- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-205-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41954-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Andrutė Kalinauskienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- R. U.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4183-779/2015 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. U. ir R. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Danske Bank A/S ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. U. ir R. U. 3 281,81 eurų skolos (iš jų 2 030,35 Eur negrąžinto kredito, 671,12 Eur palūkanų, 571,65 Eur delspinigių ir 8,69 Eur už laiško siuntimą) bei nuo šios sumos skaičiuojamas 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat 339,41 eurų skolos (iš jų 206,43 Eur negrąžinto kredito, 93,78 Eur palūkanų ir 39,20 Eur delspinigių) bei nuo šios sumos skaičiuojamas 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VKGEL480805288 ir Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-204894 ir liko skolingi ieškovui atitinkamai 3 273,12 eurų bei 339,41 eurų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d. sumokėjo ieškovui 3 001,68 eurų, t. y. 2 030,35 eurų negrąžinto kredito ir 671,12 eurų palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį bei 206,43 eurų negrąžinto kredito ir 93,78 eurų palūkanų pagal kredito limito sutartį. Nurodė nesutinkantys su ieškovo prašomų priteisti delspinigių ir procesinių palūkanų dydžiu bei prašė juos sumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 76,22 eurų delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9,80 eurų delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2,88 eurų bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas tik dėl delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio.
Vartojimo kredito sutarties Nr. VKGEL480805288 25 p. nustatyta, kad kredito gavėjui laiku nesumokėjus bankui bet kokių pagal sutarties sąlygas mokėtinų sumų, kredito gavėjas įsipareigoja bankui mokėti 0,15 procento dydžio netesybas už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Pagal šią sutartį ieškovas apskaičiavo atsakovams 571,65 eurų delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-204894 9 ir 18 punktuose nustatyta, kad kredito gavėjui laiku nesumokėjus mėnesio įmokos arba bankui nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas moka bankui 30 metinių procentų dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos mėnesio įmokos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal šią sutartį ieškovas apskaičiavo atsakovams 39,20 eurų delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovai yra vartotojai, konstatavo, kad prašomų priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas atsakovų (vartotojų) atžvilgiu, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybas sumažino iki 0,02 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. priteisė 97,25 EUR delspinigių (2701,47 * 0,02/ 100 * 180) pagal vartojimo kredito sutartį ir 10,80 EUR delspinigių (300,21 * 0,02/ 100 * 180) pagal Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d.
Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 11 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. VKGEL480805288 35 punktą ir Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-204894 23 punktą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, teismas nurodė, kad reikšminga aplinkybe pripažintinas faktas, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Anot teismo, Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 11 proc. metinės tik mokėjimo funkciją už suteiktą paskolą atliekančios palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Taigi, siekdamas apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies (vartotojų) interesus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, principais, teismas pripažino, kad ieškovo prašomos priteisti 11 procentų dydžio metinės palūkanos pažeidžia atsakovų interesus. Dėl nurodytų priežasčių teismas iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 97,25 EUR bei 10,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Danske Bank A/S apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą – priteisti 11 proc. metinių procesinių palūkanų nuo visos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2015 m. vasario 19 d. bei nuo priteistų nesumokėtų delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti sutartyse numatytus 0,15 proc. ir 30 proc. metinius delspinigius nuo negrąžintos skolos. Nurodo, kad ginčo sutarčių sudarymo metu kredito įstaigos už suteiktas vartojimo paskolas taikydavo ir didesnes palūkanų normas, atsakovo įsipareigojimai nebuvo užtikrinti jokiomis kitomis priemonėmis, taigi ieškovo taikytas palūkanų/ delspinigių dydis atitinka tuo metu kitų bankų taikytas palūkanas ir todėl negali būti laikomas neprotingu. Be to, teismas neatsižvelgė į ginčo sutarčių specifiką, t. y. kad sutartys buvo sudarytos su banku (finansų įstaiga). Bankas, įvertinęs skolininko mokumą, paskolina lėšas ir kartu prisiima tam tikrą riziką, kad jam nebus laiku įvykdyti įsipareigojimai, todėl pagrindinis jo interesas yra suvaldyti riziką ir sukurti reikiamą sistemą, užtikrinančią pareigos grąžinti kreditą įvykdymą, į kurią įeina ir skolininko įsipareigojimas mokėti procesines palūkanas. Atsakovas sutartis su banku sudarė laisva valia ir niekieno neverčiamas. Be to, teismai kitose analogiškose bylose priteisia 11 proc. metines procesines palūkanas. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas taip pat netinkamai nurodė skolos dydžius, nuo kurių priteistinos procesinės palūkanos. Civilinė byla buvo iškelta 2014 m. gruodžio 3 d., o atsakovai dalį skolos sumokėjo tik 2015 m. vasario 19 d. Taigi teismui nepriteisus procesinių palūkanų nuo negrąžintų kreditų ir palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2015 m. vasario 19 d., išėjo taip, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 19 d. pinigais naudojosi nemokamai, t. y. nemokėdami ieškovui jokių delspinigių ir procesinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-37-1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų praturtėjęs dėl to, kad nemokėjo ieškovui neprotingai didelių netesybų, taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų patyręs kažkokius nuostolius dėl atsakovo vėlavimo grąžinti skolą, juo labiau, kad atsakovas neginčijo prievolės mokėti palūkanas. 11 proc. metinės palūkanos taip pat laikytinos pažeidžiančiomis sąžiningumo ir protingumo principus, atsakovas su banko pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis sutiko neturėdamas kitos išeities. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus, tuo tarpu ieškovas jokių savo nuostolių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl procesinių palūkanų ir delspinigių dydžio.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.
