Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ainei Strumskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui L. I. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai bei argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

IV. Liudytojų nurodytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. K.. (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše Nr. 279, nurodoma, jog M. K. motina yra Š. K., duomenų apie tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

12. Nagrinėjamu atveju M. K. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei Š. K., tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko M. K..

13. Šalys išreiškė prašymą/sutikimą dėl DNR ekspertizės skyrimo, todėl teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę Š. K., kartu su nepilnamečiu sūnumi M. K. ir atsakovą L. I. ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 22 d. nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir pateikti kraujo mėginius DNR tyrimui atlikti bei pateikti tyrimui atlikti reikalingą medžiagą. 2023 m. gruodžio 15 d. 11.00 val. ieškovė su sūnumi atvyko į ekspertinę įstaigą tėvystės nustatymui, laukė iki 12.10 val., tačiau atsakovas neatvyko. Iš ieškovės į bylą pateiktų jos ir atsakovo žinučių matyti, kad atsakovui buvo pranešta apie ekspertizės atlikimo datą, laiką ir vietą, tačiau ekspertizės atlikimo metu su atsakovu ieškovė negalėjo susisiekti. 2023 m. gruodžio 29 d. teismas nutartimi įpareigojo atsakovą L. I. pateikti teismui priežastis (nurodyti) dėl kurių iki 2023 m. gruodžio 22 d. nenuvyko į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui. Atsakovas per teismo nustatytą 7 dienų terminą minėtos informacijos nepateikė.

14. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

15. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai bent viena šalis atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

16. Atsakovas L. I. buvo informuotas apie pradėtą bylą dėl tėvystės nustatymo, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, išreiškė sutikimą dėl DNR ekspertizės atlikimo. Pagal ieškovės pateiktas susirašinėjimų nuotraukas tarp jos ir atsakovo matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie DNR tyrimo dėl tėvystės nustatymo vietą ir laiką (net gi pats derino jos atlikimo datą ir laiką), tačiau sutartu laiku atsakovas nepasirodė, su juo nebuvo galimybės susisiekti. Taip pat atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo neaktyvus, dalyvavo tik viename teismo parengiamajame posėdyje, kuris buvo laikomas neįvykusiu, nes atsakovas nebuvo susipažinęs su procesiniais dokumentais. Kituose teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo, nors jo dalyvavimą teismo posėdžiuose teismas buvo pripažinęs būtinu. Teismas 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 15 d. nutartimis nutarė atvesdinti atsakovą į teismo posėdį, tačiau atsakovo atvesdinti nepavyko ir policijos pareigūnams, jo buvimo vieta nežinoma. Teismas skyrė atsakovui ir baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje, kai jo dalyvavimas pripažintas būtinu, tačiau ir ši faktinė aplinkybė nepaskatino atsakovo dalyvauti procese. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, pripažino šią situaciją išimtine ir nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

17. Pati ieškovė akcentuoja, jog apie mėnesį laiko bendravo su atsakovu, vėliau vakarėlio metu su atsakovu turėjo lytinius santykius, po kurių pastojo ir pagimdė vaiką. Lytinių santykių su kitais asmenimis neturėjo.

18. Teismo posėdžio metu liudytojos patvirtina faktą, kad L. I. vakarėlio metu išskirtinai dėmesį rodė ieškovei Š. K..

19. Ieškovės pateiktame garso įraše „Draugystės g. 3“, pokalbyje tarp ieškovės ir atsakovo girdima: Š. K. – „Žinai, ar kažkur ar kažką, arba bent jau domėjęsis, jis (M. K.) yra tavo kopija, gryna tavo kopija“(1 min. 38 sek. 1 min. 45 sek.). L. I. – „o tu žinai, kad aš turiu šeimą, turiu dar vieną vaiką?“(1 min. 48 sek. -1 min. 51 sek.) Š. K. – „taip, žinau L., žinau.“ (1 min. 51 sek – 1 min. 53 sek.) L. I. – „tai va, mano vaikas visai skiriasi kažkaip taip. Ar tu čia tiesiog šeimą nori išardyt?“(1 min. 54 sek. – 1 min. 59 sek.). Taip pat garso įraše „Draugystės g. 4“ pokalbyje tarp ieškovės ir atsakovo girdima: L. I. – „ O tai kiek tau reikia tų pinigų, iš viso, kol vaikui bus 18 metų, kiek reik tau „šaibų“, kad atsiimtum pareiškimą? Kiek nori iš viso pinigų, kad vienu kartu atneščiau, paduočiau ir...“ (5 min. 40 sek. – 5 min. 50 sek.). Š. K. – „Kodėl aš turiu atsiimti pareiškimą, nu L. tu turi pasidaryti, nu sakau, bet kuriuo atveju, tu supranti tą DNR padarys (5 min. 51 sek. – 5 min. 58 sek.). L. I. – „Tu sakyk kiek surinkt, tiek ir atvešiu“ (5 min. 58 sek. – 5 min. 59 sek.). Š. K. – „Nereikia man tų pinigų, tu supranti man reikia nustatyti tėvystę. Ar tu suvoki tą, kad tų DNR vis tiek prašys, bet kokiu atveju (6 min. 00 sek. – 6 min. 09 sek.), o tuo labiau, jeigu tu nesi įsitikinęs, kad tas vaikas yra ne tavo, kaip tu man gali siūlyti pinigus, ane, iki 18 metų, jeigu tu nesi įsitikinęs“ (6 min. 12 sek. – 6 min. 24 sek.). L. I. – „Pati mane prigirdei ir (necenzūrinis žodis) mane“ (6 min. 25 sek. – 6 min. 27 sek.). Š. K. – „Aš? Tu gal juokauju. Dėl šito aš galėčiau labai pasiginčyti ir būtų dar blogiau, bet tiek to aš nedarysiu to <...>“ (6 min. 28 sek. – 6 min. 58 sek.).

