- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-630-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00282-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-534-649/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 29,54 Eur negrąžintą kreditą, 16,22 Eur kredito mokestį, 106,34 Eur delspinigius, 28,96 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas.Nurodė, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“ ir atsakovė 2009 m. vasario 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. PTREG002638, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur (200 Lt) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 16,22 Eur (56 Lt) kredito mokestį, kas mėnesį mokėdama nustatyto dydžio įmokas iki 2009 m. gegužės 18 d. Savo įsipareigojimų pagal sutartį atsakovė tinkamai nevykdė, mokėjimo grafike nurodytų eilinių įmokų nustatytais terminais nemokėjo. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2017 m. vasario 14 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą, tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 106,34 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. S. ieškovės BnP Finance, AB naudai 29,54 Eur negrąžintą kreditą, 16,22 Eur kredito mokestį, 2,66 Eur delspinigius, 28,96 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“ ir atsakovė 2009 m. vasario 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. PTREG002638, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur (200 Lt) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 16,22 Eur (56 Lt) kredito mokestį, kas mėnesį mokėdama nustatyto dydžio įmokas iki 2009 m. gegužės 18 d. Savo įsipareigojimų pagal sutartį atsakovė tinkamai nevykdė, mokėjimo grafike nurodytų eilinių įmokų nustatytais terminais nemokėjo. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą.Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nustatė, kad ieškovė 2017 m. vasario 14 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą ir nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovė tinkamai sutarties nevykdė - nustatytu terminu kredito grąžinimo įmokų nemokėjo, sprendė, jog ji pažeidė sutartį, priteisė iš atsakovės 29,54 Eur negrąžintą kreditą ir 16,22 Eur kredito mokestį.Teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis buvo užtikrinta netesybomis. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą, kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 106,34 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų.Pažymėjo, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, 2011 m. balandžio 1d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pripažino, kad aplinkybės, kad Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs šalių sutarties sudarymo metu, neužkerta kelio teismui, remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis, kaip kriterijumi vadovautis vertinant delspinigius nustatančią sutarties sąlygą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Atkreipė dėmesį į tai, kad delspinigiai buvo skaičiuojami iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties (2017-02-13), t. y. jau vartojimo kredito įstatymo galiojimo metu. Sprendė, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nėra duomenų, apie patirtus nuostolius, todėl priteisė 0,05 procento dydžio delspinigius, kurie nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius ir sudaro 2,66 Eur. Kadangi sutarties 6.3 punktas numatė, kad jei kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą ar jo dalį/ ir ar Kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 28,96 Eur (100 Lt) baudą, o atsakovė delsė grąžinti kreditą daugiau kaip 30 dienų, priteisė 28,96 Eur baudą. Ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (77,38 Eur) nuo bylos iškėlimo 2017 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-534-649/2017 dalyje dėl delspinigių, priteisti iš atsakovės 106,34 Eur delspinigių. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai sumažino nuo prašomų priteisti 106,34 Eur iki 2,66 Eur. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, kt.).Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 106,34 Eur iki 2,66 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas keturiasdešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja. Pažymėjo, jog teismas visiškai neargumentavo, kodėl prašomus priteisti 2 procentų dydžio delspinigius sumažino iki 0,05 proc., nors turėjo pareigą įvertinti visas delspinigiams mažinti reikšmingas aplinkybes. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi.Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, nuolat atidėliojo jos įvykdymą, tai didino delspinigių dydį, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, kadangi atsakovė laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu, tačiau šios pareigos neįvykdė.Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Apeliantė turėjo teisinį pagrindą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti 2 proc. delspinigius.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Finverta“ ir atsakovė R. S. 2009 m. vasario 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. PTREG002638, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur (200 Lt) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 16,22 Eur (56 Lt) kredito mokestį, kas mėnesį mokėdama nustatyto dydžio įmokas iki 2009 m. gegužės 18 d. Savo įsipareigojimų pagal sutartį atsakovė tinkamai nevykdė, mokėjimo grafike nurodytų eilinių įmokų nustatytais terminais nemokėjo.Pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir ieškovė BnP Finance, AB 2017 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2017 m. vasario 14 d. pranešė atsakovei R. S. apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą, kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 106,34 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų.Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl priteisė iš atsakovės 29,54 negrąžintą kreditą ir 16,22 Eur kredito mokestį. Teismas sprendė, kad ginčo šalių sutartyje nustatyto dydžio netesybos, t. y. 2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną, yra neprotingai didelės, todėl sumažino jas iki 0,05 proc. dydžio ir vietoje prašytų 106,34 Eur delspinigių priteisė 2,66 Eur. Su tokiu delspinigių sumažinimu nesutinka apeliantė.CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad paskolų teisiniuose santykiuose netesybos neturi būti pernelyg didelės, o sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-170/2013).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra sudaryta vartojimo kredito sutartis, nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, prašomų priteisti delspinigių suma 106,34 Eur, pripažino aiškiai neprotingo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, taip pat kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi Vartojimo kredito įstatyme numatytu maksimaliu 0,05 proc. delspinigių dydžiu, įvertino, kad delspinigiai paskaičiuoti jau šio įstatymo galiojimo metu.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-500/2014). Tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos visais atvejais turi būti sumažintos 0,05 proc. tarifu, nes sudarant sutartį, Vartojimo kredito įstatymas negaliojo.Kasacinio teismo pažymėta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010).Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 2 procentų dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos taikymo, taip pat ieškovė prašė priteisti pagal sutarties 6.3 punktą numatytą 28,96 Eur (100 Lt) baudą, kai atsakovė delsė grąžinti kreditą daugiau kaip 30 dienų. Įvertintina, kad delspinigius ieškovė prašo priteisti tik už 6 mėnesius, o skola negrąžinta 8 metus, per kuriuos kreditorius negalėjo naudotis paskolintomis lėšomis, atsakovė neginčijo sutarties sąlygų, todėl prašomų priteisti delspinigių sumažinimas nuo 2 iki 0,05 procentų, paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bei nekompensuotų ieškovo minimalių nuostolių atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistų delspinigių dydį iki 0,2 procento, kas sudaro 10,63 Eur (29,54 Eur x 0,2 proc. x 180 d. = 10,63 Eur), toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (7,69 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 1,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,54 Eur (dvidešimt devynių eurų 54 euro centų) negrąžintą kreditą, 16,22 Eur (šešiolikos eurų 22 euro centų) kredito mokestį, 10,63 Eur (dešimties eurų 63 euro centų) delspinigius, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 euro centų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, BnP Finance, AB, įmonės kodas 302447985, buveinė Vilniuje, Ulonų g. 5, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank, AB“ naudai“.
Likusią dalį Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. S. 1,15 Eur (vieno euro 15 euro centų) žyminį mokestį BnP Finance, AB, įmonės kodas 302447985.