- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2-862-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00690-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė „BnP Finance“, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. M. 144,81 Eur negrąžinto kredito, 40,26 Eur kredito mokesčio, 333,13 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. UAB „Finverta“ ir atsakovė V. M. 2009 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 144,81 Eur kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Finverta“ reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei „BnP Finance“, AB. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir paragino įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. Atsakovei paskaičiuoti 1 procento dydžio – 333,13 Eur delspinigiai už 180 dienų (el. b. l. 7–11).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. rugsėjo 15 d. (el. b. l. 41). Atsakovė per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė V. M. 2009 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 6994, pagal kurią atsakovei suteiktas 144,81 (500 Lt) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį iki 2009 m. gegužės 13 d. (el. b. l. 13–16, 34–37). Pinigai buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą (el. b. l. 27). 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP20170213/01 UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei „BnP Finance“, AB (el. b. l. 24–26, 28–29, 31). Ieškovė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą pranešė 2017 m. vasario 14 d. pranešimu ir paragino sumokėti skolą (el. b. l. 19, 32).
Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovė, laiku negrąžindama kredito, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės „BnP Finance“, AB, kaip pradinės kreditorės UAB „Finverta“ reikalavimo teisių įgijėjos, reikalavimai priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžinto kredito ir 40,26 Eur kredito mokesčio yra pagrįsti ir tenkintini.
Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 333,13 Eur delspinigių. Nurodo, kad iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos atsakovė delsė atsiskaityti net 2833 dienas, tačiau vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, taip pat įvertinusi itin ilgą pradelsimo laiką, ieškovė prašo priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Nepaisant to, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo prievolės grąžinti vartojimo kreditą, mano, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 2 procentų delspinigių dydis už sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovė sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažina iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra. „BnP Finance“, AB, yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine veikla, teikiantis finansines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėjas patiria nuostolius. Atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovei bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos pačios apeliacinius skundus dėl skolų, perleistų pagal reikalavimo perleidimo sutartis, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1869-343/2017, 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1956-480/2017, 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2386-945/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-630-212/2017, 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-631-544/2017). Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sąrašo, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas įvertina tai, kad atsakovės prievolė kyla iš vartojimo sutarties teisinių santykių, atsakovė yra silpnesnioji sutarties šalis ir savo prievolės nevykdė ilgą laikotarpį, ieškovė – juridinis asmuo, perėmęs reikalavimo teisę iš paskolas teikiančios bendrovės, išdavusios trumpalaikę (28 dienų) paskolą. Ieškovė reikalauja didelės – 333,13 Eur delspinigių sumos, kuomet kredito suma yra tik 144,81 Eur, ieškovė taikė 1 procento dydžio delspinigių normą, kuri yra dvidešimt kartų didesnė už šiuo metu galiojantį maksimalių netesybų dydį (0,05 procento). Nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 2009 m. balandžio 15 d., kai buvo sudaryta kredito sutartis, negaliojo, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016). Delspinigiai paskaičiuoti jau galiojant Vartojimo kredito įstatymui, pati ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų, o būtent 180 dienų terminas delspinigiams skaičiuoti įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), netesybų dydis mažintinas iki 0,5 procento ir ieškovei iš atsakovės priteistina 166,56 Eur ((144,81 Eur + 40,26 Eur) x 0,5 proc. x 180 d.) delspinigių. Teismo manymu, tokia delspinigių suma atlieka kreditorės nuostolių kompensavimo funkciją (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai), atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Jas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 518,20 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 351,63 Eur, t. y. patenkino 67,86 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovė, pateikdama ieškinį, patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų: 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 20, 33, 38). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 92,29 Eur (136 Eur x 67,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,51 Eur), iš atsakovės nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 40,26 Eur (keturiasdešimt eurų 26 ct) kredito mokesčio, 166,56 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 56 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92,29 ur (devyniasdešimt du eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.