jo prišoko vienas iš gatvėje stovinčių vyriškių, griebė už megztinio ir plėšdamas jį, nuvertė S. Ž. ant žemės. Tada prie jo pribėgo dar keli vyrai ir ėmė mušti rankomis ir kojomis. Jis matė ant kelio gulintį parverstą ir A. K., kurį kažkas tai taip pat mušė. Kažkoks vyras kumštimi smūgiavo S. Ž. į galvą, kurią jis užsidengė rankomis, tačiau vis vien buvo praskelta lūpa, sumuštas veidas. Jis girdėjo moterišką balsą šaukiantį „mus atėjo užmušti“ ir iš namo kiemo dar atbėgančių žmonių. Tuo metu išgirdo R. J. balsą, kuri šūktelėjo „važiuojam“. Jis atsikėlė ir skubiai įsėdo į automobilį, kur jau sėdėjo ir A. K. su A. A.. R. J. pradėjo važiuoti ir jie automobiliu sugrįžo pas A. A. į namus. Jis pamatė, kad jo megztinis suplėšytas, nėra kišenėje buvusios piniginės, o A. A. grįžo be liemenės, kuri liko įvykio vietoje. Visi trys susinervinę parūkė malkinėje ir nutarė sugrįžti į muštynių vietą susirasti paliktų daiktų. A. A. pasiėmė medinę lazda, o jis rūsyje rado žarsteklį iš armatūros ir jį pasiėmė su savimi. Ar pasiėmė kokį įrankį A. K., jis nepamena. Tuo pačiu R. J. vairuojamu SAAB automobiliu jie nuvažiavo netoli namo, ties kuriuo įvyko konfliktas. Automobilį R. sustabdė kiek toliau nuo namo. Jame liko R. J. su A. K., nes šis nieko nebuvo palikęs grumtynių vietoje, o jiedu su A. A. išlipo iš automobilio ir nubėgo link namo, ties kuriuo stovėjo grupė juos mušusių žmonių. Jiems bėgant link namo, jis išgirdo kažką tai šaukiant „atėjo mus užmušti“ ir tuoj pat pamatė iš visų pusių atbėgančius žmones. Tuomet jie su A. A. įbėgo į namo kiemą ir pradėjo mušti link jų bėgančius žmones. S. Ž., pamatęs priešais link jo atbėgantį vieną vyriškį, sudavė jam per šoną žarstekliu. Po to nubėgo prie kito vyro ir jam sudavė žarstekliu į galvą, šoną, petį. Jie su šiuo vyru susikibo. Vyriškis sugriebė už žarsteklio ir bandė jį atimti. Jiedu grūmėsi. Traukdamas į save žarsteklį, tas vyras išdaužė juo namo langą. Tuomet jis paliko to vyriškio rankoje žarsteklį ir ėmė bėgti iš kiemo gatvės link. Bėgdamas pajuto smūgį į nugarą ir nukrito gatvėje ant žemės. Prie jo stovėjo trys vyrai, kurie ėmė jį mušti. Vienas jų-kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis V. V., užgulė jį ir smūgiavo jam į veidą. Jis bandęs gintis, šaukęs „gelbėkit“. Pamatė, kad atbėga link jo A. K., kuris rankoje turėjo kirvuką. Jam pribėgus, vienas šalia jo stovėjęs ir jį mušęs vyras nukrito,dar vienas pabėgo. Staiga ant jo sėdėjusio V. V. galvoje jis pamatė gilią žaizdą-trikampio formos įdubimą ir nustūmė V. V. nuo savęs. Kas ir kaip sudavė V. V., jis nematęs, nes tuo metu dengėsi veidą nuo V. V.. S. Ž. atsikėlęs iš po V. V., nubėgo kartu su A. K. iki A. A. namo. Ten jau buvo ir A. A., todėl visi susėdo į SAAB automobilį ir išvažiavo. A. K. išlipo miesto centre, o jis, A. ir jo mergina nuvažiavo į R.. S. Ž. R. J. parvežė į namus.
Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes nesirengė ir nesikėsino nieko nužudyti, o smūgius jį puolantiems vyrams sudavė tik iš baimės būti pats sumuštas. Kaltinime nurodytų moterų jis nemušė, nors neatmeta galimybės, jog galėjo tamsoje ir suduoti kokiai moteriai manydamas, jog jį puola vyriškis. Dėl kaltinimo išdaužius langą ir taip sugadinus svetimą turtą, jis kaltės nepripažįsta, nes langas išdužo tuo metu, kai kažkoks tai vyras bandė atimti iš jo žarsteklį. Traukiant kiekvienam jų žarsteklį į save, langas išdužo tų grumtynių metu. Tyčia jis lango nedaužė. Neprisipažįsta, kad muštynių metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tik kitą dieną jis parūkė narkotinės medžiagos, vadinamos „žole“, kurios jam davė pažįstamas, o įvykio naktį nebuvo apsvaigęs nei nuo narkotikų, nei nuo alkoholio.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t. b.l. 61-62) kaltinamasis S. Ž. patvirtino savo parodymus bei nurodė, kur jis S. g. 4-jo namo kieme sudavė smūgius link jo bėgančiam vyriškiui į šoną ir galvą, kur jų grumtynių metu išdužo namo lango stiklas. Jis parodė ir vietą, kur, išbėgdamas iš kiemo, pajuto smūgį į nugarą, kur nukrito užpultas V. V. ir dar dviejų vyrų, kurie jam sudavė smūgius. Jis nurodė, kur bėgo kartu su A. K. nuo S. gatvės 4-jo namo į vakarų pusę link A. A. namų.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-01-31 apie 22.00 val. pas jį į nuomojamą namą (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo pažįstami S. Ž., R. J. ir A. K.. Jie atvyko SAAB markės tamsios spalvos automobiliu, kurį vairavo R.. A. A. laukė kol jam paskambins jo draugė R. T., kuri buvo išėjusi į gimtadienį. Jie keturiese pažaidė kortomis ir, sulaukę R. skambučio, tuo pačiu Raimondos vairuojamu automobiliu nuvėžiavo į R. ir pasiėmė R. T.. Po to visi sugrįžo į jo nuomojamą namą (duomenys neskelbtini). R. pasiliko namuose, o jis su S., R. A. K. automobiliu SAAB, vairuojamų Raimondos, išvažiavo į miestą apsipirkti. Apie 23-24 val. grįžtant jiems atgal ir automobiliui atvažiavus iki namo Nr.4 S. gatvėje, ant kelio važiuojamos dalies jie pamatė stovinčią grupę žmonių, tarp kurių buvo ir moterų, ir vyrų. R. privažiavusi paspaudė automobilio signalą, tačiau stovintys važiuojamoje dalyje žmonės iš kelio nesitraukė. Automobiliui sustojus, vienas vyriškis spyrė į automobilio priekinį bamperį, užšoko ant automobilio kapoto. Jis, S. Ž. ir A. K. pradėjo šaukti ir išlipo iš automobilio pasiaiškinti, kodėl tie žmonės neleidžia jiems pravažiuoti. A. A. pradarius automobilio dureles, prie jo prišoko stambaus kūno sudėjimo vyriškis su ūsais, kurio priekinė galvos dalis buvo praplikusi, ir ištraukė A. A. iš automobilio. Jam nuplėšė liemenę ir tuo pat metu jis pajuto smūgį į dešinę viršutinę galvos dalį. Nuo to smūgio suklupo, o tuo pat metu kažkas tai ėmė jį spardyti. Jam buvo suduoti smūgiai į galvą, kojas, ranką, nugarą. Šiaip taip jam pavyko atsistoti ir įšokti atgal į Raimondos vairuojamą automobilį. Ką tuo metu darė S. Ž. su A. K., jis nematęs, tačiau girdėjęs, kad juos koliojo moterys, o kažkokie tai vyrai ėmė juos taip pat mušti. Po to jis, S. Ž. ir A. K. sėdo į Raimondos vairuojamą automobilį ir grįžo į A. A. nuomojamą namą. Visi nuėjo į namo rūsį pasikalbėti ir parūkyti, nes buvo labai susinervinę. Kadangi jo liemenė liko įvykio vietoje, o S. Ž. pasigedo savo piniginės, nutarė grįžti atgal pasiimti savo daiktų. Jis susirado ir pasiėmė su savimi seno kastuvo medinį kotą, o S. Ž. susirado metalinį strypą iš armatūros. Jie bei A. K. sėdo į R. J. vairuojamą SAAB automobilį ir ši nuvežė juos visus tris prie to paties namo S. g., kur ir įvyko konfliktas. R. juos su S. Ž. išleido ties namu Nr.4, o ji su A. K. kiek pavažiavo toliau ir laukė automobilyje. Kartu su S. eidami link namo, jie dairėsi, ant gatvės ieškodami savo daiktų. Tuo metu namo kieme jie pamatė vyrą ir moterį. Šie kažką tai kažką sušuko ir po kelių sekundžių kieme atsirado daugiau žmonių. Tuomet jis su S. Ž. įbėgo į namo Nr.4 kiemą. A. A. pribėgo prie pirmo stovinčio vyriškio ir kastuvo kotu trenkė jam į krūtinę, nes bijojo, kad jo kas nors nesumuštų. Vyriškis pargriuvo. Tada iš namo pradėjo eiti dar daugiau žmonių, tarp kurių matė ir moterį, rankoje turėjusią beisbolo lazdą. Jis bėgdamas dar kažkam tai sudavė lazda, tuomet pats gavo kažkuo tai per kojas ir nukrito. Pamatė nuo S. gatvės pusės atbėgančius tris vyrus. Išsigandęs jų, jis atsikėlė ir ėmė bėgti S. gatve link savo nuomojamų namų. Bėgdamas pakeliui kažkur tai išmetė kastuvo kotą. Muštynių metu jam buvo sužalotas kairės rankos pirštas. Jam atrodo, jog jis nemušė jokios moters, tačiau neatmeta, kad tamsoje grumtynių metu galėjo kokiais nors moteriai ir suduoti pagaliu, sumaišęs ją su jį puolančiu vyriškiu. Po įvykio jis parbėgo namo pirmas, po to sugrįžo ir A. su S.. R. taip pat buvo grįžusi su automobiliu. Po kokių 20 minučių R. tuo pačiu automobiliu jį, jo draugę R., S. Ž. ir A. K. nuvežė į R.. Ten jis iš savo tėvų namų pasiėmė savo automobilį „Ford Transit“ ir atvažiavo juo su R. atgal į K.. R. pasiūlė užsukti į įvykio vietą vėl paieškoti liemenes. Bevažiuojant S. gatve, ties S. 4-uoju namu jų mašina užklimpo į sniego pusnį. Kol stumdė mašiną ir bandė ją ištraukti, atvažiavo policijos darbuotojai, kurie išsivežė jį policijos komisariatą nustatyti jo asmenybę, o ją nustatę, parvežė jį atgal.
Tokias aplinkybes kaltinamasis A. A. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t. b.l. 121-122).
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina byloje ištirti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, rašytiniai duomenys.
