Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-862-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
e2-862-780/2017
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00690-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
akcinės bendrovės „BnP Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-862-780/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00690-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį at­­sa­kovei V. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų pritei­­simo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė „BnP Finance“, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. M. 144,81 Eur negrą­žin­to kredito, 40,26 Eur kredito mokesčio, 333,13 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškė­­­limo teisme iki teismo sprendi­mo įvyk­dy­mo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žymi­nį mokes­tį, 121 Eur už proce­­­sinių doku­men­­tų paren­gi­mą). Jei­gu at­­sa­­ko­­vė nepa­teiks atsilie­pi­mo į ieški­nį, prašo priimti sprendi­mą už akių.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. UAB „Finverta“ ir atsakovė V. M. 2009 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutar­­tį, kuria atsakovei buvo suteiktas 144,81 Eur kredi­tas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipa­rei­go­jo grąžin­ti kreditą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokes­tį sutar­ty­je nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perlei­di­mo sutar­ti­mi UAB „Finverta“ reika­la­vi­mo teises į atsakovę perlei­do ieškovei „BnP Finance“, AB. Ieško­vė pranešė atsa­ko­vei apie reika­la­vi­mo tei­sės perlei­dimą ir paragino įvykdyti sutartinius įsiparei­go­jimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. Atsakovei paskaičiuoti 1 procento dydžio – 333,13 Eur delspinigiai už 180 dienų (el. b. l. 7–11).

Atsakovei procesiniai doku­men­­­­­tai įteikti 2017 m. rugsėjo 15 d. (el. b. l. 41). Atsakovė per nus­ta­­­­ty­tą 20 dienų terminą be patei­sina­mos prie­žasties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendi­­mas už akių, nein­for­muo­­jant šalių apie sprendimo priėmi­mo laiką ir vietą (Lietu­vos Respublikos civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straips­nio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė V. M. 2009 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutar­­tį Nr. 6994, pagal kurią atsakovei suteik­tas 144,81 (500 Lt) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kredi­tą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį iki 2009 m. gegužės 13 d. (el. b. l. 13–16, 34–37). Pini­gai buvo perves­ti į atsa­ko­vės banko sąskaitą (el. b. l. 27). 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. RP20170213/01 UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perlei­do ieškovei „BnP Finance“, AB (el. b. l. 24–26, 28–29, 31). Ieškovė atsakovei apie reikala­vi­mo teisės perlei­dimą prane­šė 2017 m. vasario 14 d. pranešimu ir paragino sumokėti skolą (el. b. l. 19, 32).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civi­li­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžia­ma viena­­­ša­liškai atsisa­ky­ti įvyk­­dyti prievolę ar vie­na­šališkai pakeisti jos įvykdymo sąly­gas, išskyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią, o sutar­­­ties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­­dy­mas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvyk­dymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reika­lauti, kad prievo­lė būtų įvyk­dy­­­ta natū­ra (CK 6.213 straips­nio 1 dalis). Neįvyk­džius ar netinkamai įvyk­džius su­tartį, atsi­randa civi­linė at­­sa­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reika­­lauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinkamo įvykdymo pada­ry­tus nuos­to­lius arba su­mo­­kė­ti ne­te­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Kredi­torius turi teisę be skoli­ninko suti­ki­­­mo perleisti visą reika­­la­vimą ar jo dalį ki­tam asmeniui, jeigu tai neprieš­­­­ta­rau­ja įsta­ty­mams ar sutar­­čiai arba jeigu reika­la­vi­mas nesu­si­jęs su kre­di­to­riaus asme­niu; reika­lavi­mo įgijėjui perei­na ir prie­­vo­­lės įvykdymui užtik­rin­ti nusta­ty­tos tei­sės bei kitos papil­domos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovė, laiku negrąžindama kredito, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdy­­­­mo principus. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą ir skolos dydžio negin­­či­jo. Įrody­mų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepateikė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės „BnP Finance“, AB, kaip pradi­nės kreditorės UAB „Finverta“ reikalavimo teisių įgijėjos, reikalavimai priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrą­žin­to kredito ir 40,26 Eur kredito mokesčio yra pagrįsti ir tenkintini.

