Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 92-193 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012-01-04 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trim) metams.

Bausmės pradžia – 2013-01-07, bausmės pabaiga­ – 2016-01-07.

Komisijos 2014-03-18 nutarimu Nr. 93-192 nutarta taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūlant teismui nustatyti BK 75 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-04-10 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. K. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde teigiama, kad teismas tinkamai nesprendė klausimo, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes subjektyviai įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra visos būtinos sąlygos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, ir, nors pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai, kaip to reikalauja įstatymas, aiškino ir vertino aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo grįsti teismo argumentai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis darys naujus nusikaltimus. Vienintelis teismo atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvas yra didelė neatlikta bausmės dalis ir nusikaltimo, už kurio padarymą A. K. nuteistas, sunkumas. Teismas nepaisė, kad nėra įstatymo, leidžiančio tokiu pagrindu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Akcentuojama, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kokią bausmės dalį turi atlikti nuteistasis, kad jį būtų galima paleisti lygtinai. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad nuteistasis bausmę atlieka Socialinio ugdymo centre – sporto klube „Padėk sau“. Be to, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, darbą. Akivaizdu, kad teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas tėra teismo paskirtos bausmės atlikimo režimo keitimas.

Atsiliepimų negauta.

Skundas tenkinamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartis naikinama.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas deramai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, todėl tvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė nepagrįstai.

Konstatuojama, kad Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo nutartį pagrindė deklaratyviais motyvais, nepagrįstai sureikšmino nusikaltimų, už kurių padarymą A. K. atlieka bausmę, sunkumą (vienas sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai) bei likusios neatliktos bausmės dalį ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, jo elgesiui viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, kai šios aplinkybės yra itin reikšmingos sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis daugiau nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo atveju yra nustatyti tiek formalusis, tiek materialusis pagrindai taikyti lygtinį paleidimą. A. K. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas bei įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Šiuo atveju atlikta bausmė dalis bei nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai tikėtis, kad taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva nuteistojo elgesiui turės teigiamą poveikį, nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, tačiau anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Pataisos įstaigoje dirba, darbą suvokia kaip privalumą ir po lygtinio paleidimo taip pat planuoja dirbti. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Byloje priteistą civilinį ieškinį dengia iš pataisos įstaigoje gaunamo atlyginimo. Be to, dalį civilinio ieškinio atlygino dar būdamas laisvėje, susitarė dėl žalos atlyginimo su Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriumi. Bausmės atlikimo pradžioje kartą svarstytas drausminėje komisijoje dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo, tačiau nuobauda neskirta. Po to nebaustas, skatintas keturis kartus, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Vertinant nuteistojo pavojingumą, pakartotinio nusikaltimo tikimybę atsižvelgtina į Socialinio tyrimo išvadą, bei išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (20 balų), pakartotinio nusikalstamumo rizika taip pat žema, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis A. K. yra minimaliai pavojingas visuomenei ir iš jo laisvėje galima tikėtis teigiamo, įstatymus atitinkančio elgesio. Nors nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tačiau jų įtaka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo tikimybei yra įvertinta minėtose išvadose ir priešingai, negu nustatė pirmos instancijos teismas, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis laisvėje gali vėl nusikalsti. Šiuo atveju teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, iniciatyva dirbti, supratimas, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir atsakomybę, tvirtas ryšys su artimaisiais, atlikta bausmės dalis leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajam paskirta bausmė jau atlikto pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo elgesio laisvėje.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismo nutartis naikinama, o Komisijos 2014-03-18 nutarimas Nr. 93-192 tvirtinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 93-192 dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo ir A. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) neišeiti iš namų nuo 22.0 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.