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2009-01-31 kartu su žmona G. J. buvo pas giminaičius (duomenys neskelbtini), kur šventė jos senelio jubiliejų. Naktį apie 2 val. jis kartu su S. P. dar keliais baliuje dalyvavusiais giminaičiais išėjo į kiemą palydėti į namus V. V. su žmona, kurie gyvena kitoje tos pat gatvės pusėje. Visiems lydėjusiems V. V. išėjus iš kiemo į S. gatvę, privažiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo mergina. Be jos automobilyje buvo dar trys jaunuoliai. Kas vyko toliau, jis nepamena, ners buvo gerokai išgėręs alkoholio, tačiau pamena, jog su tais jaunuoliais įvyko kažkoks tai konfliktas. Jis pamena, jog praėjus kuriam tai laiko tarpui, vaikščiojo to paties namo kieme ir rūkė. Kažkuriuo tai momentu matė, kaip jo žmona G. J. nuėjo į tualetą esantį namo kieme. Tuo pat metu jis pamatė, kaip S. gatve prie namo Nr. 4 atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Automobiliui sustojus kiek toliau nuo namo, iš jo išlipo du vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo iki pusės nuogas, tik su kelnėmis. Pas jį rankose buvo ilgas metalinis strypas su užlenktu galu. Kitas vaikinas vilkėjo juodais drabužiais ir rankose turėjo kažkokią tai medinę lazdą. Juos atvežęs automobilis pavažiavo kiek toliau nuo namo ir sustojo, o abu iš automobilio išlipę vaikinai staiga įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kadangi A. J. tuo metu stovėjo kieme ties šuliniu, prie jo pribėgęs vaikinas su lazda sudavė jam vieną kartą į galvą. Nors smūgis ir buvo pakankamai stiprus, jis sąmonės neprarado ir ant žemės nenukrito. Po šio smūgio jis tik spėjo pamatyti, kad prie namo durų, netoli laiptelių, ant žemės guli jo žmona G. J.. Ji gulėjo ant nugaros, o ją iki pusės nuogas vaikinas mušė rankose laikytu geležiniu strypu. Jis jai sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Norėdamas apginti žmoną, jis prie jos pribėgo ir uždengė ją nuo smūgių savo kūnu. Tuo metu pajuto kelis smūgius į galvą ir nugarą, kuriuos sudavė metaliniu strypu tas iki pusės nuogas vaikinas. Kadangi dengdamas žmoną A. J. nuo jos neatsitraukė, tuo pačiu įrankiu gavo dar kelis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Smūgiams pasibaigus, jis atsistojo ir pamatė, kad kraujuoja jo galva. Tuo pat metu išgirdo, kaip dužo namo langas, kurį išdaužė jį metaliniu strypu jį mušęs vaikinas. Po jis pamatė, kad iki pusės nuogas vaikinas jau mušasi su Sauliumi ir N. P. S. gatvės važiuojamoje dalyje, prie kiemo vartų iš gatvės pusės. Po to jis pamatė, kaip du vaikinai nubėgo per lauką, esantį priešais S. gatvės 4 namą. Išėjęs į gatvę, jis pamatė gulintį gatvės važiuojamoje dalyje V. V., šalia kurio buvo klūpinti jo žmona E.. V. V. buvo stipriais sužalotas ir gulėjo ant nugaros. Jis gali pasakyti, jog matė tik du vaikinus, kurie sumušė jį ir žmoną, o trečio vaikino jis nematė. Po to greitosios pagalbos automobilis jį išvežė į ligoninę. Kartu važiavo ir K. P., kuris taip pat buvo sužalotas. Kadangi buvo sužalotas-jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis kurį laiką nedirbo, patyrė skausmus ir neteko dalies sveikatos, prašo priteisti iš kaltinamųjų 30 000 Lt. neturtinės žalos.
Savo parodymus A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(t.2 b.l. 19-20).
Nukentėjusysis V. V. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog 2009-01-31 su savo žmona E. Š.-V. buvo svečiuose pas savo kaimyną V. P., gyvenantį kaimynystėje t.y. S. g. 4, Kaune ir šventė jo 80-tą gimtadienį. Apie vidurnaktį jis, S. P. ir dar keletas baliuje buvusių svečių, stovėjo prie S. g. 4-ojo namo vartų iš gatvės pusės ir rūkė bei kalbėjosi. Ties jais sustojo pravažiuojantis ir merginos vairuojamas juodos spalvos „SAAB“ markės automobilis, iš kurio išlipo trys vaikinai. Išlipę iš automobilio vaikinai pradėjo jų klausinėti, „ko čia stovit“, ėmė vartoti keiksmažodžius. Jie su vaikinais tik apsižodžiavo ir apsistumdė, tačiau jokių muštynių nebuvo. Po to tie vaikinai sėdo į automobilį ir mergina juos išsivežė. Jis su žmona nuėjo į namus, esančius priešais V. P. namą toje pat gatvėje. o juos palydėjo S., N. ir E. P.. Jie visi užėjo pas jį į namus. Kiek pabuvusi jo namuose E. ir N. išėjo atgal, o S. P. dar trumpam pasiliko. Po kelių minučių jie su S. P. išgirdo gatvėje triukšmą. S. P. išbėgo į gatvę, o jis bėgo jam iš paskos. Tik išbėgęs iš savo kiemo į S. gatvę, jis gavo smūgį į galvą ir daugiau nieko nebeprisimena. Nuo ko jis gavo smūgį, negali pasakyti. Tik vėliau jo žmona E. jau po įvykio jam sakė, kad jis buvo sumuštas tų pačių vaikinų, su kuriais buvo kilęs konfliktas jiems tik išėjus ir stovint ties V. P. namu.
Tokius parodymus V. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu(t.2 b.l. 156-157).
Nukentėjusioji E. Š.-V. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009-01-31 su savo vyru V. V. šventė savo kaimyno V. P. 80 metų jubiliejų, pastarojo namuose (duomenys neskelbtini). Pobūvyje dalyvavo V. P. giminės ir artimieji, iš kurių ji pažinojo M. P., E. P., S. P., jų sūnų N. P., G. J. bei jos vyrą A. J.. Jie vaišinosi, vartojo alkoholio, tačiau ne per daugiausiai. Jau nakties metu ji su vyru nutarė eiti į namus, kadangi gyvena priešais V. P. namą. Kartu su jais iš namo išėjo ir dalis svečių, kurie nutarė juodu palydėti, tarp kurių buvo ir S. P., E. P. bei N. P.. Jiems išėjus į gatvę prie P. namo vartų, visi sustojo gatvėje ir kalbėjosi. Tuo metu link jų atvažiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo mergina. Automobilis sustojo ties jais, stovinčiais prie vartų. Iš automobilio išlipo trys vaikinai. Mergina liko automobilyje prie vairo. Vaikinai priėjo prie jų kompanijos ir pradėjo klausinėti „ko čia stovit“, vartojo necenzūrinius žodžius. Jie šaukė, rėkė, kad jų kompanijos žmonės, stovėję prie vartų, pasitrauktų, vartojo daug keiksmažodžių. Kažkas tai iš jų kompanijos vyrų pavadino juos vaikais ir liepė jiems eiti miegoti.Vienas iš vaikinų ėmė stumdyti kažką tai iš stovėjusių vyrų. Tuomet prasidėjo konfliktas, susistumdymas tarp vaikinų ir stovinčių vyrų. Per tas grumtynes ją taip pat kažkas pastūmė, dėl ko iškrito ant žemės jos rankinė ir išbiro visi daiktai, kuriuos ji ėmė rinktis. Tuo metu, kol ji rinkosi daiktus, vaikinai sėdo į automobilį ir jį vairavusi mergina juos išsivežė.
Į namus juos parlydėjo V. P. giminės S. P., jo žmona E. ir sūnus N.. Kiek pabuvusi E. su sūnumi išėjo, S. dar liko. Gal po kokių 10 minučių jie išgirdo iš gatvės sklindantį triukšmą, riksmą, stiklo dužimą.S. P. iš karto išbėgo iš jų namų, o jos vyras išbėgo paskui jį. Ji taip pat greitai užsimetė striukę ir išbėgo pažiūrėti kas vyksta. Išbėgusi iš toli ji pamatė, kad P. namo S. g. 4 kieme kažkas tai muša S. P.. Jai pasirodė, kad mušė jį kažkokiu tai rankoje laikytu įrankiu. Pribėgusi S. gatvelę, ji pamatė viduryje gatvės jos važiuojamoje dalyje pusiau ant šono gulintį savo vyrą V. V., o šalia du vaikinus. Vienas jų, iki pusės nuogas, spardė V.. Jai pribėgus, tas vaikinas trumpam atsitraukė. Kadangi jos vyras buvo be sąmonės, ji pradėjo garsiai šaukti, paėmė vyro galvą į rankas. Kiek pakėlusi jo galvą, pamatė ant savo rankų kraują. Tuo metu kitas vaikinas-jos nuomone A. K. , spyrė jai į kairę koją. Ar jis turėjo ką rankose, ji nepamenanti. Tuomet ji vėl pradėjo šaukti ir vėl pajuto smūgį į galvą, ranką bei alkūnę. Kas jai smūgiavo ji nematė, nes dengėsi veidą ir galvą. Ji pradėjo šaukti, kvieskit greitąją ir ją bei jos vyrą mušę vaikinai pasitraukė. Matė kaip abu vaikinai nubėgo S. gatve į kalną, o automobilis taip pat nuvažiavo ta pačia kryptimi. Kadangi vyras sąmonės neatgavo, ji pradėjo šaukti „kvieskit greitąją“. Kas iškvietė GMM darbuotojus ji nežinant, bet iki jiems atvykstant E. Š.-V. sėdėjo prie savo vyro V. V. ir laikė jo galvą. Atvykusi greitoji išvežė jos vyrą į KMUK, kur jam atliko galvos operaciją. Ji taip pat patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio gydėsi. Kadangi turėjo tiesioginių nuostolių dėl gydymosi, pirko vaistus, konsultavosi su gydytojais ir už tai turėjo mokėti, prašo priteisti jai 1000 litų ieškinį turtinei žalai atlyginti. Be to jai padaryta neturtinė žala, kuri atsirado dėl patirto dvasinio sukrėtimo, išgyvenimų, todėl prašo priteisti jai 50000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Įvykio aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu(2 t. b.l. 195-196).
Nukentėjusioji G. J. patvirtino, kad 2009-01-31 kartu su savo vyru A. J., vaikais E., E. bei tėvais B. ir K. P. šventė savo senelio V. P. 80-mečio jubiliejų jo namuose (duomenys neskelbtini). Šventėje dalyvavo apie 20 žmonių, giminės, pažįstami. Visi išgėrinėjo, linksminosi. Naktį, apie 1.00 val., besiskirstant kai kuriems svečiams, ji išėjo į kiemą ir pamatė ties namo vartais sustojusį juodos spalvos automobilį. Prie to automobilio stovėjo jos vyras A. J., jos mama B. P., S. P., E. P. ir dar keletas kitų svečių, dalyvavusių gimtadienyje. Prie mašinos taip pat stovėjo trys vaikinai ir mergina. Vaikinai piktai šnekėjosi su jos artimaisiais. Ji nuėjo prie jų, ėmė klausinėti, kas atsitiko, ko jie tokie pikti, tačiau niekas jai nieko neatsakė. Po to tie vaikinai su mergina sėdo į automobilį ir išvažiavo. S. P., jo žmona E. ir sūnus N. palydėjo į namus kitoje S. gatvės pusėje gyvenančius ir jos senelio baliuje dalyvavusius jo kaimynus V. V. bei jo žmoną E.. Kiti taip pat išsiskirstė. Kai automobilis nuvažiavo, ji nuėjo į kambarį, o jos vyras lyg liko kieme. Praėjus kuriam laiko tarpui, jis nutarė nueiti į kieme esantį tualetą. Jai grįžtant iš tualeto ir einant į namą, ji pamatė kaip S. gatve atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ties namo vartais. Iš jo staiga iššoko du jaunuoliai, kurie rankose laikė kažkokius tai įnagius. Laikydami rankose kažkokius tai daiktus, abu vaikinai iš karto įbėgo į kiemą. Supratusi, kad vaikinai juos puola, ji pradėjusi spiegti ir, bėgdama į namus, šauktis pagalbos. Kažkuris tai iš tų dviejų vaikinų ją pasivijo ir prie pat namo durų ėmė mušti. Ji pajuto ne mažiau dviejų smūgių į galvą, nugarą, į dešinės pusės šoną. Kiek buvo suduota smūgių, ji negalinti pasakyti. Kadangi ji bandė dengtis galvą, tai kažkokiu tai įrankiu vaikinas sužalojo jai dešinės plaštakos viršutinę dalį. Po to jai dar kelis kartus sudavė kažkokiu tai smailiu metaliniu daiktu per galvą, todėl ji prarado sąmonę. Ją atgavusi, pamatė šalia savo vyrą A. J.. Vaikinai, ją mušę, buvo dingę. Matė, kad S. gatvės viduryje netoli namo vartų guli kaimynas V. V., šalia jo klūpi jo žmona E. ir šaukiasi pagalbos. Grįžusi į namo kambarį, jame rado sumuštą ir po kambarį vaikščiojantį bei dejuojantį sumuštą S. P., kuris šaukė, jog jam skauda nugarą. Ji įvykio metu jokio daikto panašaus į beisbolo lazdą savo rankose neturėjo ir nematė, kad kas iš jos kompanijos turėtų. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai ją išvežė į ligoninę. Jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi įvykio metu nukentėjo, patyrė skausmus, jai buvo sužalota galva ir ranka, kuriuos gydėsi, todėl prašo priteisti jai 50000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji G. J. parodymų patikrinimas vietoje metu parodė, kokiomis aplinkybėmis buvo sumušta (2 t. b.l. 48-49).
