- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-412-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01100-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Kategorijos
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Karolinos turas“ 215 663 Eur skolą, 374,44 Eur palūkanas, 8 089,01 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Karolinos turas“ 215 663 Eur skolą, 374,44 Eur palūkanas, 8 089,01 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Karolinos turas“ 2022 m. spalio 7 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad preliminariu teismo sprendimu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad neginčija fakto, jog 2021 m. kovo 9 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – sutartis) ir buvo gauta 215 663 Eur paskola. Taip pat pripažino, kad pažeidė įmokų mokėjimo terminus, tačiau tai nėra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovė galėjo nutraukti sutartį.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo iš esmės prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad šalys sutarties 11.3 ir 11.3.2 punktuose susitarė, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti sutartį, kai atsakovė vėluoja mokėti įmokas pagal grafiką 90 kalendorinių dienų. Ieškovė atsakovę apie sutarties nutraukimą įspėjo 2022 m. gegužės 2 d., t. y. prieš trisdešimt kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo. Atsakovei neatlikus mokėjimo per nustatytą terminą, ieškovė 2022 m. birželio 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Sprendimas dėl sutarties nutraukimo buvo priimtas 2022 m. birželio 7 d., t. y. praėjus devynioms dienoms po fakto, kad atsakovė vėluoja mokėti įmokas 90 kalendorinių dienų. Atsakovė pripažino, kad vėlavo daryti įmokas pagal grafiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 2 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Karolinos turas“ 215 663 Eur skolą, 374,44 Eur palūkanas, 8 089,01 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (224 126,45 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta paskola, patvirtina ieškovės 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. atlikti mokėjimo pavedimai, todėl sprendė, kad atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei suteiktą paskolą su sutartyje numatytomis palūkanomis.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 215 663 Eur negrąžintą paskolą ir 374,44 Eur palūkanas yra pagrįstas.
8. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad pagal sutartį atsakovei vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus, ji privalo mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Teismas konstatavo, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 089,01 Eur delspinigius yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „Karolinos turas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovė nepažeidė sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino, kadangi jis dar nėra suėjęs (2027 m. kovo 8 d.).
9.2. Šalis sutartį gali nutraukti, jeigu kita sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo ją ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau sutartyje nėra sulygta, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu.
9.3. Ieškovė neįrodinėjo dėl atsakovės pradelstų mokėjimų patirtų nuostolių, todėl nepagrįstai priteisti delspinigiai. Be to, karas Ukrainoje bei pandemijos pasekmės yra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2023 m. vasario 1 d. pažymos apie bendrovės finansinę situaciją bei banko sąskaitos išrašų nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio kopijas.
12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai buvo reikšmingi klausimo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atidėjo atsakovei UAB „Karolinos turas“ 1 328 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2023 m. balandžio 13 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo argumentus dėl atsakovės apeliacinio skundo nepagrįstumo.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyti atsikirtimai į apeliacinį skundą, iš esmės savo turiniu laikytini atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinis terminas pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą yra pasibaigęs, rašytiniai paaiškinimai pateikti praleidus minėtą terminą, o ieškovė šio termino atnaujinti neprašo, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir jų nevertina (CPK 318 straipsnio 3 dalis).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir atsakovė UAB „Karolinos turas“ 2021 m. kovo 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. TUR-2021-15, pagal kurią atsakovei suteikta 215 663,00 Eur tikslinė paskola (sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1 punktą kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti įmokų mokėjimo grafike nurodytomis įmokomis ir terminais. Paskola pradedama grąžinti praėjus 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, paskolos grąžinimo terminas – 2027 m. kovo 8 d. Atsakovė taip pat įsipareigojo ieškovei mokėti 0,69 procento dydžio metines palūkanas, o vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus – 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną (sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punktas).