Apelianto ir atsakovo sudarytose sutartyse buvo nustatytas 11 proc. metinių palūkanų dydis, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti nuo teismo sprendimu apeliantui priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyse numatytas palūkanų dydis yra pernelyg didelis ir pažeidžia atsakovų, kaip vartotojų, interesus.
Kaip minėta, sutartinės palūkanos gali būti mažinamos esant dviem pagrindams, t. y. kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Remiantis apelianto pateiktais Lietuvos banko duomenimis, ginčo sutarčių sudarymo metu kredito įstaigų taikyta vidutinė palūkanų norma už suteiktas vartojimo paskolas buvo 14,68 proc., t. y. 3,68 procentiniais punktais didesnė už numatytą šalių sudarytose sutartyse. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas (CK 6.156 str. 1 d., 4 d.). Taigi, įvertinusi tai, kad sutarčių sudarymo metu buvusios bankų palūkanų normos buvo netgi didesnės už numatytas ginčo sutartyse, teisėjų kolegija sprendžia, kad paneigti šalių susitarimą bei konstatuoti palūkanų dydžio neatitikimą sąžiningumo bei protingumo principams nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo. Tai, kad 11 proc. metinės procesinės palūkanos gali būti priteisiamos vartojimo kredito sutarčių atveju, yra pažymėta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1257-450/2015).
Minėta, kad ginčas byloje taip pat kilo dėl delspinigių dydžio. Apeliantas, remdamasis sutarčių nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovų 0,15 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną pagal Vartojimo kredito sutartį ir 30 proc. metinių (0,08 už kiekvieną pradelstą dieną) delspinigių pagal Kredito limito sutartį. Pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti delspinigius (netesybas) pripažino neprotingai dideliais ir sumažino juos iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
LR vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors nurodyto įstatymo nuostatos yra taikomas tik toms vartojimo kredito sutartims, kurios buvo sudarytos po šio įstatymo įsigaliojimo, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant netesybų dydį, Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas maksimalus netesybų dydis gali būti taikomas kaip orientacinis kriterijus (žr., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015). Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, o apeliantas jokių duomenų, kad būtų patyręs daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant apeliantui priteistą metinių procesinių palūkanų dydį iki 11 proc.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad procesinės palūkanos taip pat turėtų būti priteistos nuo negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito bei palūkanų grąžinimo dienos (CK 6.37 str. 2 d.), todėl sprendime nurodytos sumos bei laikotarpis, už kurį apeliantui priteistos metinės procesinės palūkanos, atitinkamai pakeičiami.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant ieškovui priteistą delspinigių sumą (-as) padarytas rašymo apsirikimas, t. y. vietoje 97,25 Eur ir 10,80 Eur nurodyta atitinkamai 76,22 Eur ir 9,80 Eur delspinigių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovui Danske Bank A/S priteistą metinių procesinių palūkanų dydį iki 11 proc., metines procesines palūkanas priteisiant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito bei palūkanų grąžinimo bei teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 97,25 Eur delspinigių, 11 procentų metinių palūkanų nuo 2 701,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 3 d.) iki 2015 m. vasario 19 d. ir 11 procentų metinių palūkanų nuo 97,25 Eur delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,80 Eur delspinigių, 11 procentų metinių palūkanų nuo 300,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 3 d.) iki 2015 m. vasario 19 d. ir 11 procentų metinių palūkanų nuo 10,80 Eur delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2,88 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, į. k. 301694694.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, į. k. 301694694, 84,40 eurų žyminio mokesčio permoką (2014 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 9437935, Danske Bank A/S Lietuvos filialas).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto areštą 25 894,32 Lt sumai (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“