Nukentėjusysis K. P. patvirtino, kad 2009-01-31 su savo šeima atvažiavo pas žmonos tėvus švęsti jos tėvo V. jubiliejų 80 metų. Pobūvyje dalyvavo ir jo dukra G. J., jos vyras A. J., S., E. ir N. P., E. Š.-V. su vyru V. V. bei kiti asmenys. Visą vakarą jie vaišinosi, linksminosi, vartojo ir alkoholio. Jis buvo išgėręs apie 300-400 gramų degtinės, bet girtas nebuvo. Jis išeidavo su vyrais parūkyti. Jau naktį, apie 2.00 val., jam būnant uošvio namo viduje-kambaryje, jis išgirdo triukšmą kieme ir iš kambaryje buvusių kažkas tai pasakė, jog kieme muštynės. Jis nubėgo prie namo lauko durų ir pamatė, kad jo žmona Birutė laiko lauko duris. Jis norėjo bėgti į kiemą, tačiau žmona neleido jį išeiti. Kiek pabuvęs, jis vis tiktai išbėgo į kiemą. Spėjo paeiti nuo durų link kiemo didžiųjų vartų apie 6-7 metrus ir ties šuliniu kažkas tai sudavė kietu daiktu jam stiprius smūgius į galvą ir į krūtinę. Jis parkrito ant žemės ir neteko sąmonės. Kai atsigavo, kieme jau buvo GMP darbuotojai, kurie ji pristatė jį į ligoninę, Jis nematė kas, kuo ir kiek smūgių jam sudavė, tačiau buvo gan stipriai sužalotas, gydėsi ilgą laiką ligoninėje, po to kurį laiką negalėjo dirbti vairuotoju. Dėl patirto sužalojimo-nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė didelius skausmus, nepatogumus, pašlijo jo sveikata, todėl prašo priteisti 100 000 litų neturtinės žalos iš kaltinamųjų.
Tokius savo parodymus nukentėjusysis K. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu(2 t. b.l. 68-69).
Nukentėjusysis S. P. patvirtino, kad 2009-01-31 (duomenys neskelbtini), su artimaisiais, giminėmis bei kaimynais šventė savo tėvo V. 80 metų jubiliejų. Pobūviui einant į pabaigą apie 2.00 val. nakties, jis su savo žmona E. P. bei sūnumi N. bei kitais svečiais išėjo palydėti kitoje S. gatvės pusėje gyvenančius kaimynus V. V. ir jo žmoną E.. Jiems sustojus kieme prie vartų ir šnekantis, iš gatvės pusės privažiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo mergina. Automobiliui sustojus, išlipo trys vaikinai ir už vairo sėdėjusi mergina. Vaikinai iš karto pradėjo šūkauti, kad S. P. ir kiti jo giminės ne vietoje stovi, pradėjo juos stumdyti. Tuo metu prasidėjo konfliktas ir jis pradėjo su vaikinais stumdytis bei muštis. Pamena, kad kažkuriam tai iš vaikinų jis sudavė, taip pat gavo smūgį pats į veidą. Nepamena, kuris sudavė pirmas, ar jis, ar kuris tai iš vaikinų. Pamena tik tai, kad pajuto smūgį į veidą, po to į galvą, pats kažkam tai trenkė. Po to su vaikinais pradėjo tąsytis už rūbų, stumdytis, buvo nukritę. Nematė, kad kas būtų užlipęs ant automobilio kapoto. Po to vaikinai susėdo į tą patį merginos vairuojama automobilį ir išvažiavo. Jis su žmona bei sūnumi N. palydėjo V. iki namų ir kurį su jais šnekėjosi. Jo žmona su sūnumi išėjo, o jis dar kuriam laikui liko pas V. V.. Jam būnant V. namuose, jis išgirdo triukšmą, kažkieno tai šauksmą „gelbėkit užmuš“, sklindantį iš S. gatvės. Jis staiga išbėgo iš V. namo į S. gatvę. Ties tėvų namo S. g. 4 vartais jis pamatė klūpantį ant kelių vaikiną, kuris rankoje turėtu kažkokiu tai metaliniu įnagiu mušė gulintį žmogų. Jis pribėgo prie mušančiojo ir smūgiuodamas dešine alkūne krito jam ant nugaros. Vaikinas nukrito į priekį, o jis į šoną. Atsistojęs jis sudavė su savim turėtu metaliniu įrankiu stiprų smūgį jam į šoną. Pribėgęs kitas vaikinas jam sudavė dar kelis smūgius ir jis prarado sąmonę. Ar sudavė kokiu tai įrankiu, ar spardė, jis nepamena, nes prarado sąmonę. Ją atgavęs pamatė, kad yra paguldytas kambaryje. Jam labai skaudėjo šoną ir visą nugaros pusę. Pamena, kaip atvažiavo GMP darbuotojai ir jį išvežė į KMUK. Jam buvo sužalotas petys, ranka, koja, krūtinė, sulaužyti šonkauliai t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis gydėsi. Kadangi patyrė sužalojimus, skausmą, nepatogumus, todėl reiškia 50000 Lt. ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis S. P. parodymų patikrinimas vietoje metu nurodė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas (2 t. b.l. 112-113).
Nukentėjusysis N. P. apklausos teisme metu parodė, kad su tėvais ir giminėmis 2009-01-31 (duomenys neskelbtini) šventė savo senelio V. P. 80 metų jubiliejų. Jau po vidurnakčio t.y. 2009-02-01 apie 2.30 val. visi išėjo iš namo išlydėti kai kurių svečių. Kartu su savo tėvu S. P. ir mama E. P. jis išlydėjo senelio kaimyną V. V. ir jo žmoną, gyvenančius kitoje S. gatvės pusėje. Kieme, prie namo vartų, buvo išėję ir stovėjo taip pat A. J., G. J., K. P. ir dar keletas žmonių. Jiems stovint S. gatvėje, prie jų privažiavo juodos spalvos automobilis, vairuojamas merginos, ir sustojo prie stovinčiųjų. Iš automobilio iškart išlipo trys jaunuoliai. Jie iškart pribėgo prie stovinčiųjų, pradėjo šaukti, kad jie ne vietoje stovi, stumdyti jo tėvą bei kaimyną V. V.. Besistumdant kilo grumtynės, kurių metu jaunuoliai parvertė ant gatvės jo tėvą S. P. bei V. V.. Kai iš kiemo išbėgo daugiau žmonių, vaikinai išsigando, susėdo į automobilį ir merginos vairuojamu automobiliu nuvažiavo S. gatve į kalną. Po to su tėvu ir motina palydėjo kaimyną V. bei jo žmoną iki jų namų (duomenys neskelbtini). Trumpam buvo užėję į svečius. Ten būnant jis išgirdo nuo senelio namo pusės sklindantį moterų ir vaikų šauksmą. Išbėgęs iš V. V. namo ir pabėgęs link senelio namo S. gatve, jis pamatė atbėgančius tris jaunus vyrus. Jie kažką tai turėjo rankose-kažkokius tai įnagius. Du vaikinai pribėgo prie jo tėvo, parvertė jį ant žemės ir ėmė tėvą mušti su savim turėtais daiktais. Jis puolė ginti gulintį tėvą, atstūmė vieną iš vaikinų. Matė, kad kitas vaikinas, turėdamas rankoje kažkokį tai daiktą, muša juo V. V.. Jis bandė vaikinus nuo V. nustumti, tačiau ir pats gavo stiprius smūgius į galvą bei rankas ir prarado sąmonę. Vaikinas, kuris mušė jo tėvą, laikė rankoje lyg ir metalinį strypą. Jis buvo pusnuogis iki pusės. Tempdamas tą vaikiną su metaliniu strypu rankose nuo tėvo, jis matė, kad ant gatvės jau guli V., o jį mušė dar vienas vaikinas. N. P. nurodė, jog jam į galvą metaliniu strypu sudavė tas pats vaikinas, kuris sudavė ir jo tėvui. Kai atgavo sąmonę, jau buvo kambaryje. Po to jį išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis kartu su tėčiu į KMUK.
Nukentėjusysis N. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( (2 t. b.l. 143-144).
Nukentėjusioji M. P. apklausta tyrimo metu (2 t. b.l. 93-98) patvirtino, jog 2009 m. sausio 31 d. pas ją į namus susirinko artimi žmonės, švęsti jos vyro B. V. P. 80-ajį gimtadienį. Po pobūvio, t.y. 2009 m. vasario 1 d. apie 2.00 val. nakties iš namų pradėjo į kiemą išeidinėti svečiai, kurie susiruošė vykti į namus. Į namus susiruošė ir jų kaimynai E. ir V. V., gyvenantys S. bei V. g. sankirtoje. Visi svečiai išėjo prie gatvės ir stovėjo ties vartais, kalbėjosi. Ji tuo metu taip pat buvo kieme ir pastebėjo, kad S. gatve nuo V. plento atvažiavo juodas automobilis, iš kurio išlipo trys jaunuoliai. Jie pradėjo reikalauti, kad visi stovintys prie gatvės pasitrauktų į šalį nuo kelio. Kadangi visi žmonės stovėjo šalia kelio, o ne ant važiuojamosios dalies, tai niekur nesitraukė. Tuomet tie trys jaunuoliai ėmė muštis rankomis, stumdytis su kažkuriais tai iš jos svečių.Ji tiksliai negali pasakyti kaip šie jaunuoliai atrodo ir kuriuos asmenis jie mušė ir stumdė, nes buvo tamsu. Išsigandusi ji grįžo į namus. Paskui ją atėjo kieme buvę A. J., S. P., B. P., E. P., K. P.. Ji matė, kad S. P. buvo prakirsta lūpa. Neužilgo, jai būnant savo namo kieme prie namo durų t.y. stovint ant laiptelių, ji pamatė, kaip S. gatve atvažiavo juodas automobilis ir sustojo netoli jos namų vartų. Ji matė kaip iš automobilio išlipo trys jaunuoliai, kurie rankose turėjo kažkokius tai daiktus, panašius į lazdas. Jaunuoliai įbėgo į namo kiemą, puolė ant kieme buvusios jos anūkės G. J., ją parvertė ant žemės ir ėmė mušti. Ji nematė keli vaikinai mušė Genę, bet kad mušė, tai matė. Į kurias kūno vietas ir kokiu daiktu mušė jos anūkę, ji pasakyti negali, nes labai išsigando. Anūkė labai šaukė gelbėti. Ji tik spėjo pamatyti, kad anūkės vyras A. J. užgriuvo ant G. J., norėdamas ją apsaugoti nuo jaunuolio suduodamų smūgių. Kiek matė, jis užgriuvo krūtine ant G., o ši gulėjo veidu į žemę. Jaunuoliai, kurie mušė Genę, neatsitraukė, o toliau mušė ir ant jos užgriuvusį A. J.. Pamačiusi tokias baisias muštynes ji labai išsigando ir nubėgo į kambarį saugoti ten buvusių savo artimųjų mažamečių vaikų, kurie buvo taip pat svečiuose, todėl daugiau ji nieko nematė ir nieko negali pasakyti. Kuomet įbėgusi į namus bandė kaire ranka uždaryti namo duris, pajuto stiprų smūgį į ranką. Jai buvo suduota kietu daiktu panašiu į lazdą ar kirvį. Jai buvo sužalota ranka ties alkūne, padaryta kirstinė žaizda bei kraujosruvos. Dėl išdaužto stiklo jai buvo padaryta 310 lt. turtinė žala, kuria prašė priteisti.
Tokius savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 97-98).
Liudytoja R. P. teisme patvirtino, kad gyvena S. g 4-2 Kaune kartu su savo vyru K. P.. Tame pat name gyvena V. P., M. P., S. P., E. P., N. P., G. P.. M. P. yra jos vyro sesuo. 2009-01-31 ji su vyru ir kitais jo giminaičiais šventė V. P. 80-ies metų jubiliejų jo namuose. Šventėje dalyvavo apie 20 asmenų. Pobūvio metu jokių konfliktų nebuvo. Ji su vyru į savo namus išėjo naktį jau po 24 valandos ir iš karto suėjo miegoti. Nakties metu jokio triukšmo negirdėjo. Ryte išėjusi su vyru į kiemą, ji sutiko M. P., kuri pasakė, kad naktį įvyko muštynės , kurių metu buvo išdaužtas jos langas. Ji matė, kad iš tikrųjų buvo išdaužtas vienas M. P. langas. Kas ir su kuo mušėsi, ji M. P. neklausinėjo ir iki šiol nieko apie muštynes nežino.
