- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1956-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00312-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB, atstovaujamos advokato Dariaus Sauliūno, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-570-182/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB prašė priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžinto kredito dalį, 11,30 Eur kredito mokestį, 562,00 Eur delspinigius, 28,96 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB „Finverta“ ir atsakovas 2009 m. birželio 30 d. nuotoliniu būdu sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „Finverta“ suteikė atsakovui 144,81 Eur (500,00 Lt) kreditą iki 2009 m. liepos 15 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį sutartyje numatyta tvarka. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, kredito nustatytu terminu negrąžino, kredito mokesčio nesumokėjo ir UAB „Finverta“ liko skolingas 144,81 Eur negrąžinto kredito bei 11,30 Eur kredito mokesčio. Sutartimi atsakovas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat, pradelsęs grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, įsipareigojo papildomai sumokėti 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio baudą. UAB „Finverta“ ir ieškovė 2017 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš UAB „Finverta“ įgijo visas reikalavimo teises į G. M. skolą.Atsakovas G. M. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo G. M. ieškovės BnP Finance, AB naudai 144,81 Eur negrąžinto kredito, 11,30 Eur nesumokėto kredito mokesčio, 14,05 Eur delspinigių, iš viso 170,16 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 170,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,87 Eur žyminio mokesčio, 27,56 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 31,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovas pasinaudojo jam suteiktu kreditu, tačiau tinkamai ir laiku prievolės nevykdė, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito ir 11,30 Eur kredito mokesčio. Pagal sutartį šalių yra sulygti 2 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie realiai jos patirtus nuostolius. Nors atsakovas savo prievolės pagal sutartį neįvykdė, nuo 2009 m. liepos 15 d. pradinis kreditorius į teismą nesikreipė, todėl netesybos tapo žymiai didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra vartotojas, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtus nuostolius, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus sprendė, kad tinkami ir protingi būtų pagal sutartį 14,05 Eur delspinigiai, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 180 dienas. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkintino iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 14,05 Eur delspinigių, o reikalavimą dėl baudos priteisimo atmetė. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (22,78 proc.) priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB, atstovaujama advokato Dariaus Sauliūno, prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d.. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių, baudos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti apeliantei BnP Finance, AB iš atsakovo G. M. 562 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą civilinėje byloje, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Sprendimo dalis dėl delspinigių yra nemotyvuota. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 562 Eur iki 14,05 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas keturiasdešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas daugiau nei septynis metus vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja.Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, nuolat atidėliojo jos įvykdymą, tai didino delspinigių dydį, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas netinkamai vertino ir apeliantės prašomą priteisti baudą. Apeliantės apskaičiuotas baudos dydis yra protingas ir teisingas, nelaikomas neprotingai dideliu, dėl šių netesybų rūšies šalys susitarė pačios sutartimi, todėl atsakovui neginčijant šių netesybų dydžio, iš atsakovo apeliantei turi būti priteistina 28,96 Eur bauda. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovės (apeliantės) BnP Finance, AB teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą civilinėje byloje, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Sprendimo dalis dėl delspinigių yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir juos detalizuojančiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).Apeliantė teigia, kad Vartojimo kredito įstatymo (įsigaliojusio nuo 2011 m. balandžio 1 d.) 11 straipsnio 8 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vartojimo kreditų įstatymas buvo priimtas tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje (Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2010-12-23 pranešimas žiniasklaidai (iš Seimo plenarinių posėdžių) „Priimtas vartojimo kredito įstatymas“). Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ginčo sutartis sudaryta iki įsigaliojant Vartojimo kreditų įstatymui. Aplinkybės, kad įstatymas nebuvo įsigaliojęs šalių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant delspinigius, baudą nustatančias sutarties sąlygas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Be to, šioje byloje nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti, prašoma priteisti baudą jau minėto įstatymo galiojimo metu. Iš skundžiamo sprendimo už akių turinio nenustatyta, jog atmestas reikalavimas priteisti baudą, delspinigių dydis buvo sumažintas pirmosios instancijos teismui tiesiogiai taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, tiesiog vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, vertindamas galiojančiame įstatyme nustatytą netesybų dydį palyginamuoju aspektu, pagrįstai sprendė, kad sutartyje numatytas 2 procentų netesybų dydis yra nepagrįstai didelis ir iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteisti sumažinti 14,05 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, atmestas reikalavimas dėl baudos priteisimo.Pažymėtina, kad ginčo kredito sutartyje (jos 6.1 p.) įtvirtinti 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną neatitinka ir teismų praktikos tinkamų netesybų dydžio klausimu net ir ne vartojimo sutarčių atvejais. Paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02–0,1 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).Skunde apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu, tačiau savo prievolę atsakovei vykdė netinkamai, ir tai didino delspinigių dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad ir pats pradinis kreditorius UAB „Finverta“, iš kurios ieškovė perėmė reikalavimo teises 2017 m. vasario 13 d., nepagrįstai ilgai delsė (daugiau nei 7 metus) kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl ir tokie kreditoriaus veiksmai (neveikimas) lėmė neadekvačias skolą viršijančias netesybas.Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendime už akių nurodė esminius argumentus dėl skolos pagrįstumo, skolininko pareigos atsakyti pagal prievolę bei delspinigių dydžio pagrįstumo, todėl vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo procesinio sprendimo dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių dėl delspinigių dydžio sumažinimo yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas (CPK 270 str. 4 d., 286 str. 1 d.).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.