17. 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę dėl 7 362,87 Eur nesumokėtos įmokos, pažymėjo, kad, neatlikus apmokėjimo per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį. Sutartis nutraukta 2022 m. birželio 2 d. Ieškovės teigimu, atsakovės skolą pagal sutartį sudaro: negrąžinta paskola – 215 663,00 Eur; nesumokėtos palūkanos – 374,44 Eur; delspinigiai – 8 089,01 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nepažeidė sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino, kadangi jis dar nėra suėjęs (2027 m. kovo 8 d.).
19. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir atsakovės UAB „Karolinos turas“ 2021 m. kovo 9 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. TUR-2021-15, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 215 663 Eur tikslinė paskola (sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Aplinkybę, kad atsakovei buvo suteikta paskola, patvirtina ieškovės 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. atlikti 180 009 Eur ir 35 654 Eur mokėjimo pavedimai atsakovei. Byloje pateikto įmokų mokėjimo pagal sutartį grafiko duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. kovo 31 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas dalimis kas mėnesį (sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę dėl 7 362,87 Eur nesumokėtos įmokos. Iš byloje pateikto palūkanų pagal sutartį apskaičiavimo matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimo laiku mokėti įmokas pagal sutartį tinkamai nevykdo nuo 2022 m. vasario 28 d.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tinkamai nevykdė savo pareigos mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafike nustatytus terminus. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad paskolos grąžinimo terminas nepraleistas, kaip nepagrįstas, kadangi atsakovė suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti dalimis, mokant kas mėnesį po įmokų mokėjimo grafike nurodytą paskolos dalį ir palūkanų dalį, tačiau šios savo pareigos tinkamai nevykdė nuo 2022 m. vasario 28 d. ir tokiu būdu pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis).
22. Apeliantė nurodo, kad šalis sutartį gali nutraukti, jeigu kita sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo ją ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau sutartyje nėra sulygta, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties 11.3.2 punkte šalys sulygo, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (ar jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu atsakovė vėluoja mokėti įmoką pagal įmokų mokėjimo grafiką 90 kalendorinių dienų. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę dėl 7 362,87 Eur nesumokėtos įmokos, pažymėjo, jog, neatlikus mokėjimo per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį. Ieškovė sutartį nutraukė 2022 m. birželio 2 d.
24. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas sutarties 11.3.2 punkto nuostatas, sprendžia, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei atsakovė vėluoja mokėti įmoką pagal įmokų mokėjimo grafiką 90 kalendorinių dienų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, sutarties sąlygose nenumatyta, kad ieškovė sutartį turi teisę nutraukti tik esant esminiam jos pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. birželio 2 d. vėlavo mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką daugiau nei 90 kalendorinių dienų, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi sutarties 11.3.2 punkto nuostatomis ir nutraukė sutartį.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dėl pagal sutartį laiku nesumokėtų įmokų, todėl nepagrįstai ieškovei priteisti delspinigiai.
27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
28. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punkte susitarė, jog paskolos gavėjai (atsakovei) vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ji privalo mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.
31. Iš į bylą pateiktos delspinigių apskaičiavimo pažymos nustatyta, kad ieškovė delspinigius skaičiavo nuo 2022 m. kovo 30 d., kuomet pagal įmokų mokėjimo grafiką suėjo terminas įmokai mokėti, už kiekvieną pagelstą dieną po 0,04 procentus.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad atsakovė pažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą bei jog šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl delspinigių dydžio ir skaičiavimo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė neįrodinėjo patirtų nuostolių, nesudaro pagrindo paneigti šalių sutartimi sulygtos sąlygos ir netaikyti netesybų už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančių atsakovės teiktų procesinių dokumentų turiniu, atsakovės pozicija, nustatė, kad aplinkybės dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu nėra pasisakyta ir apskųstame sprendime. Esant nustatytoms aplinkybėms, akcentuotina, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, atsakovė aptariamo prašymo dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl šių argumentų nepasisakoma ir jie nevertinami (CPK 312 straipsnis).
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
38. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „Karolinos turas“ apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
39. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atidėjo atsakovei 1 328 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 1 328 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
40. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“, juridinio asmens kodas 120337848, 1 328 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.