Liudytojas K. P. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) viename name su seserimi M. ir jos vyru V. P. bei jų vaikais. Jie su M. gyvena viename name, tačiau įėjimai į jų butus yra iš skirtingų namo pusių. 2009-01-31 jis su savo žmona R. P. buvo pas V. P. ir su kitais giminaičiais šventė V. 80-ies metų jubiliejų. Gimtadienio šventėje dalyvavo daug giminaičių, viso gal apie 20 žmonių. Į pobūvį pas V. namuose jis su žmona atėjo apie 19 valandą, o išėjo jau po 24 valandos t.y. jau 2009-02-01. Jiems išeinant, dalis giminaičių jau buvo išvykę, o dalis dar liko švęsti. Grįžęs į namus jis su žmona nuėjo miegoti. Naktį jokio triukšmo negirdėjo. 2009-02-01 ryte jis su žmona išėjo į kiemą ir sutiko M.. Ši pasakė, kad naktį įvyko muštynės prie namo ir dalį pobūvyje dalyvavusių giminaičių kažkas tai sužalojo. Minėjo jog, kai kurie giminės yra išvežti į ligoninę. Tada jis pastebėjo išdaužtą M. P. kambario langą. M. sakė, kad jam su žmona išėjus iš šventės, įvyko kažkoks konfliktas ir muštinės. Jie paklausę kas atsitiko, tačiau nei M., nei jos vaikai-niekas iš giminaičių nenorėjo pasakoti, kas tą naktį atsitiko. Kas tiksliai atsitiko naktį iš 2009-01-31 į 2009-02-01, jis nežino, jam niekas nieko nepasakojo, o pats jis jokio konflikto nematė ir jokio triukšmo negirdėjo.
Apklausta liudytoja E. P. patvirtino, kad gyvena su vyru S. P. (duomenys neskelbtini) kartu su vyro tėvais. 2009-01-31 šventė jos vyro tėvo V. P. 80 metų jubiliejų. Pobūvis vyko V. P. namuose. Jame dalyvavo apie 20 žmonių-giminaičių, kaimynai Regina ir K. P., V. ir E. V.. Jau po 24 valandos svečiai pradėjo skirstytis. 2009-02-01 naktį apie 1 val. ji kartu su vyru S. P., G. ir A. J., K. ir B. P., N. P., išėjo palydėti į namus E. Š.-V. ir jos vyrą V. V., gyvenančius kitoje S. gatvės pusėje. Išėję iš namo, priėjo prie S. gatvės ir stovėdami savo namo kieme prie pat gatvės, tarpusavyje kalbėjosi. Tuo metu S. gatve važiavo juodos spalvos automobilis, kurį vairavo mergina. Automobilis sustojo prie pat vartų ir iš jo išlipo trys jaunuoliai. Ji paklausė jų, ko jie sustojo, nevažiuoja. Tie vaikinai tik pasakė „kas yra". Priėjus prie vaikinų jos vyrui, vienas iš vaikinų, kuris vilkėjo liemene, trenkė S. P.. Vyras nukrito ir prasidėjo grumtynės. Ji bandė atitraukti vaikiną nuo vyro, bet jis ją nustūmė ir toliau mušė jos vyrą. Pirmas muštynes pradėjo kaltinamasis A. A., o paskui jos vyra mušė A. K.. Kiti du jaunuoliai puolė mušti kitus stovinčius vyrus. Kadangi ji gelbėjo savo vyrą, todėl kas vyko aplinkui, nematė, tačiau buvo tikras chaosas, visi lakstė, stumdėsi, mušėsi. Paskui tie jaunuoliai staiga sušoko atgal į automobilį ir jis nuvažiavo. Ji įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį - (duomenys neskelbtini) kurį nubėgusi į kambarį užsirašė ant vaistų dėžutės. Grįžusi atgal pamatė, kad E. V. renka nuo kelio iškritusius iš rankinės savo daiktus. Matė ant kelio gulinčią pilką liemenę. Pagalvojusi, kad, ir liemenė yra E., paėmė ją ir nuėjo kartu su E., jos vyru, savo vyru Sauliumi ir sūnumi N. iki V. namų. E. namuose jai pasakė, kad jos atsinešta liemenė yra to vaikino, kuris mušė S. P.. Liemenę ji paliko pas E.. Atsisveikinusi ji su sūnumi iš V. parėjo namo, o jos vyras dar liko pas V. V.. Visi suėjo į jos uošvių kambarį. Maždaug po 10-15 min. sūnus nuėjo parsivesti jos vyro S., o G. J. išėjo į tualetą lauke. E. P., būdama virtuvėje, išgirdo lauke triukšmą ir per langą pamatė kaip vienas jaunuolis rankoje turėtu daiktu kažką tai muša. Jai pasirodė, kad tas jaunuolis rankoje turi lyg ir kirvio kotą ir juo prie lauko durų kažką muša. Ji išsigando ir rėkdama nubėgo į kambarį šauktis pagalbos. Tuo pat metu ji ėmė skambinti policijai, o kambaryje buvę vyrai išbėgo į lauką. Kas konkrečiai vyko kieme ji nematė, nes bijojo išeiti į lauką. Tik būdama virtuvėje išgirdo, kaip B. P. prašė padėti laikyti lauko duris. Ji pribėgo prie durų ir pamatė, kad B. P. ir M. P. laiko namo lauko duris, o tuo metu nepažįstamas jaunuolis bandė per jas įsiveržti į vidų. Ji puolė taip pat laikyti duris. Tada išgirdo duslų smūgį į kambario langą, po to dar vienas smūgį, po kurio išdužo plastikinio rėmo langas. Atėjusi į virtuvę ji pamatė G. J., kurios galva buvo kruvina. Išsigandusi ji išbėgo į lauką ir ant kelio pamatė gulintį kaimyną V. V.. Prie jo klūpojo jo žmona E., kuri balsu prašė skubiai kviesti greitąją, nes V. buvo be sąmonės. Tuomet E. P. nubėgo skambinti greitajai medicinos pagalbai bei ieškoti savo sūnaus N. ir vyro. Sūnų rado kruvina galva, gulintį miegamajame ant lovos. Jis taip pat buvo sumuštas, nesiorientavo aplinkoje, jam buvo prakirsta galva. Kambaryje pamatė ir savo vyrą S. P., kuris labai šaukė, kad jam skauda krūtinę. Jis sakė, kad jį sumušė tie patys vaikinai, kurie buvo sustoję su automobiliu, minėjo, kad jį mušė kirviu. Aplinkui lakstė kruvini kiti giminaičiai, buvo tiesiog chaosas.
Savo parodymus E. P. patvirtino parodymų patikrinimas vietoje metu (3 t. b. l. 109-110).
Liudytoja B. P. taip pat parodė, 2009-01-31 dalyvavo švenčiant savo tėvo B. V. P. 80-ies metų jubiliejų, kurį šventė tėvo namuose (duomenys neskelbtini). Pobūvyje dalyvavo artimieji, giminės, tėvo kaimynai. Apie 1-2 val. nakties svečiai ėmė skirstytis. Todėl visi išėjo juos lydėti. Paskutiniai išeidinėjo jos tėvelio kaimynai V. ir E.. Juos išlydėjo į kiemą ji, jos vyras K. P., žentas J. A., dukra J. G., mama M. P., jos brolienė E. P., brolis S. P.. Išėję į gatvę, jie stovėjo prie vartų ir kalbėjosi. Tuo metu pamatė atvažiuojančią lengvąją mašiną. Jie pasitraukė nuo važiuojamos gatvės dalies, kad mašina laisvai galėtų pravažiuotų, nes buvo slidu. Atvažiuojančiam automobiliui buvo vietos pravažiuoti ir tikrai nereikėjo dėl jų sustoti. Atvažiuojantis automobilis kelis žingsnius neprivažiavęs iki jų sustojo ir iš jo staiga išlipo trys jaunuoliai. Automobilį vairavo mergina. Ji priėjo prie tos merginos paklausti, ko ji sustojo. Tuo metu tie trys vaikinai pribėgo prie stovinčių vyrų ir puolė ant jų. Vaikinai ir jų vyrai gerokai apsistumdė, apsispardė, bet didelių muštynių nebuvo. Po to vaikinai staiga sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Ji nuėjo į namus, nes ruošėsi guldyti vaikus. Gal po 15-20 minučių jos dukra G. J. per kiemą išėjo į namo pusrūsyje įrengtą tualetą, nes ten reikia nueiti per lauką. B. P. būnant kambaryje, ji išgirdo kieme triukšmą. Jos brolienė E. P. riktelėjo, kad namo kieme, prie durų kažką muša.Visi pradėjo lakstyti, buvo didelis sujudimas, o iš kiemo sklido triukšmas. Ji buvo namo koridoriuje kaip pamatė, kad kažkoks vyriškis veržiasi įeiti į vidų. Tai pamačiusi, ji griebė už durų rankenos ir laikė duris, jai padėjo duris laikyti E. P. ir jos mama. Joms pavyko duris užrakinti, todėl tas vyriškis į vidų nepateko. Tačiau tuomet jos išgirdo, kad išdužo kambario lango stiklo paketas. Jos vyras išbėgo į lauką. Ten jį kažkas tai užpuolė ir panašiu į kirvį daiktu sudavė į galvą, raktikaulį. Ji pradėjo garsiai šaukti, kad atvažiavo policija ir tada juos užpuolę trys jaunuoliai nubėgo į S. gatvės kalną. Tas, kuris mušė jos vyrą, buvo iki pusės nuogas, dėvėjo tik kelnes ir batus. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija.
Liudytoja B. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t. b. l. 116-117).
Liudytojas V. V. teisme nurodė, kad jis savo automobilį SAAB 9-5, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008 metų lapkričio mėnesį davė naudotis savo draugui S. Ž.. Šiuo automobiliu daugiau važinėjo S. Ž. sūnus S. Ž.. Jam yra žinoma iš S. Ž., kad 2009-01-31 kažkokio tai konflikto metu automobilį kažkas tai apgadino muštynių metu. Jis niekam jokių pretenzijų neturi, nes automobilis suremontuotas.
Liudytoja R. T. patvirtino tyrimo metu (3 t. b.l. 167-168) duotus parodymus apie tai, kad nuo 2009m. sausio mėn. 13d. apsigyveno su A. A. jo nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 31 dieną buvo išvažiavusi į savo pusbrolio T. L. gimtadienį, kuris vyko Rokuose. Apie 23 valandą automobiliu SAAB jos pasiimti atvažiavo A. su draugais R., S. Ž. ir A. K.. Automobilį vairavo R.. Jie visi grįžo į nuomojamą butą į (duomenys neskelbtini). Kadangi ji norėjo susitvarkyti, pašerti šunis, liko namuose, o A. A. su S., R. ir Andriumi išvažiavo į parduotuvę nupirkti alaus Maždaug apie 1.00 val. nakties atbėgo į kambarį R. ir verkdama pasakė, kad juos važiuojančius automobiliu kažkur netoliese užpuolė, kad vaikinai ją išleido, o patys išvažiavo į tą vietą kur juos užpuolė, ieškoti S. piniginės ir A. liemenės. Ji sakė, kad S. ten pametė muštynių metu piniginę, A. nuplėšė liemenę, kad užpuolikai užšoko ant mašinos kapoto, šokinėjo. R. minėjo, kad juos užpuolė vyresnio amžiaus asmenys, taip pat sakė, kad jų buvo daug. Maždaug po 20 min., apie 1.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. ir pasakė „ skubiai renkitės ir išeikit į lauką“. Ji su R. apsirengė, išėjo į lauką, įsėdau į tą patį automobilį, kuriuo ją parvežė iš R.. Vaikinai jau buvo grįžę, jie taip pat įsėdo į automobilį ir visi jie išvažiavo. Kas vairavo ji nepamena, tačiau matė, kad A. A. iš kairės rankos bevardžio piršto bėgo kraujas ir jis buvo labai susinervinęs. Ant S. veido ji matė kraujo aplink burną. Bevažiuojant tas trečias vaikinas vardu A. vaikinas paprašė jį išleisti prie stoties. Jie jį išleido V. prospekte, prie stoties ir nuvažiavo į R., nes reikėjo pasiimti ir parsivaryti autobusiuką „Transit“, kuris buvo paliktas prie A. A. tėvų namų (duomenys neskelbtini). Ji su A. A. išlipome prie jo tėvų namų, o S. su R. išvažiavo namo. Pasiėmusi autobusiuką ji parvairavo jį į namus, o A. A. sėdėjo šalia. Važiuojant ji pasiūlė A. nuvažiuoti į tą vietą, kur vyko muštynės ir paieškoti jo liemenės. Kai nuvažiavo į S. gatvę, kylant į kalną autobusiukas nuslydo nuo keliuko ir nebegalėjo pajudėti, nes buvo labai slidu. Tuo metu atvažiavo policija, nes kaip vėliau paaiškėjo būtent toje vietoje ir vyko vaikinų muštynės su netoliese gyvenančiais žmonėmis. Apie 3.00 val. nakties ją ir A. A. policijos darbuotojai iš S. g. parvežė į namus, patikrino dokumentus ir išvažiavo. Sekančią dieną A. jai pasakė, kad savo rūbus, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, sudegino krosnyje.
