- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- T-1123-271/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00940-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Nuteistasis
- A. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisijos) 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. l d. 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d. bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia - 2011-07-28, o pabaiga 2014-10-28. 1/2 bausmės dalį A. L. faktiškai atliko 2013-03-15. Neatliktos bausmės dalis 2013-10-31 - 11 mėnesių 29 dienos.
Komisija siūlo taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Siūlo teismui nuteistajam šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2014-10-28; neturėti, neįsigyti tam tikrų daiktų ar neužsiimti tam tikra veikla iki 2014-10-28; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis A. L. atliko 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje". A. L. anksčiau teistas 9 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu - 17 m. 6 kartą nubaustas laisvės atėmimu. Nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis. Nusikaltimai sunkėja. Dėl ankstesnių ir dabartinio nusikaltimo kaltę pripažįsta. Bendrauja lengvai, nekonfliktiškas, ramus. Ateities planai realistiški, susieti su darbu, kurį labai nori susirasti. Pasekmes suvokia, savo problemas sugeba įvardinti. Negatyvių nuostatų nei aplinkinių, nei darbuotojų atžvilgiu nepasireiškia, supranta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę. Motyvuotas integruotis į visuomenę. Nuo 2013-04-24 A. L. bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus pažeidė l kartą, buvo baustas papeikimu. Nuobauda negalioja, neskatintas. Dirba tekintoju gamyboje. Nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, tekintojo specialybę, pataisos namuose nesimoko, tačiau dirba tekintoju, nors yra pensinio amžiaus. Dažniausia darbinė patirtis - atsitiktiniai darbai. Motyvuotas dirbti laisvėje. Gauna atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Įstaiga neturi vykdomųjų raštų. Ieškinys nepareikštas. Glaudžius ryšius palaiko su žmona, bendrauja laiškais, susiskambina, yra jos lankomas. Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną į Vilnių, Meistrų g. 16-424. 2013-10-07 gautas raštas Nr. 8-10257, patvirtinantis, kad bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 56 balai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, prašė nutarimo netvirtinti, nurodydama, kad nors nuteistojo A. L. elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų, nes būdamas ankščiau 9 kartus teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, jis buvo lygtinai paleistas, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet parodyto pasitikėjimo neįvertino, neišnykus teistumui vėl tyčia darė nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus ir itin pavojingas, nes platinant narkotines ar psichotropines medžiagas kyla pavojus visuomenės sveikatai. Tokių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgtina ir į tai, kad ne visa Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo vieningos nuomonės, 3 jos nariai išsakė atskirąją nuomonę ir siūlė netaikyti A. L. lygtinio paleidimo, nes jam trūksta motyvacijos pakeisti gyvenimo būdą ir nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgė į tai, jog A. L. likusi neatlikta bausmės dalis mažesnė nei vienas trečdalis, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidurinė (56 balai), elgesys paskutiniu bausmės atlikimo laikotarpiu vertinamas teigiamai, visu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis tik vieną kartą baustas už nežymų režimo reikalavimų pažeidimą, nuobauda teikimo nagrinėjimo dienai nebegalioja. Nors yra pensinio amžiaus, įkalinimo įstaigoje dirbo tekintoju, yra motyvuotas dirbti laisvėje. Gailisi dėl praeities nusikaltimų, pripažįsta dėl jų kaltę, turi realistiškus ateities planus, sugeba suvokti ir įvardinti savo problemas, yra motyvuotas integruotis į visuomenę, neturi negatyvių nuostatų aplinkinių, darbuotojų atžvilgiu. Jo nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje rodo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis apmąstė savo elgesį, turi pasiryžimo taisyti padarytas klaidas. Palaiko glaudžius ryšius su žmona, yra jos lankomas, kas rodo, jog jo socialiniai ryšiai išliko glaudūs, stabilūs ir reikšmingi, paleistas į laisvę turės kur gyventi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. L. padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, yra garbaus amžiaus, turi sveikatos (klausos) problemų.
Teismas pažymi, kad skirdamas A. L. griežtą laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 59-255 ir taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam šias pareigas:
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L..
Nustatyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlomus įpareigojimus:
- iki 2014-10-28 neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- iki 2014-10-28 neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- dalyvauti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos siūlomoje elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.