20. Pateikti garo įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas pripažįsta faktą, kad yra vaiko tėvas, nes: 1) patvirtina tarp ieškovės ir jo buvusį lytinį aktą, kurio metu, anot atsakovo, jis buvo neblaivus; 2) pateikė ieškovei pasiūlymą sumokėti visą pinigų sumą vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, kad ieškovė atsiimtų ieškinį.

21. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, bei į tai, jog L. I. savo veiksmais atsisako atlikti ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, konstatuotina, jog ieškovė įrodė ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, todėl jis tenkintinas, nustatoma, jog L. I. yra M. K. tėvas, o M. K. yra jo sūnus (CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su motina, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys. Išvadoje nurodyta, kad M. K. pas ieškovę yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ilsėtis, žaisti, ugdytis. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos prieštaravimų nepateikė.

24. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

25. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. I. M. K. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

26. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

29. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

30. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra reikalinga 600 Eur suma. Atsakovas pozicijos dėl šio reikalavimo neišreiškė, tačiau pokalbio su ieškove metu, šio išlaikymo dydžio nekvestionavo. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytų aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika sprendžia, jog ieškovės nurodomi ir teismo posėdžio metu patikslinti nepilnamečio vaiko poreikiai (600 Eur per mėn,), įvertinus vaiko amžių, yra pagrįsti, reikalingi ir atitinkantys protingumo reikalavimus, todėl šioje byloje laikytini įrodytais (CPK 178 straipsnis).

31. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

32. Ieškovės teigimu, vaikui yra skiriama po 96,26 Eur dydžio vaiko išmoka. Šia suma mažintinas teismo nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių dydis (600 Eur – 96,26 Eur) = 503,75 Eur). Taigi, kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui per mėnesį turėtų skirti po 250 Eur, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo.

33. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Yra sveika. Kitų išlaikytinių neturi. Jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 760 Eur darbo užmokestis. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi dar vieną išlaikytinį, automobilį, nedirba (priežastys nėra žinomos).

34. Taigi, atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, dėl ko jis negalėtų dirbti, kas reiškia, jog atsakovas, kaip tėvas, privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai ir iš atsakovo L. I. priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

36. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 16 d. Kas šiuo atveju sudarytų 9000 Eur (250 Eur x 36 mėn.), tačiau ieškovė ieškinyje prašė priteisti 8000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus ir teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą mažintina, kadangi rengiant ieškinį padaryta klaida, nes anksčiau vaiko poreikiai buvo mažesni ir siekė apie 222,23 Eur per mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8000 Eur (222,23 Eur x 36 mėn.).

38. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

39. Įvertinus tai, kad vaikui šioje byloje nustatytiems poreikiams reikalingas suma – 250 Eur, tačiau ieškovė nurodo, jog išlaikymo skola už 3 metus yra 8000 Eur, kadangi vaiko poreikiams patenkinti dėl jo mažesnio amžiaus pakakdavo mažesnės pinigų sumos (222,23 Eur). Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

40. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo jo gimimo, tačiau reikalavimas reiškiamas pagal aktualias įstatymo nuostatas tik už tris paskutinius metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo dienos, pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas 8000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovei 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-04507 buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. kovo 25 d. patikslintą pažymą, Valstybė patyrė 498,33 Eur išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei Š. K.. Įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo Valstybei priteisiamos turėtos 498,33 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei Š. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, sudaro 466 Eur (109 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 109 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 180 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnis)). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 63,63 Eur.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteisiama: 466 Eur žyminio mokesčio, 63,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 498,33 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) išlaikymo sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 466 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio bei 63,63 Eur (šešiasdešimt tris eurus 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 529,63 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 63 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 498,33 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.