Apklaustas liudytoju S. Ž. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 m. sausio mėn. 31d. jo sūnus S. Ž. su draugais išvažiavo jo draugui V. V. priklausančiu automobiliu SAAB 9-5 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo šis buvo leidęs jam naudotis. 2009m. vasario 1d. ryte, atsikėlęs jis pamatė, kad sūnaus veidas yra sužalotas : buvo praskelta lūpa, po akimis mėlynės . Jis sūnaus paklausė kas atsitiko. S. jam pradžioje pasakė, kad tiesiog susimušė. Jis sūnaus paklausęs, su jis tą vakarą buvo ir liepė pakviesti tuos draugus, su kuriais jis leido laiką ir su kuriais dalyvavo muštynėse. Pas juos į namus sūnus pakvietė R. J. ir A. K.. Jie visi trys papasakojo, kad 2009-01-31 vakare jie trise ir A. A. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) siaura gatvele, kurioje važiuojamoje dalyje stovėjo grupė žmonių. Tie žmonės trukdė pravažiuoti, o jiems sustojus ir paprašius pasitraukti nuo gatvės, žmonės nesitraukė ir įvyko konfliktas ir tie žmonės apibraižė automobilį. Šio konflikto metu įvyko muštynės, buvo sužalotas jo sūnus ir kartu su juo važiavę mašinoje jo draugai A. K. ir A. A.. Po to jie visi trys pasiėmė įnagius ir grįžo į tą vietą susirasti muštynių vietoje pamestus daiktus. Ten juos užpuolė tie patys gatvėje stovėję žmonės, kurie prieš tai neleido pravažiuoti. Jie gėnėsi ir vėl įvyko muštynės. Sūnus S. jam sakė, kad tą vakarą automobilį vairavo R. J.. Jis apžiūrėjęs automašiną ir pamačiau, kad automobilis buvo tikrai apgadintas-buvo įlenktas kapotas, nubraižyta priekinė mašinos dalis. Liudytojas patvirtino ir tą tyrimo metu nurodytą aplinkybę, mašinos bagažinėje prieš kiek laiko buvo įdėjęs buitinį kirvį, nes kartais važiuoja į žvejybą.
Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie perskaityti LR BPK 276 str. 4d. numatyta tvarka:
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas B. V. P., tvirtino, kad 2009 m. sausio 31 dieną jis savo namuose šventė savo 80- metį. Pobūvyje dalyvavo artimiausi giminaičiai, kaimynai. Dalyvavo sūnus S. P. su savo žmona E. ir sūnumi N., jo dukra B. P. su vyru K., buvo anūkė G. J., jos vyras A. bei jų mažamečiai vaikai, R. P. su savo draugu G., buvo ir jo žmonos giminaičiai, R. ir K. P., atėjo kaimynai V. V. ir jo žmona E., gyvenantys kaimynystėje S. g. 1. Tą vakarą visi sėdėjo jo namuose, kur vyko šventė, vaišinosi, vartojo alkoholio. Apie 00.30 val. svečiai pradėjo skirstytis, pirmieji išvažiavo R. P. su savo draugu G., po to išėjo ir P.. Jis tą vakarą jokio konflikto lauke nematė, tik apie 2.00 val. nakties atėjo į kambarį jo žmona, kuri pasakė, kad kieme vyksta muštynės. Jai buvo sužalota ranka, tačiau ji jo į kiemą neišleido ir užrakino kambario duris Pats jis įvykio nematė, todėl jo aplinkybių nurodyti negali(3 t. b.l. 91).
Ikiteisminio tyrimo metu(3 t. b.l. 120-130) liudytoja R. J. parodė, kad 2009 m. sausio 31d. vakare su S. Ž. jo automobiliu SAAB nuvažiavo pas savo draugą A. K. į namus. Automobilį vairavo ji, nes S. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Kartu su juo visi trys nutarė nuvažiuoti pas A. A., kuris su drauge R. nuomojosi namą Z. mikrorajone. A. A. namuose rado viena, nes jo draugė buvo išėjusi į kažkieno tai gimtadienį. Pakalbėjo, pažaidė kortomis ir kartu su A. A. jos vairuojamu SAAB nuvažiavo parsivežti A. A. draugės R. į R.. Sugrįžę jau su R. pas A., nutarė nuvažiuoti į parduotuvę. Jau gerokai po 1.00 valandos nakties ji su vaikinais sėdo į SAAB automobilį ir išvažiavo į parduotuvę, o R. liko tvarkytis namuose. Šalia jos atsisėdo S. Ž., ant galinės sėdynės atsisėdo A. A. ir A. K.. Nuvažiavo į P. mikrorajoną, ten apsipirko ir važiavo atgal. Tada jau S. atsisėdo šalia jos, o A. ir A. ant galinės sėdynės. Važiuojant automobiliu į kalniuką S. gatve, jau netoli A. namų, priekyje ant važiuojamos kelio dalies ji pastebėjo grupę stovinčių žmonių, kiek tiksliai jų buvo nežino. Kadangi tie žmonės trukdė pravažiuoti, pamatę automobilį nepasitraukė, ji buvo priversta sustabdyti automašiną. Tik sustojus, vienas priešais automobilį stovėjęs vyras spyrė į automobilio priekį. Tada kažkuris iš mūsų vaikinų sušuko per atdarą langą „pasitraukit" ar kažką panašaus. Ten stovėję vyrai pradėjo eiti artyn prie automobilio. Ant automobilio kapoto užšoko vienas vyriškis, kiti vyrai spardė jų automobilio šonus. Tuomet A., S. ir A. išlipo iš automobilio. Gatvėje stovėję keli vyrai iš karto puolė jos draugus, įvyko kivirčas, susistumdymas. Vytai tampė vaikinus, kažkurį iš jų parvertė, puolė kabintis į S. Ž. viršutinius drabužius, parvertė ant žemės, sudavė smūgį į veidą. S. Ž. pradėjo iš lūpos bėgti kraujas, jo bliuzonas buvo suplėšytas. Ar kuris iš vyriškių mušė A. A., ji nemačiusi. Ji nesuprato kas darosi, išsigando, todėl prasivėrusi dureles šaukė juos užpuolusiems vyrams „baikit". Tada priėjo prie jos pagyvenusi moteriškė ir pradėjo šaukti „ ko tu čia sustojai", išvadino įvairiais keiksmažodžiais. R. J. ėmusi jai aiškinti, kad per juos negalėjo pravažiuoti. Žmonės ant kelio buvo girti, jie akivaizdžiai svirduliavo, laikėsi vienas į kitą, griuvinėjo. Visas šis kivirčas su jais vyko neilgai. Jai sušukus sėskit į mašiną, visi trys jos draugai susėdo atgal į automobilį ir ji pradėjo važiuoti. Kadangi buvo slidi kelio danga, pavažiavo kiek atgal ir tuomet tik galėjo pajudėti. Sugrįžus į A. A. namus, vaikinai susinervinę nuėjo rūkyti. Neužilgo ją pašaukė S., kuris rankose turėjo metalinį strypą, o A. turėjo medinę lazdą. A. rankose neturėjo nieko. Jie liepė jai sėstis į mašiną ir vežti juos atgal, nes buvo palikę įvykio vietoje piniginę ir liemenę. Jau apie 2 val. jis nuvežė vaikinus atgal į S. gatvę prie to paties namo, ties kuriuo įvyko prieš tai konfliktas. Ji atvežė vaikinus prie S. g. 4 namo. Sustojo pravažiavusi namą, kiek toliau į priekį. Pravažiuodama matė namo kieme stovėjusius moterį ir vyrą. Iš mašinos išlipo tik S. su Arvydu, nes jie nuėjo ieškoti pamestos S. Ž. piniginės ir A. liemenės. Po kelių minučių A. jai liepė atidaryti mašinos bagažinę. Jai atidarius bagažinę, A. išlipo iš mašinos ir kažką pasiėmė. Tuo momentu ji išgirdo triukšmą, suprato, kad vyksta muštynės, todėl nuvažiavo link V. plento, o po to iš karto pas A. į namus. Grįžusi iš karti nuėjo pas R. ir pasakė, kad vaikinai liko prie namo S. g., ten vyksta muštynės. Neužilgo parbėgo S., A. ir A.. A. kažkuris kairės rankos pirštas buvo kraujuotas, S. veidas taip pat buvo labai kraujuotas, ant jo kūno taip pat buvo kraujosruvos, nes jis buvo nuogas iki pusės, o džinsai buvo suplėšyti. Andriaus kažkuri akis buvo sumušta, džinsai suplėšyti, viršutiniai rūbai atlapoti. Visi jie sėdo skubiai į automobilį ir išvažiavo į R.. Automobilį vairavo ji. Tą naktį A. jai parašė telefonu žinutę, kad jis labai pergyvena dėl muštynių, o sekančią dieną A. vėl rašė, kad „einu iš proto kada planuojat grįžti?“. Daugiau po to įvykio jokių žinučių A. nerašė. Liudytoja R. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo iš esmės davė tokius pat parodymus, o parodymų patikrinimo vietoje metu juos patvirtino.
Liudytoja R. P.-P. apklausta tyrimo metu teigė, kad 2009 m. sausio 31 d. su tuometiniu dar draugu(kadangi dar buvo nevedę) G. P. atvyko pas jos senelį V. P. į svečius pasveikinti jį su gimtadieniu. Senelis gyvena (duomenys neskelbtini). Susirinko daug giminaičių, gal apie 20 žmonių. Taip pat buvo ir senelio kaimynai V. su žmona. Gimtadienio metu vartojo visi alkoholinių gėrimų, linksminosi. Šventė draugiškai, jokių nesklandumų, ginčų, konfliktų nebuvo. Su G. į namus ji išvyko po 24 valandos, t.y. jau 2009 m. vasario 1 d. apie 00 val. 30 min. Ryte, apie 9 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos mama B. P. ir pasakė, jog atsitiko nelaimė, kad jie visi yra ligoninėje, kad juos naktį sumušė. Tada ji su G. nuvažiavo į ligoninę, kurioje buvo paguldyta jos sesuo G. J. ir jos tėvas K. P.. Sesuo buvo stipriai sumušta, veidas buvo stipriai sutinęs, daug kraujosruvų, galva sutvarstyta, plaukai kraujuoti. Tėvas taip pat buvo stipriai sužalotas, krūtinė ir ranka sugipsuota, galva sutvarstyta. Mama papasakojo, kad naktį į senelio namo kiemą atbėgo trys nepažįstami vaikinai ir juos sumušė. Mušė turėdami rankose lazdas ir kirvius, pirmiausiai užpuolė kieme buvusią jos sesę, o po to ir visus kitus. Sesuo vėliau pasakojo, kad ji ėjo iš tualeto atgal į namą ir pamatė kaip šalia tvoros sustojo automobilis, iš kurio iššokę vaikinai pribėgo prie jos ir kieme buvusių vyrų ir pradėjo juos mušti lazdomis. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir tada iš namo atbėgo jos vyras A. J.. Sesuo sakė, kad ji nespėjo įeiti į namą, vaikinai ją pasigavo ir pradėjo mušti. Dėl ko būtent kilo minėti konfliktai ji nežino, niekas nepasakojo. Kitų įvykio aplinkybių, smulkmenų, jai taip pat niekas nepasakojo (3 t. b.l. 96-97).
Liudytojas G. P. tyrimo metu patvirtino, kad 2009-01-31 jis su savo tuometine drauge R. P., kurią vėliau vedė, (šiuo metu jos pavardė P. – P.) buvo pas jos senelį V. P. svečiuose. Šventė jo gimtadienį, kuriame dalyvavo nemažai R. giminaičių, apie 20-25 žmonės. Iš jų jis pažinojo A. J., G. J., M. P., B. ir K. P., S. P., E. P. , N. P.. Gimtadienį šventė linksmai, draugiškai, jokių tarpusavio konfliktų, ginčų nebuvo. Alkoholinius gėrimus vartojo, tačiau girtų nebuvo. Jis su R. iš pobūvio išvažiavo į namus apie 00 val. 30 min. Ryte apie 9 val. 00 min. jiems paskambino R. mama B. P. ir pasakė, kad G., K., S. yra paguldyti į ligoninę, nes naktį, praėjus maždaug pusei valandos nuo jų išvykimo, juos užpuolė kažkokie trys nepažįstami vaikinai ir juos sumušė. Tada jis su R. nuvyko į Kauno medicinos universiteto klinikas. Ten aplankė S., o paskui važiavo į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę, kurioje aplankė K. ir G.. Tada nuvažiavo pas R. senelius. Prie jų namo kieme ant žemės matė nemažai kraujo dėmių, taip pat matė, kad išdaužtas vienas langas(3 t. b.l. 98-99).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo(t.1 b.l. 23-30) matyti, jog (duomenys neskelbtini)gatvėje ties namu Nr.4 esančioje važiuojamojoje kelio dalyje rasta raudonos spalvos į kraują panaši dėmė, o šalia įėjimo į gyvenamąjį namą Nr.4, prie sienos, stovi suoliukas, už kurio ant grindinio rastas metalinis strypas, kuris išimtas kaip daiktas reikšmingas byloje. Virš suoliuko esančio lango stiklas rastas išmuštas.