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 333,13 Eur delspinigių. Nurodo, kad iki reika­la­­vi­mo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos atsakovė delsė atsiskaityti net 2833 dienas, tačiau vado­vau­damasi Lietuvos teismų praktika, taip pat įvertinusi itin ilgą pradelsimo laiką, ieško­vė prašo priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Nepaisant to, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo prievo­­­lės grąžinti vartojimo kreditą, mano, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nusta­­ty­tas 2 procentų delspinigių dydis už sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą neati­tin­ka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovė sutartimi nustatytą delspinigių dydį maži­na iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių inte­re­sų pusiausvyra. „BnP Finance“, AB, yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine veikla, teikian­­­­­tis finansines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutar­ties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėjas patiria nuosto­lius. Atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovei bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšo­mis.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­­­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­­­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielai­dos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų prakti­kai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygy­­­bės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylan­­­čia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieški­nius ir jos pačios apelia­cinius skundus dėl skolų, perleistų pagal reikalavimo perleidimo sutar­tis, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų pritei­si­mo (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1869-343/2017, 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1956-480/2017, 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2386-945/2017; Pane­vė­žio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-630-212/2017, 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-631-544/2017). Atsižvelgdamas į minėtą Kons­titucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais prece­­­den­tais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įsta­ty­mų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kredito­riui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplin­ky­bes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrin­do šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sąrašo, į kurį atsižvelgiant būtų gali­ma nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Ar netesybos yra nepro­tingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklau­somai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra perne­lyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutar­ti­nių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpu­sa­vio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kredi­­toriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtin­tus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo inicia­­­tyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civi­linėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl delspi­ni­gių dydžio teismas įvertina tai, kad atsa­ko­vės prievolė kyla iš vartojimo sutarties teisinių santy­kių, atsakovė yra silpnesnioji sutarties šalis ir savo prievolės nevykdė ilgą laikotarpį, ieškovė – juridinis asmuo, perėmęs reikalavimo teisę iš pasko­las teikiančios bendrovės, išdavusios trumpa­lai­kę (28 dienų) paskolą. Ieškovė reikalauja dide­lės – 333,13 Eur delspinigių sumos, kuomet kredito suma yra tik 144,81 Eur, ieškovė taikė 1 procen­­­to dydžio delspinigių normą, kuri yra dvidešimt kartų didesnė už šiuo metu galiojantį maksi­ma­lių netesybų dydį (0,05 procento). Nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuosta­ta, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais varto­­jimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumo­­kėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 2009 m. balandžio 15 d., kai buvo sudaryta kredito sutartis, nega­liojo, teismų praktikoje laikomasi nuosek­lios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspi­ni­gių riba gali būti taikoma kaip orienta­ci­nė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016). Delspi­nigiai paskai­­čiuoti jau galiojant Vartojimo kredito įstatymui, pati ieškovė prašo priteisti delspi­nigius už 180 dienų, o būtent 180 dienų termi­nas delspinigiams skaičiuoti įtvirtintas ir Vartojimo kredito įsta­ty­mo 11 straipsnio 8 dalyje. Bylo­je nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius (CPK 12, 178 straip­sniai). Atsi­žvelgiant į nusta­tytas aplin­ky­bes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), nete­sy­bų dydis mažin­tinas iki 0,5 procento ir ieškovei iš atsakovės priteistina 166,56 Eur ((144,81 Eur + 40,26 Eur) x 0,5 proc. x 180 d.) delspinigių. Teismo manymu, tokia delspinigių suma atlieka kredi­to­rės nuosto­lių kompensavimo funkciją (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straips­nio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai), atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo princi­pus. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl delspini­gių priteisimo yra nepa­grįs­­tas, todėl atmes­­ti­nas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Jas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdy­mo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos ir 5 procen­tų dydžio meti­­­­­nės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spren­­dimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieško­­vė prašė iš atsakovės priteisti 518,20 Eur sumą, teis­mas ieško­vės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 351,63 Eur, t. y. patenkino 67,86 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovė, pateikdama ieškinį, patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų: 15 Eur žymi­nio mokesčio ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 20, 33, 38). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 92,29 Eur (136 Eur x 67,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,51 Eur), iš atsakovės nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 40,26 Eur (keturiasdešimt eurų 26 ct) kredito mokes­čio, 166,56 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 56 ct) delspinigių, 5 procentų dy­džio metines palūkanas už visą priteis­­tą sumą nuo bylos iškė­­li­mo teisme dienos – 2017 m. rugsė­jo 12 d., iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­­mo, 92,29 ur (devyniasdešimt du eurus 29 ct) bylinėji­mo­si išlaidų ieškovės „BnP Finance“, AB, juri­dinio asmens kodas 302447985, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­ci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka