Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują rašytinį įrodymą – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį negalėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su šiai bylai aktualiomis aplinkybėmis dėl atsakovo turtinės padėties. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktu rašytiniu įrodymu ir pateikti savo nuomonę dėl jo vertinimo. Be to, naujo įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą prideda prie bylos bei vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

19. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 57,92 Eur (200 Lt) periodinių išmokų nepilnametei dukrai M. M. išlaikyti iki dukros pilnametystės. Ieškovė 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, juo prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl padidėjusių vaiko poreikių

23. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametei dukrai M. M. išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 440 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė detalų nepilnametei dukrai išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog maistui namuose per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 100 Eur, maistui mokykloje – 70 Eur, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms – 90 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, vaistai, mokyklos organizuojamos kelionės, kitos nenumatytos išlaidos – 90 Eur, sporto treniruotės – 24 Eur, dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 40 Eur (t. 1, b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas šias ieškovės nurodytas vaiko poreikiams patenkinti būtinas išlaidas pripažino pagrįstomis. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis nepripažino ieškovės nurodytos dukrai išlaikyti reikalingos lėšų sumos, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, su kuria išlaidų dalimi atsakovas nesutinka, kurias išlaidas vertina kaip nepagrįstas, nebūtinas ar per dideles. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl dukros poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydžio vertintini kaip deklaratyvūs.

24. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėtos išlaidos iš esmės atitinka šalių dukros amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametei dukrai yra nustatyta alergija, todėl tai lemia padidėjusias išlaidas higienos reikmėms. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję beveik 10 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius dukros poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta 57,92 Eur išlaikymo suma nebeužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neneigia, jog dukros poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo priėmimo metu.

25. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

Dėl vaiko tėvų turtinės padėties vertinimo

26. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą dukrai. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepakankamai atsižvelgė į pablogėjusią atsakovo sveikatos būklę (nelaimingo atsitikimo metu patirtą traumą, taip pat atsakovui nustatytus sveikatos sutrikimus), dėl kurios atsakovas patiria išlaidas vaistams bei kuri trukdo atsakovui rasti geriau apmokamą darbą. Teismas taip pat netinkamai nustatė atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro tik 379,12 Eur, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi įsigijusi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

27. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 379 Eur, iš jo dalis yra išieškoma išlaikymo įsiskolinimui padengti. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. M. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, t. y. jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2018 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jam yra nustatytas 70 procentų darbingumo lygis, atsakovas yra pripažįstamas darbingu.

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas, be kita ko, įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl nelaimingo atsitikimo atsakovo darbingumas yra sumažėjęs, jam nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, tačiau visiškai darbingumo atsakovas nėra praradęs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra neįgalus, todėl jis turi galimybę dirbti ir atitinkamai imtis veiksmų, siekdamas rasti geriau apmokamą darbą pagal savo išsilavinimą ir sveikatos būklę. Aplinkybę, jog atsakovas turi realią galimybę dirbti, patvirtina ir tai, jog atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (korpusininku). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl sveikatos būklės atsakovas neturi galimybės rasti kito geriau apmokamo darbo, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog atsakovas apskritai būtų bandęs ieškoti kito darbo, tačiau dėl sveikatos būklės ir (ar) išsilavinimo to padaryti jam nepavyko. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę.

30. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo priteista 180 Eur išlaikymo suma pažeidžia proporcingumo principą, nes iš atsakovo gaunamų pajamų (apie 379 Eur) atskaičius jo patiriamas išlaidas, atsakovui lieka tik apie 120 Eur suma, iš kurios dar reikia teikti išlaikymą kitam vaikui bei patenkinti savo paties būtinuosius poreikius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

31. Visų pirma atsakovo nurodytos jo patiriamos mėnesio išlaidos nėra tinkamai pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Nors atsakovas nurodo patiriantis 50 Eur išlaidų vaistams, tačiau pagal byloje esančius vaistų įsigijimo kvitus matyti, jog vaistai yra kompensuojami, o atsakovo patiriamos išlaidos vaistams per mėnesį sudaro apie 28 Eur (t. 2, b. l. 11–14). Įrodymų apie kitas atsakovui būtinas išlaidas, susijusias su jo sveikatos priežiūra, byloje nėra pateikta. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių realias atsakovo būsto išlaikymo išlaidas, o apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai apie žodžiu sudarytą nuomos sutartį taip pat savaime nepatvirtina šių išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis).

32. Kita vertus, net ir nustačius, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o jo pajamos nėra pakankamos atsakovo poreikiams patenkinti, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, iš jų ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia turi būtina vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad pagal, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, vien atsakovo bloga turtinė padėtis, kitos šeimos sukūrimas ir atsiradusi pareiga išlaikyti dar vieną vaiką savaime nepašalina atsakovo pareigos teikti dukrai M. M. reikalingo dydžio išlaikymą.

33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi įsigijusi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė. Teismas įvertino, jog nors šalių ir jų sutuoktinių gaunamos pajamos yra panašios, abi šalys turi dar po vieną išlaikytinį, tačiau ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o atsakovo ir jo sutuoktinės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Taigi akivaizdu, jog priimant sprendimą buvo atsižvelgta į geresnę ieškovės turtinę padėtį ir atitinkamai didesnes jos galimybes teikti dukrai reikalingą išlaikymą. Šios aplinkybės lėmė, jog pagal skundžiamą teismo sprendimą atsakovui tenka mažesnė dukros išlaikymo išlaidų dalis, nei ieškovei, t. y. iš 440 Eur dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos, atsakovui tenkanti išlaikymo prievolės dalis sudaro 180 Eur, o ieškovei – 260 Eur. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

34. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog prieš naujus mokslo metus atsakovas nuperka dukrai reikalingų priemonių, atostogų metu ir kitomis dienomis dukra dažnai leidžia laiką pas atsakovą. Be to, jis kartu su sutuoktine yra pažadėjęs sumokėti už dukros šokių pamokas.

35. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas bendrauja su dukra. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu atsakovas patiria tam tikrų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra ir jo poreikių užtikrinimu. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama materialinė pagalba vaikui ir jo patiriamos papildomos išlaidos mokymosi priemonėms ir kitoms prekėms yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės ar jos dalies vykdymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie bendravimą su dukra, patiriamas papildomas išlaidas šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnametei dukrai suma turi būti didinama.

36. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 180 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma nepažeidžia proporcingumo principo, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydį.

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes faktinėmis aplinkybėmis panašioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 išlaikymo dydis buvo sumažintas iki 120 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

38. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

39. Taigi nagrinėjant civilines bylas turi būti atsižvelgiama į analogiškose bylose teismų priimtus sprendimus ir juose suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog teismas privalo vadovautis analogiškose bylose pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, bet ne šiose bylose teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, joje buvo taikomos iš esmės tokios pačios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės dėl išlaikymo dydžio nustatymo, tėvų turtinės padėties vertinimo, kurios buvo taikomos ir teismui priimant skundžiamą sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismai skirtingai vertino kiekvienoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atitinkamai dėl to darė skirtingas išvadas dėl konkretaus išlaikymo dydžio, nereiškia, kad buvo nesilaikyta analogiškoje byloje sukurto precedento. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui taip pat pateikti ieškovės išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo J. M. (J. M.) 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.