Apžiūrint juodos spalvos automobilį SAAB 95 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo įvykio dieną važinėjo nusikalstamą veiką padarę kaltinamieji, priekinėje automobilio dalyje, ant variklio dangčio matyti subraižymai, po kuriais matomi pilkšvai balti dažai. Ant variklio dangčio, apie 80 cm. nuo kairės lempos, ties „SAAB“ ženklu, matyti nežymus įdubimas, o ant kairės pusės sparno ties posūkio lempute rasti subraižymai. (t. 1 b.l. 40-42).
Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir specialistų išvados:
Specialistas išvadoje Nr. G-939/09(02) nustatė, jog nukentėjusiajam V. V. buvo padaryti sužalojimai-poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, muštinė žaizda dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinis skeveldrinis dešinio momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus dešinę smilkinio momens sritį bei kairę šlaunį, galimai 2009-02-01. Dėl įspaustinio skeveldrinio dešinio momenkaulio lūžio, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimo, sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje (2 t. b. l. 161-162).
Išvadoje Nr. G-3451/09(02) pažymima, kad nukentėjusiajai E. Š. nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, dešinio peties sumušimas, susikomplikavęs traumine pleksopatija. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2009-02-01. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dešinio peties sumušimas, susikomplikavęs traumine pleksoparija, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padarytos nugriuvus ir kairės šlaunies sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (2 t. b. l. 198-199).
Iš specialisto išvados Nr. G-961/09(02) matyti, kad G. J. nusikaltimo padarymo metu buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos momens ir viršugalvio srityse; odos nubrozdinimai nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, plaštakose, kairiame kelyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, tačiau pagal dešinio dilbio sužalojimo pobūdį galima galvoti, kad vienas iš žalojusių įrankių galėjo būti kietas bukas cilindro savybių turintis daiktas ar įrankis. Sužalojimai padaryti septyniolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl muštinių galvos žaizdų G. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2t. b.l. 51-52)
Specialisto išvada Nr. G-300/10(02) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. J. buvo padarytos muštinės žaizdos kaktoje, pakaušio srityje, krūties ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2009-02-01. Krūtinės ląstos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiais, spiriant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. (2 t. b.l. 26-27).
Atlikus K. P. kūno teismo medicininį tyrimą buvo gauta specialisto išvada Nr. G-3413/09(02), kurioje nustatyta, kad K. P. buvo padaryta muštinė žaizda kairiame momenyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiam šone, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, kairio raktikaulio lūžis, krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl kairio raktikaulio lūžio bei krūtinės sumušimo, kuris komplikavosi abipusiu potrauminių pleuritu, K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(2 t. b.l. 71-72).
Iš specialisto išvados Nr. G-1105/09(02) matyti, jog M. P. nustatyta muštinė žaizda kairės alkūnės srityje, poodinės kraujosruvos kairio žasto, kairio dilbio srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2009-02-01. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje su muštine žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryta nukentėjusiajai besiginant. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir nugriuvus ir alkūnės sritimi atsitrenkus į kietus bukus daiktus (2 t.b.l. 100).
Specialistas išvadoje Nr. G-3435/09(02) patvirtino, kad S. P. nustatyti veido sumušimas, dešinio peties sąnario sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje-pilve,nugaroje, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV-VI šonkaulių lūžimai su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai nugaroje galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Kiti sužalojimai galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius. Krūtinės ląstos dešinės pusės IV-VI šonkaulių lūžimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (2 t.b.l. 125-126).
Specialistas išvadoje Nr. G-399/09(02) konstatavo, kad N. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos srityje, muštinė žaizda galvos kairėje. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai 2009-02-01, ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis, smūgiuojant rankomis(2 t. b.l. 148).
Atlikus kaltinamųjų kūnų tyrimus, jiems taip pat buvo nustatyti sužalojimai:
Iš specialisto išvados Nr. G-1038/09(02 matyti, jog S. Ž. buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, nugaros dešinėje, juosmens dešinėje; odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje, kairiame dilbyje, kairiame klube, juosmens dešinėje, gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės antro danties krašto nuskėlimas. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje buvo padaryta kietu buku ir pailgą formą turinčiu daiktu. Kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas (4 t. b.l. 78-79).
Specialistas išvadoje Nr. G-1037/09(02) nustatė, kad A. A. padaryti odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kairės plaštakos 4-ame piršte su nago pažeidimu bei ponagine kraujosruva, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, abiejose šlaunyse, lengvas galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, muštinė žaizda kairės plaštakos 4-ame piršte su nago pažeidimu bei ponagine kraujosruva, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryti kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti kovos ar savigynos metu. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2009-02-01(4 t. b.l. 151-152).
Specialistas išvadoje Nr.G-508/09(02) A. K. nustatė poodinės kraujosruvas nugaroje, padarytas kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje,kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (5 t. b.l. 59).
Atlikus odorologinį kvapų tyrimą, buvo gauta specialisto išvada Nr. 140-1-(19)-IS1-43, kurioje pažymėta, jog kvapų pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu nuo išimto metalinio strypo, rastas S. Ž. kvapas, bet nerasta įtariamojo A. A. ir A. K. kvapų. (1 t. b.l. 53-55). Tai patvirtina nustatytą aplinkybę, kad būtent S. Ž. įvykio vietoje turėjo metalinį strypą, kuriuo žalojo nukentėjusius asmenis ir kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu prie namo Nr.4 S. g. Kaune.
Biologinio (DNR) objektų tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(2282)-IS1-8345 pažymima, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo kelio (pažymėta mėg. Nr. 12), kuri padaryta 2009-02-01 įvykio vietos apžiūros metu S. g. 4 namo kieme, Kaune, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000001 %. Tai patvirtina, jog V. V. buvo sužalotas būtent toje vietoje, kur ir rasta kraujo dėmė ant kelio.
Ant tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo įvažiavimo kieme (pažymėta mėg. Nr. 13) ir metalinio strypo rudai nudažyto galo (pažymėta mėg. Nr. 14), paimtų 2009-02-01 įvykio vietos apžiūros metu S. g. 4 namo kieme, Kaune rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000005 %. Ant metalinio strypo lenkto galo (pažymėtas mėginys Nr. 15) rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį t.y. S. Ž., nes mėginyje Nr.15 rastų ir asmeniui identifikuoti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000005 %. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. J. buvo sužalotas S. Ž. jo turėtu įrankiu-metaliniu strypu, rastu įvykio vietoje(1 t. b.l. 59-62).
Iš specialisto išvados Nr. T-N 55/09(02) matyti, jog S. Ž. šlapime rasta 9-karboksi-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio metabolitas) (4 t. b.l. 88), kas patvirtina jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių priemonių ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui..
Kaltinamajame akte visi kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 129 atr. 2d. 5p., 8p.
A. K. kaltintas tuo, kad veikdamas susitarimo pagrindu bendrininkų grupėje su S. Ž. ir A. A., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių- K. P., G. J., A. J., S. P., N. P., M. P., V. V. ir E. Š.-V., o būtent: 2009-02-01 apie 2 val., turėdamas rankose kirvį, įsiveržė į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidą ir į kojas, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavus S. P. į krūtinę ir pilvą, tuo bendrais su S. Ž. veiksmais padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje-pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavė V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio- momens sritį, padarydamas nukentėjusiam V. V. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens- smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis ne mažiau vieno karto kumščiu sudavė E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrė jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, padarydamas E. Š.-V. galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo bendrais su A. A. ir S. Ž. veiksmais A. K. tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., S. P., N. P., M. P., V. V., E. Š.-V., tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios- E. P. pranešus apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, o kitiems nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus.
A. A. kaltintas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. Ž. ir A. K., tyčia iš chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių- K. P., G. J., A. J., S. P., N. P., M. P., V. V. ir E. Š.-V., o būtent: 2009-02-01 apie 2 val., turėdamas rankose medinį kastuvo kotą,009-02-041nę, V.. įsiveržė į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę. Tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavus A. J. į galvą, jis bendrais su S. Ž. veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pat metu, susitarimo pagrindu veikiančiam bendrininkų grupėje A. K., kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavus V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio- momens sritį ir tuo V. V. padarius poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą- sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat A. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavus E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrus jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį ir E. Š.-V. padarius galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais su S. Ž. ir A. K. veiksmais jis tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., S. P., N. P., M. P., V. V., E. Š.-V., tačiau E. P. pranešus apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, o kitiems nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus, nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.
S. Ž. kaltintas tuo, kad veikdamas susitarimo pagrindu bendrininkų grupėje su A. A. ir A. K., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių - K. P., G. J., A. J., S. P., N. P., M. P., V. V. ir E. Š.-V., o būtent: apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009-02-01d. apie 2 val., turėdamas rankose metalinį žarsteklį, įsiveržė į (duomenys neskelbtini)esančio namo kiemą, kur metaliniu žarstekliu ne mažiau septyniolikos kartų sudavė G. J. į momens ir viršugalvio sritį, nugarą, dešinįjį dilbį, dešinįjį žastą, dešinę alkūnę, dešiniąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairiąją plaštaką, kairįjį kelį ir padarė nukentėjusiajai G. J. muštines žaizdas momens ir viršugalvio srityse, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, plaštakose, kairiajame kelyje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat metaliniu žarstekliu ne mažiau devynių kartų sudavė K. P. į galvą, krūtinę, pilvą, kairįjį šoną, kairįjį dilbį, dešinįjį kelį, kairiąją blauzdą, kairįjį raktikaulį, padarydamas nukentėjusiajam K. P. muštinę žaizdą kairiajame momenyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame šone, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, dešiniajame kelyje, kairėje blauzdoje, bei kairio raktikaulio lūžį ir krūtinės sumušimą, kurie komplikavosi abipusiu potrauminiu pleuritu t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvą, tuo pat metu A. A. mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę, tuo bendrais veiksmais jie su A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavė S. P. į krūtinę - pilvą, tuo pat metu A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavus S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrus S. P. į veidą ir į kojas, jie bendrais veiksmais su A. K. padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje- pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė N. P. į dešinę plaštaką ir į galvą bei padarė nukentėjusiajam N. P. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos srityje, muštinę žaizdą galvos kairėje t.y nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat jis metaliniu žarstekliu ne mažiau trijų kartų sudavė M. P. į kairįjį dilbį, kairiąją alkūnę ir kairįjį žastą, padarydamas nukentėjusiajai M. P. muštinę žaizdą kairės alkūnės srityje, poodines kraujosruvas kairiojo žasto ir kairiojo dilbio srityse t.y nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pat metu, susitarimo pagrindu veikiančiam bendrininkų grupėje A. K. kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavus V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio - momens sritį ir tuo nukentėjusiam V. V. padarius poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat A. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavus E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrus jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, tuo nukentėjusiajai E. Š. padarant galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį trauminę pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo bendrais su A. A. ir A. K. veiksmais jis tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., S. P., N. P., M. P., V. V., E. Š.-V., tačiau E. P. pranešus apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, o kitiems nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus, jis nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.
Visuma šiame nuosprendyje aptartų įrodymų duoda kolegijai pagrindą išvadai, kad kaltinamųjų veika tyrimo metu buvo nepagrįstai kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2 d. 5 ir 8 p. Teisme ištirti įrodymai paneigia tyrimo išvadas, kad S. Ž., A. A. ir A. K. pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų iš chuliganiškų paskatų.Tokią išvadą kolegija daro dėl šių priežasčių:
Pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 ir 8 p. atsakyti gali tas, kas pasikėsino dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du ir daugiau asmenų. Tik tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas gali būti kvalifikuojamas kaip nužudymas pagal LR BK 129 str. Tik tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti šis nusikaltimas, jeigu ši veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, gali būti pripažįstama pasikėsinimu padaryti nužudymą. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 straipsnį gali kilti tik tada, kai žmogaus gyvybė atimama ar ją kėsinamasi atimti veikiant tiesiogine ar netiesine tyčia.
Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui ir norėjo ją atimti. Kaltininkas nužudyti gali veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia t.y. siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kuomet veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti jo gyvybę.
Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams(sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių jis savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.
Netiesiogine tyčia padaromas nužudymas tuo atveju, kai kaltininkas supranta, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti kitam žmogui, ir, nors jis ir nenori atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.
LR Aukščiausiojo teismo Senatas 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pažymėjo, jog veika kaip pasikėsinimas nužudyti gali būti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti jam gyvybę t.y. siekiant būtent tokių padarinių ir darant viską, kad pasiekti tokį rezultatą. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str.
Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi ir gali būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius-kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams(nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Pagal atsiradusius padarinius veika kvalifikuojama ir tada, kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.
Iš bylos medžiagos ir teisme ištirtų įrodymų akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 5 ir 8 p., nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji nesitarė nužudyti nukentėjusių asmenų, neturėjo konkretaus tikslo tyčia atimti kaltinime nurodytų asmenų gyvybes, nesiekė būtent tokių, o ne kitų padarinių, nedarė jokių konkrečių veiksmų, kad pasiekti būtent tokį rezultatą. Smurtą prieš nukentėjusius asmenis jie panaudojo be išankstinio apibrėžto susitarimo, nesiekdami konkrečių padarinių, nedarė kokių tai konkrečių veiksmų, kad nužudyti kaltinime nurodytus asmenis . Be išankstinio susitarimo nužudyti panaudodami smurtą prieš nukentėjusiuosius, jie neturėjo konkretaus tikslo pasiekti konkretų kiekvieno jų sužaloto asmens sveikatos sutrikdymo laipsnį. Smūgius nukentėjusiems kiekvienas sudavė atskirai, spontaniškai, be jokio konkretaus susitarimo, veikdami neapibrėžta tyčia, siekdami neapibrėžto rezultato, todėl jų veikos gali ir turi būti kvalifikuojamos tik pagal atsiradusius padarinius-kaip kiekvieno kaltinamojo konkrečiam nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas.
Dėl šios priežasties, vadovaujantis LR BPK 256 str. 4d., kaltinimuose A. K., A. A. ir S. Ž. nurodytos veikos kvalifikuojamos pagal baudžiamąjį įstatymą numatantį lengvesnį nusikaltimą, kadangi iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės.
Iš teisme ištirtų įrodymų akivaizdu, jog kaltinamieji S. Ž., A. A. ir A. K. nusikalstamai veikė ne vedini kokių tai kitų motyvų, o dėl chuliganiškų paskatų. Nors S. Ž. ir A. A. teisme aiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo antrą kartą sugrįžo susirasti pirmųjų grumtynių metu paliktų daiktų-vienas liemenės, o kitas piniginės, įrankius kūnui sužaloti su savimi pasiėmė ir smurtą prieš nukentėjusius asmenis panaudojo bijodami būti patys jų sužaloti, o A. K. dar teigė, jog smurtą prieš nukentėjusius asmenis jis panaudojo siekdamas apginti S. Ž. nuo jį mušančių asmenų, tačiau tokius jų parodymus paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kiti teisme ištirti įrodymai.
Visų kaltinamų asmenų veiksmai rodo, jog jie veikė vedini vieningo tikslo-siekdami dėl mažareikšmės dingsties(t.y. prieš tai kilusio nežymaus konflikto) priešpastatyti save nukentėjusiems asmenims, tarp kurių buvo ir moterų, pademonstruoti savo fizinę jėgą bei niekinantį požiūrį į juos, išaukštinant savo fizinį pranašumą bei paminant nukentėjusių asmenų garbę ir orumą. Sugrįžę į A. A. nuomojamus namus po pirmo konflikto ir grumtynių su nukentėjusiaisiais, S. Ž. ir A. A. iš karto susirado įrankius, kuriais galėtų sužaloti kitus asmenis. Akivaizdu, jog šiuos įrankius jie susirado konkrečiu tikslu-panaudoti smurtą prieš konkrečius asmenis. Kad S. Ž. ir A. A. susirado ir pasiėmė metalinį žarsteklį bei kastuvo kotą, matė A. K., kuris akivaizdžiai suprato, kokiu tikslu bus naudojami šie įrankiai. Tačiau A. K. ne tik kad nepasipriešino tokiam jų sprendimui, neparagino jų atsisakyti minties panaudoti įrankius kūnui sužaloti, o priešingai-kartu su S. Ž. ir A. A. tuoj pat grįžo į vietą, kur kilo jų pirmasis konfliktas su nukentėjusiais asmenimis.
Nors visi kaltinamieji ir teigia, kad į įvykio vietą jie grįžo su tikslu susigražinti prarastus grumtynių metu S. Ž. bei A. A. daiktus-piniginę ir liemenę, tokiais jų teiginiais nėra pagrindo tikėti. Atvykus prie namo Nr.4 S. g., kaltinamieji S. Ž. ir A. A. ne ieškojo savo daiktų, o jų neradę nepasišalino, tačiau nešini su savimi pasiimtais įnagiais, iš karto nubėgo ir įsibrovė į svetimą kiemą, kuriame tuo metu matė stovinčius beginklius ir jiems jokios grėsmės nekeliančius nukentėjusiuosius, tarp kurių buvo ir moterys.
S. Ž. ir A. A. ne gynėsi nuo kažkokios tai jiems iškilusios grėsmės, o patys užpuolė kieme buvusius žmones, ėmė juos mušti su savimi turėtais įrankiais-medine lazda bei metaline armatūra-žarstekliu, padarydami nukentėjusiesiems įvairaus pobūdžio sužalojimus. A. K. negalėjo nematyti ir negirdėti, kas vyksta namo S. g. 4 kieme, nes buvo akivaizdus triukšmas, kieme ir gatvėje bėgiojo žalojami žmonės, dužo lango stiklai ir pan. Akivaizdu, jog A. K. matė ir suprato S. Ž. ir A. A. atliekamus nusikalstamus veiksmus, žinojo apie jų tikslą sumušti ir sužaloti nukentėjusiuosius, nes būtent tuo tikslu jie ir atvažiavo prie S. g. 4 namo. Tolimesni jo veiksmai t.y. tai, kad jis, matydamas muštynes bei žalojamus žmones, pasiėmė iš automobilio bagažinės kirvį ir juo nešinas nubėgo padėti S. Ž. ir A. A., rodo, jog jis prisijungė prie kitų dviejų kaltinamųjų atliekamų veiksmų. Tai, kad jis savo veiksmais dar ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą V. V. ir kūno sužalojimus kitiems asmenims, rodo, jog A. K. taip pat veikė iš chuliganiškų paskatų, o ne vedinas kokio tai kito tikslo. Kolegijos įsitikinimu, savo vieningais veiksmais visi kaltinamieji demonstravo aiškų žmonių negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį nustatytai tvarkai, siekė ne patys apsiginti ar apginti kitus asmenis, o turėjo vieningą tikslą sužaloti nukentėjusius asmenis. Todėl laikytina, jog visi trys kaltinamieji veikė ir kūno sužalojimus nukentėjusiems asmenims padarė iš chuliganiškų paskatų, o ne dėl kokių tai kitų priežasčių. Būtent dėl to, kad pats kaltinamasis S. Ž. darė nusikalstamus veiksmus - iš chuliganiškų paskatų žalojo kitus žmones, o A. K. apie tai žinojo ir tai matė, negalima pripažinti, jog A. K. smūgius V. V. bei kitiems asmenims sudavė siekdamas apginti S. Ž. nuo jo veiksmus bandančio nutraukti V. V., S. P. ar E. Š.-V.s. Tokie A. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip būtinoji gintis ar jos peržengimas pagal LR BK 28 str., nes būtent V. V. bandė nutraukti S. Ž. jau pradėtus ir daromus nusikalstamus veiksmus, S. P. ar E. Š.-V. bandė apginti nuo S. Ž. kitus asmenis, o A. K. jį bei S. P. ir E. Š.-V. sužalojo siekdamas padėti S. Ž.. Tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi ar pripažįstami jos peržengimu.
Kolegijos įsitikinimu, visų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal kiekvieno jų nukentėjusiems asmenims padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį.
Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad V. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė muštinė žaizda dešinio momens-smilkinkaulio srityje, įspaustinis skeveldrinis dešinio momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimas. Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad šį sužalojimą vienu smūgiu kirviu į galvos sritį padarė būtent A. K., todėl šio kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas numatytas LR BK 135 str. 2d. Iš kaltinimų kaltinamiesiems šalintina ta aplinkybė, jog V. V. sužalojime dalyvavo S. Ž. ir A. A..
Teisme ištirtais įrodymais-nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kitais ištirtais įrodymais pasitvirtino tai, kad kaltinamųjų A. K. ir S. Ž. bendrais veiksmais, jiems veikiant kaip bendrininkams ir siekiant vieningo tikslo-iš chuliganiškų paskatų sužaloti nukentėjusį asmenį t.y. A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavus S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrus S. P. į veidą ir į kojas, tuo pat metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavus S. P. į krūtinę ir pilvą, A. K. bendrais su S. Ž. veiksmais padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje-pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. K. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p. Iš kaltinimo šalintina tai, jog S. P. sužalojime dalyvavo kaltinamasis A. A..
Ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. K. ne mažiau vieno karto kumščiu sudavė E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrė jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, padarydamas E. Š.-V. galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši jo veika kvalifikuotina kaip veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad šios nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir A. A. su S. Ž..
Iš kaltinimo A. K. šalintina tai, jog jis bendrais su A. A. ir S. Ž. veiksmais tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., N. P., M. P., tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Šie kaltinimai nepasitvirtino, nes A. K. nei vienam iš šių asmenų nesudavė nei vieno smūgio ir su kitais kaltinamaisiais nesitarė juos žaloti.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2009-02-01 apie 2 val. nakties, turėdamas rankose medinį kastuvo kotą, A. A. su S. Ž. tyčia iš chuliganiškų paskatų 009-02-041nę, V.. įsiveržė į Kaune, S. g. 4 esančio namo kiemą, kur A. A. mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę, o S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvą. Šiais bendrais su S. Ž. veiksmais A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie A. A. veiksmai A. J. atžvilgiu kvalifikuotini ne kaip pasikėsinimas jį nužudyti, o kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p.
Iš kaltinimo A. A. šalintina ta aplinkybė, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su S. Ž. ir A. K., tyčia iš chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių- K. P., G. J., A. J., S. P., N. P., M. P., V. V. ir E. Š.-V. t.y. tai, kad jis, susitarimo pagrindu veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir S. Ž., A. K. kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavus V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio- momens sritį ir tuo V. V. padarius poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą- sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat A. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavus E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrus jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį ir E. Š.-V. padarius galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį traumine pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, kad bendrais su S. Ž. ir A. K. veiksmais jis tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., S. P., N. P., M. P., V. V., E. Š.-V., tačiau E. P. pranešus apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, o kitiems nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus, nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Šie kaltinimai A. A. nepasitvirtino, nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, jog jis žalojo šiuos asmenis, todėl jis negali atsakyti už aptartus veiksmus.
S. Ž. pagrįstai kaltintas nusikalstama veika numatyta LR BK 187 str. 3 d., nes ištirti įrodymai patvirtina tai, jog jis, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, metaliniu daiktu-žarstekliu tyčia išdaužė M. P. lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajai M. P. 310 Lt. vertės turtinę žalą t.y. sunaikino nedidelės vertės turtą. Jo veika yra įrodyta šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, tinkamai kvalifikuota, ir už šia veiką kaltinamasis turi atsakyti pagal LR BK 187 str. 3d.
Nepasitvirtino kaltinimas tuo, kad S. Ž., veikdamas susitarimo pagrindu bendrininkų grupėje su A. A. ir A. K., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių - K. P., G. J., A. J., S. P., N. P., M. P., V. V. ir E. Š.-V..
Šis kaltinimas pagal LR BPK 256 str. 4d. perkvalifikuotinas į lengvesnį, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009-02-01d. apie 2 val., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, turėdamas rankose metalinį žarsteklį, S. Ž. įsiveržė į Kaune S. g. 4 esančio namo kiemą, kur metaliniu žarstekliu ne mažiau septyniolikos kartų sudavė G. J. į momens ir viršugalvio sritį, nugarą, dešinįjį dilbį, dešinįjį žastą, dešinę alkūnę, dešiniąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairiąją plaštaką, kairįjį kelį ir padarė nukentėjusiajai G. J. muštines žaizdas momens ir viršugalvio srityse, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, plaštakose, kairiajame kelyje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie S. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p.
Tuo pat metu ir toje pat vietoje, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau devynių kartų sudavė K. P. į galvą, krūtinę, pilvą, kairįjį šoną, kairįjį dilbį, dešinįjį kelį, kairiąją blauzdą, kairįjį raktikaulį, padarydamas nukentėjusiajam K. P. muštinę žaizdą kairiajame momenyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame šone, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, dešiniajame kelyje, kairėje blauzdoje, bei kairio raktikaulio lūžį ir krūtinės sumušimą, kurie komplikavosi abipusiu potrauminiu pleuritu t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie S. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p.
Ištirtais įrodymais patvirtinta, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. J. į galvą, tuo pat metu A. A. mediniu kastuvo kotu ne mažiau vieno karto sudavė A. J. į krūtinę ir tuo bendrais veiksmais jie su A. A. padarė nukentėjusiajam A. J. muštines žaizdas kaktoje ir pakaušio srityje bei krūtinės ląstos sumušimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; Šie S. Ž. ir A. A. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p.
Tuo pat metu ir toje pat vietoje, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau vieno karto sudavė S. P. į krūtinę - pilvą, o A. K. kirviu ne mažiau keturių kartų sudavė S. P. į dešinįjį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau dviejų kartų spyrė S. P. į veidą ir į kojas. Tokiais bendrais su A. K. veiksmais jie padarė nukentėjusiajam S. P. veido sumušimą, dešinio peties sąnario sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje- pilve, dešinėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, krūtinės ląstos dešinės pusės IV- VI šonkaulių lūžimus su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie S. Ž. ir A. K. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 2d. 8p.
Ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje tyčia ir iš chuliganiškų paskatų S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau dviejų kartų sudavė N. P. į dešinę plaštaką ir į galvą bei padarė nukentėjusiajam N. P. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos srityje, muštinę žaizdą galvos kairėje t.y nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie S. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1d.
Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad tyčia ir iš chuliganiškų S. Ž. tuo pat metu ir toje pat vietoje metaliniu žarstekliu ne mažiau trijų kartų sudavė M. P. į kairįjį dilbį, kairiąją alkūnę ir kairįjį žastą, padarydamas nukentėjusiajai M. P. muštinę žaizdą kairės alkūnės srityje, poodines kraujosruvas kairiojo žasto ir kairiojo dilbio srityse t.y nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie S. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1d.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. Ž. susitarimo pagrindu veikiančiam bendrininkų grupėje A. K. kirviu ne mažiau dviejų kartų sudavus V. V. į kairiąją šlaunį ir į dešinę smilkinio - momens sritį ir tuo nukentėjusiam V. V. padarius poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą dešinio momens-smilkinio srityje, įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, dešinės momeninės ir kaktinės skilties sumušimą t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat A. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavus E. Š.-V. į galvą ir ne mažiau šešių kartų spyrus jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, tuo nukentėjusiajai E. Š. padarant galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, dešinio riešo sumušimą, dešinės alkūnės sumušimą, dešinio peties sumušimą, susikomplikavusį trauminę pleksopatija t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo bendrais su A. A. ir A. K. veiksmais jis tyčia pasikėsino nužudyti G. J., A. J., K. P., S. P., N. P., M. P., V. V., E. Š.-V., tačiau E. P. pranešus apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, o kitiems nukentėjusiesiems aktyviai pasipriešinus, jis nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Šios aplinkybės nepasitvirtino, todėl jos iš kaltinimų šalintinos.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems kolegija atsižvelgia į visus LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Atsižvelgiama į tai, kad visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, anksčiau nenusikaltę ir neteisti, visi savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Tai laikytina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kolegija kritiškai vertina ir netiki nukentėjusių asmenų parodymais, kad niekas iš kaltinamųjų atžvilgiu smurto nenaudojo. Byloje esančios ir šiame nuosprendyje aptartos specialistų išvados patvirtina, kad visi trys kaltinamieji konflikto su nukentėjusiais asmenimis metu buvo sužaloti.
Kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, kad kaltinamųjų veiksmus iš dalies išprovokavo kai kurių nukentėjusių asmenų elgesys t.y. tai, kad būtent dėl jų veiksmų prasidėjo konfliktas tarp kaltinamų asmenų ir nukentėjusiųjų-muštynės S. gatvėje. Būtent šio konflikto ir muštynių metu nukentėjo A. A., A. K. ir S. Ž., kuriems buvo padaryti kūno sužalojimai ir, kurie, po to atvyko keršyti už patirtą skriaudą. Nors teismas ir nepripažįsta šios aplinkybės LR BK 59 str. 1d. 6p. numatyta jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau daro išvadą, jog nors teisės požiūriu tokie kaltinamųjų veiksmai ir nėra pateisinami, tačiau iš dalies dėl tolimesnių kaltinamųjų veiksmų buvo kalti ir jų atžvilgiu smurtą panaudoję kai kurie nukentėjusieji(V. V., S. P. ir kt.). Lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta ir tai, kad kaltinamieji A. K. bei A. A. atlygino dalį padarytos žalos, pasižadėjo ir sudarė sutartis dėl žalos atlyginimo su VSDFV Kauno skyriumi.
Kolegija, skirdama bausmę A. A. ir A. K. atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pripažįsta S. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
A. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi viena iš jo padarytų veikų priskirtina prie sunkių nusikalstamų veikų ir nėra sąlygų LR BK 75 str., 54 str. 3d. bei 62 str. taikymui. Bausmė atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes skirtina mažesnė nei įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkis.
Kaltinamiesiems S. Ž. bei A. A. taip pat skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus įgyvendinta LR BK 41 str. numatyta jos paskirtis. Tačiau, atsižvelgusi į visas aukščiau aptartas aplinkybes bei tai kad jų padarytos veikos nėra priskirtinos prie sunkių, kolegija daro išvadą, jog jiems galima taikyti mažesnes bausmes nei įstatymų sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o jos tikslus galima pasiekti taikant abiem šiems kaltinamiesiems taikant LR BK 75 str. nuostatas, o paskirtosios bausmės vykdymą atidedant. S. Ž. taikytina didesnė laisvės atėmimo bausmė, nes jis padarė daugiau nusikalstamų veikų, be to, byloje yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėję asmenys patyrė fizinį skausmą, didelius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neabejotinai turėjusius didžiulį poveikį jo fizinei bei psichinei būsenai, todėl jiems priteistini civiliniai ieškiniai.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis - ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferose. Pinigų dėka asmuo įgauna galimybę neutralizuoti savo skausminius pojūčius, užsimiršti, užsiimti veikla, kuri leistų negalvoti apie patirtą pažeidimą, padarinius, suteiktų teigiamų emocijų. Kompensacija siekiama sudaryti materialias prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu prarastas galimybes
Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems, siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų. Tačiau jiems sukeltas kančias ir dvasinius išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai. Kadangi šioje byloje padaryta turtinė ir neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi su skirtingu nukentėjusiųjų sveikatos praradimu, todėl visi kaltinamieji pagal padarytų veikų pobūdį ir jų sunkumą skirtingai privalo atlyginti padarytąją žalą nukentėjusiems. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į galiojančią teismų praktiką bei tai, kad dalį žalos A. K. ir A. A. atlygino nukentėjusiajam V. V. dalį padarytos žalos(20 000 Lt. A. K. ir 5 000 Lt. A. A.(b.l. 7-8 t. 7), V. V. nepriteistina 9 000 litų turtinė žala, o neturtinė žala mažintina iki 100 000 litų. Ji priteistina tik iš A. K., nes būtent jo veiksmais ir buvo padaryta šiam nukentėjusiajam neturtinė žala.
Nukentėjusiajai E. Š.-V. turtinė žala nepriteistina, kadangi ji nėra įrodyta jokiais bylos duomenimis. Neturtinė žala šiai nukentėjusiajai bei kitiems nukentėjusiems asmenims priteistina atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į jiems padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, kaltinamųjų materialinę padėtį, galimybę atlyginti padarytą žalą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į galiojančią teismų praktiką.
Iš kaltinamųjų pilnai priteistini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti civiliniai ieškiniai, atsižvelgus į kiekvieno jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei tai, kas ir kuriam iš nukentėjusių asmenų padarė kūno sužalojimus, dėl kurių žalą patyrė civiliniai ieškovai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
-A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 135 str. 2d. 8p.(padarytą V. V. atžvilgiu), LR BK138 str. 2d. 8p.(padarytą S. P. atžvilgiu) ir LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą E. Š.-V. atžvilgiu), perkvalifikavus šias veikas iš nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 8p., bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:
-už veiką numatytą LR BK 135 str. 2d. 8p.(padarytą V. V. atžvilgiu)-2(du) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą S. P. atžvilgiu)-1(vienerius) metus laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą E. Š.-V. atžvilgiu)-1(vienerius) metus 3(tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1d., 4d. nustatyta tvarka, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, skirti A. K. galutinę 3(trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. K. nepakeistą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą(5 t. b.l. 48-49), o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti, o byloje saugomą dokumentą perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.
-nukentėjusiajam V. V. 100 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti;
-nukentėjusiajai E. Š.-V. 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti;
-nukentėjusiajam S. P. 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui(t. 6 b.l. 19-21): iš A. K. 9212,70 Lt. išmokėtų V. V. išmokų; iš A. K. ir S. Ž. solidariai 1434,39 Lt. išmokėtų S. P. išmokų.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos(Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000):
-2318,90 Lt. iš A. K. ir S. Ž. solidariai atlyginti S. P. gydymo išlaidas(t.3 b.l. 56);
-iš A. K. 7462,35 Lt. V. V. gydymo išlaidas(t.3 b.l. 75).
-A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą A. J. atžvilgiu), perkvalifikavus veiką iš LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 8p., bei skirti jam 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Taikyti A. A. LR BK 75 str. 1d., 2d., 3d. bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2(dviems) metams, įpareigojant nuteistąjį be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6(šešis) mėnesius pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. A. nepakeistą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje(4 t. b.l. 123), o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Priteisti iš A. A. nukentėjusiajam A. J. 10 000(dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. A. ir S. Ž. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 286,15 Lt. išmokėtų A. J. išmokų.
Priteisti iš A. A. ir S. Ž. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos(Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 159, 40 Lt. A. J. gydymo išlaidas(t.3 b.l. 21).
-S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK138 str. 2d. 8p.(padarytą G. J. atžvilgiu), LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą A. J. atžvilgiu), LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą K. P. atžvilgiu), LR BK 138 str. 2d. 8p. (padarytą S. P. atžvilgiu), LR BK 140 str. 1d. (padarytą N. P. atžvilgiu), LR BK 140 str. 1d.(padarytą M. P. atžvilgiu), perkvalifikavus šias veikas iš nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 8p., bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:
-už veiką numatytą LR BK138 str. 2d. 8p.(padarytą G. J. atžvilgiu)-1(vienerius) metus laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą A. J. atžvilgiu)-1(vienerius) metus 3 mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.(padarytą K. P. atžvilgiu)-1(vienerius) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p (padarytą S. P. atžvilgiu)-1(vienerius) metus 9 mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 140 str. 1d. (padarytą N. P. atžvilgiu)- 6(šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 140 str. 1d.(padarytą M. P. atžvilgiu)-7(septynis) mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK187 str. 3d.-3(tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1d., 4d. nustatyta tvarka, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, skirti S. Ž. galutinę 2(dviejų) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Taikyti S. Ž. LR BK 75 str. 1d., 2d., 3d. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3(trims) metams, įpareigojant nuteistąjį be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 1(vienerius) metus pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
-G. J.-10 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
-A. J.- 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
-K. P.-10 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
-S. P.-10 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
-N. P.-5 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
-M. P.-5 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 310 litų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 6873,54 Lt K. P. išmokėtų išmokų, 929,73 Lt G. J. išmokėtų išmokų, 1434,39 Lt. S. P. išmokėtų išmokų.
Priteisti iš S. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000)1048,40 Lt. G. J. gydymo išlaidas(t.3 b.l. 30-31), 3850,70 Lt. K. P. gydymo išlaidas(t.3 b.l. 41-43), 197,70 N. P. gydymo išlaidas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą panaikinti, o dokumentą sugražinti S. Ž. (4 t.b.l. 66, 67).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus susijusius su ikiteisminio tyrimo medžiaga:
-medinį kastuvo kotą, paketą su viena kirvio galva ir viena dėžutė nuo vaistų „Brontex“, dėžę bei paketą su metaliniu strypu (žarstekliu), voką su dviem vatos tamponais, 8 vnt. vokų su nukentėjusiųjų DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, 3 vnt. vokų su nuteistųjų DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, dėžę su 3 vnt. stiklainių su kvapų lyginamaisiais pavyzdžiais-sunaikinti;
- S. Ž. džinsines kelnes, A. A. pilkos spalvos liemenę-sunaikinti;
-A. K. džinsines kelnes, džemperį, striukę-gražinti A. K.;
-dėžę, vaizdajuostę, kurioje S. P., G. J., A. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašai, vieną CD su A. K., N. P., E. Š., S. Ž., K. P., A. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais; vieną CD su B. P., M. P., E. P., V. V., R. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, 10 vnt. CD su garso įrašais, vieną CD su skambučių išklotinėmis-gražinti Kauno apygardos prokuratūrai.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būtis skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.